Nusikalstama organizacija VSD paskelbė „Laisvą laikraštį“ rusiškos propagandos ruporu

Aurimas Drižius

Šiandien Valstybės saugumo departamentas paskelbė savo veiklos ataskaitą. Kaip didžiausios grėsmės Lietuvos Respublikai nurodyta signataro Zigmo Vaišvilos, grupės „Mūsų gretos“ ir B3 grupės veikla.

VSD ataskaitoje rašoma : „Rusijai parankūs politiniai visuomeniniai judėjimai 2015 m. suaktyvėjo save „nesistemine opozicija“ vadinančios politinės ir visuomeninės organizacijos ir judėjimai. Aktyviausios iš šių organizacijų buvo: politinė partija „Socialistinis liaudies frontas“ (toliau – SLF), Rolando Paulausko vadovaujamas neformalus judėjimas „Mūsų gretos“ bei grupė, propaguojanti minėtą „Visuomenės saugumo koncepciją“, kuriai atstovauja Vaido Lekstučio koordinuojamas sambūris „Būkime vieningi“. Didžiausią dėmesį šios organizacijos skyrė prorusiškos propagandos sklaidai lietuviškame internete. Daugiausia ši informacija platinta per interneto svetaines „ekspertai.eu“, „ldiena.lt“, „sauksmas.lt“, „revoliucija.org“, „slfrontas.lt“, „sarmatas.lt“, „versijos.lt“, „laisvaslaikrastis.lt“. Didelis dėmesys platinant šią informaciją skirtas ir socialiniams tinklams, „Youtube“. Šias jėgas bando konsoliduoti Zigmas Vaišvila, kuris per pastaruosius keletą metų tapo vienu dažniausiai Lietuvos prorusiškoje bei Rusijos Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje cituojamų Lietuvos politikų. 2015 m. birželio 3 d. Lietuvos mokslo akademijoje įvyko Zigmo Vaišvilos ir Seimo nario Audriaus Nako organizuotas forumas „Mūsų valstybės tikslas“, kurio dalyviai susibūrė į vadinamąją „Birželio 3-iosios grupę“ (B 3 grupė). Grupė („Mūsų gretos“, Lietuvos liaudies partija, visuomeninis judėjimas prieš priverstinę imigraciją „Nacionalinis interesas“8 ir kt.) siekia sukurti oficialiai registruotą politinę organizaciją. B 3 grupė beveik jokios įtakos Lietuvos visuomenei neturi, tačiau jos veikla naudojasi Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida, formuodama nuomonę, kad Lietuvoje veikia gausi „nesisteminė opozicija“, kuri nesutinka su Lietuvos pasirinkta vakarietiška orientacija ir vykdoma užsienio politika. Sugrįžti į didžiąją politiką siekia ir buvęs SLF pirmininkas Algirdas Paleckis, kuris tik formaliai nutraukė ryšius su šia organizacija“.

Tačiau VSD nieko nepasisakė apie tikrąsias grėsmes nacionaliniam Lietuvos saugumui – absoliučiai korumpuotą prokuratūrą, teismų sistemą, nuolatinius prezidentės D.Grybauskaitės nusikaltimus, siekiant bet kuria kaina išlikti valdžioje (paskutinė – operacija „Skiepai“).

VSD nieko nepasisakė ir apie Valstybės saugumo departamento vadovų įvykdytus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – valstybės išdavimą, žmogžudysčių organizavimą, žmonių neteisėtą grobimą ir jų kankinimą slaptuose CŽV kalėjimuose.

Dabar jau mažai kas abejoja, kad būtent VSD organizavo savo pulkininko Vytauto Pociūno nužudymą – jis 1996 m. buvo išmestas pro viešbučio langą, kai sužinojo, kad VSD vadovai ėmė didelius kyšius iš CŽV už tai, kad Lietuvoje amerikiečiai galėtų netrukdomai kankinti arabus, įtariamus teroristus.

Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) Kauno skyriaus darbuotojas Aurelijus Beržinis atsakė į LL klausimus apie tai, kodėl VSD organizavo vienintelio savo „idėjinio“ vadovo, pulkininko Vytauto Pociūno nužudymą. A.Beržinis šį nusikaltimą sieja su tuo, kad JAV Kongreso Žvalgybos komitetas jau tiesiai šviesiai įvardino, kad CŽV Lietuvoje buvo pastačiusi slaptą kalėjimą talibams kankinti, ir kad už tai, kad ši neteisėta veikla būtų legalizuota, papirko visą VSD vadovybę, atvežusi jiems „maišą dolerių“. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, buvęs kadrinis KGB savanoris Artūras Paulauskas sakė, kad jo vadovaujamas komitetas neketina atnaujinti parlamentinio tyrimo dėl galimo CŽV kalėjimo Lietuvoje, nes jį baigė buvusios kadencijos Seimas. Kaip žinia, būtent A.Paulausko paskirtas Arvydas Pocius ir vadovavo VSD, kai Lietuvoje CŽV netrukdomai kankino žmones. VSD generaliniu direktoriumi laikinai Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas einančio Artūro Paulausko dekretu buvo paskirtas 2004 m. balandžio 30 dieną. Prieš tai, 1998 m. birželio 3 d. – 2004 m. balandžio 30 d. VSD vadovavo Mečys Laurinkus, kuris už tai, kad VSD sėkmingai įvykdė valstybės perversmą ir nušalino prezidentą Rolandą Paksą, buvo išleistas į garbingą pensiją – paskirtas ambasadoriumi Ispanijos Karalystėje. Prieš perversmą M.Laurinkus klausė R.Pakso, ar gali Lietuvoje statyti slaptus kalėjimus, tačiau gavo neigiamą atsakymą, ir organizavo perversmą – rinkimuose išrinktas prezidentas buvo nušalintas. Jungtinių Valstijų Senato ataskaitoje nurodoma, kad už leidimą šalyje steigti slaptą CŽV kalėjimą Amerikos agentai dosniai atsilygino. Minimi milijonai dolerių, tačiau nei kuriam konkrečiai Lietuvos pareigūnui, nei kiek tiksliai sumokėta, neatskleidžiama. Vienas iš Lietuvos parlamentiniame tyrime minimų veikėjų, buvęs VSD vdirektoriaus pavaduotojas Darius Jurgelevičius už pustrečio milijono litų Gruzijoje nusipirko televiziją. Kitas pavaduotojas – Dainius Dabašinskas – atidarė lobisto kontorą. 2005 m. daugiau nei milijoną litų kainavusius prestižinius kotedžus Turniškėse įsigijo prezidento V.Adamkaus patarėjas užsienio politikos klausimais Edminas Bagdonas ir patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Rytis Muraška.

„Aš tik vieno dalyko nesuprantu – V.Pociūnas jau žinojo, kad eina pinigai Baltarusijos opozicijai, ir kad visa Lietuvos VSD yra nupirkta, – sakė A.Beržinis, – jis žinojo ir tai, kad jis nėra nupirktas, tačiau man neaišku, kodėl jis nesisaugojo ir nepradėjo kalbėti apie šį reikalą, kaip amerikiečiai atvežė maišą dolerių ir čia nupirko visą VSD. Todėl Valdas Adamkus ir pareiškė, kad CŽV kalėjimas Lietuvoje yra Amerikos vidaus politikos reikalas, ir leidžia mums suprasti, kad nėra mums čia ko tirti visų šių reikalų. Ką tai reiškia? Kad Lietuva parsidavė Baltarusijai tam, kad atgautų Burokevičių ir Jermalavičių, o dabar parsiduoda JAV, kad ši galėtų čia pastatyti kalėjimą. Žodžiu, Lietuva parsidavinėja kaip prostitutė“.

Tačiau apie tai, kam atiteko milijonai dolerių, kuriuos į Lietuvą atvežė CŽV, ir kas už šiuos milijonus išdavė tėvynę, leisdami čia kankinti žmones, VSD ataskaitoje neparašyta. Tikiuosi, kad bus pradėtas tyrimas po eilinių Seimo rinkimų, kai nuo valdžios bus nupūsti „valstybininkai“ konservatoriai ir socialdemokratai.

Tai, kad prokuratūra iki šiol neišsiaiškino, kas nužudė V.Pociūną, reiškia tik tiek, kad visa teisėsauga yra užvaldyta mafijos, todėl jokių rezultatų ten tikėtis neverta. O šį nusikaltimą ištirti labai lengva – tik tereikia sužinoti, kodėl buvęs VSD šefas A.Pocius šmeižė V.Pociūną per „Lietuvos rytą“, pasakodamas istorijas, kad neva V.Pociūnas iškrito „besišlapindamas“, arba kad jo spintoje rastas moters paltas.

Tačiau VSd supranta, kad vis didesnį pavojų šiai Lietuvą užgrobusiai korumpuotai VSD gaujai sudaro laisva ir nekontroliuojama spauda, todėl visus savo kritikus įvardijo kaip grėsmę nacionaliniam saugumui.

Apie žurnalistų darbą sakoma taip : “ Politinis ekstremizmas. Žvalgybinė veikla naudojant žurnalistinę priedangą Informacijai rinkti Rusijos žvalgybos tarnybos tebenaudoja žurnalistinę priedangą. Žvalgybinės veiklos aktyvumas naudojantis žurnalistine priedanga Lietuvoje išlieka didelis, ypač per nacionalines ir tarptautines karines pratybas. Informaciją renka su Rusijos žvalgybos tarnybomis siejami Lietuvos ir užsienio šalių žurnalistai, kurie siekia gauti Krašto apsaugos ministerijos (toliau – KAM) akreditacijas, suteikiančias jiems galimybę dalyvauti Lietuvoje vykstančių karinių pratybų metu žiniasklaidos atstovams skirtuose renginiuose ir surinkti informaciją pagal Rusijos žvalgybos užduotis. Tikėtina, kad tokios tendencijos išliks ir ateityje, nes Rusijos pusė tikisi, jog žurnalistinė priedanga patikimai saugo informacijos rinkėjus, o pastaruosius mėginant atriboti nuo informacijos šaltinių, tokią situaciją paprasta viešai pateikti kaip Lietuvos mėginimus susidoroti su politiškai neįtikusiais žurnalistais“.