Vytautas Kubilius Andrius Kubilius

Vytautas Kubilius Andrius Kubilius

 

„Panevėžio apygardos teismo sprendimu nustatyta, kad 2021 m. liepos 9 d. UAB „Patikimas verslas” valdomoje visuomenės informavimo priemonėje – interneto svetainėje www.laisvaslaikraštis.lt, rubrikoje Aktualijos paskelbtoje publikacijoje „Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“ paskleisti teiginiai: „Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto”; „Paaiškėjo, kad didžiausią valstybės paramą neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso – daugiau nei 25 mln. eurų – gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“. „Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas” – neatitinka tikrovės ir žemina Vytauto Kubiliaus garbę ir orumą“;
„Panevėžio apygardos teismo sprendimu nustatyta, kad 2021 m. liepos 16 d. UAB „Patikimas verslas” leidžiamo dienraščio „Laisvas laikraštis” Nr. 29 (836) 1 ir 2 puslapiuose, vedamojo straipsnio vietoje paskelbtoje publikacijoje „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“, paskleisti teiginiai: „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“; „Paaiškėjo, kad didžiausią valstybės paramą neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso – daugiau nei 25 mln. eurų – gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“. „Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas”; „Didžiausią valstybės paramą dėl Covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“, – neatitinka tikrovės ir žemina Vytauto Kubiliaus garbę ir orumą“.

 

Civilinė byla Nr. e2A-434-589/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24391-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 24 d.
Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Pranckienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vytauto Kubiliaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1506-845/2022 pagal ieškovo Vytauto Kubiliaus ieškinį dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Patikimas Verslas“, trečiasis asmuo – Aurimas Drižius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

