skip to Main Content
Ką daryti Vasario 16?
Susidūrus vienoje erdvėje režimo priešams su paorganizuotais šalininkais, yra pavojus provokacijų, o joms pavykus režimas trintų rankas ir, galimas daiktas, įvestų nepaprastąją padėtį (su neribotais kariškių įgaliojimais civilių atžvilgiu). Kalbėtojo iš balkonėlio „atsiprašymas“ – ko gero, vilionė į spąstus. Tad gal neiti? Gal palikti juos vienus?
Apsvarstome. Jei daugelis raginsime neiti ir daugelis neisime, vis tiek ateis radikalesni, įskaitant tikrus provokatorius (šie būtinai ateis). Minia bus maža, itin lengvai žinaisklaidos sufreiminama ne tik kaip „saujelė“, bet ir kaip „agresyvūs marginalai“ bei „prorusiški“, taip sėkmingai diskredituojant visą mūsų poziciją, sėkmingai (bent gerokai sėkmingiau nei didelės taikios minios atveju) įveliant į riaušes ir sėkmingai įjungiant persekiojimą. Jei sumanyta nepaprastoji padėtis – to jai įvesti pakaks, ir ją bus lengva pateikti kaip pateisinamą. O mes, nėjusieji, persekiojimo ir atsakomybės vis tiek neišvengsime – atvirkščiai, tada mechanizmai įsisuks su vėjeliu ir pagreičiu. Kartu atrodysime „pakišę“ ir išdavę tuos radikalesnius ir prie jų prisijungusius. Taigi, blogiausio scenarijaus tikimybės vis tiek neišvengsime, kartu garantuotai būsime pralaimėję morališkai ir simboliškai, o režimas švęs „laisvę“.
Blogiausio scenarijaus tikimybę neidami kaip tik gerokai padidinsime. Nes pulti ir užkaltinti milžinišką taikių įvairaus amžiaus žmonių su vaikais minią – kur kas kebliau, nei grupelę stiprių piktokų vyrukų. Kebliau tiek techniškai, tiek „atrodymo“ prasme, taip pat moraliai sunku puolimo įsakymą vykdantiems: prieš naciją jie nestos, bet prieš „saujelę marginalų“ – gali.
Bet o kiek realistinis blogiausias scenarijus ir ar tikrai jis baigtųsi taip, kaip planuotų režimas? Susirinkti visiems užingridams siaurose ankštose senamiesčio gatvelėse ir imtis provokacijų – nelabai protinga, švelniai tariant: taip jie patys rizikuotų atsidurti spąstuose (visi vienoje vietoje!), YPAČ susirinkus daugybei režimo priešų.
Antra – jiems ir jėgos struktūroms būtų labai sunku atskirti „savus“ nuo „svetimų“, tad smurtinio konflikto atveju rizikuotų bent ne mažiau nukentėti patys. Tiesa, į tai galima atsakyti, kad režimo strategams nesvarbu: kuo daugiau nekaltų aukų – tuo jiems geriau, mielai pakištų ir apkaltintų režimo priešus.
Trečia – sako, tarp civilių ketina įmaišyti perrengtų kariškių. O kur garantijos, gudručiai, kad minion įsimaišę kariškiai, išvengę uniformos (uniforma įpareigoja, uniforma daro policininku ir kareiviu) nepanorės iš tikrųjų tapti minia ir veikti su ja išvien, jeigu ką? Aš, jūsų vietoje, taip nerizikuočiau – neperrengčiau.
Ketvirta: ne, užingridų toli gražu nebebus tiek, kiek per ankstesnius „Laisvės“ TV šou – laikai pasikeitė, tik „Laisvės“ TV nepastebėjo – tegul ir toliau nepastebi ?.
Penkta: vis dėlto įvykdžios provokaciją prieš taikią didžiulę minią ir atsiradus aukų, jau dabar gailiai čirpiančių propagandos malūnų nebeužteks išsemti atsivėrusiems pragaro vartams, ir net įvesta nepaprastoji padėtis gali ne sustabdyti prasidėjusią sumaištį, o įžiebti tiktą pilietinį karą, kurio baigmė – tikrai ne režimo naudai, nes, išduosiu paslaptį, mus garsiai ar tyliai remia absoliuti visuomenės dauguma, o jus, režimą – tik maximum keliolika procentų, kurių dauguma – nekombatantai, o kombatantai – ne ištikimi jūsų tiesa tikintys šalininkai, o pragmatikai samdiniai (blogiausi kareiviai tokiais atvejais). Tad aš, jūsų vietoje, nerizikuočiau.
Vadinasi, reikia eiti, kuo daugiau, visiems, iš visos Lietuvos.
NEMANAU ir ATSIPRAŠAU
Nemanau, kad laisvė platinti kovydo-19 ar kokio
maro užkratą yra šventoji žmogaus laisvė; tačiau
kiekvieno, kuris šią sausio 13-ąją pasijuto sužeistas,
atsiprašau.
Nemanau, kad tinkamai reagavau į negražius garsus
žuvusiųjų atminimo valandą. Reikėjo tiesiog užsikimšti
ausis ir galvoti: kaip gerai, kad žuvusieji negirdi.
Tačiau aš irgi žmogus, ir man išsprūdo netinkami
žodžiai apie kai kuriuos dalyvavusius.
Turime suprasti, kad kiekvienoj klasėj yra berniokų,
kuriems malonu kelti triukšmą erzinant klasės
auklėtoją (čia aš ne apie save, nors daugelį metų
buvau muzikos mokytojas). Tačiau galų gale esame
vienoje mokykloje, kurią turime užbaigti neišmesti į
gatvę Europos patvory.
Mes tiek nuėjome kartu, tiek ištvėrėm. Turim iškovotą
laisvą tėvynę, o nelengva matyti, kaip tėvynė byra
gabalais. Gali žmogus iš sopulio, iš nuovargio ir
nesusikontroliuoti — atleiskite.
Supraskite, kad ir man skaudu ir šią akimirką skauda,
kad ten prie Katedros neradau tinkamų žodžių ar
nepatylėjau, nenuėjau neatsiliepęs.
Susitikim nuoširdžiai pasikalbėti, kaip kadaise. Kartu
juk ir dainuodavom.

