skip to Main Content
Sliuzas123

P.A. Šliužas Referendumu įrodė, kad ,,išrinktieji,, bijo Tautos.

Konferencija ,,Pranciškui Šliužui atminti“

Danutė Jasilionienė

     P.A. Šliužas (1952-2017) – žurnalistas, laidų redaktorius, Kaišiadorių savivaldybės tarybos narys, dviejų vaikų tėvas. 

    Lietuvos Respublika nuo 1991.03.11 d. yra pasiskelbusi demokratine valstybe. Žemės referendumas, prasidėjęs 2013 m.,  buvo demokratijos patikrinimas. Nežinau kitos tokios valstybės Europoje, gal ir visame pasaulyje, kur būtų taip ribojama referendumo iniciatyva.  Lietuva, šalis turinti  mažiau nei 3 milijonus  gyventojų, referendumui  sušaukti privalo  surinkti tokį didžiulį kiekį parašų – 300 000.  

       Nuo 1918 m. nepriklausomybės atkūrimo iki TSRS okupacijos,  Lietuvos Respublikos Konstitucijoje buvo numatytas reikalavimas referendumui sušaukti surinkti tik …50 000 parašų. Tada kūrę valstybę žmonės pasitikėjo savo Tauta, siekė, kad kuo daugiau žmonių galėtų dalyvauti savo šalies valdyme.  Po 1991 m. nepriklausomybės atkūrimo  pasitikėjimas žmonėmis dingo, įsigalėjo partijų-  finansinių, politinių grupuočių diktatūra. Tai buvo paslėpta po gudria ,,Rusai puola“ demagogija ir įvesta sunkiai įmanoma įveikti kartelė- 300 000, kuriuos reikia surinkti greitai- per 3 mėnesius.   

      Tik labai mylintis savo Tėvynę Lietuvą ir drąsus žmogus, koks buvo a .a.  P.A. Šliužas, galėjo ryžtis organizuoti Referendumą. Jo darbas truko 3 metus. 2 metus šis žmogus kantriai važinėjo po visą Lietuvą, aiškindamas žmonėms referendumo svarbą, sunkią šalies padėtį, atsiradusias grėsmes nepriklausomybei, ekonomikai, šeimai. Ne visi tai suprato ir aiškiai matė Lietuvos situaciją. Po truputį būrėsi komanda. Pranciškus kalbėjo su visuomeninėmis  organizacijomis, ūkininkų sąjungomis, menininkais. 2013 m. vasarą susibūrė iniciatyvinė grupė referendumo iniciatyvai pareikšti. Šios grupės nare tapau ir aš, Danutė Jasilionienė. 

       Lietuvos Konstitucijos I skyrius- Žemė – valstybės teritorija, Žemės gelmių turtai, vanduo- valstybės turtas. Papročiai, šeima, pilietis, , piliečio  sveikata- visa tai gina Konstitucija. P.A. Šliužas matė, kaip po stojimo į  ES Lietuvos Konstitucija laužoma, ji tampa kažkur stalčiuje padėtu archyviniu dokumentu. Kai valstybėje  vis mažiau veikia sava Konstitucija,  įstatymai, tuo labiau tampa aišku, kad šalis okupuota.

       Šio iškilaus žmogaus, jo suburtų žmonų dėka,  parašai buvo surinkti. Geležinės kurpaitės sunešiotos… 

Nors Referendumo įstatymas numato- parašus galima rinkti visose viešose vietose, LR valdantieji trukdė parašų rinkikams, kvietė policiją , vaikė žmones iš švenčių, gatvių. 

    Parašai buvo surinkti, to nesitikėjo niekas- nei Seimas, nei VRK. VRK buvo šoke- kaip patikrinti tokį kiekį įrašų? Tada prasidėjo negailestingas braukymas, vis tikintis, kad įrašų neužteks… Po to  dar davė vyžas-   sausio mėnesį žmonės turėjo palakstyti per -20 šaltį –  tikslinti įrašus.. Per pusnis, speigą – sutikslino.  Niekas VRK neišgelbėjo, pro sukąstus dantis išstenėjo – p a r a š a i   s u r i n k t i. 

     Panašu, kad nuo 2013 m.  lapkričio galo Seimas ramiai miegoti nebegalėjo. Po VRK patikrinimo ir sunkiai, sunkiai išstenėto ,,parašai surinkti“, subruzdo Seimas. Seimas per numatyta laiką nuo 2 iki 3 mėnesių privalėjo paskirti Referendumo vykimo datą. Vyko trys posėdžiai. Įvairiai elgėsi tuometiniai seimūnai- vieni atvirai rėžė- ne dabar, kuo vėliau. Kiti reikalavo kuo greičiau skirti datą. Treti- gudravo- tai į posėdžius neatvykdavo, tai pavėluodavo… Tai kiekvieno sąžinės ir atsakomybės prieš savo rinkėjus, Tautą, reikalas. 