⦁ Ieškovas V. Kubilius (toliau – ir ieškovas) prašė 1) įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Patikimas Verslas“ (toliau – ir atsakovė) per 3 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę bei orumą žeminančius duomenis toje pačioje vietoje, kurioje buvo paskelbta 2021 m. liepos 9 d. naujienų portale www.laisvaslaikraštis.lt, rubrikoje Aktualijos publikacija „Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“, ir 2021 m. liepos 16 d. laikraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 29 (836) vedamojo straipsnio vietoje publikacija „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“, paskelbiant kartu su ta pačia ieškovo nuotrauka, kuri buvo panaudota tikrovės neatitinkančių duomenų skleidimui, tokio turinio paneigimus:
Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad 2021 m. liepos 9 d. UAB „Patikimas verslas” valdomoje visuomenės informavimo priemonėje – interneto svetainėje www.laisvaslaikraštis.lt, rubrikoje Aktualijos paskelbtoje publikacijoje „Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“ paskleisti teiginiai: „Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto”; „Paaiškėjo, kad didžiausią valstybės paramą neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso – daugiau nei 25 mln. eurų – gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“; „Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas” – neatitinka tikrovės ir žemina Vytauto Kubiliaus garbę ir orumą;
Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad 2021 m. liepos 16 d. UAB „Patikimas verslas” leidžiamo dienraščio „Laisvas laikraštis” Nr. 29 (836) 1 ir 2 puslapiuose, vedamojo straipsnio vietoje paskelbtoje publikacijoje „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“, paskleisti teiginiai: „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“; „Paaiškėjo, kad didžiausią valstybės paramą neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso – daugiau nei 25 mln. eurų – gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“; „Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas”; „Didžiausią valstybės paramą dėl Covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“, – neatitinka tikrovės ir žemina Vytauto Kubiliaus garbę ir orumą;
2) įpareigoti atsakovę pašalinti 2021 m. liepos 9 d. naujienų portale www.laisvaslaikraštis.lt, rubrikoje Aktualijos publikacijoje „Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“ paskelbtus tikrovės neatitinkančius teiginius („Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto”; „Paaiškėjo, kad didžiausią valstybės paramą neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso – daugiau nei 25 mln. eurų – gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“. „Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas”) iš interneto svetainės www.laisvaslaikraštis.lt; 3) priteisti iš atsakovės 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 4) priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
⦁ Ieškinyje nurodė, kad atsakovė per skirtingus vienai visuomenės informavimo priemonei priklausančius sklaidos kanalus, t. y. per dienraštį ir naujienų portalą, kategoriškais, konstatuojamojo pobūdžio teiginiais visuomenei pranešė tikrovės neatitinkančius duomenis, neva ieškovas vadovauja įmonei, kuri gavo didžiausią valstybės paramą dėl Covid-19, o tokia parama neva yra dėl to, kad ieškovo tėvas yra garsus politikas. Tokie atsakovės pateikti duomenys neatitinka tikrovės, nes nei ieškovas vadovauja ir / ar vadovavo įmonei „Autobrava“, nei tokia įmonė gavo tokio dydžio paramą, juo labiau, ieškovo tėvas ir / ar ieškovas nėra niekaip susijęs su paramos gavimu. Tai reiškia, kad atsakovė, neturėdama jokio faktinio pagrindo, ieškovui priskyrė tokius veiksmus, kurių jis nėra atlikęs ir nėra su jais susijęs. Ieškovo įsitikinimu, tikrovės neatitinkančių teiginių apie ieškovą skelbimas pažeidžia esminius sąžiningos ir objektyvios žurnalistikos principus, taip pat ieškovo garbę ir orumą ir yra nesuderinamas su teisės į saviraiškos laisvę įgyvendinimu.
⦁ Pažymėjo, kad nedavė sutikimo naudoti jo atvaizdo viešai, jį publikuoti ir / ar skelbti, ypač žeminančiame kontekste, todėl prašė įvertinti jo atvaizdo panaudojimą kaip vieną iš kriterijų, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Taip pat prašė priteisti neturtinę žalą tikslu užkirsti kelią ateityje pasipelnyti iš analogiškų neteisėtų veiksmų, o taip pat parodyti teisės subjektams, kad kiekvienas, pažeidęs civilines asmens teises, neišvengs civilinės atsakomybės taikymo ir visiško nuostolių. Paaiškino, kad ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, nes jis privalėjo aiškintis dalykinėje ir artimoje aplinkoje, teisintis dėl paskleistos informacijos tikrumo. Ieškovas vadovauja aukštus etikos standartus turinčiam tarptautinės įmonės filialui Google Lithuania, be to, vadovauja ir bendrovei Google Payment Lithuania, turinčiai elektroninių pinigų licenciją ir prižiūrimai Lietuvos banko, kuris taiko griežtus nepriekaištingos reputacijos kriterijus prižiūrimoms įmonėms. Taip pat prašė įvertinti ir tai, jog teiginiai buvo paskleisti tiek laikraštyje, tiek portale, kas rodo didesnį teiginių paskleidimo mastą ir skirtingą auditoriją, publikuoti teiginiai labai greitai paplito, visuomenė patikėjo paskleista informacija, atsakovė panaudojo ieškovo atvaizdą kartu su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, t. y. žeminančiame kontekste, teiginius visuomenei pristatė kaip „karštąją naujieną” pirmajame ir vedamajame laikraščio puslapyje. Tokios faktinės aplinkybės tik įrodo ir patvirtina, kad atsakovė tyčia skleidė teiginius, siekdama sukelti kuo didesnę sensaciją ir kaip įmanoma labiau pakenkti ieškovo reputacijai, geram jo vardui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
⦁ Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 18 d. sprendimu ieškovo V. Kubiliaus ieškinį atsakovei UAB „Patikimas Verslas“ dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo atmetė ir priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 6,27 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
⦁ Vertindamas ginčo publikacijų turinį, teismas nustatė, kad autorius tik publikacijų pradžioje, o būtent – antrame sakinyje paminėjo ieškovą, tačiau, analizuodamas visą likusį ginčo publikacijų turinį, teismas pastebėjo, kad autoriaus tikslas buvo supažindinti skaitytoją su UAB „Autobrava“, t. y. įmonės, kuriai valstybė suteikė didžiausią paramą, kaip nukentėjusiai nuo Covid-19, savininku, jo veikla, kitas su šia įmone susijusias įmones, atskleisti savininko verslo vizijas, atliekamas investicijas ir pan. Teismas konstatavo, kad atsakovė ginčo publikacijose rėmėsi oficialiais duomenimis – Koronoviruso (Covid-19) ligos pasekmių valdymo statistine analize, kurioje nurodytos didžiausią pagalbą gavusios įmonės, tarp jų ir UAB „Autobrava“ – 25,3 mln. Eur. Analizuodamas ginčo publikacijų turinį, teismas vertino, jog žurnalistas pateikė informaciją (žinią) apie valstybės paramą dėl Covid-19 nukentėjusioms įmonėms, nurodydamas, kad didžiausią paramą (25,3 mln. Eur) gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“, įmonė, vadovaujama A. Kubiliaus sūnaus (ieškovo).
⦁ Ginčo publikacijas, kurios yra analogiško turinio, teismas vertino kaip faktų ir nuomonės kombinaciją. Teiginius, susijusius su didžiausios paramos (25,3 mln. Eur) skyrimu itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujančiai UAB „Autobrava“, kaip įmonei nukentėjusiai nuo Covid-19, turinčiai 15 darbuotojų, teismas vertino kaip faktus, kurie buvo pavartoti su teiginiais, jog įmonė tokio dydžio valstybės paramą gavo dėl vienos aplinkybės, o būtent, kad UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero A. Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas, kuriuos teismas vertino kaip autoriaus nuomonę, turėjusią pakankamą faktinį pagrindimą. Teismas nurodė, kad atsakovė pavartojo tokio pobūdžio išsireiškimus: „neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso“, „būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos“. Nurodė, kad tokią išvadą darė įvertinęs visą ginčo publikacijų turinį, neišimant autoriaus teiginių iš bendro straipsnio konteksto. Teismas nustatė, kad autorius jose nurodė, jog „Modus grupei teko atlaikyti Seimo valstiečių ataką. Šiems užkliuvo tai, kad bendrovės stebėtojų taryboje dirbo talentingu vadybininku laikomas parlamentaro Andriaus Kubiliaus sūnus Vytautas“. Šią aplinkybę patvirtina ir VĮ Registrų centro išrašas, kuriame nurodyta, jog UAB „Modus Group“ stebėtojų tarybos nariu ieškovas buvo laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2018 m. liepos 4 d. Taigi, įvertinęs visą straipsnio turinį, jo kontekstą ir toną, teismas sprendė, kad nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog atsakovė pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Teismas nurodė, jog ta aplinkybė, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, išėmė atskiras publikacijos dalis iš bendro straipsnio konteksto, savaime nesudaro pagrindo teismui pripažinti, kad publikacijos neatitiko tikrovės.
⦁ Įvertinęs atsakovės pavartotų teiginių turinį ir jų išraiškos būdą, teismas sprendė, kad ginčo teiginiai turėjo pakankamą faktinį pagrindimą (tai liudija VĮ Registrų centro duomenys), jie nebuvo sugalvoti atsakovės. Taigi atsakovės nuomonė buvo pagrįsta tuo metu egzistuojančiais objektyviais faktoriais.
⦁ Teismas nurodė ir tai, kad atsakovė patikslino ginčo publikacijas, o būtent dalyje, kad „UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas“, ir nurodė, kad ieškovas šias pareigas ėjo iki 2019 m. Teismas sutiko, kad autorius pateikė netikslius teiginius, tačiau faktas, jog ieškovas praeityje buvo susijęs su UAB „Modus Group“, yra įrodytas, o aplinkybės, kad UAB „Autobrava“ ir UAB „Modus Group“ yra susiję įmonės, ieškovas neginčijo.
⦁ Iš ginčo publikacijų turinio teismas sprendė, kad atsakovė nukreipė savo kritiką į valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, taip išreikšdama savo požiūrį visuomenei rūpimu klausimu. Teismas vertino, kad šis klausimas buvo itin aktualus visuomenei pandemijos metu ir vėliau, todėl nėra pagrindo abejoti, kad ginčo publikacijos prisidėjo prie visuotinai svarbių diskusijų, susijusių su publikacijose minimų įmonių verslo sąžiningumu bei valstybės biudžeto lėšų skaidriu panaudojimu. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, teiginiai apie visuomenei rūpimus klausimus vertintini daugiau kaip nuomonė, o ne kaip pateikti faktai.
⦁ Spręsdamas dėl straipsnio temos, teismas pažymėjo, kad nors straipsnio antraštėje buvo minima Kubilių pavardė, o pačiose publikacijose ir ieškovo tėvo – A. Kubiliaus pavardė, kuris yra visuotinai žinomas politikas Lietuvoje, ginčo publikacijos buvo susijusios su UAB „Autobrava“ veikla ir jos savininku, ir tik nežymiai su ieškovo profesine veikla: jo dalyvavimu UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus Group“ stebėtojų taryboje praeityje. Publikacijos buvo skirtos ne ieškovui asmeniškai ir išskirtinai, o UAB „Autobrava“, kuriai buvo skirta 25 mln. Eur parama iš valstybės biudžeto.
⦁ Teismas pažymėjo ir tai, kad iš ginčo publikacijų turinio nenustatė jokių asmeninių įžeidimų ar niekinančių pastabų ar visiškai nepagrįstų kaltinimų ieškovo atžvilgiu, nepaisant to, ar tai buvo vertybiniai vertinimai (nuomonė), ar teiginiai apie faktus. Be to, teismas nenustatė, kad ieškovas buvo apkaltintas konkrečiu elgesiu ar dalyvavimu neteisėtuose veiksmuose. Net ir darant prielaidą, kad kai kuriuose atsakovės teiginiuose esantys netikslumai gali būti vertinami kaip nedidelio jo aplaidumo požymis (o būtent, kad UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas), teismas nurodė, jog nemato pagrindo abejoti, kad publikuodamas straipsnį ir jame esančią informaciją, žurnalistas elgėsi sąžiningai arba pripažinti, kad yra pagrindas įtarti žurnalistą tyčia pažeidus profesinę etiką. Teismas, įvertinęs ginčo frazių turinį, nenustatė, jog atsakovo vartojama kalba ar išraiškos būdas buvo žeminantys ar niekinantys ieškovą.
⦁ Teismas akcentavo, kad spauda paprastai turi teisę dalyvauti viešose diskusijose visuomenės susirūpinimą keliančiais klausimais, remtis oficialių pranešimų turiniu, priešingu atveju būti pažeistas gyvybiškai svarbus spaudos kaip „sarginio šuns“ vaidmuo demokratinėje valstybėje. Ginčo publikacijos akivaizdžiai lietė klausimus, susijusius su viešu interesu, ir publikacijų tikslas buvo informuoti visuomenę apie valstybės suteiktą didžiausią paramą dėl Covid-19 įmonei – UAB „Autobrava“. Žurnalistas mėgino atkreipti visuomenės dėmesį į faktą, kad įmonei, kurioje dirba 15 darbuotojų, buvo suteikta didžiausia parama, o tuo tarpu tokiai įmonei kaip Ermitažas, kurioje darbuojasi 673 darbuotojai – teko mažiausia parama, t. y. 7,8 mln. Eur. Teismas sprendė, kad žurnalistas veikė sąžiningai.
⦁ Dėl publikacijų pavadinimo ir jų pateikimo būdo pažymėjo, kad ginčo publikacijų pavadinimai: „Didžiausią valstybės paramą dėl Covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“ ir „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“, taip pat publikacijose pavartoti posakiai, susiję su ieškovu, buvo sukurti taip, kad būtų provokuojantys ir patrauktų visuomenės dėmesį, tačiau tai savaime neprieštarauja EŽTT praktikai. Be to, byloje nustatyta, kad žurnalistas pateikė oficialius duomenis apie išmokėtas sumas įmonėms, nukentėjusioms nuo Covid-19. Teismas nurodė, kad iš žurnalisto negali būti reikalaujama, kad jis atliktų tyrėjo vaidmenį, teiginys, kad ieškovas dirbo bendrovės stebėtojų taryboje turėjo pakankamą faktinį pagrindimą.
⦁ Teismas akcentavo, kad įvertinus ginčo publikacijų turinį, teismas nenustatė, kad jose ieškovas būtų kaltinamas ar smerkiamas, todėl teigti, kad publikacijos pažeidė jo garbę ir orumą nėra pagrindo. Publikacijų tikslas buvo informuoti visuomenę jai rūpimu ir aktualiu klausimu, o ne pakenkti ieškovo įvaizdžiui. Be to, vertindamas ginčo publikacijose paskleistų teiginių poveikį ieškovui, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog jie buvo tokie reikšmingi, kad sumenkintų ieškovo garbę ir orumą, pakenktų jo reputacijai, juolab, kad po ginčo publikacijomis tik keletas asmenų išreiškė savo nuomonę komentaruose. Teismas įvertino ir tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčo publikacijos būtų neigiamai paveikę jo verslą ar kitą profesinę veiklą.
⦁ Teismas nurodė, jog ieškovas yra sėkmingas verslininkas, jo vardas yra pažįstamas plačiajai visuomenei ir dėl to, kad jis yra vieno žinomiausio Lietuvoje politiko sūnus. Taigi, pagrįsta manyti, kad ieškovas yra sulaukęs žiniasklaidos dėmesio, juolab, kad ir šiuo metu jis vadovauja prestižinėms įmonėms. Taigi, pagal savo padėtį visuomenėje ieškovas vertintinas kaip viešas asmuo, net jei jis nesiekia pasirodyti viešoje arenoje. Kadangi ieškovas priklauso viešųjų asmenų grupei, jis negali reikalauti, kad būtų apginta teisė į privataus gyvenimo gerbimą taip, kaip privačių asmenų nežinomų visuomenei, kurių gynybos ribos yra platesnės nei viešo asmens. Toks ieškovo statusas lemia, jog jis turi parodyti didesnį tolerancijos laipsnį kritikai. Nors ieškovas turi teisę ginti savo reputaciją netgi už privataus gyvenimo ribų, tačiau poreikis dėl šios apsaugos turi balansuoti su visuomenės poreikiu laisvai diskutuoti valstybės lėšų panaudojimo klausimais, todėl bet kokie apribojimai tokio pobūdžio diskusijų turi būti suprantami ir aiškinami siaurinamai. Sprendžiant dėl ieškovo ankstesnio elgesio bendraujant su žiniasklaida, jo dalyvavimas socialiniame ir ekonominiame gyvenime buvo žinomas, tai liudija ir internetiniai portalai (pvz. „Delfi“ ir kt.).
⦁ Teismas ieškovo teiginius, kad atsakovė panaudojo jo atvaizdą žeminančiame kontekste ir teiginius visuomenei pristatė kaip „karštąją naujieną” pirmajame ir vedamajame laikraščio puslapyje, atmetė kaip nepagrįstus ir dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių. Pažymėjo, kad ginčo nuotrauka, esanti publikacijose, nebuvo daryta be ieškovo žinios ar sutikimo, juolab, kad byloje nebuvo ginčijama, kad ieškovas buvo fotografuojamas viešose vietose per renginius, todėl atvaizdo paskelbimas nekelia ypatingų problemų šios bylos kontekste.
⦁ Teismas pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje nenustatė konkrečių pasekmių ieškovo reputacijai ar neigiamo poveikio jo profesinei veiklai. Publikacija ieškovui buvo nemaloni, galėjo jį paveikti iki tam tikro laipsnio, bet teismo neįtikino, jog pasekmės buvo pakankamai rimtos ir svarbesnės už visuomenės interesą gauti publikacijose esančią informaciją. Teismas įvertino ir tai, kad ieškovui informavus atsakovę apie paskelbtą netikslią informaciją, pastarasis atliko pataisymus (šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir pats ieškovas, t. y. atsakovė atliko korekcijas po vienos ar dviejų savaičių, taigi, pasekmės buvo sušvelnintos). Apibendrindamas teismas sprendė, jog vargu, ar galima pripažinti, kad autoriaus pareiškimai apie ieškovą buvo pertekliniai arba kad jie viršijo viešose diskusijose toleruotinas ribas. Vertindamas ginčo publikacijų kontekstą ir formą, tame tarpe ir pavadinimą, darė išvadą, kad autorius hiperbolizavo ginčo publikacijų pavadinimus, pavartojo šiek tiek „kandų“ stilių ieškovo atžvilgiu, tačiau neperžengdamas saviraiškos laisvės ribų. Vertinant publikacijų mastą, pažymėjo, kad laikraščio tiražas nėra didelis (12 400 egzempliorių), atsakovė turi savo internetinį portalą, bet iš komentarų nežymaus skaičiaus matyti, kad portalas nėra itin populiarus, lyginant su kitais portalais Lietuvoje (pvz. „Lietuvos rytas“, „Delfi“, „15 min.“ ir pan.).
⦁ Teismas pažymėjo ir tai, kad ginčo publikacijos susiję su ieškovo profesine veikla, o ne su jo privataus gyvenimo aspektais. Bendras straipsnio tonas ir jo pavadinimas nevertintini kaip įžeidžiantys, straipsnio pavadinimas šiek tiek kandus, bet tai žurnalisto pasirinktas stilius. Atsakovė publikacijomis siekė teisėto tikslo – diskusijų visuomenei svarbiais klausimais. Atsižvelgęs į EŽTT formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog ginčo publikacijos nepatiko ir buvo nemalonios ieškovui, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog publikacijos buvo žeminančio pobūdžio ir atsakovė veikė nesąžiningai. Teismas vertino, jog ieškovo nuodytos aplinkybės apie tai, kad atsakovės laikraštis ir portalai yra propagandiniai ir šiai dienai jų veikla sustabdyta, nagrinėjamu atveju nėra vertinamos kaip sąžiningumo stokos požymis, kuris per se suponuotų išvadą, kad atsakovė veikė nesąžiningai Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio prasme.
⦁ Teismas atkreipė dėmesį į EŽTT praktiką tokio pobūdžio bylose, kur yra pabrėžęs, kad piniginės sankcijos neišvengiamai atgrasytų žurnalistus nuo prisidėjimo prie viešų diskusijų apie visuomenei aktualius klausimus.Taigi, tai būtų kliūtis spaudai vykdyti informavimo ir stebėjimo funkcijas ir tai reikštų siekį atgrasyti kitus žurnalistus nuo viešų asmenų kritikos ir apriboti laisvą informacijos bei idėjų srautą.
⦁ Išanalizavęs paskelbto teksto visumą, sakinių konstrukciją, jų formuluotę, pavartotą išraiškos būdą ir minčių dėstymą, visą straipsnio kontekstą, teismas konstatavo, kad neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai, jog atsakovė paskelbė apie ieškovą teiginius, žeminančius ieškovo garbę ir orumą. Todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę paneigti ginčo publikacijose pavartotus teiginius. Teismas nurodė, kad atmetus ieškinį, ieškovui nepriteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
⦁ Ieškovas V. Kubilius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti ieškovo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
⦁ Nurodo, kad teismas, kvalifikuodamas atsakovės viešai paskleistą informaciją ir priskirdamas ją nuomonės kategorijai, padarė akivaizdžių teisės taikymo klaidų, t. y. visiškai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 ir 2.22 straipsnių bei Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 2 straipsnio 31 dalies ir 82 dalies nuostatų. Skundžiamas sprendimas motyvuotas EŽTT bendrais išaiškinimais, kurie labiau skirti teisės į privataus gyvenimą gynimui. Dėl šios priežasties teismas faktą konstatuojančius teiginius be jokio teisinio pagrindo sutapatino su vertinamaisiais teiginiais ir dėl to netinkamai kvalifikavo ginčo teiginius, visiškai ignoruodamas keturių faktų visumą. Teismas netinkamai vertino (iš vis nevertino) ginčo teiginių turinio, o rėmėsi išimtai viso straipsnio analize, visiškai nesigilindamas į paskleistos informacijos suformuluotą žinią; nevertino (nepateikė motyvų) atsakovės viešai paskleistos informacijos pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šios kategorijos bylose suformuluotą taisyklę, kad paskleistą informaciją galima patikrinti, žinios egzistavimas gali būti objektyviai nustatomas; nevertino (nepateikė motyvų) atsakovės viešai paskleistos informacijos pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šios kategorijos bylose suformuluotą taisyklę, kad jeigu tikrų įvykių pagrindu asmens veiksmai įvertinami taip, kad jam priskiriamas konkretus elgesys, paskleista informacija vertinama kaip žinia; nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisykle, įpareigojančia įvertinti, kaip visuomenė supranta paskleistus duomenis, t. y. nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad visuomenė atsakovės viešai paskelbtus ginčo teiginius suprato kaip objektyviai egzistuojančią žinią.
⦁ Mano, kad teismas nepagrįstai didelį prioritetą teikė atsakovės saviraiškos laisvei, taip susiaurindamas ieškovo garbės ir orumo apsaugą. Teismas nepagrįstai ieškovą priskyrė prie viešųjų asmenų. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas yra žinomo politiko sūnus ar kad yra žinomos įmonės vadovas, nėra pagrindas pripažinti ieškovą viešuoju asmeniu. Teismas visiškai ignoravo pažeistą ieškovo teisę į atvaizdą, nevertino atvaizdo panaudojimo žeminančiame kontekste, taip pat žeminantį pobūdį išimtinai siejo su įžeidžiančių žodžių naudojimu, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT jurisprudencijos šios kategorijos bylose.
⦁ Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
⦁ Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso(toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo V. Kubiliaus apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
Dėl ginčo apeliacinės instancijos teisme esmės
⦁ Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
⦁ Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Patikimas Verslas“ 2021 m. liepos 9 d. jos valdomoje visuomenės informavimo priemonėje naujienų portale www.laisvaslaikraštis.lt, rubrikoje Aktualijos, publikacijoje „Didžiausią valstybės paramą dėl Covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“ ir 2021 m. liepos 16 d. leidžiamame laikraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 29 (836) vedamojo straipsnio vietoje, publikacijoje „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“ kartu su ieškovo atvaizdu paskelbė tokio pobūdžio teiginius: „Didžiausią valstybės paramą dėl Covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto”; „Paaiškėjo, kad didžiausią valstybės paramą neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso – daugiau nei 25 mln. eurų – gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“. „Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas”. Ieškovas V. Kubilius, manydamas, kad paskelbtos publikacijos pažeidžia jo garbę ir orumą, 2021 m. rugpjūčio 2 d. pretenzija pareikalavo iš atsakovės per dvi savaites nuo pretenzijos gavimo dienos laikraštyje „Laisvas laikraštis“ pirmajame puslapyje, toje pačioje publikacijos vietoje be komentarų išspausdinti atitinkamus paneigimus, tačiau atsakovė atsakymo į pretenziją nepateikė ir teiginių nepaneigė, o naujienų portale www.laisvaslaikraštis.lt, kaip nurodė pati atsakovė, straipsnį patikslino antrašte „Kilo didelių abejonių dėl 25 mln. eurų valstybės dotacijos UAB „Autabrava“, kuriai vadovavo A. Kubiliaus sūnus“, ir teiginiu: „Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje iki 2019 m. darbavosi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas“.
⦁ Ieškovas V. Kubilius pareikštu ieškiniu, be kita ko, reiškė reikalavimus įpareigoti atsakovę tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis, pašalinti juos iš naujienų portalo www.laisvaslaikraštis.lt ir priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinys buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad atsakovės sukurti duomenys neatitinka tikrovės, nes ieškovas nei vadovauja ir / ar vadovavo UAB „Autobrava“, nei tokia įmonė gavo tokio dydžio paramą, juo labiau, ieškovo tėvas ir / ar ieškovas nėra niekaip susijęs su paramos gavimu. Ieškovo įsitikinimu, atsakovė, neturėdama jokio faktinio pagrindo, ieškovui priskyrė tokius veiksmus, kurių jis nėra atlikęs ir nėra su jais susijęs. Tokių tikrovės neatitinkančių teiginių apie ieškovą skelbimas pažeidžia esminius sąžiningos ir objektyvios žurnalistikos principus, taip pat ieškovo garbę ir orumą ir tai yra nesuderinama su teisės į saviraiškos laisvę įgyvendinimu.
⦁ Pirmosios instancijos teismas ginčo publikacijas kvalifikavo kaip faktų ir nuomonės kombinaciją, turėjusią pakankamą faktinį pagrindimą, kurių tikslas buvo prisidėti prie visuotinai svarbių diskusijų, susijusių su publikacijose minimų įmonių verslo sąžiningumu bei valstybės biudžeto lėšų skaidriu panaudojimu. Pirmosios instancijos teismas iš ginčo publikacijų turinio sprendė, kad jose nėra jokių asmeninių įžeidimų ar niekinančių pastabų ar visiškai nepagrįstų kaltinimų ieškovo atžvilgiu, ieškovas nebuvo apkaltintas konkrečiu elgesiu ar dalyvavimu neteisėtuose veiksmuose, publikuodamas straipsnį ir jame esančią informaciją, žurnalistas elgėsi sąžiningai. Pirmosios instancijos teismas taip pat darė išvadą, kad pagal savo padėtį visuomenėje ieškovas vertintinas kaip viešas asmuo, net jei jis nesiekia pasirodyti viešoje arenoje, ieškovas neįrodė konkrečių pasekmių ieškovo reputacijai ar neigiamo poveikio jo profesinei veiklai, todėl ieškovo ieškinį atmetė.
⦁ Ieškovas V. Kubilius su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių, turinčių reikšmės byloje susiklosčiusių materialinių teisinių santykių kvalifikavimui, neatskleidė bylos esmės, todėl netinkamai kvalifikavo ginčo teiginius, atsakovės viešai paskleistą informaciją priskirdamas nuomonės kategorijai, žeminantį pobūdį išimtinai susiedamas su įžeidžiančių žodžių naudojimu, nevertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šios kategorijos bylose suformuluotų taisyklių. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovą priskyrė prie viešųjų asmenų, didelį prioritetą teikė atsakovės saviraiškos laisvei, taip susiaurindamas ieškovo garbės ir orumo apsaugą, taip pat visiškai nepagrįstai ignoravo ieškovo teisę į atvaizdą, nevertindamas atvaizdo panaudojimo žeminančiame kontekste. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais iš dalies sutinka.
