Pedofilijos bylą sužlugdęs buvęs generalinis prokuroras A.Valantinas siūlomas Apeliacinio teismo pirmininku

Pedofilijos bylą sužlugdęs buvęs generalinis prokuroras A.Valantinas siūlomas Apeliacinio teismo pirmininku

Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo, kad Lietuvos apeliaciniam teismui vadovautų buvęs generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.

Šalies vadovė pasirašė dekretą, kuriuo oficialiai kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl šios kandidatūros. Apeliacinio teismo pirmininko skyrimui prezidentei taip pat reikės gauti Seimo pritarimą.

Dar 2010 m. Seimas pavedė Teisės ir teisėtvarkos komisijai atlikti tyrimą. Komisija paskelbė, kad generalinis prokuroras Algimantas Valantinas nesugebėjo tinkamai organizuoti jo vadovaujamų institucijų darbo bei netinkamai vykdė teisės aktuose jam numatytas pareigas. Savo darbo neatliko ir jo pavaldiniai, tyrę ir kontroliavę vadinamąją Kauno pedofilijos

bylą.

Už tokį Seimo nutarimą ketvirtadienį balsavo 47 parlamentarai, prieš nebuvo nė vieno, 5 balsuodami susilaikė.

Tuo pačiu nutarimu parlamentarai patvirtino ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) parlamentinio tyrimo išvadas dėl Kauno

pedofilijos bylos tyrimo.

Pats generalinis prokuroras A.Valantinas per atstovę spaudai perdavė, kad Seimo nutarimo nekomentuoja.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šią savaitę sakė, kad dėl A.Valantino galimybių dirbti toliau bus apsispręsta po Seimo išvadų ir planuojamo susitikimo su Generalinės prokuratūros vadovu. Prezidentūra ketvirtadienį Seimo nutarimo nekomentavo. Prezidentės vertinimo tikimasi po jos susitikimo su A.Valantinu, kuris turėtų įvykti kitos savaitės pirmoje pusėje.

Generalinį prokurorą 7 metams skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarus.

TTK atlikto tyrimo išvadose konstatuojama, kad Kauno pedofilijos byla tirta aplaidžiai, neoperatyviai, nekvalifikuotai, o dėl pareigūnų neveikimo neužkirstas kelias dviejų žmonių nužudymui.

Išvadose taip pat teigiama, kad prokuratūra pagal savo kompetenciją skyrė nepakankamai dėmesio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai užtikrinti, nebuvo imtasi skubių priemonių visuomenės informavimo priemonėse pasirodžiusiai informacijai, galinčiai pakenkti vaikui, pašalinti. Atskleista ir vaiko teisių apsaugos tarnybų specialistų darbo trūkumai.

Seimas TTK nariams buvo nurodęs išsiaiškinti, ar kauniečio Drąsiaus Kedžio skundų tyrimas buvo atliekamas laikantis įstatymų reikalavimų, ar šis tyrimas nebuvo nepagrįstai vilkinamas, kokių veiksmų turėtų imtis valstybės institucijos, kad ikiteisminiai tyrimai vyktų operatyviau ir ekonomiškiau, įvertinti galimai egzistuojančias teisinio reguliavimo spragas.

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė. Juos ir dar tris asmenis, tarp jų – ir buvusią gyvenimo draugę, mergaitės motiną Laimą Stankūnaitę – kaunietis D.Kedys kaltino tvirkinus jo mažametę dukterį bei jos pusseserę arba sąvadavimu.

Dėl tvirkinimo į teisėsaugą vyras kreipėsi užpernai lapkritį, tačiau ikiteisminis tyrimas nebaigtas iki šiol. Teisėsauga yra paskelbusi D.Kedžio paiešką.

R.Šukys: „Patvirtintos išvados nereiškia nepasitikėjimo generaliniam prokurorui“

Seimo vicepirmininkas, Teisės ir teisėtvarkos (TTK) komiteto narys Raimondas Šukys tvirtina, jog Seimo priimtas nutarimas, kuriuo generalinis prokuroras Algimantas Valantinas pripažintas netinkamai atlikęs pareigas, nėra pagrindas jam atstatydinti.

„Seimas patvirtino nutarimu TTK atlikto tyrimo išvadas, pačiame Seimo nutarime yra įvardintas prokuroras kaip šios konkrečios bylos tyrimo metu netinkamai atlikęs pareigas. Savaime šis nutarimas nereiškia jokio nepasitikėjimo generaliniam prokurorui“, – ketvirtadienį žurnalistams vertindamas Seimo sprendimą sakė R.Šukys.

