Nuo 2017 07 01 diktatorinėje Lietuvoje visų instancijų teismuose uždrausti įgaliotieji atstovai

Kristina Sulikienė

Nors dabartiniai demokratijos šaukliai rėkia, kaip blogai buvo gyventi iki demokratijos, tokio bardako, kuris yra dabar, nebuvo.

Nueinantis Seimas kyštelėjo dovanėlę – apipjaustytą ir „pagerintą“ civilinio proceso kodeksą, tačiau žalieji valstiečiai, užsiėmę Kildišiene, Basčiu ir Pūku, nestabdė šių aferų, todėl jie ir yra atsakingi – uždraudė apeliacijas teismuose susirašyti patiems.

LR CPK 306 str. „Apeliacinio skundo turinys“ nurodoma, jog negalima patiems susirašyti apeliacinio skundo, ir jį būtinai ne tik surašyti, bet ir pasirašyti turi advokatas.

Piliečiai padaromi neteisnūs ir neveiksnūs – jiems reikalinga auklė. Globėjas. Atstovas, už juos pasirašantis: nes išeina, jog Civilinio kodekso nuostata „civilinis ir teisinis veiksnumas“ nebegalioja.

Įsigilinus į LR CPK 56 str. pakeitimus „atstovai“, paaiškėja, jog dingsta visą Nepriklausomybės laiką buvę įgaliotijie atstovai, kurie atstovaudavo kartu su advokatu, ir tvarkydavo visokius smulkius pavedimus – tai kopijų darymas, susipažinimas su byla, argumentavimas apie faktines aplinkybes teisme. Tarkime, žmogus pasisamdo ne tik advokatą, bet ir jo situaciją gerai žinantį kaimyną – teisininką.

Tokiu būdu esu pati atstovavusi ne vienoje byloje.Byloje dėl skolos priteisimo laimėjome, nes gerai pažinojau skolininką ir jo bjaurų būdą niekinti brolį – todėl per „moralę“ trenkusi jam, priverčiau sudaryti taikos sutartį (teisėja siūlė bylinėtis, nes neva nepavyko susitarti.) Advokatai aktyviai atstovauti klientų negali, jiems yra nurodymai iš monopolinės tarybos to nedaryti.

Teismai yra per jautrūs bendrauti su piliečiais, ir dar visokiais ten įgaliotaisiais atstovais. Teismai pažįstami tik su sertifikuotais advokatais, kurių savivalė ir monopolija išsigimė štai tokia grimasa: kad jie suvadovavo nueinančiam Seimui, koks turi būti kodeksas, ir kaip žmonės turi būti „ginami“.

Kadangi Lietuvoje yra registruota virš 2 mln. suaugusiųjų gyventojų, mano klausimas yra paprastas: kaip 2000 vienintelių ir nepakartojamų advokatų išpildys šiuos naujuosius kodekso pakeitimus? Kad kiekvienam bylininkui – po advokatą (advokatų padėjėjo – negalima!)

Taip pat kitas klausimas – neretas advokatas nesugeba samdytis padėjėjų, sekretorių, todėl negeba dalyvauti daugelyje bylų – renkasi mažesnę apkrovą. Kaip advokatai be papildomos pagalbos sugebės susirinkti medžiagą, laiku viską atlikti? Turės samdytis sekretorius (jeigu nebereikia įgaliotųjų atstovų, kurie atlikdavo smulkius pavedimus)?

O tai kiek tada kainuos bylinėjimasis- jeigu tarkime, apeliacijai surašyti reikalingas ne tik avansas už patį skundą, bet ir darbo laiko, susipažįstant advokatui su byla, apmokėjimas.

Kiek dabar kainuos bylos – nuo kurios socialinės klasės bus galima kreiptis į teismus? Galės kreiptis, kas uždirba nuo 1000 eurų? Bet juk vidurinioji klasė labai menka, tai mažoji dalis visuomenės – didžioji gyvena iš pašalpų, trečdalis piliečių yra pensininkai, ir dar didelė dalis gauna minimalius atlyginimus.

Ir kam tada tas visas cirkas su EPP (elektroninių paslaugų portalu), kuris atvėrė galimybes žmonėms PATIEMS bylinėtis – yra sudėti netgi procesinių dokumentų šablonai – jeigu po 4 metų šio portalo veikimo, uždraudžiama absoliučiai viskas – net įgaliotieji atstovai?

O ką daryti žmonėms, kurie turi notarų išduotus įgaliojimus, kurie yra galiojantys?

Kaip šitie CPK pakeitimai iš viso susišaukia su Teismų įstatymo 5 str. „Negalima atsisakyti teisės kreiptis į teismą“. O jeigu tą teisę atima Seimas, tiesa, jau su „tūtitūtitūti ta“ gėdingai išbalsuotas?

O didysis kovotojas Puteikis, teikęs aiškinimus dėl šių pakeitimų, nesugebėjo įžiūrėti civilinių teisių ribojimo?

Jis aiškinamajame rašte parašė, jog jokių pažeidimų žmogaus teisėms šis įstatymas nedaro.

Kur jau – jeigu anksčiau vyresnio amžiaus piliečiai arba sergantys (susižaloję) kaip Zigmas Vaišvila galėjo kai kuriuos pavedimus susitvarkyti per įgaliotuosius atstovus – tai dabar nuo užvakar nei senukai, nei signataras Zigmas Vaišvila šios teisės nebeturi: dukrai išduotas įgaliojimas, taip išeina, yra niekinis ir nebegalioja.

Notarų veiklai irgi dedamas apinasris, nes jie tvirtins žymiai mažiau įgaliojimų, jeigu yra uždrausta atstovavimo teisė kartu su advokatu: nes tokio atstovo įgalinimai tvirtinami pas notarą.

Laiko klausimas, kol sukils visi kiti teisininkai prieš advokatų klaną, kuris sugebėjo paveikti nueinantį Seimą – o kad šis nesusigaudytų, užvertė Kildišienės, Basčio ir Pūko skandalais.

Be to, įstatymo pakeitimai labai aiškiai yra apylinkių teisėjų revoliucija iš apačios: jie tarsi smogė apygardos, apeliaciniam ir LAT teismams – nes visi išvardytieji, esant tokioms sąlygoms, turės mažiau darbo, todėl kai kurie teisėjai pasidarys nereikalingi – nes jie neturės darbo, juos bus pasiūlyta perkelti į apylinkių teismus. Negi bus mokama alga teisėjui, kuris negauna nei vienos bylos?

Na pagalvokime, jeigu šiandien bylų yra tūkstančiais, po šių reformų jų sumažės drastiškai – nes žmonės neturi atliekamo 1000 eurų advokatui susimokėti dėl apeliacijos surašymo.

Todėl teisėjai pasidarys nebereikalingi, o kasacijų irgi iš viso nebebus, gal net LAT bus uždarytas kaip nebereikalingas.

Tai kodėl tyli teisėjai?