Dėl ginčo teiginių kvalifikavimo ir CK 2.24 straipsnio taikymo
⦁ Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis).
⦁ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje ⦁ Nr. 3K-3-1-219/2015), todėl asmeniui, kuris įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje ⦁ Nr. 3K-3-141-690/2016 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
⦁ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal ⦁ CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje ⦁ Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
⦁ Nagrinėjamu byloje nėra ginčo, kad ginčo teiginiai buvo paskelbti viešai, juose yra skelbiami duomenys apie ieškovą. Vertinant, ar paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, turi būti nustatyta, kokio pobūdžio duomenys buvo paskleisti apie ieškovą, nes pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į ⦁ CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos ⦁ CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 44 punktą).
⦁ VIĮ nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (įstatymo redakcija, galiojusi publikacijų paskelbimo metu, 2 straipsnio 31 dalis). Žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (to paties straipsnio 82 dalis).
⦁ Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą).
⦁ Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Vien tai, kad ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Siekiant atskirti žinią nuo nuomonės, vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. turi būti vertinama, ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Vertintinas ir ieškovo elgesys bei pateiktos informacijos vertinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006).
⦁ Pirmosios instancijos teismas ginčo publikacijas vertino kaip faktų ir nuomonės kombinaciją: teiginius, susijusius su didžiausia parama (25,3 mln. eurų) itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujančiai UAB „Autobrava“, kaip įmonei nukentėjusiai nuo Covid-19, turinčiai 15 darbuotojų, vertino kaip faktus, kurie buvo pavartoti su teiginiais, jog įmonė tokią paramą gavo dėl vienos aplinkybės, o būtent, kad UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero A. Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas. Pastaruosius pirmosios instancijos teismas vertino kaip autoriaus nuomonę, pagrįsta tuo metu egzistavusiais objektyviais faktoriais – ieškovas praeityje buvo UAB „Modus Group“ stebėtojų tarybos nariu (nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2018 m. liepos 4 d.), aplinkybės, kad UAB „Autobrava“ ir UAB „Modus Group“ yra susiję įmonės, ieškovas neginčijo.
⦁ Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visą publikacijų turinį, kontekstą, tikslą, kryptingumą, pavartotų meninės išraiškos formų, sakinių konstrukciją, pasisakymo aplinkybes ir tikslus, ginčijamų teiginių formuluotes ir turinį, į visą kontekstą, kuriame jie pateikti, informacijos pateikimo konstrukciją, taip pat ir tai, kad ieškovas ginčija ne atskirus atsakovės teiginius apie ieškovą, o visą jam nepalankią informaciją, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas atsakovės paskelbtus ginčo teiginius, nepagrįstai juos vertino kaip nuomonę. Ginčo teiginiuose nevartojami modalumą ir emocinį vertinimą rodantys žodžiai, nevartojami sąlyginiai pasisakymai, klausiamojo pobūdžio teiginiai, juose nėra nuorodų, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, jie nepateikti kita forma, kuri teiktų pagrindą ginčo teiginius kvalifikuoti kaip nuomonę. Atsakovės paskelbtuose straipsniuose yra pateikta informacija apie faktus, susijusius su ieškovu ir jo veikla, juos teigiant kaip objektyviai egzistuojančius.
⦁ Iš skundžiamo sprendimo motyvų taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas analizavo, ar viešai paskleista informacija turi pakankamą faktinį pagrindimą tik dėl dalies ginčo teiginio („<…> UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas <…>“), o viso ginčo teiginio („Paaiškėjo, kad didžiausią valstybės paramą neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso – daugiau nei 25 mln. eurų – gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“. „Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas <… >”) šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino. Teisėjų kolegijos vertinimu, pastaruoju ginčo teiginiu, vertinant jį visą, o ne dalimis, atsižvelgiant į tai, kad jie pateikti pačioje publikacijų pradžioje (1 ir 2 sakinys) ir yra susiję su publikacijų antraštėmis, atsakovės perduodama žinia visuomenei buvo ta, kad įmonė gavo didžiausią paramą tik todėl, kad joje dirba žinomo politiko sūnus. Taip, kaip ginčo teiginį pateikė atsakovė, sukuriama iliuzija apie realiai egzistuojančius šių aplinkybių priežastinius ryšius. Iš byloje esančių skaitytojų komentarų, kuriuos jie parašė reaguodami į atsakovės paskleistą informaciją („Facebook“ socialinio tinklo paskyroje), taip pat galima daryti išvadą, kad skaitytojai atsakovės ginčo teiginius vertino kaip pateikiamus neginčijamus faktus – skaitytojai piktinosi neteisėta ieškovo veikla, vertino kaip valstybės apiplėšimą prisidengiant pandemija, piktnaudžiavimą savo padėtimi ir pan.
⦁ Kasacinis teismas yra nurodęs, kad informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-488/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006). Neatitikinčia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011). Žeminančiomis garbę ir orumą laikomos tokios tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį viešajame gyvenime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-828/2001). EŽTT yra nurodęs, kad nors spauda, atsižvelgiant į jos vaidmenį, tikrai turi pareigą įspėti visuomenę, kai yra informuojama apie spėjamus vietos valdžios arba valstybės pareigūnų piktnaudžiavimus, tačiau jeigu apkaltinami konkretūs asmenys, nurodant jų pavardes ir pareigas, tai suponuoja žurnalistų pareigą pateikti pakankamą faktinį pagrindą (2008 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Petrina prieš Rumuniją (peticijos Nr. 78060/01).
⦁ Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė, paskleidusi ginčo teiginius, ieškovui pareikalavus juos paneigti, naujienų portale www.laisvaslaikraštis.lt patikslino ginčo publikaciją, o būtent dalyje, kad „UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas“ atsakovė patikslino ir nurodė, kad ieškovas šias pareigas ėjo iki 2019 m., taip pat patikslino antraštę, nurodydama „Kilo didelių abejonių dėl 25 mln. eurų valstybės dotacijos UAB „Autabrava“, kuriai vadovavo A. Kubiliaus sūnus“. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė pati patvirtino, kad paskleista žinia, jog „UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas“, taip pat publikacijų antraštės „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“ ir “Didžiausią valstybės paramą dėl Covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto” neatitiko tikrovės.
⦁ Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad aplinkybė, jog ieškovas darbuojasi (darbavosi) UAB „Autobrava“ valdančios įmonėje „Modus group“ buvo pagrindas UAB „Autobrava” gauti didžiausią paramą. Nenustatyta, kad ginčo teiginiai kaip nors būtų susiję su ieškovo pandeminiu laikotarpiu vykdyta veikla ar atliktais veiksmais. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas iki 2018 m. liepos mėn. buvo UAB „Modus group“ stebėtojų tarybos narys, nėra pakankamas pagrindas atsakovei skleisti ginčo teiginius. Todėl pripažintina, kad ir šiems ginčo teiginiams paskleisti nebuvo pakankamo faktinio pagrindo, juos paskleisdama atsakovė neįvykdė įstatymo jai nustatytos pareigos įsitikinti skleidžiamos informacijos pagrįstumu ir teisingumu, neiškraipyti teisingos, nešališkos informacijos, neskelbti nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (VIĮ 22 straipsnio 11 dalis).
⦁ Vertinant, ar paskleista žinia pažeidžia asmens garbę ir orumą, turi būti siekiama išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp teisės į saviraiškos laisvę bei teisės gauti informaciją ir asmens, apie kurį paskleidžiama informacija, teisių apsaugos. Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo įstatymais įtvirtinant informacijos laisvės įgyvendinimo garantijas būtų sudaromos prielaidos pažeisti kitas konstitucines vertybes, jų pusiausvyrą (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2004 m sausio 26 d. nutarimai). Konstitucinė informacijos laisvės samprata neapima konstitucines vertybes iš esmės paneigiančios tariamos laisvės atlikti Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikalstamus veiksmus – skleisti tokias mintis, pažiūras ir t. t., kuriomis yra kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra šmeižiami arba kitaip yra dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarimas.
⦁ EŽTT, aiškindamas Konvencijos 10 straipsnio, įtvirtinančio teisę į saviraiškos laisvę, apimančią tiek asmens teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti, turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Toks šios teisės normos turinio aiškinimas yra pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plačių pažiūrų, be kurių neįmanoma demokratinė visuomenė, formavimosi prielaida. Kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (žr. 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo byloje Hertel prieš Šveicariją, peticijos Nr. 25181/94, par. 46, 2005 m. vasario 15 d. sprendimo byloje Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 68416/01, par. 87; 2008 m. liepos 29 d. sprendimo byloje Flux prieš Moldaviją (Nr. 6), peticijos Nr. 22824/04, par. 26 ir kt.). Iš EŽTT plėtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiančių formuluočių (žr., pvz., 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28871/95).
⦁ Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
⦁ Reputacija yra vienas iš asmens privataus gyvenimo elementų, ginamų Konvencijos 8 straipsnio. EŽTT yra nurodęs, kad siekiant nustatyti dviejų besirungiančių Konvencijos straipsnių – 8 ir 10 – tinkamą pusiausvyrą, turi būti nustatyta, ar paskleista žinia taip rimtai pakenkė asmens reputacijai, kad pažeidė jo orumą ir taip sutrikdė asmens mėgavimąsi jo privačiu gyvenimu (žr., pvz., EŽTT 2009 m. balandžio 28 d. sprendimą byloje Karakó prieš Vengriją, peticijos Nr. 39311/05). EŽTT, analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros nustatymo, yra nurodęs svarbiausius (susistemintus) kriterijus: 1) viešos diskusijos prisidėjimas prie bendrojo intereso klausimo; 2) asmens (subjekto), apie kurį diskutuojama, pobūdis (žinomumas ar pan.); 3) šio asmens (subjekto) ankstesnis elgesys; 4) skelbiamos informacijos gavimo būdas ir tikrumas; 5) publikacijos turinys, forma ir padariniai; 6) taikomos sankcijos griežtumas (žr., pvz., EŽTT 2012 m. vasario 7 d. sprendimą byloje Axel Springer AG prieš Vokietiją, peticijos Nr. 39954/08).
⦁ EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad vertinant, ar paskleista informacija prisidėjo prie bendro intereso klausimo, t. y. saviraiškos laisvės ribojimui taikant „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ kriterijų, turi būti nustatyta, ar asmens laisvės apribojimas atitiktų „primygtinį socialinį poreikį“. Valstybės, spręsdamos, ar yra toks poreikis, turi tam tikras vertinimo laisvės ribas, tačiau negali pažeisti Konvencijos 10 straipsnyje užtikrintų saviraiškos laisvės standartų ir principų bei remtis tinkamu svarbių faktinių aplinkybių vertinimu (žr., pvz., EŽTT 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Hertel prieš Šveicariją, peticijos Nr. 25181/94; 2005 m. gegužės 15 d. sprendimą Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 68416/01; 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimą Flux prieš Moldaviją, peticijos Nr. 28702/03).
⦁ Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo teiginiai akivaizdžiai žemina ieškovo garbę ir orumą, nes turi neigiamos įtakos ieškovo reputacijai, geram vardui visuomenėje. Ginčo teiginiai formuoja neigiamą visuomenės nuomonę apie ieškovą, jo veiklą. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės atstovo pasirinkta informacijos paviešinimo forma atitiko viešąjį interesą visuomenei būti informuotai apie publikacijose minimų įmonių verslo sąžiningumą bei valstybės biudžeto lėšų skaidrų panaudojimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad visuomenė turi interesą būti informuota, ši jos teisė yra ginama Konvencijos 10 straipsniu, tačiau visuomenę turi pasiekti teisinga informacija, t. y. tikrovę atitinkanti žinia. Priešingos informacijos teikimas neatitinka viešojo intereso, nes taip visuomenė yra tik klaidinama. Viešai skleidžiama žinia turi būti formuluojama apdairiai tam, kad visuomenei nesusidarytų nepagrįstai klaidingas įspūdis apie ieškovą ir jo vykdomą veiklą. Kritika, kuri gali būti ir perdėta, negali pažeisti kritikuojamo asmens teisių ir teisėtų interesų. Todėl toks atsakovės elgesys, kai apie ieškovą yra paskleidžiama tikrovės neatitinkanti žinia, pažeidžianti jo reputaciją, peržengia saviraiškos laisvės ribas. Byloje nenustatyta, kad ieškovas ir anksčiau būtų sukėlęs įtarimų dėl savo vykdomos veiklos, prisidėjęs savo veiksmais prie galimos kritikos.
⦁ Nors pagal EŽTT praktiką tam tikrų pasakymų, kurie skirti visuomenės dėmesiui pritraukti, vartojimas savaime negali nulemti Konvencijos 10 straipsnio pažeidimo ir žiniasklaidos priemonei negali būti priekaištaujama dėl straipsnio „sustiprinimo“ ir siekio jį pristatyti patraukliai, vis dėlto tai neturi iškraipyti paviešintos informacijos ir klaidinti skaitytojo (žr., pvz., cituotą byloje Couderc a Hachette Filipacchi Associes prieš Prancūziją, par. 145; 2012 m. birželio 19 d. sprendimą byloje Tanasoaica prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 3490/03, ir kt.). Klaidingą įspūdį sudarančios, reputaciją menkinančios antraštės suformulavimas nesuderinamas su etiškos žurnalistikos principų laikymusi.
⦁ Todėl vertinant visą publikacijų kontekstą, įspūdį, kurį ginčo teiginiais siekiama sukurti, jų paskleidimo tikslą, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės atstovas veikė sąžiningai, publikuodamas straipsnį ir jame esančią informaciją. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad remiantis pačiuose straipsniuose paskelbtais oficialiais duomenimis (smulkiu tekstu pateikta Valstybės kontrolės parengta lentelė), skirtingai nei nurodoma ginčo teiginiuose, taip pat priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „Autobrava“ buvo suteikta 25,3 mln. eurų pagalba, iš kurios 21,2 mln. eurų sudarė atidėti mokesčiai ir įmokos, o ne tiesioginės išmokos iš valstybės biudžeto.
⦁ Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ⦁ CK 2.24 straipsnį, nes buvo pažeista teisinga saviraiškos laisvės ir visuomenės teisės gauti informaciją bei pagarbos asmens garbei ir orumui bei reputacijai pusiausvyra.
Dėl ieškovo statuso ir teisių gynimo
⦁ Viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi negu privačių asmenų, ir viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Nagrinėjant šios kategorijos bylas būtina nustatyti, ar asmenys, apie kuriuos paskleista ginčijama informacija, yra viešieji. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje). 2012 m. vasario 7 d. EŽTT priėmė du svarbius sprendimus (žr. mutatis mutandis Axel Springer AG v. Germany (GC), peticijos Nr. 39954/08, 7 February 2012; Von Hannover v. Germany (No. 2) (GC), peticijos Nr. 40660/08 ir 60641/08), išaiškinančius EŽTT poziciją dėl įžymybių teisės į privataus gyvenimo gerbimą (Konvencija 8 straipsnis), aprėpiantį įvairius aspektus, įskaitant privataus, šeimos gyvenimo, asmens garbės ir orumo gynimą bei pan. ir žiniasklaidos saviraiškos laisvės (Konvencijos 10 straipsnis) pusiausvyros. Šiuose sprendimuose EŽTT pabrėžė tai, kad iš esmės nacionaliniai teismai gali geriausiai įvertinti, kaip gerai žinomas yra asmuo, ypač kai jis daugiausia žinomas nacionaliniu lygiu (žr. cituoto sprendimo par. 98).
⦁ VIĮ 2 straipsnio 74 dalyje nurodyta, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams (įstatymo redakcija, galiojusi publikacijų paskelbimo metu).
⦁ Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieškovas negali būti priskiriamas viešųjų asmenų kategorijai, kurio neturtinės teisės gali būti ribojamos daug labiau negu privataus asmens, vien dėl tos aplinkybės, kad ieškovas yra žinomo politiko sūnus ar verslininkas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovo vykdoma veikla turėtų reikšmės viešiesiems reikalams, jo veikloje būtų naudojami valstybės resursai, ieškovo elgesys darytų įtaką kitų visuomenės narių gyvenimui, ieškovas aktyviai dalyvautų viešajame gyvenime ir būtų žinomas tiek regioniniu, tiek valstybės mastu dėl jo eitų pareigų ar vykdytos (tebevykdomos) veiklos, pasisakymų per visuomenės informavimo priemones visuomenei reikšmingais klausimais.
CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
⦁ Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal ⦁ CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje ⦁ Nr. e3K-3-441-403/2017, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Svarbiausiu asmens garbės ir orumo gynimo būdu laikytinas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje ⦁ Nr. e3K-3-394-684/2016, 55 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Griežtų sankcijų spaudos padaromiems pažeidimams nustatymas galėtų atgrasyti nuo naudojimosi pagrindine žurnalistų saviraiškos laisve, garantuojama Konvencijos 10 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje ⦁ Nr. ⦁ 3K-3-⦁ 260⦁ -6⦁ 95⦁ /2015). Tiek teisės doktrinoje, tiek teisės praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008 ir kt.).
⦁ Nagrinėjamoje byloje ieškovas neturtinę žalą įrodinėjo teigdamas, kad buvo padaryta didelė žala jo reputacijai, tačiau byloje nenustatyta, kad ieškovui sukelti padariniai būtų buvę itin skaudūs ir būtų pakenkę jo profesinei karjerai. Ieškovo argumentai, kad jam tenka nuolat aiškintis artimiesiems ir dalykinėje aplinkoje dėl savo sąžiningumo, nesudaro pagrindo tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Aplinkybė, kad atsakovė panaudojo ieškovo atvaizdą kartu su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, taip pat neteikia pagrindo daryti kitokią išvadą. Ginčo teiginių paskleidimo mastas nebuvo itin didelis, laikraščio tiražą sudarė 12400 egzempliorių, atsakovės valdomas internetinis portalas, atsižvelgus į komentarų nedidelį skaičių, nėra itin populiarus, lyginant su kitais portalais Lietuvoje (pvz. „Lietuvos rytas“, „Delfi“, „15 min.“ ir pan.), ginčo teiginiai nedetalizuoti. Ieškovas savo teises gina ir kitais teisinės gynybos būdais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad įpareigojimas paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius ieškovo garbę bei orumą duomenis, yra pakankama satisfakcija ieškovo moralinei nuoskaudai atlyginti, išlaikant saviraiškos laisvės pusiausvyrą, taip pat neatgrasant nuo naudojimosi saviraiškos laisve.
⦁ Dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti pašalinti ginčo teiginius iš interneto svetainės www.laisvaslaikraštis.lt pažymėtina, jog atsakovė dar atsiliepime į ieškinį nurodė, kad naujienų portale www.laisvaslaikraštis.lt paskelbtą publikaciją patikslino antrašte „Kilo didelių abejonių dėl 25 mln. eurų valstybės dotacijos UAB „Autabrava“, kuriai vadovavo A. Kubiliaus sūnus“, ir teiginiu: „Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje iki 2019 m. darbavosi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas“. Ieškovas šios aplinkybės neginčijo, ieškinio reikalavimo pašalinti ieškinyje nurodytus konkrečius ginčo teiginius iš interneto svetainės www.laisvaslaikraštis.lt taip pat netikslino. Tokio, kaip nagrinėjama, pobūdžio bylos yra dispozityvios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje ⦁ Nr. ⦁ e⦁ 3K-3-⦁ 247⦁ -⦁ 701⦁ /2020) ir teismas negali pats pakeisti ieškinio dalyko, todėl patenkinus aptariamą ieškinio reikalavimą tokį, koks jis yra suformuluotas ieškinyje, ieškovo pažeista neturtinė teisė nebūtų apginta.
Dėl bylos procesinės baigties
⦁ Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmens garbės ir orumo gynimą, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šios kategorijos bylose suformuotas taisykles, todėl kvalifikuodamas atsakovės viešai paskleistus ginčo teiginius, nepagrįsti juos priskyrė nuomonės kategorijai. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimą, kuriuo ieškovo V. Kubiliaus ieškinys atsakovei UAB „Patikimas Verslas“ dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies: įpareigoti atsakovę paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius ieškovo garbę bei orumą duomenis, o ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę pašalinti ginčo teiginius iš interneto svetainės www.laisvaslaikraštis.lt ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
⦁ Apeliacinės instancijos teismo pirmiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.)
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo
⦁ Pagal ⦁ CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pakeitus skundžiamą teismo procesinį sprendimą, byloje perskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (⦁ CPK 93 straipsnio 5 dalis).
⦁ Ieškovas ieškiniu buvo pareiškęs 3 reikalavimus: įpareigoti atsakovę paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius ieškovo garbę bei orumą duomenis, įpareigoti atsakovę pašalinti ginčo teiginius iš interneto svetainės bei atlyginti tokių duomenų paskleidimu padarytą neturtinę žalą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio bylose, nors ⦁ CK 2.24 straipsnyje nustatyti asmens garbės ir orumo gynimo būdai yra savarankiški ir kiekvienas jų gali būti taikomas atskirai ar kartu su kitu, neturtinės žalos atlyginimas galimas tik tuo atveju, jei nustatoma, kad apie asmenį paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina asmens garbę ir orumą. Atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka rezultatą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad sprendimas byloje priimtas ieškovo naudai, todėl jam iš atsakovės priteistina dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (⦁ CPK 93, 98 straipsniai). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, jam turėtų būti atlyginama 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų.
⦁ Ieškovas pateikė prašymą atlyginti jam 1 300 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 240 Eur žyminio mokesčio, pateikė tai pagrindžiančius dokumentus. Šių bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (7, 8.2, 9 punktai). Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies (70 proc.) iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas 770 Eur (1 540 Eur × 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (⦁ CPK ⦁ 79 straipsnis, ⦁ 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, ⦁ 93 straipsnio 2 dalis, ⦁ 98 straipsnis).
⦁ Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirta 6,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma, paskirsčius bylos šalims pagal proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis, yra mažesnė nei minimali 5 Eur valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. ⦁ 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas (CPK ⦁ 96 straipsnio 6 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
⦁ Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 240 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (50 proc.), iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas 120 Eur (240 Eur × 50 proc.) šių išlaidų atlyginimas (⦁ CPK ⦁ 79 straipsnis, ⦁ 93 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Patikimas Verslas“, juridinio asmens kodas 303121202, per 3 (tris) kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo Vytauto Kubiliaus, gim. 1981 m. vasario 1 d., garbę ir orumą žeminančius duomenis toje pačioje vietoje, kurioje buvo paskelbta 2021 m. liepos 9 d. naujienų portale www.laisvaslaikraštis.lt, rubrikoje Aktualijos publikacija „Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“, ir 2021 m. liepos 16 d. laikraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 29 (836) vedamojo straipsnio vietoje publikacija „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“, paskelbiant kartu su ta pačia ieškovo nuotrauka, kuri buvo panaudota tikrovės neatitinkančių duomenų skleidimui, tokio turinio paneigimus:
„Panevėžio apygardos teismo sprendimu nustatyta, kad 2021 m. liepos 9 d. UAB „Patikimas verslas” valdomoje visuomenės informavimo priemonėje – interneto svetainėje www.laisvaslaikraštis.lt, rubrikoje Aktualijos paskelbtoje publikacijoje „Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“ paskleisti teiginiai: „Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto”; „Paaiškėjo, kad didžiausią valstybės paramą neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso – daugiau nei 25 mln. eurų – gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“. „Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas” – neatitinka tikrovės ir žemina Vytauto Kubiliaus garbę ir orumą“;
„Panevėžio apygardos teismo sprendimu nustatyta, kad 2021 m. liepos 16 d. UAB „Patikimas verslas” leidžiamo dienraščio „Laisvas laikraštis” Nr. 29 (836) 1 ir 2 puslapiuose, vedamojo straipsnio vietoje paskelbtoje publikacijoje „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“, paskleisti teiginiai: „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“; „Paaiškėjo, kad didžiausią valstybės paramą neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso – daugiau nei 25 mln. eurų – gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“. „Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas”; „Didžiausią valstybės paramą dėl Covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“, – neatitinka tikrovės ir žemina Vytauto Kubiliaus garbę ir orumą“.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas Verslas“, juridinio asmens kodas 303121202, ieškovo Vytauto Kubiliaus, gimusio 1981 m. vasario 1 d., naudai 770 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas Verslas“, juridinio asmens kodas 303121202, ieškovo Vytauto Kubiliaus, gimusio 1981 m. vasario 1 d., naudai 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Šis Panevėžio apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Eigirdas Činka

