Neringa Venckienė : "Nors prokuroras D.Jakutis ir rašė melą į ekstradicijos sutartį, tačiau jis perdavė man vaizdo įrašą, kuris paneigia visus man mestus kaltinimus"

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Jakutis (nuotr. ) , pateikęs Neringai Venckienei net 37 kaltinimus, smarkiai persistengė – Čikagos teismas atmetė net 33 kaltinimus. Paliko tik keturis – kad neva N.Venckienė sužalojo policininką Gušauską, ir kad priešinosi Deimantės Kedytės pagrobimui iš namų. Tačiau ši byla parodė, kad ir minėti kaltinimai yra klastotės – mat minėta policininko Gušausko ekspertizė, kad jis neva sužalotas, buvo padaryta keturios dienos iki šturmo Garliavoje, kur Venckienė, sužalota minėto pareigūno, sunkaus svorio sambo čempiono panaudoto kovos veiksmo prieš smulką moterį, atsisukusi trinktelėjo jam antausį.

Minėtas Gušauskas, sumušęs moterį, patyrė stiprią psicholiginę traumą ir dėl pažeistos psichinės gerovės dabar reikalauja iš Venckienės priteisti 2000 eurų

Iš Mindaugo Gušausko civilinio ieškinio: „… Dėl prieš jį atliktos nusikalstamos veikos, jo dvasinė gerovė buvo pažeista. Jam buvo suduoti trys smūgiai, kurie sukėlė fizinį skausmą, atsirado veido paraudimai. Ieškovui teko vartoti vaistus. Viešoje erdvėje skelbiama melaginga informacija apie jam suduotus smūgius vertė jį patirti gilius išgyvenimus ir jausti nuolatinį stresą, vertė baimintis dėl šeimos, kas turėjo neigiamos įtakos jo dvasinei gerovei.“
Mindaugas Gušauskas, sužalojęs mane 2012 m. gegužės 17 d. Garliavoje, teismui pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš manęs 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
O ar M. Gušauskas nepatyrė jokių dvasinių išgyvenimų, kai jis su kitais policininkais vartojo prievartą mano atžvilgiu, kad L. Stankūnaitė galėtų draskyti mergaitę, o Vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojos G. Didžbalienė ir E. Talalienė plėšti vaiko rankas? Ar tokie jo matyti vaizdai neturėjo įtakos jo dvasinei gerovei? Ar jam šie siaubo „be prievartos“ imant vaiką vaizdai nesisapnuoja iki šiol?
Ar M. Gušauskui nebuvo pažeista jo dvasinė gerovė, kai jis sužalojo mane?
O kaip su medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad M. Gušauskui sužalojimai padaryti 4 dienos iki įvykio? Ar neatsirado dvasinės gerovės pažeidimų eksperto neįtikinus apie jo fizinius sužalojimus?

Dar blogiau, kad prokuroras Jakutis perdavė įtariamajai ir šturmo vaizdo įrašą, kurio prokuratūra nepateikė nei Seimui, nei JAV teismui. Dabar akivaizdu, kodėl – mat minėtas įrašs įrodo, kad pareigūnai ir kovionė policijos buvusio komisaro S.Skvernelio vadovaujama šturmo grupė naudojo prievartą ir įvairius kovois veiksmus prieš namą gynusius senukus ir moteris. Nors prievartą naudoti buvo uždraudęs teismas, ji liejosi plačiai. Vėliau visi sumuštieji dar tapo ir įtariamaisiais.

Neringa Venckienė atsakė į sūnaus Karolio Venckaus klausimus:

