Laisvas laikraštis, 2012 vasario 18 d.

Lietuvos kriminalinė policija buvo sutriuškina per tariamą slaptą policijos bendradarbį Mindaugą Žali­mą, vos tik kriminalistai išsiaiškino, kad už pedofilijos ir Vytauto Pociū­no nužudymo stovi tos pačios jė­gos, kurias V.Pociūnas įvardino – jas vienija KGB ir „žydrumas“.  Už šios operacijos pagal savo braižą galima atpažinti pačią galingiausią Lietuvos slaptąją tarnybą – Valsty­bės saugumo departamentą.

„Kodėl puolama kriminalinė policija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovai, kurie atėjo iš kriminalinės policijos, – laidoje „Sąmokslo teorija“ klausė žurnalistas Tomas Dapkus, – todėl, kad jie tyrė dvi bylas – Vytauto Pociūno nužudymo ir pedofilijos.

Jie būtent už tai yra puolami, kad po savo nuodugnaus tyrimo priėjo prie tų pačių išvadų, kaip pulkininkas V.Pociūnas, pulkininkas Vytautas Damulis, ir kriminalinė policija. KGB ir žydrumas. Jie bijo to, kad jeigu dabar žmonės savo jėgomis pasieks teisingumą, tai šis neteisėtas režimas, okupacinio režimo pasekmė, žlugs kartu.  Todėl jie negali leisti, kad toks precedentas įvyktų. Jeigu jis įvyks, tai šis nusikalstamas režimas žlugs. Todėl jie jį gins jį iki paskutinio“.

BTV laidoje „Sąmokslo teorija“ buvo įvardinti žmonių, kurie galimai atsakingi už pedofilijos bylos „dengimą“ inicialai. LL skaitytojams pateikiame įdomiausius šios laidos fragmentus:

Arnas Klevečka: „Abonentas“ A.Zuokas sugebėjo net pasakyti, kad Vilniuje Garliavos nebus, tačiau tokius „abonentus“  galima sustabdyti rinkimais ir žmonių nuomone. Paskui – arba „cypė“, arba užmarštis. Geriau pirmas variantas konkrečiam asmeniui.  Vasario 13 d. bus atverta byla, kuri suskaldė Lietuvą į dvi dalis. Valdžia mums aiškina, kad pedofilijos nėra.

Tačiau iš šio proceso kyla daug neatsakytų klausimų, iš kurių vienas esminis – ar teismai marina pedofilijos  bylą? Juk prokuroras Vaitiekūnas buvo tik paplekšnotas per petį už tai, kad paėmė 30 tūkst. Litų kyšį. Kryževičius su Garneliene paplekšnojo per petį keturiems teisėjams, kurie baigė darbą. Visi kiti yra geri ir viską daro gerai. Tačiau dėl visko kenčia žmonės. Todėl pristatau laidos dalyvius – „Lietuvos žinių“ vyr. redaktorius Valdas Vasiliauskas, žurnalistas Tomas Dapkus, daktaras Darius Kuolys ir politikos apžvalgininkas Vytautas Matulevičius. Ar tai yra dėsninga – kad kalėjimo išvengė kyšį paėmęs prokuroras, kad savo noru išėjo iš darbo keturi Kauno teisėjai, ir ar tai reiškia, kad iš pedofilijos bylos tyrimo mes galime nieko nesitikėti?“

Valdas Vasiliauskas: „Vasario 13 prilygsta sausio 13, nes tą dieną prieš Lietuvos žmones buvo pasiųsti tankai, remiantis SSSR Konstitucija, ir ginant įstatymus. Dabar gi Lietuvoje neva ginama neva teisinė valstybė, ir tuo remiantis prieš mergaitę, jos globėją ir visą visuomenę metami visa teisinė galia. Kodėl aš taip tvirtinu? Ar galima sakyti, kad teisinė sistema tarnauja visai visuomenei ar tiktai teisėjų ir prokurorų klanui? Ir jūsų paminėti pavyzdžiai, kaip Prezidentė atleido keturis Kauno teisėjus, kurie teisingumą vykdė savo kabinetuose susitarimais, taip pat galima vadinti teisingumu, nes jie išėjo savo noru.

