Nesibaigiančios „Independence“ aferos

Aurimas Drižius

Liepos viduryje gamtinių dujų tiekimo ir prekybos įmonė „Lietuvos dujų tiekimas“ (LDT) paskelbė pasirašiusi prekybos sutartį su SGD prekybos kompanija „Natural Gas Fenosa“ iš JAV ir įsigijusi minėtą krovinį.

Tiesa, net nuo Seimo ir Energetikos ministerijos slepiama, kokia kaina yra perkamos tos dujos.

Nes paaiškėtų, kad toks „nepriklausomos“ dujos yra daugiau nei dvigubai brangesnės, nei blogosios rusų dujos.

Mat „Gazprom“ dujų kaina šiandien yra 14,475 eur/mwh (eurų už megavatvalandę), o atplukdytų neva amerikoniškų – 37,651 eur/mwh….

Už visas šias aferas sumoka Lietuvos runkeliai – visi tiek šilumos ir elektros vartotojai per taip vadinamą „saugumo dedamąją“.

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad jau netrukus Lietuvą pasieksiančios suskystintosios gamtinės dujos iš JAV yra gera žinia, rodanti pasaulinių kompanijų konkurenciją dėl dujų tiekimo Lietuvai, o ši konkurencija naudinga Lietuvos vartotojams.

Tiesa, slepiama, kad tie tariami amerikiečiai SGD perka iš „Statoil“ ir Lietuvos čiabuviams parduoda kaip amerikoniškas, dar pridėdami savo komisinius.

Kodėl niekas nežino tų dujų kainos, nors jau atgabenamas jau ketvirtas SGD krovinys?

Apie tai klausiame Seimo nario Artūro Skardžiaus:

Seimas praėjusį antradienį pagaliau padėjo tašką tiek daug aistrų sukėlusioje Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo svarstymo epopėjoje. Seimo nariams užteko išminties ir valios nepasiduoti lobistų spaudimui ir elektros vartotojams neteks lenkti kupros prieš „investuotojus“. Dar prieš metus, siekdamas pasinaudoti besibaigiančia kadencija, tuometinis energetikos ministras R. Masiulis ypatingos skubos tvarka mėgino prastumti šį įstatymo projektą. Tačiau Seime sulaukė nemažai kritikos.

Kam pažadėta Baltijos jūra?

Daugiausia Seimo narių klausimų ir nepasitenkinimo sulaukė siūloma išimtis, kad be konkurso galima suteikti teisę statyti vėjo elektrines Baltijos jūroje. Gudriai užmaskuota siūloma įstatymo nuostata „Leidimai išduodami konkurso būdu, išskyrus atvejus kai susitarimai dėl šio įstatymo 59 straipsnyje numatytų bendrų projektų su kitomis valstybėmis narėmis nustato kitą tvarką“ turėjo niekam neužkliūti. Tačiau užkliuvo.

Tuomet Linas Balsys piktinosi: „…čia kyšo UAB „Lietuvos energija” ausys, tos pačios valstybinės kompanijos, kurios machinacijas šiandien Seimui pristatė laikinoji Seimo Energetikos tyrimo komisija ir konstatavo didžiules – šimtus milijonų litų iššvaistytas lėšas. Panašu, kad vėl norima šitai kompanijai duoti užsidirbti mokesčių mokėtojų sąskaita“.

Įstatymo pristatymo metu Seimo narių klausimų prispaustas tuometinis Energetikos ministras Rokas Masiulis neišlaikė ir prisipažino: „Viena iš tokių šalių yra Liuksemburgas, su kuria mes jau pusantrų metų deramės ir artėjame prie sutarties“.

Trojos arklys “investuotojams”

Visu grožiu sumanymo esmė atsiskleidė įstatymo 59 straipsnyje, kuriame teigiama: „Į tokius bendrus projektus su kitomis valstybėmis narėmis gali būti įtraukti ir privatūs asmenys“. Kai kurie Seimo nariai replikavo prašydami paskelbti tų privačių asmenų sąrašą, tačiau liko neišgirsti.