Ką galvojai tuo metu, kai pareigūnai atvažiavo paimti tavęs vežti į Lietuvą ir kaip viskas vyko?
Apie tai, kad būsiu sulaikyta, žinojau jau pusantro mėnesio, ir jie bet kurią akimirką galėjo atvažiuoti ir mane išvežti. Tada dar kalėjimo apsaugos darbuotojo paprašiau patikrinti duomenų bazėje, ar jau išnaudojau visas galimybes skųsti teismo sprendimą. Jis pažiūrėjo ir man pasakė, kad „taip, tavo kelionė į vieną pusę“. Dar spėjau paskambinti mamai ir pranešti, kad viskas, mane šiandien jau išveža į Lietuvą?
O į kalėjimą tavęs atvažiavo lietuviai pasiimti?
https://www.youtube.com/embed/FNQOFnqJXic
Iš pradžių mane nuvežė į Čikagos teismą, ten pralaikė visą dieną, o vakare nuvežė į oro uostą, kur aš sutikau tris atvykusius pareigūnus iš Lietuvos policijos departamento.
O kaip pats skrydis į Varšuvą? Ar ką nors kalbėjai su tais Lietuvos pareigūnais?
Mus pirmus įleido į lėktuvą per tarnybinį įėjimą, matyt, todėl, kad lietuviai nematytų. Tie pareigūnai manęs klausinėjo, kaip aš gyvenau, ką mokiausi, ar samdžiausi advokatas. Tačiau įdomiausia, kad vienas bendrakeleivių iš policijos, toks Tomas Aleksius, man pasakojo, kad Lietuvoje viskas pagerėjo, ir kaip viskas pasikeitė. Pagalvojau, kad gal kažką praleidau, ir situaciją Lietuvoje tikrai ne tokia bloga, tačiau grįžusi čia tikrai įsitikinau, kad tie pasikeitimai ne į gerą pusę, o tik į blogą.
O Kaip buvo klejonė Lenkijoje, nes tą dieną žurnalistai tavęs ieškojo visose šalyse?
Atskridus į Varšuvą, aš buvau persodinta į kitą automobilį. Tuo metu buvau nusprendusi pasiprašyti politinio prieglobsčio Lenkijoje. Jeigu JAV teismas atmetė visus kaltinimus iš 35, kuriuos man pateikė Lietuva, o dėl likusių keturių tai puikiai žinau, kad esu teisi, tai maniau, kad lenkai atmes ir kitus. Puikiai žinau, kad aš to policininko (Gušausko – aut. Pastaba) nesužalojau, nors tai buvo parašyta ekstradicijos prašyme. Žinau, kad ne mes, bet prieš mane ir Deimante buvo panaudota prievarta, o Stankūnaitė, Vaicekauskienė ir Černiauskas duoda melagingus parodymus, kurie nurodyti ekstradicijos prašyme, todėl norėjau prašyti Lenkijoje politinio prieglobsčio. Tačiau Lietuvos pareigūnai ėmė rėkti ir draskytis, nors aš tam Tomui Aleksiui pasakiau, kad jeigu jie pradės čia mane tempti, tai paduosiu jį į teismą. Tada jie ir atšoko nuo manęs. Dar to betrūko, kad jie mane prievarta temptų, tada kita pareigūnė pasakė, kad „Tomai, netampyk, tegul lenkai ją tempia“. O lenkai apsimetė, kad jie nemoka nei angliškai, nei rusiškai, ir aš tada pagalvojau – ai, velniai nemato, grįšiu į Lietuvą, nedarysiu čia to cirko. Tačiau jeigu būtų kita, vakarietiška ir tikrai demokratiška šalis, kaip Švedija ar Danija, tikrai būčiau paprašiusi politinio prieglobsčio. Todėl nuliūdau, kai pamačiau, kad skrisime Lenkijos avialinijomis.
O kaip atsidūrei areštinėje Lietuvoje?
Iš pradžių važiavome lenkų mašinomis, paskui persėdome į lietuvių automobilius, paskui prie Kauno pasitiko konvojus. Mašinas keitėme tris ar keturis kartus. Vežė mane kaip didžiausią nusikaltėlę. Tačiau ant pareigūnų negaliu pykti – suprantu, kad jie dirbo savo darbą. Nors jie ir buvo labai išsigandę, sužinoję, kad aš pasiliksiu Lenkijoje, tačiau vėliau persigalvojau. Jeigu būčiau labai norėjusi, gal ir būčiau pasilikusi…
O kaip kamera Lietuvoje, ar panaši į JAV kalėjimą?