Tik vienas teisėjas Lisauskas bus atleistas kaip pažeidęs teisėjo etiką. Visuomenei neaišku – vadinasi, kad teisėjų klane lygybės prieš įstatymą principas negalioja, nes nepaklusnusis yra sunaikinamas, o ištikimuosius palydi į užtarnautą poilsį.

Prokurorams taip pat taikoma specialioji teisė – šią savaitę Aukščiausiasis teismas paliko laisvėje kyšininką ir reketininką, buvusį Generalinės prokuratūros prokurorą Ernestą Vaitiekūną, kuris nutvertas su 30 tūkst. Litu kyšiu. Tik vienas teisėjas Vytautas Greičius pareiškė atskirąją nuomonę, o Vytautas Basiokas ir Valerijus Čiučiulka paleido šį kyšininką į laisvę.

Galima sakyti, kad Lietuvos Temidė tikrai nėra akla – ji pamatė Vaitiekūną, žinomo ir labai turtingo tėvo sūnelį, ir tada galima tik paklausti – kiek Lietuvos autorinių honorarų kainavo ši byla (prokuroro tėvas – LATGA vadovas Vaitiekūnas). Galime sakyti, kad ginama teisinės valstybės karikatūra, ir tie profesoriai, kurie gina tokią karikatūrą, taip pat yra karikatūros, nes tai ne teisinė valstybė.“

Darius Kuolys: „Šį prokurorą nubaudė lygtinai, nes teismo nuomone, tai yra atsitiktinis ir mažareikšmis nusikaltimas. Nors dar tai buvo reketas – tai buvo įkliuvusių žmonių reketavimas, kad sumokėtų prokurorui, vykdančiam teisingumą Lietuvos Respublikos vardu, 30 tūkst. Litų.

Tačiau pažiūrėkime, kokias bylas šis prokuroras nagrinėjo. Jo specializacija buvo prekyba žmonėmis, kas yra jautriausi nusikaltimai Vakarų pasaulyje, už kuriuos baudžiama stipriai. Tačiau prokuroras, kuris turi ginti grobiamus ir išnaudojamus žmones Lietuvoje, jų likimais prekiavo, ir Lietuvos Temidė, du Aukščiausiojo teismo teisėjai, Apeliacinis teismas pasakė, kad tai mažareikšmis įvykis.

Todėl neįmanoma paguosti dingusių ar pagrobtų žmonių, ir sakyti, kad Lietuvos valstybė jais rūpinasi. Tačiau vadinti valstybės mėšlo krūva neturėtume, nes tai būtų nesąžininga ir nepilietiška. Mes turėtume padėti tai valstybei. Norėčiau grįžti prie teisėjų istorijos. Visuomenei buvo pateikta, kad teismai valosi, ir Prezidentė labai rūsčiai juos nubaudė, privertė pasitraukti iš pareigų, nes jie iš tikrųjų fabrikavo teisingumą. Vykdė teisingumą pagal asmeninius prašymus, o ne įstatymus. Aukščiausiojo teismo pirmininkas Kryževičius pasakė, kad tai yra neteisėta, ir kad sistema ieško išeičių, ir imasi gerosios praktikos.

Važiuoja Teisėjų tarybos sekretorė, ir tariasi, kad teisėjai išeitų iš darbo savo noru, ir kad nenukentėtų. Tačiau pagal Teismų įstatymą jeigu jie padarė įstatymo pažeidimą, jiems taikoma apkalta, o jeigu jie pažeidė drausmę ir etiką, tam yra Teisėjų garbės teismas ir Teisėjų etikos komisija, kuris vienintelis gali spręsti, ar jie pažeidė etiką. Tačiau Teisėjų tarybos pirmininkas pasako, kad jie nenori procedūrinio teisingumo, tačiau jie dabar diegia gerąją praktiką teismuose – susitarimų praktiką.