Veikimo braižas kažkur matytas… Ar tik ne Kaune įgyvendinant valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektą “Kauno kogeneracinė jėgainė”? Čia UAB „Lietuvos energija” pasinaudodama savo statusu tarsi Trojos arklys kaip savo partnerį atsitempė bendrovę „Fortum Heat Lietuva“. Spauda rašė jog ir šį projektą stumia tas pats Vyriausybėje patarėju dirbantis Tomas Garasimavičius.

Aplinkos apsaugos komitetas tuomet nusprendė projektą atmesti, o Ekonomikos komitetas net nesuspėjo pradėti svarstyti – baigėsi Seimo kadencija.

Energetika – patarėjo rankose?

Tačiau vos tik prasidėjo naujo Seimo pavasario sesija, nepakeičiamasis Vyriausybės patarėjas Tomas Garasimavičius (nuotr. apačioje) jau Ekonomikos komitete pristatinėjo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą Nr. XIIP-4444. Galimai apeliuodamas į naujų Seimo narių patirties stoką, dėstė: „Nemažai esu prisidėjęs prie rengimo“, „Šio įstatymo tikslas yra inicijuoti tyrimus, atlikti tyrimus. Taip. Tik tyrimus“. Tai sukėlė visų komiteto narių nuostabą, kodėl Vyriausybė negali be įstatymo atlikti tyrimo tik jai išskirtinės nuosavybės teise priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje.

Dar daugiau – su jo nuomone nesutinkančius Seimo narius patarėjas išvadino melagiais. Energetikos ministerijos vadovai, kurie Vyriausybės nutarimu įgalioti atstovauti Vyriausybę svarstant šį įstatymą Seime tik nuolankiai linkčiojo galvomis, kai savo nuomonę dėsto patarėjas T. Garasimavičius. Ar gali būti kitaip juk patarėjas T. Garasimavičius gina „savo projektą“?

Elektros vartotojų dovana “investuotojams”

Suprantama, dėl tokio savo elgesio patarėjas gavo pylos net nuo Premjero. Tačiau rankų nenuleido ir ėmė veikti subtiliau: vieni Seimo nariai buvo spaudžiami pasitelkus žiniasklaidos atstovus, kuriems galima daryti įtaką. Kitiems asmeniškai nurodinėjo kokios pataisos jam tinka ir jas reikia priimti, o kokios ne. Iki paskutinės šio įstatymo priėmimo dienos buvo brukamos nuostatos, kad reikia be konkurso suteikti teisę privatiems asmenims statyti vėjo elektrinių parką Baltijos jūroje, o jų prijungimo sausumoje ir balansavimo kaštus turėtų apmokėti visi elektros vartotojai.

Keisti ir nesuprantami buvo ir Energetikos ministerijos argumentai, kad šimtai milijonų eurų iš elektros vartotojų kišenės yra skatinimo priemonė investuotojams. Perdavimo tinklų operatorius LITGRID tokias „skatimo priemones“ įvertino 165 mln. eurų, o Valstybinė kainų energetikos ir kontrolės komisija (VKEKK) preliminariai įvertino balansavimo kaštus, kurie per elektrinių parko eksploatacijos laiką gali siekti 200 mln. eurų. Susumavus šiuos šimtus milijonų eurų gaunasi visai nekukli „dovanėlė“ elektros vartotojams kuri įvardijama kaip „skatinimo priemonė“ investuotojams.

Ir kaip nesutikti su Lino Balsio išsakyta kritika šiam projektui, ir kad „ čia kyšo Lietuvos energijos ausys”. Tikrai labai panašu, kad vėl norima šitai kompanijai duoti užsidirbti eletros vartotojų sąskaita.

Kam iš tiesų dirba patarėjas?

Paklausite kuo čia dėtas patarėjas Tomas Garasimavičius? Gal ir niekuo, jei ne jo veikimas išskirtinai privataus juridinio asmens UAB “Lietuvos energija” interesams, pasinaudojant patarėjo padėtimi prieš kitus rinkos dalyvius kurie nėra bendrovės “Lietuvos energija” draugai.