Kambarys buvo didelis ir erdvus, buvo ir dušas, viskas buvo gerai. Jį sutvarkiau ir išploviau. Amerikoje duodamas maistas man buvo labai atsibodęs, ir nenorėjau į jį žiūrėti. O kaliniams Lietuvoje nėra kuo skųsti – gali nusipirkti, ką tik nori. Ką aš nusipirkau, man viskas patiko.
Kokios buvo tavo mintys tuo metu, kai tave vežė į Lietuvą?
Man mintis visada buvo vienintelė – kaip gali būti tokia neteisybė, kad vaikas seksualiai išnaudotas, to vaiko tėvas, mano brolis nužudytas, aš tą vaiką gyniau. Mano seni tėvai nuteisti, mano visi giminės ir kaimynai, pažįstami, kurie bandė ginti mergaitę – visi tąsomi po teismus. O Seimas, kuris yra tautos išrinktas, jiems net nebuvo reikalingas šturmo vaizdo įrašas. Pagal melagingus Valio parašymus buvo atimta mano teisinė neliečiamybė, ir mane buvo leista persekioti. Kelti vieną bylą po kitos – štai kokios mintys sukosi mano galvoje. Kaip gali būti tokia neteisybė? Tačiau išgyventi aš galiu visur. Jeigu jau išgyvenau Amerikos kalėjime, tai manęs jau nebėra kuo gąsdinti. Kasdieną tu susitinki ir gerus, ir blogus žmones. Lygiai tas pats yra ir kalėjime. Amerikoje, pvz., federaliniuose kalėjimuose laikoma 98 proc. kalinių, kurie ten laikomi pagal jų pačių prisipažinimą. Argi taip gali būti, kad 98 proc. prisipažįsta padarę nusikaltimus? Tikrai ne, tačiau jeigu tu neprisipažinsi, ir bandysi bylinėtis, tai gausi tris ar keturis kartus didesnę bausmę. Per 21 mėnesį JAV kalėjime nesutikau nė vienos moters, kuri būtų neprisipažinusi. Nors klabėdama su dauguma jų puikiai žinojau, kad tos istorijos buvo visai kitokios. Tiesa, vieną prisiminiau, viena moteris, kuri apiplėšė banką ir neprisipažino, gavo 10 metų, o tos, kurios tai darė po kelis kartus, gavo tik po du metus kalėjimo. Paskui, kitą dieną po atgabenimo buvau apklausta prokuroro Jakučio. Buvau atvesta į apklausos kambarį, ir žiūriu – sėdi sekretorė ir kažkoks jaunas vyras, matyt prokuroras. Pagalvojau, koks tas Jakutis bailys, net nedrįso ateiti, tiek primelavęs ekstradicijos prašyme. O paskui paaiškėjo, kad tas vyras ir yra Jakutis. Aš jo niekada gyvo nebuvau mačiusi ir įsivaizdavau tokį kaip Ramutis Jancevičius ar Betingis, kaip sisteminius veikėjus iš sovietinių laikų. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad toks jaunas vyras rašytų tokį melą ir neteisybę ekstradicijos prašyme. Aš ir iki šiol manau, kad jis yra priverstas taip daryti. Aš manau, kad pats Jakutis supranta, kad tai, ką jis rašo, yra netiesa.
Tai tau vis dar gaila prokuroro Jakučio? Ką paie jį manai?
Nežinau, kieno padėtis geresnė, jo ar mano, tačiau aš jo vietoje tikrai nenorėčiau būti.
O ką dar veikei kalėjime JAV?
Į lauką arba sporto salę galėdavau nueiti tris arba keturis kartus per savaitę. Į lauką išleisdavo šeštą valandą ryto – visa Čikaga dar miegodavo, nuo kalėjimo stogo matydavome Mičigano ežerą, ir visišką ramybę tokiu metu Čikagoje.
Ar kitos kalinės žinojo, dėl ko tu atsidūrei kalėjime?
Aš joms šito nepasakojau, tačiau maždaug po metų viena moteris parsinešė laikraštį iš kalėjimo bibliotekos, ir taip jos sužinojo. Jos sužinojo, kad Lietuvoje aš buvau teisėja, ir kartais manęs klausdavo, kaip joms elgtis, rodydavo net savo video, pvz., apie banko apiplėšimą. ..Mano mama, tavo močiutė, man parašė tris laiškus, tačiau aš jau nė karto neatsakiau. Nenorėjau, kad ji verktų, nes kai pirmą kartą jai paskambinau, tai vėliau mama perskambino savo seseriai, ir tiek verkė, kad ši pagalvojo, kad mano tėtis. Teta net iš pradžių nesuprato, kas atsitiko.