Kaip taip pasakė Teisėjų tarybos pirmininkas, tai piliečiai, kurie nori teisėjų atsakomybės ir tvarkos valstybėje, sužino, kad mes sugrįžome į „gerosios“ nomenklatūros laikus. Ir taip bus, nes Prezidentė tai praktikai pritarė.“

A.Klevečka: „Tačiau tas pats Kryževičius ne vieną kartą tvirtino, kad teisėja Neringa Venckienė neturi moralinės teisės dirbti teisėja? Ji bloga, kad kovoja už savo dukterėčią?“

D.Kuolys: „Teisėjų tarybos pirmininkas neturėtų niekam skelbti nuosprendžio, nes taip neturėtų būti pagal įstatymus. Šiaip Aukščiausiojo teismo pirmininkas, einantis komentuoti į televiziją atskiras bylas, yra civilizuotame pasaulyje neįsivaizduojamas dalykas.“

A.Klevečka: „Jūs Tomai kalbėjotės su Kryževičiumi  apie tų keturių teisėjų paprašymą išeiti, kad jie nenukentėtų?“

Tomas Dapkus: „Tie paaiškinimai neatrodo labai įtikinami. Aiškinama, kad STT fiksavo pokalbius teisėjo Lisausko kabinete apie tai, kad kiti teisėjai prašo padėti įvairiose bylose, derinama su dar didesniu viršininku kitam teisme, skambinama į administracinį teismą pasikonsultuoti. Tokie veiksmai rodo, kad teismai veikia kaip kokia kriminalinė struktūra, yra kažkoks bosas, su kuriuo viskas derinama. Pradžioje teisėjai susitaria padėti vienas kitam priimti sprendimus.

Jie įkliūna STT, kuri nusiunčia medžiaga Teisėjų tarybai. Ką daro Teisėjų taryba? Didesni viršininkai. Delegatė Garnelienė paima medžiagą, ir važiuoja į Kauną, parodo teisėjams, ir sako, kad jūs turite problemą, jus gali atleisti.

Dėl vieno teisėjo su Prezidentūra neišsidera, nes paaiškėjo, kad jis blogai apie Prezidentę telefonu kalbėjo – gal tos aplinkybės sutrukdė jam išeiti savo noru? O dėl keturių teisėjų išsidera ir parodė, kad jie turi atsistatydinti. Kaip veikia sistema?  Jeigu įkliūni, tai didesni viršininkai tau padeda.“

V.Vasiliauskas: „Tai yra nusikaltimas – parodyti ikiteisminio tyrimo medžiagą?“

T.Dapkus: „Lietuvoje yra daroma daug nusikaltimų, tačiau apie tai niekas negalvoja. Kur yra tie teisėjai? „Lietuvos žinios“ parašė, kad Kauno administracinio teismo primininkas Gudynas išeina savo noru kartu su dviem Aukščiausiojo teismo teisėjais – Česlovu Jokubausku, labai įtakingu žmogumi, ir šio teismo Apeliacinio skyriaus pirmininku, yra Australijoje, ten dainuoja ir ilsisi.

Brangios kelionės, bent jau Lisauskui, su jo apylinkės teismo teisėjo atlyginimu. Ką tai parodo? Kad tai labai rimta publika, nes Česlovas Jokūbauskas nesiilsi su apylinkių teismų teisėjais. Tai labai rimta publika, jeigu pas juos važiuoja Garnelienė, o ne išsikviečia pas save.

Tai rimta publika, labai įtakinga Kaune, ir jiems vežama STT medžiaga, prieš tai suderinus su Prezidentūra, ar jie gali išeiti patys. Lisauskas prašo atidėti sprendimą, nes labai užimtas – ilsisi Australijoje.

Turime tokią karikatūrą, ir tai dar vienas smūgis teismas. Po kelių dienų Aukščiausio teismo kolegija paskelbia, kad buvęs prokuroras Vaitiekūnas kyšį paėmė atsitiktinai, nes nutartyje parašyta, kad nereikia sureikšminti jo pareigų.