Rita Dambrauskaitė

Dalia Pranckienė

 

 

Civilinė byla Nr. e2A-434-589/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24391-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 24 d.
Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Pranckienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vytauto Kubiliaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1506-845/2022 pagal ieškovo Vytauto Kubiliaus ieškinį dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Patikimas Verslas“, trečiasis asmuo – Aurimas Drižius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

⦁ Ieškovas V. Kubilius (toliau – ir ieškovas) prašė 1) įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Patikimas Verslas“ (toliau – ir atsakovė) per 3 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę bei orumą žeminančius duomenis toje pačioje vietoje, kurioje buvo paskelbta 2021 m. liepos 9 d. naujienų portale www.laisvaslaikraštis.lt, rubrikoje Aktualijos publikacija „Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“, ir 2021 m. liepos 16 d. laikraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 29 (836) vedamojo straipsnio vietoje publikacija „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“, paskelbiant kartu su ta pačia ieškovo nuotrauka, kuri buvo panaudota tikrovės neatitinkančių duomenų skleidimui, tokio turinio paneigimus:
Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad 2021 m. liepos 9 d. UAB „Patikimas verslas” valdomoje visuomenės informavimo priemonėje – interneto svetainėje www.laisvaslaikraštis.lt, rubrikoje Aktualijos paskelbtoje publikacijoje „Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“ paskleisti teiginiai: „Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto”; „Paaiškėjo, kad didžiausią valstybės paramą neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso – daugiau nei 25 mln. eurų – gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“; „Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas” – neatitinka tikrovės ir žemina Vytauto Kubiliaus garbę ir orumą;
Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad 2021 m. liepos 16 d. UAB „Patikimas verslas” leidžiamo dienraščio „Laisvas laikraštis” Nr. 29 (836) 1 ir 2 puslapiuose, vedamojo straipsnio vietoje paskelbtoje publikacijoje „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“, paskleisti teiginiai: „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“; „Paaiškėjo, kad didžiausią valstybės paramą neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso – daugiau nei 25 mln. eurų – gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“; „Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas”; „Didžiausią valstybės paramą dėl Covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“, – neatitinka tikrovės ir žemina Vytauto Kubiliaus garbę ir orumą;
2) įpareigoti atsakovę pašalinti 2021 m. liepos 9 d. naujienų portale www.laisvaslaikraštis.lt, rubrikoje Aktualijos publikacijoje „Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“ paskelbtus tikrovės neatitinkančius teiginius („Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto”; „Paaiškėjo, kad didžiausią valstybės paramą neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso – daugiau nei 25 mln. eurų – gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“. „Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas”) iš interneto svetainės www.laisvaslaikraštis.lt; 3) priteisti iš atsakovės 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 4) priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
⦁ Ieškinyje nurodė, kad atsakovė per skirtingus vienai visuomenės informavimo priemonei priklausančius sklaidos kanalus, t. y. per dienraštį ir naujienų portalą, kategoriškais, konstatuojamojo pobūdžio teiginiais visuomenei pranešė tikrovės neatitinkančius duomenis, neva ieškovas vadovauja įmonei, kuri gavo didžiausią valstybės paramą dėl Covid-19, o tokia parama neva yra dėl to, kad ieškovo tėvas yra garsus politikas. Tokie atsakovės pateikti duomenys neatitinka tikrovės, nes nei ieškovas vadovauja ir / ar vadovavo įmonei „Autobrava“, nei tokia įmonė gavo tokio dydžio paramą, juo labiau, ieškovo tėvas ir / ar ieškovas nėra niekaip susijęs su paramos gavimu. Tai reiškia, kad atsakovė, neturėdama jokio faktinio pagrindo, ieškovui priskyrė tokius veiksmus, kurių jis nėra atlikęs ir nėra su jais susijęs. Ieškovo įsitikinimu, tikrovės neatitinkančių teiginių apie ieškovą skelbimas pažeidžia esminius sąžiningos ir objektyvios žurnalistikos principus, taip pat ieškovo garbę ir orumą ir yra nesuderinamas su teisės į saviraiškos laisvę įgyvendinimu.
⦁ Pažymėjo, kad nedavė sutikimo naudoti jo atvaizdo viešai, jį publikuoti ir / ar skelbti, ypač žeminančiame kontekste, todėl prašė įvertinti jo atvaizdo panaudojimą kaip vieną iš kriterijų, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Taip pat prašė priteisti neturtinę žalą tikslu užkirsti kelią ateityje pasipelnyti iš analogiškų neteisėtų veiksmų, o taip pat parodyti teisės subjektams, kad kiekvienas, pažeidęs civilines asmens teises, neišvengs civilinės atsakomybės taikymo ir visiško nuostolių. Paaiškino, kad ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, nes jis privalėjo aiškintis dalykinėje ir artimoje aplinkoje, teisintis dėl paskleistos informacijos tikrumo. Ieškovas vadovauja aukštus etikos standartus turinčiam tarptautinės įmonės filialui Google Lithuania, be to, vadovauja ir bendrovei Google Payment Lithuania, turinčiai elektroninių pinigų licenciją ir prižiūrimai Lietuvos banko, kuris taiko griežtus nepriekaištingos reputacijos kriterijus prižiūrimoms įmonėms. Taip pat prašė įvertinti ir tai, jog teiginiai buvo paskleisti tiek laikraštyje, tiek portale, kas rodo didesnį teiginių paskleidimo mastą ir skirtingą auditoriją, publikuoti teiginiai labai greitai paplito, visuomenė patikėjo paskleista informacija, atsakovė panaudojo ieškovo atvaizdą kartu su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, t. y. žeminančiame kontekste, teiginius visuomenei pristatė kaip „karštąją naujieną” pirmajame ir vedamajame laikraščio puslapyje. Tokios faktinės aplinkybės tik įrodo ir patvirtina, kad atsakovė tyčia skleidė teiginius, siekdama sukelti kuo didesnę sensaciją ir kaip įmanoma labiau pakenkti ieškovo reputacijai, geram jo vardui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
⦁ Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 18 d. sprendimu ieškovo V. Kubiliaus ieškinį atsakovei UAB „Patikimas Verslas“ dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo atmetė ir priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 6,27 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
⦁ Vertindamas ginčo publikacijų turinį, teismas nustatė, kad autorius tik publikacijų pradžioje, o būtent – antrame sakinyje paminėjo ieškovą, tačiau, analizuodamas visą likusį ginčo publikacijų turinį, teismas pastebėjo, kad autoriaus tikslas buvo supažindinti skaitytoją su UAB „Autobrava“, t. y. įmonės, kuriai valstybė suteikė didžiausią paramą, kaip nukentėjusiai nuo Covid-19, savininku, jo veikla, kitas su šia įmone susijusias įmones, atskleisti savininko verslo vizijas, atliekamas investicijas ir pan. Teismas konstatavo, kad atsakovė ginčo publikacijose rėmėsi oficialiais duomenimis – Koronoviruso (Covid-19) ligos pasekmių valdymo statistine analize, kurioje nurodytos didžiausią pagalbą gavusios įmonės, tarp jų ir UAB „Autobrava“ – 25,3 mln. Eur. Analizuodamas ginčo publikacijų turinį, teismas vertino, jog žurnalistas pateikė informaciją (žinią) apie valstybės paramą dėl Covid-19 nukentėjusioms įmonėms, nurodydamas, kad didžiausią paramą (25,3 mln. Eur) gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“, įmonė, vadovaujama A. Kubiliaus sūnaus (ieškovo).
⦁ Ginčo publikacijas, kurios yra analogiško turinio, teismas vertino kaip faktų ir nuomonės kombinaciją. Teiginius, susijusius su didžiausios paramos (25,3 mln. Eur) skyrimu itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujančiai UAB „Autobrava“, kaip įmonei nukentėjusiai nuo Covid-19, turinčiai 15 darbuotojų, teismas vertino kaip faktus, kurie buvo pavartoti su teiginiais, jog įmonė tokio dydžio valstybės paramą gavo dėl vienos aplinkybės, o būtent, kad UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero A. Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas, kuriuos teismas vertino kaip autoriaus nuomonę, turėjusią pakankamą faktinį pagrindimą. Teismas nurodė, kad atsakovė pavartojo tokio pobūdžio išsireiškimus: „neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso“, „būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos“. Nurodė, kad tokią išvadą darė įvertinęs visą ginčo publikacijų turinį, neišimant autoriaus teiginių iš bendro straipsnio konteksto. Teismas nustatė, kad autorius jose nurodė, jog „Modus grupei teko atlaikyti Seimo valstiečių ataką. Šiems užkliuvo tai, kad bendrovės stebėtojų taryboje dirbo talentingu vadybininku laikomas parlamentaro Andriaus Kubiliaus sūnus Vytautas“. Šią aplinkybę patvirtina ir VĮ Registrų centro išrašas, kuriame nurodyta, jog UAB „Modus Group“ stebėtojų tarybos nariu ieškovas buvo laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2018 m. liepos 4 d. Taigi, įvertinęs visą straipsnio turinį, jo kontekstą ir toną, teismas sprendė, kad nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog atsakovė pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Teismas nurodė, jog ta aplinkybė, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, išėmė atskiras publikacijos dalis iš bendro straipsnio konteksto, savaime nesudaro pagrindo teismui pripažinti, kad publikacijos neatitiko tikrovės.
⦁ Įvertinęs atsakovės pavartotų teiginių turinį ir jų išraiškos būdą, teismas sprendė, kad ginčo teiginiai turėjo pakankamą faktinį pagrindimą (tai liudija VĮ Registrų centro duomenys), jie nebuvo sugalvoti atsakovės. Taigi atsakovės nuomonė buvo pagrįsta tuo metu egzistuojančiais objektyviais faktoriais.
⦁ Teismas nurodė ir tai, kad atsakovė patikslino ginčo publikacijas, o būtent dalyje, kad „UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas“, ir nurodė, kad ieškovas šias pareigas ėjo iki 2019 m. Teismas sutiko, kad autorius pateikė netikslius teiginius, tačiau faktas, jog ieškovas praeityje buvo susijęs su UAB „Modus Group“, yra įrodytas, o aplinkybės, kad UAB „Autobrava“ ir UAB „Modus Group“ yra susiję įmonės, ieškovas neginčijo.
⦁ Iš ginčo publikacijų turinio teismas sprendė, kad atsakovė nukreipė savo kritiką į valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, taip išreikšdama savo požiūrį visuomenei rūpimu klausimu. Teismas vertino, kad šis klausimas buvo itin aktualus visuomenei pandemijos metu ir vėliau, todėl nėra pagrindo abejoti, kad ginčo publikacijos prisidėjo prie visuotinai svarbių diskusijų, susijusių su publikacijose minimų įmonių verslo sąžiningumu bei valstybės biudžeto lėšų skaidriu panaudojimu. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, teiginiai apie visuomenei rūpimus klausimus vertintini daugiau kaip nuomonė, o ne kaip pateikti faktai.
⦁ Spręsdamas dėl straipsnio temos, teismas pažymėjo, kad nors straipsnio antraštėje buvo minima Kubilių pavardė, o pačiose publikacijose ir ieškovo tėvo – A. Kubiliaus pavardė, kuris yra visuotinai žinomas politikas Lietuvoje, ginčo publikacijos buvo susijusios su UAB „Autobrava“ veikla ir jos savininku, ir tik nežymiai su ieškovo profesine veikla: jo dalyvavimu UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus Group“ stebėtojų taryboje praeityje. Publikacijos buvo skirtos ne ieškovui asmeniškai ir išskirtinai, o UAB „Autobrava“, kuriai buvo skirta 25 mln. Eur parama iš valstybės biudžeto.
⦁ Teismas pažymėjo ir tai, kad iš ginčo publikacijų turinio nenustatė jokių asmeninių įžeidimų ar niekinančių pastabų ar visiškai nepagrįstų kaltinimų ieškovo atžvilgiu, nepaisant to, ar tai buvo vertybiniai vertinimai (nuomonė), ar teiginiai apie faktus. Be to, teismas nenustatė, kad ieškovas buvo apkaltintas konkrečiu elgesiu ar dalyvavimu neteisėtuose veiksmuose. Net ir darant prielaidą, kad kai kuriuose atsakovės teiginiuose esantys netikslumai gali būti vertinami kaip nedidelio jo aplaidumo požymis (o būtent, kad UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas), teismas nurodė, jog nemato pagrindo abejoti, kad publikuodamas straipsnį ir jame esančią informaciją, žurnalistas elgėsi sąžiningai arba pripažinti, kad yra pagrindas įtarti žurnalistą tyčia pažeidus profesinę etiką. Teismas, įvertinęs ginčo frazių turinį, nenustatė, jog atsakovo vartojama kalba ar išraiškos būdas buvo žeminantys ar niekinantys ieškovą.
⦁ Teismas akcentavo, kad spauda paprastai turi teisę dalyvauti viešose diskusijose visuomenės susirūpinimą keliančiais klausimais, remtis oficialių pranešimų turiniu, priešingu atveju būti pažeistas gyvybiškai svarbus spaudos kaip „sarginio šuns“ vaidmuo demokratinėje valstybėje. Ginčo publikacijos akivaizdžiai lietė klausimus, susijusius su viešu interesu, ir publikacijų tikslas buvo informuoti visuomenę apie valstybės suteiktą didžiausią paramą dėl Covid-19 įmonei – UAB „Autobrava“. Žurnalistas mėgino atkreipti visuomenės dėmesį į faktą, kad įmonei, kurioje dirba 15 darbuotojų, buvo suteikta didžiausia parama, o tuo tarpu tokiai įmonei kaip Ermitažas, kurioje darbuojasi 673 darbuotojai – teko mažiausia parama, t. y. 7,8 mln. Eur. Teismas sprendė, kad žurnalistas veikė sąžiningai.
⦁ Dėl publikacijų pavadinimo ir jų pateikimo būdo pažymėjo, kad ginčo publikacijų pavadinimai: „Didžiausią valstybės paramą dėl Covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“ ir „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“, taip pat publikacijose pavartoti posakiai, susiję su ieškovu, buvo sukurti taip, kad būtų provokuojantys ir patrauktų visuomenės dėmesį, tačiau tai savaime neprieštarauja EŽTT praktikai. Be to, byloje nustatyta, kad žurnalistas pateikė oficialius duomenis apie išmokėtas sumas įmonėms, nukentėjusioms nuo Covid-19. Teismas nurodė, kad iš žurnalisto negali būti reikalaujama, kad jis atliktų tyrėjo vaidmenį, teiginys, kad ieškovas dirbo bendrovės stebėtojų taryboje turėjo pakankamą faktinį pagrindimą.
⦁ Teismas akcentavo, kad įvertinus ginčo publikacijų turinį, teismas nenustatė, kad jose ieškovas būtų kaltinamas ar smerkiamas, todėl teigti, kad publikacijos pažeidė jo garbę ir orumą nėra pagrindo. Publikacijų tikslas buvo informuoti visuomenę jai rūpimu ir aktualiu klausimu, o ne pakenkti ieškovo įvaizdžiui. Be to, vertindamas ginčo publikacijose paskleistų teiginių poveikį ieškovui, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog jie buvo tokie reikšmingi, kad sumenkintų ieškovo garbę ir orumą, pakenktų jo reputacijai, juolab, kad po ginčo publikacijomis tik keletas asmenų išreiškė savo nuomonę komentaruose. Teismas įvertino ir tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčo publikacijos būtų neigiamai paveikę jo verslą ar kitą profesinę veiklą.
⦁ Teismas nurodė, jog ieškovas yra sėkmingas verslininkas, jo vardas yra pažįstamas plačiajai visuomenei ir dėl to, kad jis yra vieno žinomiausio Lietuvoje politiko sūnus. Taigi, pagrįsta manyti, kad ieškovas yra sulaukęs žiniasklaidos dėmesio, juolab, kad ir šiuo metu jis vadovauja prestižinėms įmonėms. Taigi, pagal savo padėtį visuomenėje ieškovas vertintinas kaip viešas asmuo, net jei jis nesiekia pasirodyti viešoje arenoje. Kadangi ieškovas priklauso viešųjų asmenų grupei, jis negali reikalauti, kad būtų apginta teisė į privataus gyvenimo gerbimą taip, kaip privačių asmenų nežinomų visuomenei, kurių gynybos ribos yra platesnės nei viešo asmens. Toks ieškovo statusas lemia, jog jis turi parodyti didesnį tolerancijos laipsnį kritikai. Nors ieškovas turi teisę ginti savo reputaciją netgi už privataus gyvenimo ribų, tačiau poreikis dėl šios apsaugos turi balansuoti su visuomenės poreikiu laisvai diskutuoti valstybės lėšų panaudojimo klausimais, todėl bet kokie apribojimai tokio pobūdžio diskusijų turi būti suprantami ir aiškinami siaurinamai. Sprendžiant dėl ieškovo ankstesnio elgesio bendraujant su žiniasklaida, jo dalyvavimas socialiniame ir ekonominiame gyvenime buvo žinomas, tai liudija ir internetiniai portalai (pvz. „Delfi“ ir kt.).
⦁ Teismas ieškovo teiginius, kad atsakovė panaudojo jo atvaizdą žeminančiame kontekste ir teiginius visuomenei pristatė kaip „karštąją naujieną” pirmajame ir vedamajame laikraščio puslapyje, atmetė kaip nepagrįstus ir dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių. Pažymėjo, kad ginčo nuotrauka, esanti publikacijose, nebuvo daryta be ieškovo žinios ar sutikimo, juolab, kad byloje nebuvo ginčijama, kad ieškovas buvo fotografuojamas viešose vietose per renginius, todėl atvaizdo paskelbimas nekelia ypatingų problemų šios bylos kontekste.
⦁ Teismas pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje nenustatė konkrečių pasekmių ieškovo reputacijai ar neigiamo poveikio jo profesinei veiklai. Publikacija ieškovui buvo nemaloni, galėjo jį paveikti iki tam tikro laipsnio, bet teismo neįtikino, jog pasekmės buvo pakankamai rimtos ir svarbesnės už visuomenės interesą gauti publikacijose esančią informaciją. Teismas įvertino ir tai, kad ieškovui informavus atsakovę apie paskelbtą netikslią informaciją, pastarasis atliko pataisymus (šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir pats ieškovas, t. y. atsakovė atliko korekcijas po vienos ar dviejų savaičių, taigi, pasekmės buvo sušvelnintos). Apibendrindamas teismas sprendė, jog vargu, ar galima pripažinti, kad autoriaus pareiškimai apie ieškovą buvo pertekliniai arba kad jie viršijo viešose diskusijose toleruotinas ribas. Vertindamas ginčo publikacijų kontekstą ir formą, tame tarpe ir pavadinimą, darė išvadą, kad autorius hiperbolizavo ginčo publikacijų pavadinimus, pavartojo šiek tiek „kandų“ stilių ieškovo atžvilgiu, tačiau neperžengdamas saviraiškos laisvės ribų. Vertinant publikacijų mastą, pažymėjo, kad laikraščio tiražas nėra didelis (12 400 egzempliorių), atsakovė turi savo internetinį portalą, bet iš komentarų nežymaus skaičiaus matyti, kad portalas nėra itin populiarus, lyginant su kitais portalais Lietuvoje (pvz. „Lietuvos rytas“, „Delfi“, „15 min.“ ir pan.).
⦁ Teismas pažymėjo ir tai, kad ginčo publikacijos susiję su ieškovo profesine veikla, o ne su jo privataus gyvenimo aspektais. Bendras straipsnio tonas ir jo pavadinimas nevertintini kaip įžeidžiantys, straipsnio pavadinimas šiek tiek kandus, bet tai žurnalisto pasirinktas stilius. Atsakovė publikacijomis siekė teisėto tikslo – diskusijų visuomenei svarbiais klausimais. Atsižvelgęs į EŽTT formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog ginčo publikacijos nepatiko ir buvo nemalonios ieškovui, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog publikacijos buvo žeminančio pobūdžio ir atsakovė veikė nesąžiningai. Teismas vertino, jog ieškovo nuodytos aplinkybės apie tai, kad atsakovės laikraštis ir portalai yra propagandiniai ir šiai dienai jų veikla sustabdyta, nagrinėjamu atveju nėra vertinamos kaip sąžiningumo stokos požymis, kuris per se suponuotų išvadą, kad atsakovė veikė nesąžiningai Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio prasme.
⦁ Teismas atkreipė dėmesį į EŽTT praktiką tokio pobūdžio bylose, kur yra pabrėžęs, kad piniginės sankcijos neišvengiamai atgrasytų žurnalistus nuo prisidėjimo prie viešų diskusijų apie visuomenei aktualius klausimus.Taigi, tai būtų kliūtis spaudai vykdyti informavimo ir stebėjimo funkcijas ir tai reikštų siekį atgrasyti kitus žurnalistus nuo viešų asmenų kritikos ir apriboti laisvą informacijos bei idėjų srautą.
⦁ Išanalizavęs paskelbto teksto visumą, sakinių konstrukciją, jų formuluotę, pavartotą išraiškos būdą ir minčių dėstymą, visą straipsnio kontekstą, teismas konstatavo, kad neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai, jog atsakovė paskelbė apie ieškovą teiginius, žeminančius ieškovo garbę ir orumą. Todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę paneigti ginčo publikacijose pavartotus teiginius. Teismas nurodė, kad atmetus ieškinį, ieškovui nepriteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
⦁ Ieškovas V. Kubilius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti ieškovo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
⦁ Nurodo, kad teismas, kvalifikuodamas atsakovės viešai paskleistą informaciją ir priskirdamas ją nuomonės kategorijai, padarė akivaizdžių teisės taikymo klaidų, t. y. visiškai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 ir 2.22 straipsnių bei Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 2 straipsnio 31 dalies ir 82 dalies nuostatų. Skundžiamas sprendimas motyvuotas EŽTT bendrais išaiškinimais, kurie labiau skirti teisės į privataus gyvenimą gynimui. Dėl šios priežasties teismas faktą konstatuojančius teiginius be jokio teisinio pagrindo sutapatino su vertinamaisiais teiginiais ir dėl to netinkamai kvalifikavo ginčo teiginius, visiškai ignoruodamas keturių faktų visumą. Teismas netinkamai vertino (iš vis nevertino) ginčo teiginių turinio, o rėmėsi išimtai viso straipsnio analize, visiškai nesigilindamas į paskleistos informacijos suformuluotą žinią; nevertino (nepateikė motyvų) atsakovės viešai paskleistos informacijos pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šios kategorijos bylose suformuluotą taisyklę, kad paskleistą informaciją galima patikrinti, žinios egzistavimas gali būti objektyviai nustatomas; nevertino (nepateikė motyvų) atsakovės viešai paskleistos informacijos pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šios kategorijos bylose suformuluotą taisyklę, kad jeigu tikrų įvykių pagrindu asmens veiksmai įvertinami taip, kad jam priskiriamas konkretus elgesys, paskleista informacija vertinama kaip žinia; nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisykle, įpareigojančia įvertinti, kaip visuomenė supranta paskleistus duomenis, t. y. nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad visuomenė atsakovės viešai paskelbtus ginčo teiginius suprato kaip objektyviai egzistuojančią žinią.
⦁ Mano, kad teismas nepagrįstai didelį prioritetą teikė atsakovės saviraiškos laisvei, taip susiaurindamas ieškovo garbės ir orumo apsaugą. Teismas nepagrįstai ieškovą priskyrė prie viešųjų asmenų. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas yra žinomo politiko sūnus ar kad yra žinomos įmonės vadovas, nėra pagrindas pripažinti ieškovą viešuoju asmeniu. Teismas visiškai ignoravo pažeistą ieškovo teisę į atvaizdą, nevertino atvaizdo panaudojimo žeminančiame kontekste, taip pat žeminantį pobūdį išimtinai siejo su įžeidžiančių žodžių naudojimu, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT jurisprudencijos šios kategorijos bylose.
⦁ Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
⦁ Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso(toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo V. Kubiliaus apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
Dėl ginčo apeliacinės instancijos teisme esmės
⦁ Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
⦁ Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Patikimas Verslas“ 2021 m. liepos 9 d. jos valdomoje visuomenės informavimo priemonėje naujienų portale www.laisvaslaikraštis.lt, rubrikoje Aktualijos, publikacijoje „Didžiausią valstybės paramą dėl Covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“ ir 2021 m. liepos 16 d. leidžiamame laikraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 29 (836) vedamojo straipsnio vietoje, publikacijoje „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“ kartu su ieškovo atvaizdu paskelbė tokio pobūdžio teiginius: „Didžiausią valstybės paramą dėl Covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto”; „Paaiškėjo, kad didžiausią valstybės paramą neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso – daugiau nei 25 mln. eurų – gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“. „Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas”. Ieškovas V. Kubilius, manydamas, kad paskelbtos publikacijos pažeidžia jo garbę ir orumą, 2021 m. rugpjūčio 2 d. pretenzija pareikalavo iš atsakovės per dvi savaites nuo pretenzijos gavimo dienos laikraštyje „Laisvas laikraštis“ pirmajame puslapyje, toje pačioje publikacijos vietoje be komentarų išspausdinti atitinkamus paneigimus, tačiau atsakovė atsakymo į pretenziją nepateikė ir teiginių nepaneigė, o naujienų portale www.laisvaslaikraštis.lt, kaip nurodė pati atsakovė, straipsnį patikslino antrašte „Kilo didelių abejonių dėl 25 mln. eurų valstybės dotacijos UAB „Autabrava“, kuriai vadovavo A. Kubiliaus sūnus“, ir teiginiu: „Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje iki 2019 m. darbavosi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas“.
⦁ Ieškovas V. Kubilius pareikštu ieškiniu, be kita ko, reiškė reikalavimus įpareigoti atsakovę tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis, pašalinti juos iš naujienų portalo www.laisvaslaikraštis.lt ir priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinys buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad atsakovės sukurti duomenys neatitinka tikrovės, nes ieškovas nei vadovauja ir / ar vadovavo UAB „Autobrava“, nei tokia įmonė gavo tokio dydžio paramą, juo labiau, ieškovo tėvas ir / ar ieškovas nėra niekaip susijęs su paramos gavimu. Ieškovo įsitikinimu, atsakovė, neturėdama jokio faktinio pagrindo, ieškovui priskyrė tokius veiksmus, kurių jis nėra atlikęs ir nėra su jais susijęs. Tokių tikrovės neatitinkančių teiginių apie ieškovą skelbimas pažeidžia esminius sąžiningos ir objektyvios žurnalistikos principus, taip pat ieškovo garbę ir orumą ir tai yra nesuderinama su teisės į saviraiškos laisvę įgyvendinimu.
⦁ Pirmosios instancijos teismas ginčo publikacijas kvalifikavo kaip faktų ir nuomonės kombinaciją, turėjusią pakankamą faktinį pagrindimą, kurių tikslas buvo prisidėti prie visuotinai svarbių diskusijų, susijusių su publikacijose minimų įmonių verslo sąžiningumu bei valstybės biudžeto lėšų skaidriu panaudojimu. Pirmosios instancijos teismas iš ginčo publikacijų turinio sprendė, kad jose nėra jokių asmeninių įžeidimų ar niekinančių pastabų ar visiškai nepagrįstų kaltinimų ieškovo atžvilgiu, ieškovas nebuvo apkaltintas konkrečiu elgesiu ar dalyvavimu neteisėtuose veiksmuose, publikuodamas straipsnį ir jame esančią informaciją, žurnalistas elgėsi sąžiningai. Pirmosios instancijos teismas taip pat darė išvadą, kad pagal savo padėtį visuomenėje ieškovas vertintinas kaip viešas asmuo, net jei jis nesiekia pasirodyti viešoje arenoje, ieškovas neįrodė konkrečių pasekmių ieškovo reputacijai ar neigiamo poveikio jo profesinei veiklai, todėl ieškovo ieškinį atmetė.