Tačiau vis tiek – kodėl JAV tave išdavė Lietuvai, kad ir dėl keturių kaltinimų?
Aš pasakyčiau, kad JAV mane išdavė dėl keturių kaltinimų todėl, kad Lietuvos Respublika pateikė melagingus duomenis JAV. Lietuvos pusė nurodė, kad aš naudojau prievartą, nors buvo priešingai – prievartą naudojo tie, kurie vykdė teismo sprendimą gegužės 17 d. Taip pat jie nurodė, kad aš sužalojau policijos pareigūną, nors man susipažinus su byla, ekspertizės aktas patvirtino, kad policininko Gušausko sužalojimai padaryti keturios dienos iki gegužės 17 d., t.y. buvo nurodytas melas. Taip pat Lietuva nurodė, kad „mes turime videoįrašą, kuris neva patvirtina mano padarytus nusikaltimus“. Tačiau šis įrašas niekada nebuvo pateiktas JAV. Todėl aš esu tikra – jeigu Lietuva būtų pateikusi vaizdo įrašą apie tai, kas vyko gegužės 17 d. Klonio g. 5 namo viduje, aš niekuomet nebūčiau išduota Lietuvai. Dar aš manau, kad tie lietuviai – Pavilionis, kiti, kurie vyko į JAV, tuo metu vyko ne be reikalo – galėjo būti kažkokie susitarimai su JAV. Tuo metu į JAV vyko ir generalinis prokuroras, ir Pavilionis. Manau, kad tai gal ir paaiškės, tačiau pagrindinis dalykas – JAV buvo pateiktas melas dėl tariamų mano nusikaltimų. Jeigu jie nebūtų melavę, aš niekuomet nebūčiau išduota Lietuvai. Dar vienas dalykas – kelis kartus pastebėjau, kad mane ir „Drąsos kelią“ sieja su Rusija. Tai nesąmonė, nes aš politinio prieglobsčio paprašiau ne Rusijoje, o JAV. Todėl tie, kurie skleidžia šį melą, tegul atsitokėja.
Aš nežinau, kaip tas video atsidūrė mūsų rankose, tačiau kai jis bus paviešintas, visi galės susidaryti savo nuomonę, kas iš tiesų visą tą laiką melavo, o kas sakė tiesą?
Aišku, aš pykstu ant Jakučio, kad kaip toks jaunas vyras galėjo meluoti ir tokias nesąmones rašyti į ekstradicijos prašymą, tačiau Jakutis man ir atidavė tą video įrašą. Jis yra mano rankose ir vis tiek jis bus parodytas – kas įvyko 2012 m. gegužės 17 d. Garliavoje. Visi tai pamatys. Noriu priminti, kad nuo 2008 iki 2012 m. Lietuvą valdė konservatoriai, o kai 2012 m. patekau į Seimą, tai ir tada sakiau, kad gen. prokuroras Valys meluoja, ir kad aš nedariau tų veiksmų, kurie man yra inkriminuojami, ir kad prokuratūra pateikia melagingus duomenis. Tačiau niekam tai nebuvo įdomu. Nei konservatoriams, nei 2012 m. valdžiusiems socdemams ir konservatoriams. Ta tiesa, niekam nerūpėjo, o mano teisinė neliečiamybė buvo panaikinta be jokių įrodymų, vykdant tik melagingus prokuroro Valio nurodymus. Antrą kartą naikinant mano neliečiamybę Seime, nebuvo pateiktas visas vaizdo įrašas, ir niekas nematė, ką tas Gušauskas darė. Seimui buvo pateiktas tik 12 sekundžių įrašas, kad aš trenkiau tam Gušauskui. Tačiau kas atsitiko iki tol? Ar aš jam būčiau trenkusi, jeigu jis nebūtų manęs sužalojęs, ir nebūtų draskęs, kad Deimantė būtų prievarta paimta.
Tada bus labai įdomu pažiūrėti žurnalistų reakciją, ypač iš Lietuvos ryto ir 15min., kurie juodą daro baltą?
Norėčiau padėkoti visiems žmonėms, kurie iki šiol mane palaiko, nes aš manau, kad tiesa vis tiek nugalės. Juk negali taip būti, kad tie, kurie nekalti, yra nuteisiami ir laikomi kalėjime.