Esą apygardos teismas, jį nuteisdamas kalėti, sureikšmino jo pareigas. Vaitiekūnas buvo tik Generalinės prokuratūros prokuroras, o nusikaltimas įvyko atsitiktinai. Nors jis pats važiavo į Kauną iš Vilniaus, susitiko su suimtojo artimaisiais ir jiems sakė, kad arba jūs mokate, arba jis supus kalėjime. Ir toks žmogus buvo paleistas.“

Vytautas Matulevičius: „Norėčiau būti didesnis optimistas, nes vis dėlto mes kalbame apie teisėjus, nors dar prieš kokį dešimtmetį visi būtume gavę po 10 tūkst. Litų baudą ir teistumą už tokias kalbas.

Tai rodo, kad reikalai juda į priekį, tačiau problema ta, kad teisingumo rūmas šiandien dega. Šitą teisingumo gaisrą sukėlė Garliavos istorija. Pateiksiu vieną pavyzdį – Neringos Venckienės pasekėjai paskelbė viešą laišką, kuriame minima, kad Laima Stankūnaitė ir velionis Andrius Ūsas buvo tikrinami melo detektoriumi, ir tie rezultatai buvo jiems nepalankūs.

Šiomis dienomis melo detektoriais tikrinami ir FNTT vadovai, ir pasirodė, kad patikrinimo metu jie lyg ir buvo nenuoširdūs. Tačiau šį kartą, priešingai nei A.Ūso istorijoje, tai tapo pagrindu reikalauti nušalinti FNTT vadovus. Kas reikalauja jų atsistatydinimo? Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, kuris kadaise pardavė svetimas akcijas, ir įsidėjo pinigus į kišenę. Kai „Lietuvos žinios“ apie tai parašė, aš pagalvojau – kas nesuklysta gyvenime?

Tačiau prisiminiau kitą istoriją su ministro patarėju, kuris įkliuvęs buvo atleistas atgaline data. Ministras, kažkada pardavinėjęs svetimą turtą, ir dėjęsis pinigus į kišenę, reikia nepasitikėjimą dviem valstybės pareigūnams.“

A. Klevečka: „Jūs pats ką tik sakėte, kad viskas juda į priekį. Kurioje vietoje?“

V. Matulevičius: „Viskas juda į priekį, nes tie patys teisėjai vienas po kito pradeda „degti“.

V. Vasiliauskas: „Aš nesutikčiau, nes mūsų teisingumas nuo jums gerai žinomos „Jangilos“ bylos niekur nepajudėjo. Vis tiek Kėdainių teisingumas tapo toks pat garsūs, kaip ir Kėdainių blynai. Atsakingais momentais Garliavos byloje Apeliacinis teismas iš karto šią bylą permeta Kėdainių teisėjams, motyvuodami tuo, kad jie labiausiai susipažinę su ta byla, kuris garantuos, kad teisėjų klanui jokių staigmenų nebus, ir jie suteisėjaus taip, kaip reikia.“

V. Matulevičius: „Įdirbis teisėje yra trūkumas, nes tai jau yra susiformavusi nuomonė“.

D. Kuolys: „Tas Kėdainių teismas apskritai yra diskvalifikuotas demokratinėje erdvėje, nes jo pirmininko teisėjo Kondratjevo sprendimai dėl piliečio Paberaliaus persekiojimo buvo atmesti JAV teismo. JAV generalinis teismas mūsų valstybės persekiojamą Šarūną Paberalių, tarp kitko, jį persekiojo ir generalinis prokuroras Darius Valys, tai JAV teismas pripažino, kad šie persekiojimai yra nepagrįsti. Š.Paberalius iš esmės dirbo Lietuvos valstybei, gindamas šalies interesus ir vėliau matyt išduotas VSD.