Ar jūs dainuojat?

chunta

Eduardas Vaitkus : Manau, kad reikia padėkoti senajam V. Landsbergiui, už tai ką jis pasakė PO TO mitingo.

Padėkoti todėl, kad senasis V. Landsbergis išryškino savo POZICIJĄ.
APSINUOGINO.
Pasirodė KOKS esąs ir KAS esąs.
Šiandien visi publikuoja Senojo V. Landsbergio atsiprašymą.
Nemanau, kad reikia žmogui ATSIPRAŠYTI dėl savo išreikštos POZICIJOS.
Juk tai būtų jau VEIDMAINYSTĖ !!!
Kartu tuo atsiprašymu žmogus IŠDUOTŲ SAVE.
Savo POZICIJĄ (TOS dienos kontekste)
aš išreiškiau savo laiške Kardinolui
Sigitui Tamkevičiui .
Nes Kardinolas Sigitas taip pat POZICIJĄ savo
parodė, paviešino, perskaitė.
Čia pridedu savo raštą Kardinolui.
Kardinolas Sigitas nepanoro, kad jo atsakymas į mano
raštą būtų viešas.
Lietuvos gyventojų
PASIPRIEŠINIMO OKUPACIJAI CENTRAS
Sveiki, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius,
Buvau sausio 13 Vilniuje šiais metais.
Protesto mitingas prasidėjo, kai jūs , esantys užribyje (už tvoros) išėjote. Jame nedalyvavau.
Mitingo metu pasidžiaugiau, kad žmonių SAVIGARBA atsiranda, ir kad žmonės išreiškia savo POZICIJĄ, NUŠVILPDAMI sausio 13 aukų NIEKINTOJUS, šalia kurių ir JŪS stovėjote.
Jūs puikiai žinote, kurioje barikadų pusėje buvo Dalia Grybauskaitė… Ir ji ŽINOJO ką ji daro.
Jūs PASIRINKOTE.
Ką tik išklausiau jūsų pasisakymą transliuotą
per LRT ( per kasperviziją). Perskaitytą tekstą.
Kažkadaise buvau pas jus ieškodamas palaikymo, savo kovoje prieš SISTEMĄ, kuri leidžia nebaudžiamai nužudyti žmogų
(gydytojo klaidos pasekoje) ir paslėpti tai, sufalsifikuojant dokumentus.
Sakiau – IR tokios NELAIMĖS atveju, žmogaus MIRTIS gali įgauti PRASMĘ, jeigu bus sukurta tvarka ( jeigu būsime priversti sukurti tvarką) kaip tokie atvejai turi būti nagrinėjami, ne tiek kad nubausti kaltuosius (nors to irgi reikia), kiek kad sumažinti panašių klaidų tikimybę ateityje, ko mums VISIEMS reikia.
Pagalbos iš jūsų nesulaukiau.
Palaikymo Pozicijos nesulaukiau.
Tik jums turėtų būti aktualu suvokti, kada prasidėjo jūsų kelias, atvedęs jus į Vilnių 2022-01-13 už tvoros ( į gardą) šalia senojo Landsbergio ir Dalios Grybauskaitės .
Susiliejote į vienumą…
Neatskiriami.
Eduardas Vaitkus
Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));