⦁ Ieškovas V. Kubilius su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių, turinčių reikšmės byloje susiklosčiusių materialinių teisinių santykių kvalifikavimui, neatskleidė bylos esmės, todėl netinkamai kvalifikavo ginčo teiginius, atsakovės viešai paskleistą informaciją priskirdamas nuomonės kategorijai, žeminantį pobūdį išimtinai susiedamas su įžeidžiančių žodžių naudojimu, nevertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šios kategorijos bylose suformuluotų taisyklių. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovą priskyrė prie viešųjų asmenų, didelį prioritetą teikė atsakovės saviraiškos laisvei, taip susiaurindamas ieškovo garbės ir orumo apsaugą, taip pat visiškai nepagrįstai ignoravo ieškovo teisę į atvaizdą, nevertindamas atvaizdo panaudojimo žeminančiame kontekste. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais iš dalies sutinka.
Dėl ginčo teiginių kvalifikavimo ir CK 2.24 straipsnio taikymo
⦁ Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis).
⦁ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje ⦁ Nr. 3K-3-1-219/2015), todėl asmeniui, kuris įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje ⦁ Nr. 3K-3-141-690/2016 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
⦁ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal ⦁ CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje ⦁ Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
⦁ Nagrinėjamu byloje nėra ginčo, kad ginčo teiginiai buvo paskelbti viešai, juose yra skelbiami duomenys apie ieškovą. Vertinant, ar paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, turi būti nustatyta, kokio pobūdžio duomenys buvo paskleisti apie ieškovą, nes pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į ⦁ CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos ⦁ CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 44 punktą).
⦁ VIĮ nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (įstatymo redakcija, galiojusi publikacijų paskelbimo metu, 2 straipsnio 31 dalis). Žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (to paties straipsnio 82 dalis).
⦁ Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą).
⦁ Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Vien tai, kad ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Siekiant atskirti žinią nuo nuomonės, vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. turi būti vertinama, ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Vertintinas ir ieškovo elgesys bei pateiktos informacijos vertinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006).
⦁ Pirmosios instancijos teismas ginčo publikacijas vertino kaip faktų ir nuomonės kombinaciją: teiginius, susijusius su didžiausia parama (25,3 mln. eurų) itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujančiai UAB „Autobrava“, kaip įmonei nukentėjusiai nuo Covid-19, turinčiai 15 darbuotojų, vertino kaip faktus, kurie buvo pavartoti su teiginiais, jog įmonė tokią paramą gavo dėl vienos aplinkybės, o būtent, kad UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero A. Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas. Pastaruosius pirmosios instancijos teismas vertino kaip autoriaus nuomonę, pagrįsta tuo metu egzistavusiais objektyviais faktoriais – ieškovas praeityje buvo UAB „Modus Group“ stebėtojų tarybos nariu (nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2018 m. liepos 4 d.), aplinkybės, kad UAB „Autobrava“ ir UAB „Modus Group“ yra susiję įmonės, ieškovas neginčijo.
⦁ Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visą publikacijų turinį, kontekstą, tikslą, kryptingumą, pavartotų meninės išraiškos formų, sakinių konstrukciją, pasisakymo aplinkybes ir tikslus, ginčijamų teiginių formuluotes ir turinį, į visą kontekstą, kuriame jie pateikti, informacijos pateikimo konstrukciją, taip pat ir tai, kad ieškovas ginčija ne atskirus atsakovės teiginius apie ieškovą, o visą jam nepalankią informaciją, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas atsakovės paskelbtus ginčo teiginius, nepagrįstai juos vertino kaip nuomonę. Ginčo teiginiuose nevartojami modalumą ir emocinį vertinimą rodantys žodžiai, nevartojami sąlyginiai pasisakymai, klausiamojo pobūdžio teiginiai, juose nėra nuorodų, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, jie nepateikti kita forma, kuri teiktų pagrindą ginčo teiginius kvalifikuoti kaip nuomonę. Atsakovės paskelbtuose straipsniuose yra pateikta informacija apie faktus, susijusius su ieškovu ir jo veikla, juos teigiant kaip objektyviai egzistuojančius.
⦁ Iš skundžiamo sprendimo motyvų taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas analizavo, ar viešai paskleista informacija turi pakankamą faktinį pagrindimą tik dėl dalies ginčo teiginio („<…> UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas <…>“), o viso ginčo teiginio („Paaiškėjo, kad didžiausią valstybės paramą neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso – daugiau nei 25 mln. eurų – gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“. „Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas <… >”) šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino. Teisėjų kolegijos vertinimu, pastaruoju ginčo teiginiu, vertinant jį visą, o ne dalimis, atsižvelgiant į tai, kad jie pateikti pačioje publikacijų pradžioje (1 ir 2 sakinys) ir yra susiję su publikacijų antraštėmis, atsakovės perduodama žinia visuomenei buvo ta, kad įmonė gavo didžiausią paramą tik todėl, kad joje dirba žinomo politiko sūnus. Taip, kaip ginčo teiginį pateikė atsakovė, sukuriama iliuzija apie realiai egzistuojančius šių aplinkybių priežastinius ryšius. Iš byloje esančių skaitytojų komentarų, kuriuos jie parašė reaguodami į atsakovės paskleistą informaciją („Facebook“ socialinio tinklo paskyroje), taip pat galima daryti išvadą, kad skaitytojai atsakovės ginčo teiginius vertino kaip pateikiamus neginčijamus faktus – skaitytojai piktinosi neteisėta ieškovo veikla, vertino kaip valstybės apiplėšimą prisidengiant pandemija, piktnaudžiavimą savo padėtimi ir pan.
⦁ Kasacinis teismas yra nurodęs, kad informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-488/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006). Neatitikinčia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011). Žeminančiomis garbę ir orumą laikomos tokios tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį viešajame gyvenime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-828/2001). EŽTT yra nurodęs, kad nors spauda, atsižvelgiant į jos vaidmenį, tikrai turi pareigą įspėti visuomenę, kai yra informuojama apie spėjamus vietos valdžios arba valstybės pareigūnų piktnaudžiavimus, tačiau jeigu apkaltinami konkretūs asmenys, nurodant jų pavardes ir pareigas, tai suponuoja žurnalistų pareigą pateikti pakankamą faktinį pagrindą (2008 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Petrina prieš Rumuniją (peticijos Nr. 78060/01).
⦁ Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė, paskleidusi ginčo teiginius, ieškovui pareikalavus juos paneigti, naujienų portale www.laisvaslaikraštis.lt patikslino ginčo publikaciją, o būtent dalyje, kad „UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas“ atsakovė patikslino ir nurodė, kad ieškovas šias pareigas ėjo iki 2019 m., taip pat patikslino antraštę, nurodydama „Kilo didelių abejonių dėl 25 mln. eurų valstybės dotacijos UAB „Autabrava“, kuriai vadovavo A. Kubiliaus sūnus“. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė pati patvirtino, kad paskleista žinia, jog „UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas“, taip pat publikacijų antraštės „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“ ir “Didžiausią valstybės paramą dėl Covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto” neatitiko tikrovės.
⦁ Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad aplinkybė, jog ieškovas darbuojasi (darbavosi) UAB „Autobrava“ valdančios įmonėje „Modus group“ buvo pagrindas UAB „Autobrava” gauti didžiausią paramą. Nenustatyta, kad ginčo teiginiai kaip nors būtų susiję su ieškovo pandeminiu laikotarpiu vykdyta veikla ar atliktais veiksmais. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas iki 2018 m. liepos mėn. buvo UAB „Modus group“ stebėtojų tarybos narys, nėra pakankamas pagrindas atsakovei skleisti ginčo teiginius. Todėl pripažintina, kad ir šiems ginčo teiginiams paskleisti nebuvo pakankamo faktinio pagrindo, juos paskleisdama atsakovė neįvykdė įstatymo jai nustatytos pareigos įsitikinti skleidžiamos informacijos pagrįstumu ir teisingumu, neiškraipyti teisingos, nešališkos informacijos, neskelbti nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (VIĮ 22 straipsnio 11 dalis).
⦁ Vertinant, ar paskleista žinia pažeidžia asmens garbę ir orumą, turi būti siekiama išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp teisės į saviraiškos laisvę bei teisės gauti informaciją ir asmens, apie kurį paskleidžiama informacija, teisių apsaugos. Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo įstatymais įtvirtinant informacijos laisvės įgyvendinimo garantijas būtų sudaromos prielaidos pažeisti kitas konstitucines vertybes, jų pusiausvyrą (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2004 m sausio 26 d. nutarimai). Konstitucinė informacijos laisvės samprata neapima konstitucines vertybes iš esmės paneigiančios tariamos laisvės atlikti Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikalstamus veiksmus – skleisti tokias mintis, pažiūras ir t. t., kuriomis yra kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra šmeižiami arba kitaip yra dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarimas.
⦁ EŽTT, aiškindamas Konvencijos 10 straipsnio, įtvirtinančio teisę į saviraiškos laisvę, apimančią tiek asmens teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti, turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Toks šios teisės normos turinio aiškinimas yra pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plačių pažiūrų, be kurių neįmanoma demokratinė visuomenė, formavimosi prielaida. Kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (žr. 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo byloje Hertel prieš Šveicariją, peticijos Nr. 25181/94, par. 46, 2005 m. vasario 15 d. sprendimo byloje Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 68416/01, par. 87; 2008 m. liepos 29 d. sprendimo byloje Flux prieš Moldaviją (Nr. 6), peticijos Nr. 22824/04, par. 26 ir kt.). Iš EŽTT plėtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiančių formuluočių (žr., pvz., 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28871/95).
⦁ Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
⦁ Reputacija yra vienas iš asmens privataus gyvenimo elementų, ginamų Konvencijos 8 straipsnio. EŽTT yra nurodęs, kad siekiant nustatyti dviejų besirungiančių Konvencijos straipsnių – 8 ir 10 – tinkamą pusiausvyrą, turi būti nustatyta, ar paskleista žinia taip rimtai pakenkė asmens reputacijai, kad pažeidė jo orumą ir taip sutrikdė asmens mėgavimąsi jo privačiu gyvenimu (žr., pvz., EŽTT 2009 m. balandžio 28 d. sprendimą byloje Karakó prieš Vengriją, peticijos Nr. 39311/05). EŽTT, analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros nustatymo, yra nurodęs svarbiausius (susistemintus) kriterijus: 1) viešos diskusijos prisidėjimas prie bendrojo intereso klausimo; 2) asmens (subjekto), apie kurį diskutuojama, pobūdis (žinomumas ar pan.); 3) šio asmens (subjekto) ankstesnis elgesys; 4) skelbiamos informacijos gavimo būdas ir tikrumas; 5) publikacijos turinys, forma ir padariniai; 6) taikomos sankcijos griežtumas (žr., pvz., EŽTT 2012 m. vasario 7 d. sprendimą byloje Axel Springer AG prieš Vokietiją, peticijos Nr. 39954/08).
⦁ EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad vertinant, ar paskleista informacija prisidėjo prie bendro intereso klausimo, t. y. saviraiškos laisvės ribojimui taikant „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ kriterijų, turi būti nustatyta, ar asmens laisvės apribojimas atitiktų „primygtinį socialinį poreikį“. Valstybės, spręsdamos, ar yra toks poreikis, turi tam tikras vertinimo laisvės ribas, tačiau negali pažeisti Konvencijos 10 straipsnyje užtikrintų saviraiškos laisvės standartų ir principų bei remtis tinkamu svarbių faktinių aplinkybių vertinimu (žr., pvz., EŽTT 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Hertel prieš Šveicariją, peticijos Nr. 25181/94; 2005 m. gegužės 15 d. sprendimą Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 68416/01; 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimą Flux prieš Moldaviją, peticijos Nr. 28702/03).
⦁ Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo teiginiai akivaizdžiai žemina ieškovo garbę ir orumą, nes turi neigiamos įtakos ieškovo reputacijai, geram vardui visuomenėje. Ginčo teiginiai formuoja neigiamą visuomenės nuomonę apie ieškovą, jo veiklą. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės atstovo pasirinkta informacijos paviešinimo forma atitiko viešąjį interesą visuomenei būti informuotai apie publikacijose minimų įmonių verslo sąžiningumą bei valstybės biudžeto lėšų skaidrų panaudojimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad visuomenė turi interesą būti informuota, ši jos teisė yra ginama Konvencijos 10 straipsniu, tačiau visuomenę turi pasiekti teisinga informacija, t. y. tikrovę atitinkanti žinia. Priešingos informacijos teikimas neatitinka viešojo intereso, nes taip visuomenė yra tik klaidinama. Viešai skleidžiama žinia turi būti formuluojama apdairiai tam, kad visuomenei nesusidarytų nepagrįstai klaidingas įspūdis apie ieškovą ir jo vykdomą veiklą. Kritika, kuri gali būti ir perdėta, negali pažeisti kritikuojamo asmens teisių ir teisėtų interesų. Todėl toks atsakovės elgesys, kai apie ieškovą yra paskleidžiama tikrovės neatitinkanti žinia, pažeidžianti jo reputaciją, peržengia saviraiškos laisvės ribas. Byloje nenustatyta, kad ieškovas ir anksčiau būtų sukėlęs įtarimų dėl savo vykdomos veiklos, prisidėjęs savo veiksmais prie galimos kritikos.
⦁ Nors pagal EŽTT praktiką tam tikrų pasakymų, kurie skirti visuomenės dėmesiui pritraukti, vartojimas savaime negali nulemti Konvencijos 10 straipsnio pažeidimo ir žiniasklaidos priemonei negali būti priekaištaujama dėl straipsnio „sustiprinimo“ ir siekio jį pristatyti patraukliai, vis dėlto tai neturi iškraipyti paviešintos informacijos ir klaidinti skaitytojo (žr., pvz., cituotą byloje Couderc a Hachette Filipacchi Associes prieš Prancūziją, par. 145; 2012 m. birželio 19 d. sprendimą byloje Tanasoaica prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 3490/03, ir kt.). Klaidingą įspūdį sudarančios, reputaciją menkinančios antraštės suformulavimas nesuderinamas su etiškos žurnalistikos principų laikymusi.
⦁ Todėl vertinant visą publikacijų kontekstą, įspūdį, kurį ginčo teiginiais siekiama sukurti, jų paskleidimo tikslą, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės atstovas veikė sąžiningai, publikuodamas straipsnį ir jame esančią informaciją. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad remiantis pačiuose straipsniuose paskelbtais oficialiais duomenimis (smulkiu tekstu pateikta Valstybės kontrolės parengta lentelė), skirtingai nei nurodoma ginčo teiginiuose, taip pat priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „Autobrava“ buvo suteikta 25,3 mln. eurų pagalba, iš kurios 21,2 mln. eurų sudarė atidėti mokesčiai ir įmokos, o ne tiesioginės išmokos iš valstybės biudžeto.
⦁ Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ⦁ CK 2.24 straipsnį, nes buvo pažeista teisinga saviraiškos laisvės ir visuomenės teisės gauti informaciją bei pagarbos asmens garbei ir orumui bei reputacijai pusiausvyra.
Dėl ieškovo statuso ir teisių gynimo
⦁ Viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi negu privačių asmenų, ir viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Nagrinėjant šios kategorijos bylas būtina nustatyti, ar asmenys, apie kuriuos paskleista ginčijama informacija, yra viešieji. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje). 2012 m. vasario 7 d. EŽTT priėmė du svarbius sprendimus (žr. mutatis mutandis Axel Springer AG v. Germany (GC), peticijos Nr. 39954/08, 7 February 2012; Von Hannover v. Germany (No. 2) (GC), peticijos Nr. 40660/08 ir 60641/08), išaiškinančius EŽTT poziciją dėl įžymybių teisės į privataus gyvenimo gerbimą (Konvencija 8 straipsnis), aprėpiantį įvairius aspektus, įskaitant privataus, šeimos gyvenimo, asmens garbės ir orumo gynimą bei pan. ir žiniasklaidos saviraiškos laisvės (Konvencijos 10 straipsnis) pusiausvyros. Šiuose sprendimuose EŽTT pabrėžė tai, kad iš esmės nacionaliniai teismai gali geriausiai įvertinti, kaip gerai žinomas yra asmuo, ypač kai jis daugiausia žinomas nacionaliniu lygiu (žr. cituoto sprendimo par. 98).
⦁ VIĮ 2 straipsnio 74 dalyje nurodyta, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams (įstatymo redakcija, galiojusi publikacijų paskelbimo metu).
⦁ Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieškovas negali būti priskiriamas viešųjų asmenų kategorijai, kurio neturtinės teisės gali būti ribojamos daug labiau negu privataus asmens, vien dėl tos aplinkybės, kad ieškovas yra žinomo politiko sūnus ar verslininkas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovo vykdoma veikla turėtų reikšmės viešiesiems reikalams, jo veikloje būtų naudojami valstybės resursai, ieškovo elgesys darytų įtaką kitų visuomenės narių gyvenimui, ieškovas aktyviai dalyvautų viešajame gyvenime ir būtų žinomas tiek regioniniu, tiek valstybės mastu dėl jo eitų pareigų ar vykdytos (tebevykdomos) veiklos, pasisakymų per visuomenės informavimo priemones visuomenei reikšmingais klausimais.
CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
⦁ Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal ⦁ CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje ⦁ Nr. e3K-3-441-403/2017, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Svarbiausiu asmens garbės ir orumo gynimo būdu laikytinas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje ⦁ Nr. e3K-3-394-684/2016, 55 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Griežtų sankcijų spaudos padaromiems pažeidimams nustatymas galėtų atgrasyti nuo naudojimosi pagrindine žurnalistų saviraiškos laisve, garantuojama Konvencijos 10 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje ⦁ Nr. ⦁ 3K-3-⦁ 260⦁ -6⦁ 95⦁ /2015). Tiek teisės doktrinoje, tiek teisės praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008 ir kt.).
⦁ Nagrinėjamoje byloje ieškovas neturtinę žalą įrodinėjo teigdamas, kad buvo padaryta didelė žala jo reputacijai, tačiau byloje nenustatyta, kad ieškovui sukelti padariniai būtų buvę itin skaudūs ir būtų pakenkę jo profesinei karjerai. Ieškovo argumentai, kad jam tenka nuolat aiškintis artimiesiems ir dalykinėje aplinkoje dėl savo sąžiningumo, nesudaro pagrindo tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Aplinkybė, kad atsakovė panaudojo ieškovo atvaizdą kartu su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, taip pat neteikia pagrindo daryti kitokią išvadą. Ginčo teiginių paskleidimo mastas nebuvo itin didelis, laikraščio tiražą sudarė 12400 egzempliorių, atsakovės valdomas internetinis portalas, atsižvelgus į komentarų nedidelį skaičių, nėra itin populiarus, lyginant su kitais portalais Lietuvoje (pvz. „Lietuvos rytas“, „Delfi“, „15 min.“ ir pan.), ginčo teiginiai nedetalizuoti. Ieškovas savo teises gina ir kitais teisinės gynybos būdais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad įpareigojimas paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius ieškovo garbę bei orumą duomenis, yra pakankama satisfakcija ieškovo moralinei nuoskaudai atlyginti, išlaikant saviraiškos laisvės pusiausvyrą, taip pat neatgrasant nuo naudojimosi saviraiškos laisve.
⦁ Dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti pašalinti ginčo teiginius iš interneto svetainės www.laisvaslaikraštis.lt pažymėtina, jog atsakovė dar atsiliepime į ieškinį nurodė, kad naujienų portale www.laisvaslaikraštis.lt paskelbtą publikaciją patikslino antrašte „Kilo didelių abejonių dėl 25 mln. eurų valstybės dotacijos UAB „Autabrava“, kuriai vadovavo A. Kubiliaus sūnus“, ir teiginiu: „Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje iki 2019 m. darbavosi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas“. Ieškovas šios aplinkybės neginčijo, ieškinio reikalavimo pašalinti ieškinyje nurodytus konkrečius ginčo teiginius iš interneto svetainės www.laisvaslaikraštis.lt taip pat netikslino. Tokio, kaip nagrinėjama, pobūdžio bylos yra dispozityvios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje ⦁ Nr. ⦁ e⦁ 3K-3-⦁ 247⦁ -⦁ 701⦁ /2020) ir teismas negali pats pakeisti ieškinio dalyko, todėl patenkinus aptariamą ieškinio reikalavimą tokį, koks jis yra suformuluotas ieškinyje, ieškovo pažeista neturtinė teisė nebūtų apginta.
Dėl bylos procesinės baigties
⦁ Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmens garbės ir orumo gynimą, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šios kategorijos bylose suformuotas taisykles, todėl kvalifikuodamas atsakovės viešai paskleistus ginčo teiginius, nepagrįsti juos priskyrė nuomonės kategorijai. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimą, kuriuo ieškovo V. Kubiliaus ieškinys atsakovei UAB „Patikimas Verslas“ dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies: įpareigoti atsakovę paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius ieškovo garbę bei orumą duomenis, o ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę pašalinti ginčo teiginius iš interneto svetainės www.laisvaslaikraštis.lt ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
⦁ Apeliacinės instancijos teismo pirmiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.)
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo
⦁ Pagal ⦁ CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pakeitus skundžiamą teismo procesinį sprendimą, byloje perskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (⦁ CPK 93 straipsnio 5 dalis).
⦁ Ieškovas ieškiniu buvo pareiškęs 3 reikalavimus: įpareigoti atsakovę paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius ieškovo garbę bei orumą duomenis, įpareigoti atsakovę pašalinti ginčo teiginius iš interneto svetainės bei atlyginti tokių duomenų paskleidimu padarytą neturtinę žalą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio bylose, nors ⦁ CK 2.24 straipsnyje nustatyti asmens garbės ir orumo gynimo būdai yra savarankiški ir kiekvienas jų gali būti taikomas atskirai ar kartu su kitu, neturtinės žalos atlyginimas galimas tik tuo atveju, jei nustatoma, kad apie asmenį paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina asmens garbę ir orumą. Atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka rezultatą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad sprendimas byloje priimtas ieškovo naudai, todėl jam iš atsakovės priteistina dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (⦁ CPK 93, 98 straipsniai). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, jam turėtų būti atlyginama 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų.
⦁ Ieškovas pateikė prašymą atlyginti jam 1 300 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 240 Eur žyminio mokesčio, pateikė tai pagrindžiančius dokumentus. Šių bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (7, 8.2, 9 punktai). Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies (70 proc.) iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas 770 Eur (1 540 Eur × 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (⦁ CPK ⦁ 79 straipsnis, ⦁ 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, ⦁ 93 straipsnio 2 dalis, ⦁ 98 straipsnis).
⦁ Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirta 6,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma, paskirsčius bylos šalims pagal proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis, yra mažesnė nei minimali 5 Eur valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. ⦁ 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas (CPK ⦁ 96 straipsnio 6 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
⦁ Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 240 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (50 proc.), iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas 120 Eur (240 Eur × 50 proc.) šių išlaidų atlyginimas (⦁ CPK ⦁ 79 straipsnis, ⦁ 93 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Patikimas Verslas“, juridinio asmens kodas 303121202, per 3 (tris) kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo Vytauto Kubiliaus, gim. 1981 m. vasario 1 d., garbę ir orumą žeminančius duomenis toje pačioje vietoje, kurioje buvo paskelbta 2021 m. liepos 9 d. naujienų portale www.laisvaslaikraštis.lt, rubrikoje Aktualijos publikacija „Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“, ir 2021 m. liepos 16 d. laikraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 29 (836) vedamojo straipsnio vietoje publikacija „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“, paskelbiant kartu su ta pačia ieškovo nuotrauka, kuri buvo panaudota tikrovės neatitinkančių duomenų skleidimui, tokio turinio paneigimus:
„Panevėžio apygardos teismo sprendimu nustatyta, kad 2021 m. liepos 9 d. UAB „Patikimas verslas” valdomoje visuomenės informavimo priemonėje – interneto svetainėje www.laisvaslaikraštis.lt, rubrikoje Aktualijos paskelbtoje publikacijoje „Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“ paskleisti teiginiai: „Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto”; „Paaiškėjo, kad didžiausią valstybės paramą neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso – daugiau nei 25 mln. eurų – gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“. „Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas” – neatitinka tikrovės ir žemina Vytauto Kubiliaus garbę ir orumą“;
„Panevėžio apygardos teismo sprendimu nustatyta, kad 2021 m. liepos 16 d. UAB „Patikimas verslas” leidžiamo dienraščio „Laisvas laikraštis” Nr. 29 (836) 1 ir 2 puslapiuose, vedamojo straipsnio vietoje paskelbtoje publikacijoje „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“, paskleisti teiginiai: „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“; „Paaiškėjo, kad didžiausią valstybės paramą neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso – daugiau nei 25 mln. eurų – gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“. „Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas”; „Didžiausią valstybės paramą dėl Covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“, – neatitinka tikrovės ir žemina Vytauto Kubiliaus garbę ir orumą“.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas Verslas“, juridinio asmens kodas 303121202, ieškovo Vytauto Kubiliaus, gimusio 1981 m. vasario 1 d., naudai 770 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas Verslas“, juridinio asmens kodas 303121202, ieškovo Vytauto Kubiliaus, gimusio 1981 m. vasario 1 d., naudai 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Šis Panevėžio apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Eigirdas Činka