JAV Federalinis teismas mūsų valstybės persekiojimą pripažino nepagrįstu. Šios istorijos, nutikusios Kėdainių teisme, Lietuvos teisinis elitas apskritai nekomentuoja. Civilizuota valstybė turėtų susitelkti ir išsiaiškinti, kodėl tokios teisėjo Kondratjevo nutartys buvo įmanomos, kodėl mes kompromitavomės pasaulyje.“

A. Klevečka: „Šiaip jau didysis teismų šamanas, kuris kalbasi su dvasiomis vos ne septynerius metus, pareiškė, kad Lietuvoje egzistuoja teisinis nihilizmas, aš turiu omenyje E. Kūrį.“

T. Dapkus: „Gerai, keturiais teisėjais mažiau, tačiau pvz., Australijos publika. Vienas jų yra Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ponas Driukas. Jis visą laiką sako, kad N.Venckienės skundai turi būti nagrinėjami tik Kėdainių teisme, nes ten yra didžiausias įdirbis šioje byloje.

Tačiau  įdirbio byloje negali būti – priešingai, teismas turi būti nešališkas. Tačiau jei kartu su Lisausku jie šiuo metu atostogauja ir dainuoja. Kitas pavyzdys – Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

Tai žmogus ne tai kad ne savo vietoje, nes  tai žmogus, klastojęs dokumentus, ir tai yra nustačiusi STT ir policija. Tačiau jo atveju teismai taip pat pasakė, kad tai mažareikšmiškas dalykas, kas gi tų dokumentų neklastoja? Lygiai dabar Palaitis reiškia politinį nepasitikėjimą sąžiningais pareigūnais, kurie pakeitė korumpuotą FNTT vadovybę.

Ir kaip pajudėjo visos bylos – ypač Gariūnų ir taksistų bylos. Iš kur kilo pasipriešinimas – iš Raimundo Palaičio ir liberalcentristų. Ponas Palaitis galėtų geriau paaiškinti, kas jį sieja su ponu „Šviniumi“, prieš darydamas tokius pareiškimus.

Kitas dalykas – čia lyg ir kleptomanija su tuo ponu Palaičiu ir jo dokumentų klastojimais. Iškilo į viešumą tai, kad Palaičio patarėjas Armalis eilinį kartą siautėjo bare, ir buvo atleistas, galimai suklastojant dokumentus. O žinot, kur dabar yra pono Palaičio patarėjas Armalis. Jis dirba su žinomu VSD slaptu pareigūnu Sauliumi Trečiakausku, su kuriuo jie turi bendrą įmonę. Žmogų, išvytą iš valstybės tarnybos, sektą kaip galimą Rusijos ekonominės žvalgybos agentą, rinkusį medžiagą apie jūrų uostą, tą, dėl kurio dabar negalima pastatyti dujų terminalo, nes ponas Trečiakauskas uoste yra įsigijęs deviacijos įrenginį.

Tai yra pono Palaičio komanda. Ir šis Palaitis premjero A.Kubiliaus vyriausybėje, esant Prezidente Daliai Grybauskaitei yra Vidaus reikalų ministras. Žmogus, kuris klastoja dokumentus, dirba nežinai su kuo ir dar neturi gėdos išeiti ir kažką komentuoti. Atsistatydino jau antras generalinio prokuroro pavaduotojas (Malofejevas). Spauda paskelbė, kad vietoj jo numatytas Klaipėdos apygardos vyr. prokuroras Danielius.

Jis buvo itin artimas su Valantinu, jiedu mėgdavo išvykti kartu i komandiruotes. Danielius – žmogus, artimai dirbęs su ta pačia korumpuota FNTT vadovybe, žmogus, kuris turi labai intensyvius kontaktus su Ūkio banku. Gal jis galėtų paaiškinti, kodėl vos ne kasdien jis kalba telefonu su Ūkio banko vadovais ir ką aptarinėja.

Matyt, kad bus naudinga tokiam bankui turėti generalinio prokuroro pavaduotoją. Tai žmogus, kuris, kaip kalba Seimo Antikorupcijos komisijos nariai, atstovauja verslo interesams Klaipėdoje, kurpia įvairiais bylas. Tai naujasis D.Valio pavaduotojas. Vienas keičiamas į dar blogesnį.“

V. Matulevičius: „Aš pritariu, kad yra korupcinis tęstinumas. Kalbame apie Palaitį, ir žinome, ką jis yra padaręs Klaipėdoje. Tačiau prisiminkime ir Furmanavičių. Kai buvo pasodintas į Kauno apygardos teismą žmogus, kuris dirbo Kauno holdingo kompanijoje, kuri nusinešė milijonus indėlininkų pinigų. Tai jau tradicija.