Pasirodo Tomas Garasimavičius ne tik patarėjas, dirbantis valstybinėje tarnyboje – Vyriausybėje, bet ir įtakingas UAB „Lietuvos energija” valdymo struktūroje asmuo. Jis yra “Lietuvos energijos” rizikų valdymo ir priežiūros komiteto narys bei turi daug kitų įtakingų ir svarbių pareigų. Štai jums ir atsakymas. Ir kaip metų metus tokios patarėjo Tomas Garasimavičius veiklos nepastebėjo ir nevertino Valstybinė tarnybinės etikos komisija (VTEK)?

Apie visas šias peripetijas – paklausėm Seimo nario Artūro Skardžiaus:

– O tai kas stūmė tą įstatymą dėl vėjo jėgainių jūoje, ar „Lietuvos Energija“?

– Nu taip, aš jau kalbėjau apie tokį pilietį Gerasimavičių, kurį A.Butkevičius dar pernai interviu „Kauno dienai“ pasakė, kad tai Gerasimavičiaus projektas. Man labai įdomų, kaip žmogus užima aukštas pareigas „Lietuvos Energijoje“, sėdi ant dviejų kėdžių, nedeklaruoja tų savo pareigų, kad jis yra „Lietuvos Energijos“ rizikų valdymo grupės narys. Taip pat jis kontroliuoja visų „Lietuvos Energijos“ vadovų skyrimą ir atlygius jiems, tai priklauso nuo Gerasimavičiaus valios. Kitas dalykas, kad jis tų rizikų nesuvaldo. Mes matome didžiules „Lietuvos Energijos“ investicijas į labai abejotinus projektus. Kalbu apie „Lietuvos Energijos“ įsipareigojimus, perkant vėjo parką Estijoje. Po to perkant 75 proc. vėjų parkų Lietuvoje, kurio kiti 25 proc. akcininkų yra kažkur užsienyje. Todėl mes ir padarėm užklausimus, ar čia suvaldytos rizikos. Mat visos įmonės, kurios priklauso „Lietuvos Energijos“ įmonių grupei, kurios dirba Lietuvos rinkoje, yra nuostolingos. Ir jų nuostoliai dengiami iš tarifo, kurį sumoka vartotojai. Kitaip sakant, visus monopolinės „Lietuvos Energijos“ veiklos nuostolius padengia vartotojai. Tai yra vėl nesuvaldytos rizikos. Bendrovė ‚Kauno Energijos remontas“ prisidarė nuostolių, ypač dėl Elektrėnų šiluminės jėgainės statybos. Tada buvo įsteigta įmonė „Enepro“, kuri turėjo teikti tinklo paslaugas, tačiau ji taip pat dirba nuostolingai. Žodžiu, už visus šiuos sprendimus atsakingas jau minėtas Gerasimavičius, kuris nesuvaldo šių rizikų ir dangsto šią nuostolingą veiklą. Matyt, jis ten pastatytas dėl visų šių veiklų priedangos. Seimo Energetikos komiteto vardu mes parašėme užklausimus tiek dėl vėjo jėgainių, tiek dėl „Lietuvos Energijos“. Nes šios įmonės veiklos kai kurie aspektai net nėra žinomi Seimo Ekonomikos komitetui ir jos vadovui Sinkevičiui. Niekas nežino, kas ten darosi „Lietuvos Energijoje“ su vėjo jėgainėmis ir kitais abejotinais investiciniais projektais. Kiek žinau, tai Estijoje iš minėto vėjo parko net buvo atimta veiklos licencija. Todėl bandysime aiškintis visus šiuos reikalus. Kodėl „Lietuvos Energija“ į tokius projektus kiša didžiulius pinigus – juk ji pati galėtų statyti vėjo parkus Lietuvoje? Kam reikia juos pirkti Estijoje? Arba kam per tarpininkus pirkti vėjo jėgainės 75 proc. akcijų? Jeigu ‚Lietuvos Energija“ būtų prastūmusi tą įstatymą, ji būtų sudariusi sutartį su Liuksemburgu, būtų stačiusi tas vėjo jėgaines jūroje, ir ten ateitų ir kiti privatūs asmenys.

Tokie projektai atrodo labai korupciniai ir keisti.