Rita Dambrauskaitė

Dalia Pranckienė

 

Civilinė byla Nr. e2A-434-589/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24391-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 24 d.
Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Pranckienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vytauto Kubiliaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1506-845/2022 pagal ieškovo Vytauto Kubiliaus ieškinį dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Patikimas Verslas“, trečiasis asmuo – Aurimas Drižius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

⦁ Ieškovas V. Kubilius (toliau – ir ieškovas) prašė 1) įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Patikimas Verslas“ (toliau – ir atsakovė) per 3 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę bei orumą žeminančius duomenis toje pačioje vietoje, kurioje buvo paskelbta 2021 m. liepos 9 d. naujienų portale www.laisvaslaikraštis.lt, rubrikoje Aktualijos publikacija „Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“, ir 2021 m. liepos 16 d. laikraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 29 (836) vedamojo straipsnio vietoje publikacija „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“, paskelbiant kartu su ta pačia ieškovo nuotrauka, kuri buvo panaudota tikrovės neatitinkančių duomenų skleidimui, tokio turinio paneigimus:
Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad 2021 m. liepos 9 d. UAB „Patikimas verslas” valdomoje visuomenės informavimo priemonėje – interneto svetainėje www.laisvaslaikraštis.lt, rubrikoje Aktualijos paskelbtoje publikacijoje „Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“ paskleisti teiginiai: „Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto”; „Paaiškėjo, kad didžiausią valstybės paramą neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso – daugiau nei 25 mln. eurų – gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“; „Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas” – neatitinka tikrovės ir žemina Vytauto Kubiliaus garbę ir orumą;
Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad 2021 m. liepos 16 d. UAB „Patikimas verslas” leidžiamo dienraščio „Laisvas laikraštis” Nr. 29 (836) 1 ir 2 puslapiuose, vedamojo straipsnio vietoje paskelbtoje publikacijoje „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“, paskleisti teiginiai: „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“; „Paaiškėjo, kad didžiausią valstybės paramą neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso – daugiau nei 25 mln. eurų – gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“; „Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas”; „Didžiausią valstybės paramą dėl Covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“, – neatitinka tikrovės ir žemina Vytauto Kubiliaus garbę ir orumą;
2) įpareigoti atsakovę pašalinti 2021 m. liepos 9 d. naujienų portale www.laisvaslaikraštis.lt, rubrikoje Aktualijos publikacijoje „Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“ paskelbtus tikrovės neatitinkančius teiginius („Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto”; „Paaiškėjo, kad didžiausią valstybės paramą neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso – daugiau nei 25 mln. eurų – gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“. „Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas”) iš interneto svetainės www.laisvaslaikraštis.lt; 3) priteisti iš atsakovės 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 4) priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
⦁ Ieškinyje nurodė, kad atsakovė per skirtingus vienai visuomenės informavimo priemonei priklausančius sklaidos kanalus, t. y. per dienraštį ir naujienų portalą, kategoriškais, konstatuojamojo pobūdžio teiginiais visuomenei pranešė tikrovės neatitinkančius duomenis, neva ieškovas vadovauja įmonei, kuri gavo didžiausią valstybės paramą dėl Covid-19, o tokia parama neva yra dėl to, kad ieškovo tėvas yra garsus politikas. Tokie atsakovės pateikti duomenys neatitinka tikrovės, nes nei ieškovas vadovauja ir / ar vadovavo įmonei „Autobrava“, nei tokia įmonė gavo tokio dydžio paramą, juo labiau, ieškovo tėvas ir / ar ieškovas nėra niekaip susijęs su paramos gavimu. Tai reiškia, kad atsakovė, neturėdama jokio faktinio pagrindo, ieškovui priskyrė tokius veiksmus, kurių jis nėra atlikęs ir nėra su jais susijęs. Ieškovo įsitikinimu, tikrovės neatitinkančių teiginių apie ieškovą skelbimas pažeidžia esminius sąžiningos ir objektyvios žurnalistikos principus, taip pat ieškovo garbę ir orumą ir yra nesuderinamas su teisės į saviraiškos laisvę įgyvendinimu.
⦁ Pažymėjo, kad nedavė sutikimo naudoti jo atvaizdo viešai, jį publikuoti ir / ar skelbti, ypač žeminančiame kontekste, todėl prašė įvertinti jo atvaizdo panaudojimą kaip vieną iš kriterijų, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Taip pat prašė priteisti neturtinę žalą tikslu užkirsti kelią ateityje pasipelnyti iš analogiškų neteisėtų veiksmų, o taip pat parodyti teisės subjektams, kad kiekvienas, pažeidęs civilines asmens teises, neišvengs civilinės atsakomybės taikymo ir visiško nuostolių. Paaiškino, kad ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, nes jis privalėjo aiškintis dalykinėje ir artimoje aplinkoje, teisintis dėl paskleistos informacijos tikrumo. Ieškovas vadovauja aukštus etikos standartus turinčiam tarptautinės įmonės filialui Google Lithuania, be to, vadovauja ir bendrovei Google Payment Lithuania, turinčiai elektroninių pinigų licenciją ir prižiūrimai Lietuvos banko, kuris taiko griežtus nepriekaištingos reputacijos kriterijus prižiūrimoms įmonėms. Taip pat prašė įvertinti ir tai, jog teiginiai buvo paskleisti tiek laikraštyje, tiek portale, kas rodo didesnį teiginių paskleidimo mastą ir skirtingą auditoriją, publikuoti teiginiai labai greitai paplito, visuomenė patikėjo paskleista informacija, atsakovė panaudojo ieškovo atvaizdą kartu su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, t. y. žeminančiame kontekste, teiginius visuomenei pristatė kaip „karštąją naujieną” pirmajame ir vedamajame laikraščio puslapyje. Tokios faktinės aplinkybės tik įrodo ir patvirtina, kad atsakovė tyčia skleidė teiginius, siekdama sukelti kuo didesnę sensaciją ir kaip įmanoma labiau pakenkti ieškovo reputacijai, geram jo vardui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
⦁ Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 18 d. sprendimu ieškovo V. Kubiliaus ieškinį atsakovei UAB „Patikimas Verslas“ dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo atmetė ir priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 6,27 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
⦁ Vertindamas ginčo publikacijų turinį, teismas nustatė, kad autorius tik publikacijų pradžioje, o būtent – antrame sakinyje paminėjo ieškovą, tačiau, analizuodamas visą likusį ginčo publikacijų turinį, teismas pastebėjo, kad autoriaus tikslas buvo supažindinti skaitytoją su UAB „Autobrava“, t. y. įmonės, kuriai valstybė suteikė didžiausią paramą, kaip nukentėjusiai nuo Covid-19, savininku, jo veikla, kitas su šia įmone susijusias įmones, atskleisti savininko verslo vizijas, atliekamas investicijas ir pan. Teismas konstatavo, kad atsakovė ginčo publikacijose rėmėsi oficialiais duomenimis – Koronoviruso (Covid-19) ligos pasekmių valdymo statistine analize, kurioje nurodytos didžiausią pagalbą gavusios įmonės, tarp jų ir UAB „Autobrava“ – 25,3 mln. Eur. Analizuodamas ginčo publikacijų turinį, teismas vertino, jog žurnalistas pateikė informaciją (žinią) apie valstybės paramą dėl Covid-19 nukentėjusioms įmonėms, nurodydamas, kad didžiausią paramą (25,3 mln. Eur) gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“, įmonė, vadovaujama A. Kubiliaus sūnaus (ieškovo).
⦁ Ginčo publikacijas, kurios yra analogiško turinio, teismas vertino kaip faktų ir nuomonės kombinaciją. Teiginius, susijusius su didžiausios paramos (25,3 mln. Eur) skyrimu itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujančiai UAB „Autobrava“, kaip įmonei nukentėjusiai nuo Covid-19, turinčiai 15 darbuotojų, teismas vertino kaip faktus, kurie buvo pavartoti su teiginiais, jog įmonė tokio dydžio valstybės paramą gavo dėl vienos aplinkybės, o būtent, kad UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero A. Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas, kuriuos teismas vertino kaip autoriaus nuomonę, turėjusią pakankamą faktinį pagrindimą. Teismas nurodė, kad atsakovė pavartojo tokio pobūdžio išsireiškimus: „neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso“, „būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos“. Nurodė, kad tokią išvadą darė įvertinęs visą ginčo publikacijų turinį, neišimant autoriaus teiginių iš bendro straipsnio konteksto. Teismas nustatė, kad autorius jose nurodė, jog „Modus grupei teko atlaikyti Seimo valstiečių ataką. Šiems užkliuvo tai, kad bendrovės stebėtojų taryboje dirbo talentingu vadybininku laikomas parlamentaro Andriaus Kubiliaus sūnus Vytautas“. Šią aplinkybę patvirtina ir VĮ Registrų centro išrašas, kuriame nurodyta, jog UAB „Modus Group“ stebėtojų tarybos nariu ieškovas buvo laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2018 m. liepos 4 d. Taigi, įvertinęs visą straipsnio turinį, jo kontekstą ir toną, teismas sprendė, kad nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog atsakovė pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Teismas nurodė, jog ta aplinkybė, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, išėmė atskiras publikacijos dalis iš bendro straipsnio konteksto, savaime nesudaro pagrindo teismui pripažinti, kad publikacijos neatitiko tikrovės.
⦁ Įvertinęs atsakovės pavartotų teiginių turinį ir jų išraiškos būdą, teismas sprendė, kad ginčo teiginiai turėjo pakankamą faktinį pagrindimą (tai liudija VĮ Registrų centro duomenys), jie nebuvo sugalvoti atsakovės. Taigi atsakovės nuomonė buvo pagrįsta tuo metu egzistuojančiais objektyviais faktoriais.
⦁ Teismas nurodė ir tai, kad atsakovė patikslino ginčo publikacijas, o būtent dalyje, kad „UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas“, ir nurodė, kad ieškovas šias pareigas ėjo iki 2019 m. Teismas sutiko, kad autorius pateikė netikslius teiginius, tačiau faktas, jog ieškovas praeityje buvo susijęs su UAB „Modus Group“, yra įrodytas, o aplinkybės, kad UAB „Autobrava“ ir UAB „Modus Group“ yra susiję įmonės, ieškovas neginčijo.
⦁ Iš ginčo publikacijų turinio teismas sprendė, kad atsakovė nukreipė savo kritiką į valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, taip išreikšdama savo požiūrį visuomenei rūpimu klausimu. Teismas vertino, kad šis klausimas buvo itin aktualus visuomenei pandemijos metu ir vėliau, todėl nėra pagrindo abejoti, kad ginčo publikacijos prisidėjo prie visuotinai svarbių diskusijų, susijusių su publikacijose minimų įmonių verslo sąžiningumu bei valstybės biudžeto lėšų skaidriu panaudojimu. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, teiginiai apie visuomenei rūpimus klausimus vertintini daugiau kaip nuomonė, o ne kaip pateikti faktai.
⦁ Spręsdamas dėl straipsnio temos, teismas pažymėjo, kad nors straipsnio antraštėje buvo minima Kubilių pavardė, o pačiose publikacijose ir ieškovo tėvo – A. Kubiliaus pavardė, kuris yra visuotinai žinomas politikas Lietuvoje, ginčo publikacijos buvo susijusios su UAB „Autobrava“ veikla ir jos savininku, ir tik nežymiai su ieškovo profesine veikla: jo dalyvavimu UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus Group“ stebėtojų taryboje praeityje. Publikacijos buvo skirtos ne ieškovui asmeniškai ir išskirtinai, o UAB „Autobrava“, kuriai buvo skirta 25 mln. Eur parama iš valstybės biudžeto.
⦁ Teismas pažymėjo ir tai, kad iš ginčo publikacijų turinio nenustatė jokių asmeninių įžeidimų ar niekinančių pastabų ar visiškai nepagrįstų kaltinimų ieškovo atžvilgiu, nepaisant to, ar tai buvo vertybiniai vertinimai (nuomonė), ar teiginiai apie faktus. Be to, teismas nenustatė, kad ieškovas buvo apkaltintas konkrečiu elgesiu ar dalyvavimu neteisėtuose veiksmuose. Net ir darant prielaidą, kad kai kuriuose atsakovės teiginiuose esantys netikslumai gali būti vertinami kaip nedidelio jo aplaidumo požymis (o būtent, kad UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas), teismas nurodė, jog nemato pagrindo abejoti, kad publikuodamas straipsnį ir jame esančią informaciją, žurnalistas elgėsi sąžiningai arba pripažinti, kad yra pagrindas įtarti žurnalistą tyčia pažeidus profesinę etiką. Teismas, įvertinęs ginčo frazių turinį, nenustatė, jog atsakovo vartojama kalba ar išraiškos būdas buvo žeminantys ar niekinantys ieškovą.
⦁ Teismas akcentavo, kad spauda paprastai turi teisę dalyvauti viešose diskusijose visuomenės susirūpinimą keliančiais klausimais, remtis oficialių pranešimų turiniu, priešingu atveju būti pažeistas gyvybiškai svarbus spaudos kaip „sarginio šuns“ vaidmuo demokratinėje valstybėje. Ginčo publikacijos akivaizdžiai lietė klausimus, susijusius su viešu interesu, ir publikacijų tikslas buvo informuoti visuomenę apie valstybės suteiktą didžiausią paramą dėl Covid-19 įmonei – UAB „Autobrava“. Žurnalistas mėgino atkreipti visuomenės dėmesį į faktą, kad įmonei, kurioje dirba 15 darbuotojų, buvo suteikta didžiausia parama, o tuo tarpu tokiai įmonei kaip Ermitažas, kurioje darbuojasi 673 darbuotojai – teko mažiausia parama, t. y. 7,8 mln. Eur. Teismas sprendė, kad žurnalistas veikė sąžiningai.
⦁ Dėl publikacijų pavadinimo ir jų pateikimo būdo pažymėjo, kad ginčo publikacijų pavadinimai: „Didžiausią valstybės paramą dėl Covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“ ir „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“, taip pat publikacijose pavartoti posakiai, susiję su ieškovu, buvo sukurti taip, kad būtų provokuojantys ir patrauktų visuomenės dėmesį, tačiau tai savaime neprieštarauja EŽTT praktikai. Be to, byloje nustatyta, kad žurnalistas pateikė oficialius duomenis apie išmokėtas sumas įmonėms, nukentėjusioms nuo Covid-19. Teismas nurodė, kad iš žurnalisto negali būti reikalaujama, kad jis atliktų tyrėjo vaidmenį, teiginys, kad ieškovas dirbo bendrovės stebėtojų taryboje turėjo pakankamą faktinį pagrindimą.
⦁ Teismas akcentavo, kad įvertinus ginčo publikacijų turinį, teismas nenustatė, kad jose ieškovas būtų kaltinamas ar smerkiamas, todėl teigti, kad publikacijos pažeidė jo garbę ir orumą nėra pagrindo. Publikacijų tikslas buvo informuoti visuomenę jai rūpimu ir aktualiu klausimu, o ne pakenkti ieškovo įvaizdžiui. Be to, vertindamas ginčo publikacijose paskleistų teiginių poveikį ieškovui, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog jie buvo tokie reikšmingi, kad sumenkintų ieškovo garbę ir orumą, pakenktų jo reputacijai, juolab, kad po ginčo publikacijomis tik keletas asmenų išreiškė savo nuomonę komentaruose. Teismas įvertino ir tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčo publikacijos būtų neigiamai paveikę jo verslą ar kitą profesinę veiklą.
⦁ Teismas nurodė, jog ieškovas yra sėkmingas verslininkas, jo vardas yra pažįstamas plačiajai visuomenei ir dėl to, kad jis yra vieno žinomiausio Lietuvoje politiko sūnus. Taigi, pagrįsta manyti, kad ieškovas yra sulaukęs žiniasklaidos dėmesio, juolab, kad ir šiuo metu jis vadovauja prestižinėms įmonėms. Taigi, pagal savo padėtį visuomenėje ieškovas vertintinas kaip viešas asmuo, net jei jis nesiekia pasirodyti viešoje arenoje. Kadangi ieškovas priklauso viešųjų asmenų grupei, jis negali reikalauti, kad būtų apginta teisė į privataus gyvenimo gerbimą taip, kaip privačių asmenų nežinomų visuomenei, kurių gynybos ribos yra platesnės nei viešo asmens. Toks ieškovo statusas lemia, jog jis turi parodyti didesnį tolerancijos laipsnį kritikai. Nors ieškovas turi teisę ginti savo reputaciją netgi už privataus gyvenimo ribų, tačiau poreikis dėl šios apsaugos turi balansuoti su visuomenės poreikiu laisvai diskutuoti valstybės lėšų panaudojimo klausimais, todėl bet kokie apribojimai tokio pobūdžio diskusijų turi būti suprantami ir aiškinami siaurinamai. Sprendžiant dėl ieškovo ankstesnio elgesio bendraujant su žiniasklaida, jo dalyvavimas socialiniame ir ekonominiame gyvenime buvo žinomas, tai liudija ir internetiniai portalai (pvz. „Delfi“ ir kt.).
⦁ Teismas ieškovo teiginius, kad atsakovė panaudojo jo atvaizdą žeminančiame kontekste ir teiginius visuomenei pristatė kaip „karštąją naujieną” pirmajame ir vedamajame laikraščio puslapyje, atmetė kaip nepagrįstus ir dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių. Pažymėjo, kad ginčo nuotrauka, esanti publikacijose, nebuvo daryta be ieškovo žinios ar sutikimo, juolab, kad byloje nebuvo ginčijama, kad ieškovas buvo fotografuojamas viešose vietose per renginius, todėl atvaizdo paskelbimas nekelia ypatingų problemų šios bylos kontekste.
⦁ Teismas pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje nenustatė konkrečių pasekmių ieškovo reputacijai ar neigiamo poveikio jo profesinei veiklai. Publikacija ieškovui buvo nemaloni, galėjo jį paveikti iki tam tikro laipsnio, bet teismo neįtikino, jog pasekmės buvo pakankamai rimtos ir svarbesnės už visuomenės interesą gauti publikacijose esančią informaciją. Teismas įvertino ir tai, kad ieškovui informavus atsakovę apie paskelbtą netikslią informaciją, pastarasis atliko pataisymus (šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir pats ieškovas, t. y. atsakovė atliko korekcijas po vienos ar dviejų savaičių, taigi, pasekmės buvo sušvelnintos). Apibendrindamas teismas sprendė, jog vargu, ar galima pripažinti, kad autoriaus pareiškimai apie ieškovą buvo pertekliniai arba kad jie viršijo viešose diskusijose toleruotinas ribas. Vertindamas ginčo publikacijų kontekstą ir formą, tame tarpe ir pavadinimą, darė išvadą, kad autorius hiperbolizavo ginčo publikacijų pavadinimus, pavartojo šiek tiek „kandų“ stilių ieškovo atžvilgiu, tačiau neperžengdamas saviraiškos laisvės ribų. Vertinant publikacijų mastą, pažymėjo, kad laikraščio tiražas nėra didelis (12 400 egzempliorių), atsakovė turi savo internetinį portalą, bet iš komentarų nežymaus skaičiaus matyti, kad portalas nėra itin populiarus, lyginant su kitais portalais Lietuvoje (pvz. „Lietuvos rytas“, „Delfi“, „15 min.“ ir pan.).
⦁ Teismas pažymėjo ir tai, kad ginčo publikacijos susiję su ieškovo profesine veikla, o ne su jo privataus gyvenimo aspektais. Bendras straipsnio tonas ir jo pavadinimas nevertintini kaip įžeidžiantys, straipsnio pavadinimas šiek tiek kandus, bet tai žurnalisto pasirinktas stilius. Atsakovė publikacijomis siekė teisėto tikslo – diskusijų visuomenei svarbiais klausimais. Atsižvelgęs į EŽTT formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog ginčo publikacijos nepatiko ir buvo nemalonios ieškovui, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog publikacijos buvo žeminančio pobūdžio ir atsakovė veikė nesąžiningai. Teismas vertino, jog ieškovo nuodytos aplinkybės apie tai, kad atsakovės laikraštis ir portalai yra propagandiniai ir šiai dienai jų veikla sustabdyta, nagrinėjamu atveju nėra vertinamos kaip sąžiningumo stokos požymis, kuris per se suponuotų išvadą, kad atsakovė veikė nesąžiningai Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio prasme.
⦁ Teismas atkreipė dėmesį į EŽTT praktiką tokio pobūdžio bylose, kur yra pabrėžęs, kad piniginės sankcijos neišvengiamai atgrasytų žurnalistus nuo prisidėjimo prie viešų diskusijų apie visuomenei aktualius klausimus.Taigi, tai būtų kliūtis spaudai vykdyti informavimo ir stebėjimo funkcijas ir tai reikštų siekį atgrasyti kitus žurnalistus nuo viešų asmenų kritikos ir apriboti laisvą informacijos bei idėjų srautą.
⦁ Išanalizavęs paskelbto teksto visumą, sakinių konstrukciją, jų formuluotę, pavartotą išraiškos būdą ir minčių dėstymą, visą straipsnio kontekstą, teismas konstatavo, kad neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai, jog atsakovė paskelbė apie ieškovą teiginius, žeminančius ieškovo garbę ir orumą. Todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę paneigti ginčo publikacijose pavartotus teiginius. Teismas nurodė, kad atmetus ieškinį, ieškovui nepriteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
⦁ Ieškovas V. Kubilius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti ieškovo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
⦁ Nurodo, kad teismas, kvalifikuodamas atsakovės viešai paskleistą informaciją ir priskirdamas ją nuomonės kategorijai, padarė akivaizdžių teisės taikymo klaidų, t. y. visiškai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 ir 2.22 straipsnių bei Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 2 straipsnio 31 dalies ir 82 dalies nuostatų. Skundžiamas sprendimas motyvuotas EŽTT bendrais išaiškinimais, kurie labiau skirti teisės į privataus gyvenimą gynimui. Dėl šios priežasties teismas faktą konstatuojančius teiginius be jokio teisinio pagrindo sutapatino su vertinamaisiais teiginiais ir dėl to netinkamai kvalifikavo ginčo teiginius, visiškai ignoruodamas keturių faktų visumą. Teismas netinkamai vertino (iš vis nevertino) ginčo teiginių turinio, o rėmėsi išimtai viso straipsnio analize, visiškai nesigilindamas į paskleistos informacijos suformuluotą žinią; nevertino (nepateikė motyvų) atsakovės viešai paskleistos informacijos pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šios kategorijos bylose suformuluotą taisyklę, kad paskleistą informaciją galima patikrinti, žinios egzistavimas gali būti objektyviai nustatomas; nevertino (nepateikė motyvų) atsakovės viešai paskleistos informacijos pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šios kategorijos bylose suformuluotą taisyklę, kad jeigu tikrų įvykių pagrindu asmens veiksmai įvertinami taip, kad jam priskiriamas konkretus elgesys, paskleista informacija vertinama kaip žinia; nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisykle, įpareigojančia įvertinti, kaip visuomenė supranta paskleistus duomenis, t. y. nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad visuomenė atsakovės viešai paskelbtus ginčo teiginius suprato kaip objektyviai egzistuojančią žinią.
⦁ Mano, kad teismas nepagrįstai didelį prioritetą teikė atsakovės saviraiškos laisvei, taip susiaurindamas ieškovo garbės ir orumo apsaugą. Teismas nepagrįstai ieškovą priskyrė prie viešųjų asmenų. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas yra žinomo politiko sūnus ar kad yra žinomos įmonės vadovas, nėra pagrindas pripažinti ieškovą viešuoju asmeniu. Teismas visiškai ignoravo pažeistą ieškovo teisę į atvaizdą, nevertino atvaizdo panaudojimo žeminančiame kontekste, taip pat žeminantį pobūdį išimtinai siejo su įžeidžiančių žodžių naudojimu, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT jurisprudencijos šios kategorijos bylose.
⦁ Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
⦁ Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso(toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo V. Kubiliaus apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
Dėl ginčo apeliacinės instancijos teisme esmės
⦁ Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
⦁ Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Patikimas Verslas“ 2021 m. liepos 9 d. jos valdomoje visuomenės informavimo priemonėje naujienų portale www.laisvaslaikraštis.lt, rubrikoje Aktualijos, publikacijoje „Didžiausią valstybės paramą dėl Covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“ ir 2021 m. liepos 16 d. leidžiamame laikraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 29 (836) vedamojo straipsnio vietoje, publikacijoje „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“ kartu su ieškovo atvaizdu paskelbė tokio pobūdžio teiginius: „Didžiausią valstybės paramą dėl Covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto”; „Paaiškėjo, kad didžiausią valstybės paramą neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso – daugiau nei 25 mln. eurų – gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“. „Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas”. Ieškovas V. Kubilius, manydamas, kad paskelbtos publikacijos pažeidžia jo garbę ir orumą, 2021 m. rugpjūčio 2 d. pretenzija pareikalavo iš atsakovės per dvi savaites nuo pretenzijos gavimo dienos laikraštyje „Laisvas laikraštis“ pirmajame puslapyje, toje pačioje publikacijos vietoje be komentarų išspausdinti atitinkamus paneigimus, tačiau atsakovė atsakymo į pretenziją nepateikė ir teiginių nepaneigė, o naujienų portale www.laisvaslaikraštis.lt, kaip nurodė pati atsakovė, straipsnį patikslino antrašte „Kilo didelių abejonių dėl 25 mln. eurų valstybės dotacijos UAB „Autabrava“, kuriai vadovavo A. Kubiliaus sūnus“, ir teiginiu: „Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje iki 2019 m. darbavosi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas“.
⦁ Ieškovas V. Kubilius pareikštu ieškiniu, be kita ko, reiškė reikalavimus įpareigoti atsakovę tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis, pašalinti juos iš naujienų portalo www.laisvaslaikraštis.lt ir priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinys buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad atsakovės sukurti duomenys neatitinka tikrovės, nes ieškovas nei vadovauja ir / ar vadovavo UAB „Autobrava“, nei tokia įmonė gavo tokio dydžio paramą, juo labiau, ieškovo tėvas ir / ar ieškovas nėra niekaip susijęs su paramos gavimu. Ieškovo įsitikinimu, atsakovė, neturėdama jokio faktinio pagrindo, ieškovui priskyrė tokius veiksmus, kurių jis nėra atlikęs ir nėra su jais susijęs. Tokių tikrovės neatitinkančių teiginių apie ieškovą skelbimas pažeidžia esminius sąžiningos ir objektyvios žurnalistikos principus, taip pat ieškovo garbę ir orumą ir tai yra nesuderinama su teisės į saviraiškos laisvę įgyvendinimu.
⦁ Pirmosios instancijos teismas ginčo publikacijas kvalifikavo kaip faktų ir nuomonės kombinaciją, turėjusią pakankamą faktinį pagrindimą, kurių tikslas buvo prisidėti prie visuotinai svarbių diskusijų, susijusių su publikacijose minimų įmonių verslo sąžiningumu bei valstybės biudžeto lėšų skaidriu panaudojimu. Pirmosios instancijos teismas iš ginčo publikacijų turinio sprendė, kad jose nėra jokių asmeninių įžeidimų ar niekinančių pastabų ar visiškai nepagrįstų kaltinimų ieškovo atžvilgiu, ieškovas nebuvo apkaltintas konkrečiu elgesiu ar dalyvavimu neteisėtuose veiksmuose, publikuodamas straipsnį ir jame esančią informaciją, žurnalistas elgėsi sąžiningai. Pirmosios instancijos teismas taip pat darė išvadą, kad pagal savo padėtį visuomenėje ieškovas vertintinas kaip viešas asmuo, net jei jis nesiekia pasirodyti viešoje arenoje, ieškovas neįrodė konkrečių pasekmių ieškovo reputacijai ar neigiamo poveikio jo profesinei veiklai, todėl ieškovo ieškinį atmetė.