Kėdainiuose yra Kondratjevas, kuris priiminėja sprendimus dėl mergaitės. O kas buvo jo pirmtakai? Prisiminkime Kėdainių teismo pirmininką Jarašių, kuris vienu metu statė ir teismo rūmus, ir kartu ta pati statytų bendrovė pastatė jam individualų namą. Jis „sudegė“ per tą istoriją, tačiau kas nutiko vėliau? Jis buvo pervestas į Panevėžio apygardos teismą, kuris vėl nagrinėja mergaitės istoriją, ir ten vėl „sudegė“,  nes ėmėsi talkinti kontrabandininkui Karaliui.

Iš paskelbtų pokalbių įrašų girdėti Jarašius, kalbėdamas su Gudu, prasitarė, kad jis jau sprendžia tuos reikalus. Žodžiu, visur teismuose yra tradicijos ir tęstinumas, tačiau aš džiaugiuosi, kad vis dėlto per tą istoriją, itin per Garliavos skandalą, šitie pareigūnai vienas po kito ima degti. Yra prieita tam tikra riba, ir toliau – arba ši sistema grius, arba ne.“

V. Vasiliauskas: „Iš tikrųjų tai problema, lyg ir nesuprantama. Nes iš tikrųjų pedofilijos byla, kuri pareikalavo jau keturių žmonių gyvybių, žiūrėkite, kiek ji nusinešė prokurorų karjerų. Kiek po triuškinančių Seimo išvadų sugriuvo prokurorų karjerų ir galiausiai buvo išmestas net pats Valantinas.

Tačiau byloje lūžio vis tiek neįvyko, o Generalinės prokuratūros sistema vis tiek neišsivalė. Gavęs šią bylą Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Ramūnas Šileika, ir jo kuratorius vyr. prokuroro pavaduotojas Brunonas Maciulevičius toliau simuliavo tyrimą, ir ją atidavė į teismą, net nebaigę ikiteisminio tyrimo.

Kodėl prokurorai aukoja savo karjerą ir gerą vardą? Šileika šioje byloje nieko nenuveikė, ir išėjo iš prokuratūros nežinia kur. Matyt, visi prokurorai gerai žino, kad gilintis į šią istoriją yra labai pavojinga, ir gali prigerti  baloje, arba užspringti žolės lapu. Prokurorai, kurie yra profesionalai, supranta, kad tai yra labai pavojinga.“

T. Dapkus: „Ir visi puikiai žino, kad už visos šios istorijos stovi ir ją reguliuoja Valstybės saugumo departamentas. Ir kad tirti yra pavojinga, žino ne tik prokurorai, bet ir Kriminalinės policijos biuras.

Kaip paaiškėjo vėliau, jis savarankiškai ir slaptai vykdė tyrimą dėl pedofilijos bylos, ir baigėsi tuo, kad jų namuose buvo atliktos kratos, atrastas VSD provokatorius, neva slaptas liudininkas, kuris neva iš anksto viską žinojo. Padaromas toks šou, ir kas dabar paaiškėjo?

Tas provokatorius melavo, visi tai pripažįsta, byla liko tik dėl to, kad kažkas gal ne tai policijoje dokumentus įformino.“

V. Vasiliauskas: „Vytauto Pociūno byloje į klausimą, kas sieja tuos žmones, kurie užvaldė VSD, buvo atsakyta, kad KGB-izmas ir žydrumas. O šioje pedofilijos byloje atsivėrė labai platūs pedofilijos horizontai. Kur yra žydrieji horizontai, ten visada yra ir KGB pėdsakas. Tai yra neišskiriami deriniai.“

A. Klevečka:  „Kodėl tyli Seimas, ir kodėl mes turime tikėti valdžia, kuri mums sako, kad jokios pedofilijos nebuvo?“

D. Kuolys: „Ką veikia Lietuvos Parlamentas mes, Lietuvos piliečiai, iš tikrųjų turėtume pradėti klausinėti. Yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir jo pirmininkas Stasys Šedbaras, Tėvynės sąjungos narys. Anksčiau jis kalbėdavo viešai, dabar to daryti vengia. Jis yra pripažinęs, kad Generalinės prokuratūros aukšti vadovai melavo Seimo komiteto pirmininkams dėl pedofilijos bylos, sakydami, kad tyrimas vyksta gerai, ir apgaudinėjo.