– „Lietuvos dujų tiekimas“ jau paskelbė, kad perka antrą suskystintų dujų krovinį iš JAV. Nors kai pirmą kartą pirko neva iš JAV, tai paaiškėjo, kad tos dujos jokios ne iš JAV, tačiau iš to pačio „Statoil“, tik tarpininkai dar uždėjo savo „dedamąją“, ir pardavė LDT. Ką apie tai žinote?

– Lietuvos vyriausybė yra sudariusi ilgalaikę sutartį su bendrove „Statoil“, ir šią sutartį parengė buvęs premjeras A.Kubilius, jau pasibaigus jo kadencijai. Tai yra, A.Kubilius jau po Seimo rinkimų 2012 m. priėmė vyriausybės nutarimą, kuris reglamentuoja SGD pirkimo aprašą. Ta sutartis su „Statoil“ buvo sudaryta penkiems metams. Ir būtent 2015 m. SGD terminalas veikė visus metus, ir tai buvo pirmi metai, kai visus metus buvo tiekiamos suskystintos dujos. Ir tada mes Seime , išanalizavę visą terminalo veiklą ir atlikę jo ekonominę analizę, pamatėme, kad „Statoil“ dujos, atgabentos į Klaipėdos uostą, jau yra 34 proc. brangesnės, negu kituose Europos uostuose – Ispanijoje, Prancūzijoje ir Anglijoje. Jos buvo 34 proc. brangesnės jau iki „Litgas“ ir išdujinimo kaštų. Vidutinė sgd kaina Europos uostuose buvo apie 20 eurų už mw, o Klaipėdos – apie 30 eurų už vieną megavatvalandę (mw). Dujas mes pirkome bent trečdaliu brangiau, nei jos kainuoja. Tais metas mes 5,4 mw suskystintų dujų, ir grubiai skaičiuojant, vartotojai už vieną mw permokėjo 10 eurų, arba apie 54 mln. eurų permoką už visą kiekį. Ir todėl aš sakau, kad buvęs energetikos ministras (dabar – susisiekimo ministras) Rokas Masiulis, kuris žadėjo, kad suskystintas dujas pirksime už teisinga kainą, pagal Londono biržą, nes Gazprom yra blogis, ir mums parduoda dujas už politinę kainą, yra melagis. Drąsiai galiu teigti, kad tai buvo korupcinis sandėris ir kad tie, kurie pasirašė sutartį su „Statoil“ pagal tokie formulę, yra korumpuoti, kurie padarė vartotojams 54 mln. eurų žalą. Ir aš manau, kad prokuratūra turėtų pradėti tyrimą, ir išsiaiškinti, kodėl tokia žala buvo padaryta už tą niekingai mažą importuotą dujų kiekį. Tada Vyriausybė persiderėjo ir pakeitė tos sutarties formulę. Neva į tą formulę buvo pridėta begalė visokių saugiklių, kurie tą kainą ir išaugino. Tada vyriausybė persiderėjo, pakeitė formulę, ir sudarė sutartį su „Statoil“ jau 10 metų, ir pakeitė importuojamų dujų kiekį nuo pusės milijono iki 0,3 mln. kubų per metus. Tai reiškia, kad mes vis tiek iki 2024 m. turėsime iš „Statoilo“ tą kiekį suskystintų dujų vis tiek pirkti. O to SGD kiekio, perkamo iš „Statoil“, mes ir dabar neturime kur dėti, nors jis ir dabar išdalijamas visiems dujų rinkos dalyviams, kurie tik prisijungę prie dujų tinklo. Didžiausią dujų kiekį suvartoja „Achema“, tačiau ji perka iš kur nori. O visiems kitiems tie likę 700 mln. kubinių metrų suskystintų dujų, išgautų iš SGD terminalo, yra padalinami tiek elektros, tiek ir šilumos gavybai. Didžiausia bėda, kad Lietuva nesuvartoja to kiekio.

– Tačiau koks biznis „Lietuvos Energijai“ yra pirkti SGD iš JAV ir gabenti jas per visą vandenyną. Kur čia nauda?