⦁ Ieškovas V. Kubilius su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių, turinčių reikšmės byloje susiklosčiusių materialinių teisinių santykių kvalifikavimui, neatskleidė bylos esmės, todėl netinkamai kvalifikavo ginčo teiginius, atsakovės viešai paskleistą informaciją priskirdamas nuomonės kategorijai, žeminantį pobūdį išimtinai susiedamas su įžeidžiančių žodžių naudojimu, nevertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šios kategorijos bylose suformuluotų taisyklių. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovą priskyrė prie viešųjų asmenų, didelį prioritetą teikė atsakovės saviraiškos laisvei, taip susiaurindamas ieškovo garbės ir orumo apsaugą, taip pat visiškai nepagrįstai ignoravo ieškovo teisę į atvaizdą, nevertindamas atvaizdo panaudojimo žeminančiame kontekste. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais iš dalies sutinka.
Dėl ginčo teiginių kvalifikavimo ir CK 2.24 straipsnio taikymo
⦁ Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis).
⦁ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje ⦁ Nr. 3K-3-1-219/2015), todėl asmeniui, kuris įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje ⦁ Nr. 3K-3-141-690/2016 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
⦁ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal ⦁ CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje ⦁ Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
⦁ Nagrinėjamu byloje nėra ginčo, kad ginčo teiginiai buvo paskelbti viešai, juose yra skelbiami duomenys apie ieškovą. Vertinant, ar paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, turi būti nustatyta, kokio pobūdžio duomenys buvo paskleisti apie ieškovą, nes pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į ⦁ CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos ⦁ CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 44 punktą).
⦁ VIĮ nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (įstatymo redakcija, galiojusi publikacijų paskelbimo metu, 2 straipsnio 31 dalis). Žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (to paties straipsnio 82 dalis).
⦁ Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą).
⦁ Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Vien tai, kad ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Siekiant atskirti žinią nuo nuomonės, vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. turi būti vertinama, ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Vertintinas ir ieškovo elgesys bei pateiktos informacijos vertinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006).
⦁ Pirmosios instancijos teismas ginčo publikacijas vertino kaip faktų ir nuomonės kombinaciją: teiginius, susijusius su didžiausia parama (25,3 mln. eurų) itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujančiai UAB „Autobrava“, kaip įmonei nukentėjusiai nuo Covid-19, turinčiai 15 darbuotojų, vertino kaip faktus, kurie buvo pavartoti su teiginiais, jog įmonė tokią paramą gavo dėl vienos aplinkybės, o būtent, kad UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero A. Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas. Pastaruosius pirmosios instancijos teismas vertino kaip autoriaus nuomonę, pagrįsta tuo metu egzistavusiais objektyviais faktoriais – ieškovas praeityje buvo UAB „Modus Group“ stebėtojų tarybos nariu (nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2018 m. liepos 4 d.), aplinkybės, kad UAB „Autobrava“ ir UAB „Modus Group“ yra susiję įmonės, ieškovas neginčijo.
⦁ Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visą publikacijų turinį, kontekstą, tikslą, kryptingumą, pavartotų meninės išraiškos formų, sakinių konstrukciją, pasisakymo aplinkybes ir tikslus, ginčijamų teiginių formuluotes ir turinį, į visą kontekstą, kuriame jie pateikti, informacijos pateikimo konstrukciją, taip pat ir tai, kad ieškovas ginčija ne atskirus atsakovės teiginius apie ieškovą, o visą jam nepalankią informaciją, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas atsakovės paskelbtus ginčo teiginius, nepagrįstai juos vertino kaip nuomonę. Ginčo teiginiuose nevartojami modalumą ir emocinį vertinimą rodantys žodžiai, nevartojami sąlyginiai pasisakymai, klausiamojo pobūdžio teiginiai, juose nėra nuorodų, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, jie nepateikti kita forma, kuri teiktų pagrindą ginčo teiginius kvalifikuoti kaip nuomonę. Atsakovės paskelbtuose straipsniuose yra pateikta informacija apie faktus, susijusius su ieškovu ir jo veikla, juos teigiant kaip objektyviai egzistuojančius.
⦁ Iš skundžiamo sprendimo motyvų taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas analizavo, ar viešai paskleista informacija turi pakankamą faktinį pagrindimą tik dėl dalies ginčo teiginio („<…> UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas <…>“), o viso ginčo teiginio („Paaiškėjo, kad didžiausią valstybės paramą neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso – daugiau nei 25 mln. eurų – gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“. „Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas <… >”) šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino. Teisėjų kolegijos vertinimu, pastaruoju ginčo teiginiu, vertinant jį visą, o ne dalimis, atsižvelgiant į tai, kad jie pateikti pačioje publikacijų pradžioje (1 ir 2 sakinys) ir yra susiję su publikacijų antraštėmis, atsakovės perduodama žinia visuomenei buvo ta, kad įmonė gavo didžiausią paramą tik todėl, kad joje dirba žinomo politiko sūnus. Taip, kaip ginčo teiginį pateikė atsakovė, sukuriama iliuzija apie realiai egzistuojančius šių aplinkybių priežastinius ryšius. Iš byloje esančių skaitytojų komentarų, kuriuos jie parašė reaguodami į atsakovės paskleistą informaciją („Facebook“ socialinio tinklo paskyroje), taip pat galima daryti išvadą, kad skaitytojai atsakovės ginčo teiginius vertino kaip pateikiamus neginčijamus faktus – skaitytojai piktinosi neteisėta ieškovo veikla, vertino kaip valstybės apiplėšimą prisidengiant pandemija, piktnaudžiavimą savo padėtimi ir pan.
⦁ Kasacinis teismas yra nurodęs, kad informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-488/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006). Neatitikinčia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011). Žeminančiomis garbę ir orumą laikomos tokios tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį viešajame gyvenime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-828/2001). EŽTT yra nurodęs, kad nors spauda, atsižvelgiant į jos vaidmenį, tikrai turi pareigą įspėti visuomenę, kai yra informuojama apie spėjamus vietos valdžios arba valstybės pareigūnų piktnaudžiavimus, tačiau jeigu apkaltinami konkretūs asmenys, nurodant jų pavardes ir pareigas, tai suponuoja žurnalistų pareigą pateikti pakankamą faktinį pagrindą (2008 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Petrina prieš Rumuniją (peticijos Nr. 78060/01).
⦁ Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė, paskleidusi ginčo teiginius, ieškovui pareikalavus juos paneigti, naujienų portale www.laisvaslaikraštis.lt patikslino ginčo publikaciją, o būtent dalyje, kad „UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas“ atsakovė patikslino ir nurodė, kad ieškovas šias pareigas ėjo iki 2019 m., taip pat patikslino antraštę, nurodydama „Kilo didelių abejonių dėl 25 mln. eurų valstybės dotacijos UAB „Autabrava“, kuriai vadovavo A. Kubiliaus sūnus“. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė pati patvirtino, kad paskleista žinia, jog „UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas“, taip pat publikacijų antraštės „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“ ir “Didžiausią valstybės paramą dėl Covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto” neatitiko tikrovės.
⦁ Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad aplinkybė, jog ieškovas darbuojasi (darbavosi) UAB „Autobrava“ valdančios įmonėje „Modus group“ buvo pagrindas UAB „Autobrava” gauti didžiausią paramą. Nenustatyta, kad ginčo teiginiai kaip nors būtų susiję su ieškovo pandeminiu laikotarpiu vykdyta veikla ar atliktais veiksmais. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas iki 2018 m. liepos mėn. buvo UAB „Modus group“ stebėtojų tarybos narys, nėra pakankamas pagrindas atsakovei skleisti ginčo teiginius. Todėl pripažintina, kad ir šiems ginčo teiginiams paskleisti nebuvo pakankamo faktinio pagrindo, juos paskleisdama atsakovė neįvykdė įstatymo jai nustatytos pareigos įsitikinti skleidžiamos informacijos pagrįstumu ir teisingumu, neiškraipyti teisingos, nešališkos informacijos, neskelbti nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (VIĮ 22 straipsnio 11 dalis).
⦁ Vertinant, ar paskleista žinia pažeidžia asmens garbę ir orumą, turi būti siekiama išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp teisės į saviraiškos laisvę bei teisės gauti informaciją ir asmens, apie kurį paskleidžiama informacija, teisių apsaugos. Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo įstatymais įtvirtinant informacijos laisvės įgyvendinimo garantijas būtų sudaromos prielaidos pažeisti kitas konstitucines vertybes, jų pusiausvyrą (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2004 m sausio 26 d. nutarimai). Konstitucinė informacijos laisvės samprata neapima konstitucines vertybes iš esmės paneigiančios tariamos laisvės atlikti Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikalstamus veiksmus – skleisti tokias mintis, pažiūras ir t. t., kuriomis yra kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra šmeižiami arba kitaip yra dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarimas.
⦁ EŽTT, aiškindamas Konvencijos 10 straipsnio, įtvirtinančio teisę į saviraiškos laisvę, apimančią tiek asmens teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti, turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Toks šios teisės normos turinio aiškinimas yra pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plačių pažiūrų, be kurių neįmanoma demokratinė visuomenė, formavimosi prielaida. Kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (žr. 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo byloje Hertel prieš Šveicariją, peticijos Nr. 25181/94, par. 46, 2005 m. vasario 15 d. sprendimo byloje Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 68416/01, par. 87; 2008 m. liepos 29 d. sprendimo byloje Flux prieš Moldaviją (Nr. 6), peticijos Nr. 22824/04, par. 26 ir kt.). Iš EŽTT plėtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiančių formuluočių (žr., pvz., 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28871/95).
⦁ Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
⦁ Reputacija yra vienas iš asmens privataus gyvenimo elementų, ginamų Konvencijos 8 straipsnio. EŽTT yra nurodęs, kad siekiant nustatyti dviejų besirungiančių Konvencijos straipsnių – 8 ir 10 – tinkamą pusiausvyrą, turi būti nustatyta, ar paskleista žinia taip rimtai pakenkė asmens reputacijai, kad pažeidė jo orumą ir taip sutrikdė asmens mėgavimąsi jo privačiu gyvenimu (žr., pvz., EŽTT 2009 m. balandžio 28 d. sprendimą byloje Karakó prieš Vengriją, peticijos Nr. 39311/05). EŽTT, analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros nustatymo, yra nurodęs svarbiausius (susistemintus) kriterijus: 1) viešos diskusijos prisidėjimas prie bendrojo intereso klausimo; 2) asmens (subjekto), apie kurį diskutuojama, pobūdis (žinomumas ar pan.); 3) šio asmens (subjekto) ankstesnis elgesys; 4) skelbiamos informacijos gavimo būdas ir tikrumas; 5) publikacijos turinys, forma ir padariniai; 6) taikomos sankcijos griežtumas (žr., pvz., EŽTT 2012 m. vasario 7 d. sprendimą byloje Axel Springer AG prieš Vokietiją, peticijos Nr. 39954/08).
⦁ EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad vertinant, ar paskleista informacija prisidėjo prie bendro intereso klausimo, t. y. saviraiškos laisvės ribojimui taikant „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ kriterijų, turi būti nustatyta, ar asmens laisvės apribojimas atitiktų „primygtinį socialinį poreikį“. Valstybės, spręsdamos, ar yra toks poreikis, turi tam tikras vertinimo laisvės ribas, tačiau negali pažeisti Konvencijos 10 straipsnyje užtikrintų saviraiškos laisvės standartų ir principų bei remtis tinkamu svarbių faktinių aplinkybių vertinimu (žr., pvz., EŽTT 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Hertel prieš Šveicariją, peticijos Nr. 25181/94; 2005 m. gegužės 15 d. sprendimą Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 68416/01; 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimą Flux prieš Moldaviją, peticijos Nr. 28702/03).
⦁ Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo teiginiai akivaizdžiai žemina ieškovo garbę ir orumą, nes turi neigiamos įtakos ieškovo reputacijai, geram vardui visuomenėje. Ginčo teiginiai formuoja neigiamą visuomenės nuomonę apie ieškovą, jo veiklą. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės atstovo pasirinkta informacijos paviešinimo forma atitiko viešąjį interesą visuomenei būti informuotai apie publikacijose minimų įmonių verslo sąžiningumą bei valstybės biudžeto lėšų skaidrų panaudojimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad visuomenė turi interesą būti informuota, ši jos teisė yra ginama Konvencijos 10 straipsniu, tačiau visuomenę turi pasiekti teisinga informacija, t. y. tikrovę atitinkanti žinia. Priešingos informacijos teikimas neatitinka viešojo intereso, nes taip visuomenė yra tik klaidinama. Viešai skleidžiama žinia turi būti formuluojama apdairiai tam, kad visuomenei nesusidarytų nepagrįstai klaidingas įspūdis apie ieškovą ir jo vykdomą veiklą. Kritika, kuri gali būti ir perdėta, negali pažeisti kritikuojamo asmens teisių ir teisėtų interesų. Todėl toks atsakovės elgesys, kai apie ieškovą yra paskleidžiama tikrovės neatitinkanti žinia, pažeidžianti jo reputaciją, peržengia saviraiškos laisvės ribas. Byloje nenustatyta, kad ieškovas ir anksčiau būtų sukėlęs įtarimų dėl savo vykdomos veiklos, prisidėjęs savo veiksmais prie galimos kritikos.
⦁ Nors pagal EŽTT praktiką tam tikrų pasakymų, kurie skirti visuomenės dėmesiui pritraukti, vartojimas savaime negali nulemti Konvencijos 10 straipsnio pažeidimo ir žiniasklaidos priemonei negali būti priekaištaujama dėl straipsnio „sustiprinimo“ ir siekio jį pristatyti patraukliai, vis dėlto tai neturi iškraipyti paviešintos informacijos ir klaidinti skaitytojo (žr., pvz., cituotą byloje Couderc a Hachette Filipacchi Associes prieš Prancūziją, par. 145; 2012 m. birželio 19 d. sprendimą byloje Tanasoaica prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 3490/03, ir kt.). Klaidingą įspūdį sudarančios, reputaciją menkinančios antraštės suformulavimas nesuderinamas su etiškos žurnalistikos principų laikymusi.
⦁ Todėl vertinant visą publikacijų kontekstą, įspūdį, kurį ginčo teiginiais siekiama sukurti, jų paskleidimo tikslą, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės atstovas veikė sąžiningai, publikuodamas straipsnį ir jame esančią informaciją. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad remiantis pačiuose straipsniuose paskelbtais oficialiais duomenimis (smulkiu tekstu pateikta Valstybės kontrolės parengta lentelė), skirtingai nei nurodoma ginčo teiginiuose, taip pat priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „Autobrava“ buvo suteikta 25,3 mln. eurų pagalba, iš kurios 21,2 mln. eurų sudarė atidėti mokesčiai ir įmokos, o ne tiesioginės išmokos iš valstybės biudžeto.
⦁ Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ⦁ CK 2.24 straipsnį, nes buvo pažeista teisinga saviraiškos laisvės ir visuomenės teisės gauti informaciją bei pagarbos asmens garbei ir orumui bei reputacijai pusiausvyra.
Dėl ieškovo statuso ir teisių gynimo
⦁ Viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi negu privačių asmenų, ir viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Nagrinėjant šios kategorijos bylas būtina nustatyti, ar asmenys, apie kuriuos paskleista ginčijama informacija, yra viešieji. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje). 2012 m. vasario 7 d. EŽTT priėmė du svarbius sprendimus (žr. mutatis mutandis Axel Springer AG v. Germany (GC), peticijos Nr. 39954/08, 7 February 2012; Von Hannover v. Germany (No. 2) (GC), peticijos Nr. 40660/08 ir 60641/08), išaiškinančius EŽTT poziciją dėl įžymybių teisės į privataus gyvenimo gerbimą (Konvencija 8 straipsnis), aprėpiantį įvairius aspektus, įskaitant privataus, šeimos gyvenimo, asmens garbės ir orumo gynimą bei pan. ir žiniasklaidos saviraiškos laisvės (Konvencijos 10 straipsnis) pusiausvyros. Šiuose sprendimuose EŽTT pabrėžė tai, kad iš esmės nacionaliniai teismai gali geriausiai įvertinti, kaip gerai žinomas yra asmuo, ypač kai jis daugiausia žinomas nacionaliniu lygiu (žr. cituoto sprendimo par. 98).
⦁ VIĮ 2 straipsnio 74 dalyje nurodyta, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams (įstatymo redakcija, galiojusi publikacijų paskelbimo metu).
⦁ Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieškovas negali būti priskiriamas viešųjų asmenų kategorijai, kurio neturtinės teisės gali būti ribojamos daug labiau negu privataus asmens, vien dėl tos aplinkybės, kad ieškovas yra žinomo politiko sūnus ar verslininkas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovo vykdoma veikla turėtų reikšmės viešiesiems reikalams, jo veikloje būtų naudojami valstybės resursai, ieškovo elgesys darytų įtaką kitų visuomenės narių gyvenimui, ieškovas aktyviai dalyvautų viešajame gyvenime ir būtų žinomas tiek regioniniu, tiek valstybės mastu dėl jo eitų pareigų ar vykdytos (tebevykdomos) veiklos, pasisakymų per visuomenės informavimo priemones visuomenei reikšmingais klausimais.
CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
⦁ Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal ⦁ CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje ⦁ Nr. e3K-3-441-403/2017, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Svarbiausiu asmens garbės ir orumo gynimo būdu laikytinas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje ⦁ Nr. e3K-3-394-684/2016, 55 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Griežtų sankcijų spaudos padaromiems pažeidimams nustatymas galėtų atgrasyti nuo naudojimosi pagrindine žurnalistų saviraiškos laisve, garantuojama Konvencijos 10 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje ⦁ Nr. ⦁ 3K-3-⦁ 260⦁ -6⦁ 95⦁ /2015). Tiek teisės doktrinoje, tiek teisės praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008 ir kt.).
⦁ Nagrinėjamoje byloje ieškovas neturtinę žalą įrodinėjo teigdamas, kad buvo padaryta didelė žala jo reputacijai, tačiau byloje nenustatyta, kad ieškovui sukelti padariniai būtų buvę itin skaudūs ir būtų pakenkę jo profesinei karjerai. Ieškovo argumentai, kad jam tenka nuolat aiškintis artimiesiems ir dalykinėje aplinkoje dėl savo sąžiningumo, nesudaro pagrindo tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Aplinkybė, kad atsakovė panaudojo ieškovo atvaizdą kartu su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, taip pat neteikia pagrindo daryti kitokią išvadą. Ginčo teiginių paskleidimo mastas nebuvo itin didelis, laikraščio tiražą sudarė 12400 egzempliorių, atsakovės valdomas internetinis portalas, atsižvelgus į komentarų nedidelį skaičių, nėra itin populiarus, lyginant su kitais portalais Lietuvoje (pvz. „Lietuvos rytas“, „Delfi“, „15 min.“ ir pan.), ginčo teiginiai nedetalizuoti. Ieškovas savo teises gina ir kitais teisinės gynybos būdais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad įpareigojimas paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius ieškovo garbę bei orumą duomenis, yra pakankama satisfakcija ieškovo moralinei nuoskaudai atlyginti, išlaikant saviraiškos laisvės pusiausvyrą, taip pat neatgrasant nuo naudojimosi saviraiškos laisve.
⦁ Dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti pašalinti ginčo teiginius iš interneto svetainės www.laisvaslaikraštis.lt pažymėtina, jog atsakovė dar atsiliepime į ieškinį nurodė, kad naujienų portale www.laisvaslaikraštis.lt paskelbtą publikaciją patikslino antrašte „Kilo didelių abejonių dėl 25 mln. eurų valstybės dotacijos UAB „Autabrava“, kuriai vadovavo A. Kubiliaus sūnus“, ir teiginiu: „Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje iki 2019 m. darbavosi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas“. Ieškovas šios aplinkybės neginčijo, ieškinio reikalavimo pašalinti ieškinyje nurodytus konkrečius ginčo teiginius iš interneto svetainės www.laisvaslaikraštis.lt taip pat netikslino. Tokio, kaip nagrinėjama, pobūdžio bylos yra dispozityvios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje ⦁ Nr. ⦁ e⦁ 3K-3-⦁ 247⦁ -⦁ 701⦁ /2020) ir teismas negali pats pakeisti ieškinio dalyko, todėl patenkinus aptariamą ieškinio reikalavimą tokį, koks jis yra suformuluotas ieškinyje, ieškovo pažeista neturtinė teisė nebūtų apginta.
Dėl bylos procesinės baigties
⦁ Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmens garbės ir orumo gynimą, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šios kategorijos bylose suformuotas taisykles, todėl kvalifikuodamas atsakovės viešai paskleistus ginčo teiginius, nepagrįsti juos priskyrė nuomonės kategorijai. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimą, kuriuo ieškovo V. Kubiliaus ieškinys atsakovei UAB „Patikimas Verslas“ dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies: įpareigoti atsakovę paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius ieškovo garbę bei orumą duomenis, o ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę pašalinti ginčo teiginius iš interneto svetainės www.laisvaslaikraštis.lt ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
⦁ Apeliacinės instancijos teismo pirmiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.)
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo
⦁ Pagal ⦁ CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pakeitus skundžiamą teismo procesinį sprendimą, byloje perskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (⦁ CPK 93 straipsnio 5 dalis).
⦁ Ieškovas ieškiniu buvo pareiškęs 3 reikalavimus: įpareigoti atsakovę paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius ieškovo garbę bei orumą duomenis, įpareigoti atsakovę pašalinti ginčo teiginius iš interneto svetainės bei atlyginti tokių duomenų paskleidimu padarytą neturtinę žalą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio bylose, nors ⦁ CK 2.24 straipsnyje nustatyti asmens garbės ir orumo gynimo būdai yra savarankiški ir kiekvienas jų gali būti taikomas atskirai ar kartu su kitu, neturtinės žalos atlyginimas galimas tik tuo atveju, jei nustatoma, kad apie asmenį paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina asmens garbę ir orumą. Atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka rezultatą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad sprendimas byloje priimtas ieškovo naudai, todėl jam iš atsakovės priteistina dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (⦁ CPK 93, 98 straipsniai). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, jam turėtų būti atlyginama 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų.
⦁ Ieškovas pateikė prašymą atlyginti jam 1 300 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 240 Eur žyminio mokesčio, pateikė tai pagrindžiančius dokumentus. Šių bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (7, 8.2, 9 punktai). Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies (70 proc.) iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas 770 Eur (1 540 Eur × 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (⦁ CPK ⦁ 79 straipsnis, ⦁ 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, ⦁ 93 straipsnio 2 dalis, ⦁ 98 straipsnis).
⦁ Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirta 6,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma, paskirsčius bylos šalims pagal proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis, yra mažesnė nei minimali 5 Eur valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. ⦁ 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas (CPK ⦁ 96 straipsnio 6 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
⦁ Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 240 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (50 proc.), iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas 120 Eur (240 Eur × 50 proc.) šių išlaidų atlyginimas (⦁ CPK ⦁ 79 straipsnis, ⦁ 93 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Patikimas Verslas“, juridinio asmens kodas 303121202, per 3 (tris) kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo Vytauto Kubiliaus, gim. 1981 m. vasario 1 d., garbę ir orumą žeminančius duomenis toje pačioje vietoje, kurioje buvo paskelbta 2021 m. liepos 9 d. naujienų portale www.laisvaslaikraštis.lt, rubrikoje Aktualijos publikacija „Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“, ir 2021 m. liepos 16 d. laikraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 29 (836) vedamojo straipsnio vietoje publikacija „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“, paskelbiant kartu su ta pačia ieškovo nuotrauka, kuri buvo panaudota tikrovės neatitinkančių duomenų skleidimui, tokio turinio paneigimus:
„Panevėžio apygardos teismo sprendimu nustatyta, kad 2021 m. liepos 9 d. UAB „Patikimas verslas” valdomoje visuomenės informavimo priemonėje – interneto svetainėje www.laisvaslaikraštis.lt, rubrikoje Aktualijos paskelbtoje publikacijoje „Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“ paskleisti teiginiai: „Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto”; „Paaiškėjo, kad didžiausią valstybės paramą neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso – daugiau nei 25 mln. eurų – gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“. „Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas” – neatitinka tikrovės ir žemina Vytauto Kubiliaus garbę ir orumą“;
„Panevėžio apygardos teismo sprendimu nustatyta, kad 2021 m. liepos 16 d. UAB „Patikimas verslas” leidžiamo dienraščio „Laisvas laikraštis” Nr. 29 (836) 1 ir 2 puslapiuose, vedamojo straipsnio vietoje paskelbtoje publikacijoje „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“, paskleisti teiginiai: „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“; „Paaiškėjo, kad didžiausią valstybės paramą neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso – daugiau nei 25 mln. eurų – gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“. „Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas”; „Didžiausią valstybės paramą dėl Covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“, – neatitinka tikrovės ir žemina Vytauto Kubiliaus garbę ir orumą“.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas Verslas“, juridinio asmens kodas 303121202, ieškovo Vytauto Kubiliaus, gimusio 1981 m. vasario 1 d., naudai 770 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas Verslas“, juridinio asmens kodas 303121202, ieškovo Vytauto Kubiliaus, gimusio 1981 m. vasario 1 d., naudai 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Šis Panevėžio apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Eigirdas Činka