Prokurorai raštu apgaudinėjo Seimo komiteto pirmininkus. Tai S.Šedbaras pasako kaip dalyką, kuris įvyko, ir matyt, yra mažareikšmis. Jeigu parlamentas gerbtų save ir laisvą tautą, tai S.Šedbaras turėtų pasakyti, kad tie žmonės, kurie drįso meluoti ir apgaudinėti Seimą, ir dėl kurių kaltės žuvo keturi  žmonės, turi iš karto dingti iš prokuratūros, o vėliau aiškintis, kodėl jie taip darė.

Tačiau jeigu tylima, vadinasi, kad Seimas neatlieka savo konstitucinių priedermių. Kur dingo Arminas Lydeka, kai žmogaus teisės Lietuvoje pažeidinėjamos nuolat, mes juk turime Žmogaus teisių gynimo komitetą. Disidentai, tokie kaip Nijolė Sadūnaitė, ir toliau kaip sovietmečiu gina žmogaus teises.

Ji dirba tą darbą, kuriam mes išrinkome Parlamentą. Tačiau tautos Parlamentas lenda į tą š. krūvą, ir slepiasi joje galvodami, kad ten yra šilta ir saugu, tačiau jie nemato, kad tauta juos toje mėšlo krūvoje ir pradeda regėti. Ką sakys konservatoriai, kalbėję apie moralę, per rinkimus. Parlamentas bėga nuo tų klausimų.“

V. Matulevičius: „Teisės komiteto pirmininkas S.Šedbaras iš pradžių labai piktinosi tuo, kas yra daroma su mergaitei, ir matė tam pagrindą. Tačiau ne su juo vieninteliu staiga kažkas įvyko. Matyt, randa kažkokius būdus paveikti žmones.

Pažiūrėčiau dar plačiau – paminėjote Artūrą Zuoką, kuris priėjęs prie streikuojančių taksistų pasakė, kad Vilniuje nebus Garliavos. Tas žodis Garliava tapo bendriniu. Ko bijo Seimo nariai. Jie bijo tautos balso, ir bijo, kad pradės judėti masės, ta pati Garliava. Jie bijo, kad tie žmonės įkurs partiją, ir supraskite, kad tie žmonės surinks daug balsų. Kuo daugiau jie surinks balsų, tuo daugiau elito bus iššluota iš Seimo, kuris ten sėdi jau kelias kadencijas. Tai realus pavojus, todėl tie žmonės vadinami visokiais žodžiais.“

T. Dapkus: „Mes matėme laidos anonsą, kuriame rodė Keršį ir Kuprevičių, kurie aiškina, kad teisėja Venckienė turi sėdėti už nužudymus. Mano galva, tai yra įrodymas, kad VSD dalyvauja šioje byloje. Žmonės, kurie tai sako, ir kurie stovėjo šalia Venckienės, dabar sako, kad ji neva viską organizavo. Tuo pat metu vienam iš jų buvo VSD iškėlusi baudžiamąją bylą.

Tai žmonės, kurie buvo „pakabinti“, ir nusiųsti prie Venskienės namų, ir kurie dabar kalba kažkokias pasakas. Prokuratūra turi dokumentą, kad tuo metu VSD vienam iš jų buvo iškėlusi bylą. Tai yra dar vienas įrodymas, kaip viešojoje erdvėje yra formuojama nuomonė. Ir tą daro VSD.“

A. Klevečka: „Ar jūs čia apie tą, kuris šaukė „velniauu“?

T. Dapkus: „Tipiškas provokatorius. Generalinė prokuratūra sunaikino jo pokalbius, kurie yra byloje, ir kuri buvo jam iškelta tuo metu, kad jis stovėjo šalia Venckienės.“

V. Matulevičius: „Aš manau, kad nepavyks šios istorijos užgniaužti, nes per toli viskas jau nuėjo. O dėl šios istorijos galima manyti ir vienaip ir kitaip, nes tikrąją tiesą žino tik minėtų įvykių dalyviai, kurių dalis jau nebegyvi. Tačiau tas pasipriešinimas šios istorijos tyrimui tik ir patvirtina, kad taip ir yra, apie ką kalbama.