– Čia gali būti geopolitiniai susitarimai, tačiau esmė ta, kad Lietuva gali suvartoti tik tiek dujų, kiek jai reikia, o ne daugiau. Todėl nuo Energetikos ministerijos visa ši SGD kainodara yra slepiama, nes mes kelis kartus bandėme šiuos klausimus aiškintis Energetikos komisijoje, tačiau aš labai nustebau, kad Energetikos ministerijos vadovai atėjo pasiklausyti, ką šioje komisijoje pasakys atėję „Lietuvos Energijos“ vadovai, nes nuo jų duomenis apie dujų kainas yra slepiami. Todėl tai yra išskirtinis Misiūno ar Tučkaus, arba kitų „Lietuvos Energijos“ vadovų biznelis. Informacija yra slepiama nuo politikų ir net nuo Energetikos ministerijos.

– Kaip gali „Lietuvos Energija“ slėpti dujų kainas nuo Seimo? Tai juk kriminalas?

– Taip, „Lietuvos Energija“ slepia kainas, ir tai gali patvirtinti bet kuris Energetikos komisijos narys arba Energetikos ministerijos vadovas. Paklauskite ir energetikos kainų komisijos narių arba Poderio. Tačiau jūs tos informacijos negausite, kadangi mūs, visiems vartotojams , yra primestas prievolė mokėti už šias aferas. Mes susimokame skirtumą tarp kainų, o tas skirtumas gaunamas brangiai perkant SGD, po to jas išdujinant, dar apie 5-8 proc. tų dujų prarandama išdujinimo procese, paskui sumokame tarpininkui „Litgas“, galiausiai ‚Klaipėdos naftai“ už terminalą. Taip SGD kaina gaunasi vos ne dvigubai didesnė, nei dujų, kurios atgabenamos vamzdžiais. Tačiau šių kainų skirtumą sumoka visi vartotojai pagal Seimo priimtą įstatymą – energetikos kaštai yra socializuoti, todėl aš tas aferas mokame mes visi. Todėl kuo didesnį kiekį perkame, tuo didesnes kainas mokame už šildymą. Nes sutartis su „Statoil“ vis dar nėra nutraukta.

– Tačiau kam žaidžiamas toks propagandinis žaidimas – skelbiama, kad SGD perkama iš JAV, jų kaina slepiama, nors iš esmės pristatomos tos pačios „Statoil“ dujos. O Lietuvai paskelbiama, kad neva atgabentos dujos iš JAV? Kam reikalingas šis melas?

– Tokia demagogija reikalinga tik tam, kad pridengti visas šias aferas, nes skaičiai apie dujų kainas nėra pateikiami, ir taip pridengiami visi šie žaidimai. Tos plėšikiškos sutartys yra pridengiamos tokia demagogija, nes už SGD kainas sumoka visi vartotojai, tame tarpe ir elektros, nes tie socializuoti kaštai yra permetami ir elektros vartotojams per taip vadinamą „saugumo dedamąją“. Todėl aš manau, kad ten nieko slapto nėra, nes tai nėra kažkokie „boxeriai“, todėl visi šie skaičiai slepiami. Todėl aš ir sakau, kad dujų kainos yra slepiamos nuo Seimo, ir tai išskirtinai grupės draugų iš „Lietuvos Energijos“ biznelis.

– Tačiau ar Seimas gali ką nors išsiaiškinti?

– Gali, jeigu turi noro ir galimybių, nes šiandien aš nematau, kad mes turėtume galimybių.

– Tačiau kaip baigėsi tas Pancerovo sukeltas skandalas dėl jūsų šeimos verslo?