Seimas ketvirtadienį priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino TTK išvadas dėl Kauno pedofilijos bylos tyrimo, kartu priimdamas ir nuostatą, jog generalinis prokuroras A.Valantinas nesugebėjo tinkamai organizuoti jo vadovaujamų institucijų darbo bei netinkamai vykdė teisės aktuose jam numatytas pareigas.

TTK atlikto tyrimo išvadose konstatuojama, kad Kauno pedofilijos byla tirta aplaidžiai, neoperatyviai, nekvalifikuotai, o dėl pareigūnų neveikimo neužkirstas kelias dviejų žmonių nužudymui.

Tačiau išvados nėra pagrindas trauktis A.Valantinui, sakė R.Šukys, argumentuodamas, jog šiuo atveju Seimas konstatuoja generalinio prokuroro darbo trūkumus konkrečioje byloje, o ne jo tinkamumą eiti šias pareigas.

„Savaime teisiškai tai nesukuria pasekmių, dėl kurių generalinis prokuroras galėtų būti atleistas“, – sakė R.Šukys.

Seimo vicepirmininkas pabrėžė, jog spręsti dėl A.Valantino galimybės eiti pareigas sprendžia prezidentas. Konstitucija numato, jog generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Seimo pritarimu.

Pats generalinis prokuroras A.Valantinas per atstovę spaudai perdavė, kad Seimo nutarimo nekomentuoja.  

Teismas nutraukė generalinio prokuroro ir VRM ginčo bylą dėl D.Kedžio pareiškimų tyrėjų veiksmų

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai nutraukė administracinę bylą pagal Generalinės prokuratūros skundą Vidaus reikalų ministerijai (VRM) panaikinti VRM generalinio inspektoriaus skyriaus vedėjo 2009 spalio 26 d. išvadą dėl dviejų tyrėjų veiksmų vadinamojoje Drąsiaus Kedžio dukros byloje.

Generalinis prokuroras prašo įpareigoti VRM iš naujo išnagrinėti generalinio prokuroro 2009 spalio 15 d. nutarimus ikiteisminio tyrimo pareigūnams Edmundui Navickui ir Rasai Kairienei iškelti drausmines bylas.

Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas mano, kad VRM generalinis inspektorius Julius Jasaitis neturėjo teisės vertinti generalinio prokuroro priimto sprendimo drausminėn atsakomybėn patraukti kauniečio D.Kedžio dukros bylą tyrusius du policijos tyrėjus.

Kaip jau skelbta, VRM priimtu sprendimu buvo atsisakyta nubausti D. Kedžio pareiškimus tyrusius Kauno Panemunės policijos komisariato tyrėjus R. Kairienę ir E. Navicką.

A. Valantinas mano, kad J. Jasaitis, jam pavesto tarnybinio patikrinimo metu vertindamas generalinio prokuroro nutarimuose ikiteisminio tyrimo pareigūnams iškelti drausmės bylas nurodytus BPK 2 str. reikalavimų pažeidimus, konstatuodamas, jog nepasitvirtino, kad tyrėjai nevykdė BPK 2 str. reikalavimų, viršijo savo kompetenciją.

Pasak generalinio prokuroro, tik prokuroras yra kompetentingas kontroliuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą ir vertinti, ar konkrečiu veikimu/neveikimu jie pažeidė ar nepažeidė baudžiamojo proceso reikalavimus. Generalinio inspektoriaus išvada, pasak generalinio prokuroro, sukelia teisines pasekmes kitose bylose dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

VRM prašo teismo bylą nutraukti, nes mano, kad ginčai tarp nepavaldžių subjektų gali kilti viešojo administravimo santykių srityje, o tarnybinio patikrinimo atlikimas priskirtinas vidaus administravimui, todėl šiuo atveju nėra prielaidų kilti ginčui dėl kompetencijos viešojo administravimo srityje viršijimo, nes prokuratūra nėra įgaliota kontroliuoti ir vertinti kitų valstybės institucijų vidaus administravimo.

VRM tvirtina, kad atlikdama ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybinį patikrinimą veikė pagal kompetenciją, įstatymų nepažeisdama, išvados rezoliucinė dalis jokių teisinių pasekmių Generalinei prokuratūrai nesukelia.

Pasak VAAT pirmininkės padėjėjos ryšiams su visuomene Sigitos Jacinevičienės-Baltaduonės, nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.