Paryžiaus arbitraže aiškėja Lietuvos Respublikos nusikaltimai „Snoro“ atžvilgiu

Paryžiaus arbitraže aiškėja Lietuvos Respublikos nusikaltimai „Snoro“ atžvilgiu

Paryžiaus tarptautiniame arbitraže pamažu įsivažiuoja „Snoro“ akcininkų 1,1 mlrd. dolerių pretenzijos Lietuvos Respublikai dėl užgrobto banko.
Portalas eer.ru rašo, kad po koronos pandemijos Lietuvą užgrius „didžiulė skolų lavina“, už kurią tiesiogiai atsakinga buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Kalba eina apie dar 2011 m. nacionalizuotą banką „Snoras“, kurių akcininkus Paryžiaus arbitraže atstovauja Rusijos investuotojų užsienio valstybėse fondas, kurio pirmininkas Jaroslavas Bogdanovas.

Kaip žinia, Lietuvos bankas sustabdė „Snoro“ veiklą dar 2011 m. lapkričio 16 d. Tuoj po to bankas buvo nacionalizuotas. Neva banke buvo rastas 470 milijono dolerių trūkumas.

Banko nacionalizacijos metu jo administratoriumi buvo paskirtas Saimonas Freakley.
Tuometinis premjeras Kubilius paskelbė, kad banko akcininkai Antonovas ir Baranauskas yra finansiniai nusikaltėliai.

Tačiau Seimo laikinajai komisijai, sudarytai tirti „Snoro“ bankrotą, neleido susipažinti su dokumentais, ir tyrimas taip ir nebuvo baigtas, o šio komiteto išvadose buvo taip ir parašyta – kad komitetui nebuvo leista susipažinti su Lietuvos banko dokumentais.

Tačiau sprendimai dėl banko „Snoras“ uždarymo buvo priiminėjami žaibo greičiu – per kelias valandas Seimas priėmė, o prezidentė D.Grybauskaitė pasirašė įstatymas dėl banko nacionalizavimo.

Tada Grybauskaitė pareiškė, kad ‚Snoras“ yra „rusiškas bankas“.

Arbitražo teismui J.Bogdanovo komanda pateikė banko nacionalizavimo schemą Visus pagrindinius sprendimus dėl banko uždarymo ir nacionalizavimo iš esmės priėmė Dalia Grybauskaitė.

Portalas eer.ru rašo, kad D.Grybauskaitė, vadovavusi Lietuvai dešimt metų ir baigusi savo kadenciją 2019 m., taip ir nesugebėgo rasti tnkamo darbo ES struktūruose.

Nors D.Grybauskaitė išgarsėjo savo antirusiškai pareiškimais, tačiau net tokia Vakaruose madinga leksika jai nepadėjo padaryti karjeros ES.

Gal kas nors ir nurašė D.Grybauskaitę, tačiau tik ne ji pati – ir kaip nebūtų keista, jai padaryti karjerą padėjo korona virusas.

Korona virusas sugriovė ES vienybę, ir kovoti su pandemija ES paliko savo nares vienas. Užtenka pažiūrėti, kas darosi Italijoje. Ir kai atrodė, kad visos šalys turi susivienyti kovoje prie korona virusą, Lietuvos politikai puolė aiškintis santykių. Kaip tik tada Grybauskaitei ir pavedė vadovauti sveikatos apsaugos ministerijos sukurtam fondui kovai prieš korona virusą.
Ir čia Grybauskaitė pasirodė visame gražume – pirmiausiai kliuvo ministrui A.Verygai, tačiau kritikos teko ir premjerui Skverneliui, ir prezidentui Nausėdai.

Lietuvos vyriausybė patyrė pirmąjį pralaimėjimą nuo fondo

Arbitražo teismui fondas pateikė įtikinamus argumentus, kodėl 2011 m. Lietuvos vyriausybės veiksmai prieš „Snoro“ banką buvo neteisėti.

Tada teismas įpareigojo buvusį „Snoro“ administratorių S.Freakley ir jo naująją komandą „AlixPartners“ (anksčiau vadinosi «Zolfo Cooper Europe») pateikti dokumentus, patvirtinančius kapitalo trūkumą banke „Snoras“, kurių pagrindu bankas buvo nacionalizuotas ir eksproprijuotas.

Ir dabar JAV piliečiui S.Freakley teks pateikti teismui dokumentus, kurių jis taip nenorėjo pateikti Seimo laikinajai komisijai – jam teks arba aukoti savo reputaciją, arba „priduoti“ savo bendrininkus Lietuvoje. Tokiame tyrime Vilnius atrodo labai nekaip, ir akivaizdu, kad tokia svarbi figūra, kaip D.Grybauskaitė, pasirodys įsivėlusi į šias didžiules skolas, kuriomis gresia minėtas arbitražas.