      2014 m. 05.11 d. vyko Prezidento rinkimai, bet Seimas neleido kartu vykti ir Referendumui. 2014.05.25 d. vyko Euro parlamento narių ir Prezidento rinkimų II turas, bet Seimas ir čia neleido vykti Referendumui. Seimas pasirinko Referendumo balsavimą atlikti 2014.09.29 d. neatsižvelgdamas į tai, kad papildomas rinkimų organizavimas valstybės biudžetui kainuos nemažus pinigus. Panašu, kad pasinaudoję visuotinių apklausų duomenimis, seimūnai labai išsigando, kad referendume bus priimtos įstatymų  pataisos. Tada liko paskutinė jų savisaugos priemonė- padaryti viską, kad žmonės neateitų balsuoti. Seimas pasinaudojo Refererndumo  įstatyme esančia galimybe ir datą paskyrė maksimaliai ištempę laiką- 2014.06.29 d. Žmonės buvo pavargę nuo balsavimo, nesuprato kas čia vyksta, valstybinė  žiniasklaida referendumininkams buvo blokuojama. 2014.06.29 d. atėjo tik apie 17 proc. balsuotojų, iš kurių  apie 70 proc. pasisakė už Referendume iškeltas įstatymų pataisas. Seimas ir valdantieji vėl laimėjo.

Ką laimėjome mes- pažinome vieni kitus, pažinome kitokią Lietuvą, supratome, kad Tėvynė dar gyva, nes yra dar žmonių, kurių širdys dega meile savo šaliai. Ševronininkai  pasitraukė, Žemės pardavimas užsieniečiams išsigandusių seimūnų  buvo sustabdytas įstatymo pataisa. Tik ar ilgam? 

    2021.09.25 d. ketvirtosios šio iškilaus žmogaus P.A. Šliužo mirties metinės. Mirties, kuri apgaubta paslapties šydu, kvepia žiauriu susidorojimu su neparankiu sistemai žmogumi. Šio žmogaus žūties savaitę, Seimas buvo numatęs naikinti visus  Žemės pardavimo užsieniečiams saugiklius, kurie buvo iškovoti Žemės referendumo metu. Sutapimas? Kažin… 

       Finansinių, informacinių, meninių  rėmėjų dėka konferencija įvyko. Mes, konferencijos organizatorės- Erika Švenčionienė ir Danutė Jasilionienė esame jiems be galo dėkingos. Savo parama jie išreiškė pagarbą ir dėkingumą P. A. Šliužui. 

         Konferencijoe dalyvavo P.A.Šliužo žmona Rūta, Seimo narys M. Puidokas, ūkininkas Z.  Aleksandravičius, Profesorius A. Vaitkus ir dar daug jo bičiulių, bendražygių, šiandienos aktyvių žmonių. Savo koncertais konferenciją papuošė dainininkas, kompozitorius R. Dambrauskas ir kalirionistas  R. Eimontas. Konferencijoje aptarėme daugybę praeities ir šiandienos klausimų. Buvo priimta rezoliucija, po kuria jai pritardami  pasirašė 102 konferencijoje dalyvavę žmonės. 

                  Konferencijos ,,Pranciškui Šliužui atminti“ 

                                                              Rezoliucija 

                                                                      Kaunas 2021. 09.25 d.

2021.09.25 d. Kaune vykusios konferencijos A. P. Šliužui atminti dalyvių sprendimu priimta. 

  1. 2022.09.25 d. 5-ųjų A. P. Šliužo mirties metinių proga išleisti knygą, kurioje būtų sudėti jo artimųjų ir bendražygių prisiminimai apie A. P. Šliužą ir Žemės referendumą. Tam darbui suburti redakcinę kolegiją.
  2. 2022.09.25 d. 5-ųjų A. P. Šliužo mirties metinių sukurti dokumentinį filmą, paremtą artimųjų ir bendražygių prisiminimais, filmuota medžiaga, apie A. P. Šliužą ir Žemės referendumą. Tam darbui suburti redakcinę kolegiją. 
  3. Kreiptis į Lietuvos politines ir visuomenines organizacijas dalyvauti 100 000 parašų referendume renkant parašus ir skelbiant apie tai šalies gyventojams ir esantiems emigracijoje. 
  4. Kreiptis į Žurnalistų sąjungą dėl paminklinės lentos jo atminimui įamžinti. 
  5. Steigti redakcinę kolegiją, LR Konstitucijos pakeitimams ruošti.
  6. Ruošti įstatymus, remiančius smulkų verslą ir ūkį. 
  7. Kurti bendruomenes, kurias vienija kultūriniai, paprotiniai, sveikatinimo, ekologijos tikslai. 

           Mes, konferencijos organizatorės, Erika Švenčionienė ir Danutė Jasilionienė,  dėkojame visiems, kurie prisidėjo, dalyvavo konferencijoje ir iš anksto dėkojame tiems, kurie prisidės atliekant Rezoliucijoje numatytus darbus. 

 

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));