– D.Pancerovas ne sukėlė šį skandalą, jis yra tik vykdytojas tos viešųjų ryšių kompanijos, kurią, tikėtina, apmoka „Lietuvos Energija“. O „Lietuvos Energija“ norėjo be konkurso gauti išskirtines teises statyti vėjo jėgaines Lietuvos jūrinėje teritorijoje. Nes įstatymo projekte buvo parašyta, kad „gali dalyvauti ir kiti privatūs asmenys“. Todėl „Lietuvos Energija“ veikia pagal tipinę schemą – yra pasamdoma viešųjų ryšių bendrovė, arba viena iš devynių, su kuriomis „Lietuvos Energija“ turi sutartis. Ir šias sutartis taip pat apmoka visi vartotojai, nes komercinė „Lietuvos Energijos“ veikla yra nuostolinga. Per šiuos viešuosius ryšius yra kvailinami žmonės, o Seimui trukdoma atlikti savo pareigą. Todėl aš manau, kad tokia ‚Lietuvos Energijos“ vadovų veikla yra arba nusikaltimas, arba labai arti nusikaltimo. Manau, kad tie organizatoriai bus įvardinti, nes labai nesunku patikrinti „Lietuvos Energijos“ pinigus, kuriuos ši įmonė sumoka viešųjų ryšių bendrovėms tiesiogiai arba per kitus asmenis. Labai nenustebčiau, jeigu tiek pinigai atsiduria tokių asmenų, kaip D.Pancerovas kišenėse.

– Labai įdomu, nes tie visi tyrimai dėl Skardžiaus šeimos verslo kažkaip nutilo?

– Aš labai įdėmiai perskaičiau visas savo pateiktas pataisas dėl Atsinaujinančių išteklių įstatymo nuo 2012 m. ir neradau nė vienos savo pataisos, skirtos vėjo energetikai. Jos buvo skirtos saulės energetikai, todėl Pancerovas yra melagis, ir jeigu tai daro už pinigus, apskritai yra niekingas žmogus, prisidengęs žiniasklaidos atstovo vardu.

– Taip, tačiau Pancerovas gauna „flašus“ iš spec. tarnybų, ir šias pažymas pasirašo kaip savo tyrimą?

– Nesvarbu, iš kur jis gauna. Jis teigė, kad aš teikdavau korupcinius įstatymus, nors tokių dalykų nėra. O kad Pancerovas meluoja, tai tą pirmiausiai aiškinsimės su žurnalistų etikos inspekcija, o paskui teisme. Labai norėčiau, kad Pancerovas parodytų bent vieną korupcinį įstatymą, o tada kalbėtų, ar aš gaunu pinigus iš jo iniciatorių. Jeigu nėra korupcinių įstatymų, reiškia, nėra ir iniciatorių.

– Tačiau tą Pancerovo paskleistą pletką pasigavo visos televizijos ir LRT. Kodėl jos taip elgiasi?

– Aš jau minėjau, kad „Lietuvos Energija“ turi sutartis su 9 viešųjų ryšių bendrovėmis .

– Tačiau ar tas kompromitavimas nėra kerštas jums už tai, kad praeitoje kadencijoje smarkiai gilinotės į „Independence“ aferą?

– „Independence“ buvo vienas iš 21 klausimų, kuriuos mes tyrėme. Ten buvo ir Visagino atominė elektrinė, kur ‚Lietuvos energija“ mokėjo dešimtis milijonų litų už orą. Arba kaip pinigai buvo plaunami iš Ignalinos AE uždarymo. Buvo nurodytos konkrečios sumos. STT darė tyrimą, tačiau neaišku, kur jis dingo, o tie aferos autoriai toliau ramiausiai dirba valstybinį darbą. Nors buvo išplauta 70 mln. litų „Nukem“.

– Jeigu nebūtų SGD terminalo, ar šilumos kaina būtų daug mažesnė?

– Saugumas kainuoja, ir jeigu mes norime turėti alternatyvų dujų tiekimą, tai kainuoja. Tačiau iš pačio laivo nuomos ir pačių dujų neturi klestėti visokie sukčiai ir tarpininkai.

– Todėl Lietuva galėjo paimti ir Lubio siūlomą terminalą ir nemokamai?

– Sprendimų buvo įvairių. Tačiau buvo atsisakyta regioninį SGD terminalą, ir pasinaudoti ES pinigais. Manau, kad to buvo atsisakyta su vienu tikslu – toks projektas būtų užkirtęs kelią sukčiavimui. Niekas nebūtų leidęs daryti tokius projektus per ofšorus Bermuduose, ir nei latviai, nei estai tame nebūtų dalyvavę. Tačiau visa afera buvo aprengta kilniais tikslais – energetinio saugumo. Nors niekada nesakiau, kad jis nereikalingas, tačiau pas jo pasirinkimas yra labai neskaidrus.

–