Daug kas galvoja, kad tai išpūstas burbulas. Tada reikia prisiminti Latvijos pavyzdį – kai panašus skandalas buvo pradėtas tirti, paaiškėjo, kokie pareigūnai buvo įsitraukę į tą dalyką – šalies premjeras ir Vidaus reikalų ministras.“

Darius Valys: „Ne į viską galime atsakyti, tačiau aišku viena, kad VSD veikia už įstatymo ribų, veikia kaip kriminalinė struktūra, nes niekur jokie įstatymai neleidžia VSD manipuliuoti žmonėmis, žiniasklaida ir visuomene. Ir tai, kad VSD veikia kaip kriminalinė struktūra, šioje istorijoje yra didžiausias siaubas. Tai, kad mūsų Prezidentė ir Seimas, tai matydami ir žinodami, šios veiklos nesustabdo, taip pat yra kriminalas. Šį kriminalą turime pripažinti, ir reikalauti, kad iš jo išeitume kaip valstybė.“

T. Dapkus: „Valdas paminėjo, kas juos sieja – „žydrumas“ ir KGB. Tai pasakė pulkininkas Vytautas Pociūnas prieš nužudymą. Kodėl puolama kriminalinė policija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovai, kurie atėjo iš kriminalinės policijos.

Todėl, kad jie tyrė dvi bylas – Vytauto Pociūno nužudymo ir pedofilijos. Jie būtent už tai yra puolami, kad po savo nuodugnaus tyrimo priėjo prie tų pačių išvadų, kaip pulkininkas V.Pociūnas, pulkininkas Vytautas Damulis, ir kriminalinė policija. KGB ir žydrumas. Jie bijo to, kad jeigu dabar žmonės savo jėgomis pasieks teisingumą, tai šis neteisėtas režimas, okupacinio režimo pasekmė, žlugs kartu.

Todėl jie negali leisti, kad toks precedentas įvyktų. Jeigu jis įvyks, tai šis nusikalstamas režimas žlugs. Todėl jie jį gins iki paskutinio.“

A. Klevečka: „Ar galiu paklausti Valdo, ar mes kada nors sužinosime pavardes tų, kurie leidžia Kondratvejui ir Panevėžio teismui taip elgtis, ir kas leidžia VSd taip elgtis?“

V. Vasiliauskas: „Jūs gal per daug norite sužinoti – sužinoti pavardes. Tai per daug pavojinga, nes jau buvo keturios mirtis. Ta jėga, kuri paveikia prokurorus ir teismus, ir jie elgiasi net prieš sveiką protą, prieš visuomenę ir prieš save, tai yra Lietuvos teisės elite įsitvirtinęs pedofilų klanas.

Kol kas yra žinomi tik šių žmonių inicialai: advokatas, buvęs Aukščiausiojo teismo teisėjas ir prezidento patarėjas R.A., advokatas G.L., girdėjau, kad tai ne lietuviška pavardė, Aukščiausiojo teismo teisėjai Č.J., taip pat teisėjai A.A., R.V., V.V., taip pat politikai A.S., tiesa pasakius, du žinomi politikai A.S., taip pat VSD pareigūnai L.J. ir A.M., ir taip pat labai darantis karjerą STT pareigūnas D.B.

Kol kas dar anksti sakyti, kad kada nors paaiškės šių inicialų tikrosios pavardės, matyt, tik tada, kai generaliniu prokuroru arba Aukščiausiojo teismo pirmininku taps tokia asmenybė, kaip Neringa Venskienė. Todėl jos labiausiai ir bijosi šita visa gauja.“