Rita Dambrauskaitė

Dalia Pranckienė

 

 

 

Todėl dar kartą skelbiame:

„Panevėžio apygardos teismo sprendimu nustatyta, kad 2021 m. liepos 9 d. UAB „Patikimas verslas” valdomoje visuomenės informavimo priemonėje – interneto svetainėje www.laisvaslaikraštis.lt, rubrikoje Aktualijos paskelbtoje publikacijoje „Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“ paskleisti teiginiai: „Didžiausią valstybės paramą dėl covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto”; „Paaiškėjo, kad didžiausią valstybės paramą neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso – daugiau nei 25 mln. eurų – gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“. „Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas” – neatitinka tikrovės ir žemina Vytauto Kubiliaus garbę ir orumą“;
„Panevėžio apygardos teismo sprendimu nustatyta, kad 2021 m. liepos 16 d. UAB „Patikimas verslas” leidžiamo dienraščio „Laisvas laikraštis” Nr. 29 (836) 1 ir 2 puslapiuose, vedamojo straipsnio vietoje paskelbtoje publikacijoje „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“, paskleisti teiginiai: „Daugiausia milijonų iš valstybės per pandemiją – Kubilių vadovaujamoms įmonėms“; „Paaiškėjo, kad didžiausią valstybės paramą neva nukentėjusiems nuo covid-19 viruso – daugiau nei 25 mln. eurų – gavo itališkais automobiliais „Fiat“ prekiaujanti UAB „Autobrava“. „Būtų sunku patikėti, kad ši 15 žmonių įdarbinusi bendrovė ir automobiliais prekiaujanti įmonė gavo daugiau nei 25 mln. eurų valstybės paramos, jeigu ne viena aplinkybė – UAB „Autobrava“ valdančios įmonės „Modus group“ stebėtojų taryboje darbuojasi buvusio premjero Andriaus Kubiliaus jaunylis sūnus Vytautas”; „Didžiausią valstybės paramą dėl Covid-19 gavo įmonė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto“, – neatitinka tikrovės ir žemina Vytauto Kubiliaus garbę ir orumą“.

Facebook komentarai
});}(jQuery));