Primename, kad „Drąsos kelias“ dar 2016 m. prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokurorų nusiklatimų, tačiau šis prašymas buvo atmestas :

LIETUVOS GENERALINĖS PROKURATŪROS GENERALINIAM PROKURORUI E. Pašiliui

„Drąsos kelias“ politinė partija

PAREIŠKIMAS

2016 m. kovo 25 d.

Kreipiamės į Jus, gerbiamas generalini prokurore, prašydami patikrinti ikiteisminių tyrimų medžiagą ir joje priimtus sprendimus dėl neva įvykdytų nusikalstamų veikų po garsiosios pedofilijos bylos ir D. Kedytės paėmimo iš L. ir V. Kedžių namų.

Visuomenė ir Jūs puikiai žinote kokiu būdu ir kaip buvo paimta nepilnametė mergaitė D. Kedytė iš Laimutės ir Vytauto Kedžių namų. Po šių veiksmų, Kauno prokuratūroje buvo pradėta daugybė ikiteisminių tyrimų įvairiems asmenims, tame tarpe ir mūsų, „Drąsos kelias“ politinės partijos nariams, kuriuose surašyti kaltinimo aktai ir nutarimai verčia abejoti sąžininga, skaidria ir teisinga Lietuvos Respublikos prokuratūros veikla.

Mūsų nuomone, tai yra akivaizdus prokuratūros kerštas N. Venckienei už tai, kad buvo atskleista netinkama Kauno apylinkės prokuratūros prokurorų veikla, atleista eilė prokurorų iš darbo, šiuos faktus patvirtino ir LR Seimo sudarytos komisijos išvada.

2015 m. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Jakutis surašė nutarimą, kuriuo yra kaltinama Neringa Venckienė įvykdžiusi eilę tariamų nusikalstamų veikų. Jau vien vertinant aplinkybę, kad Neringai Venckienei stovint jos tėvų name, apsikabinus brolio mergaitę, mergaitės paėmimo prievarta metu, prokuratūra šiame N. Venckienės veiksme sugebėjo įžvelgti septynių nusikaltimų sudėtį, verčia abejoti ir kitais tariamais nusikaltimais N. Venckienės atžvilgiu.

2015 m. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Rita Poškienė surašė kaltinamąjį aktą (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00103-11) Audronei Skučienei, Ramintai Baltuškienei, Tatjanai Borovec, Gediminui Aidukui, Dariui Kaminickui, Vitalijui Keršiui, Rimantui – Stanislovui Rinkevičiui, Gintarui Banaičiui, Violetai Banaitienei, Andrejui Lobovui, Renaldui Ščiglinskui dėl eilės kaltinimų, neva padarytų 2010-2012 m. laikotarpiu.

Išanalizavus šį kaltinamąjį aktą, neįmanoma suvokti apie kokias gaujas, susivienijimus, žmonių sekimus kalba prokurorė kaltinamajame akte ir kieno interesais ar užsakymu ji galimai dirbo. Nereikia būti teisininku norint suprasti, jog toks kaltinamasis aktas yra parengtas netinkamai. Šioje byloje aktyviai dalyvauja M. Milinienė ir jos šeimos nariai, kurie pripažinti nukentėjusiais ir kurios sutuoktinis yra buvęs Kauno apygardos teismo pirmininkas, įtakingas teisininkas, yra pažįstamas su prokuratūros darbuotojais.

Siektina pabrėžti tai, kad šis kaltinimo aktas surašytas su šimtais gramatinių, skyrybos ir stiliaus klaidų, kas neturėtų būti leistina prokurorams, remiantis galiojančiais teisės aktais. „Drąsos kelias“ politinės partijos nuomone, kaltinimai yra sunkiai suvokiami, tendencingi, iškreipti, išgalvoti ir vertintini kaip siekis susidoroti su žmonėmis, kurie bandė apsaugoti nepilnametę mergaitę, remiantis jos pačios išsakytais teiginiais, norais ir nuomonėmis. Ši byla perduota Šiaulių apygardos teismui, tačiau jau teismas yra nurodęs taisyti kaltinamąjį aktą (gramatiniu ir stilistiniu požiūriu) ir kaltinamojo akto trūkumus (teisiniu požiūriu).

2015 m. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Tomas Stelionis surašė kaltinamąjį aktą (ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00584-15) Laimutei Kedienei ir Vytautui Andriui Kedžiui, Olgai Girdauskienei dėl 2009 – 2010 m. neva jų pasakytų žodžių prie nepilnamečio vaiko, kuriais jie neva intelektualiai tvirkino mažametę.

Jau nekalbant apie tai, kad kaltinimų esmė yra sunkiai suprantama, tačiau susipažinus su kaltinamuoju aktu, tampa nebeaišku, kodėl prokuratūra, klausydamasi pokalbių ir neva žinodama apie galimai nusikalstamą veiką, kaltinimus dėl to pareiškė tik po penkių metų ir neužkirto galimai neteisėtų veikų darymo? Mūsų nuomone, žodžio „pedofilas“ ir „pedofilija“ (yra įtrauktas į Lietuvių kalbos Vikipediją, laisvąją enciklopediją) ar kitų, net ir necenzūrinių žodžių, vartojimas prie vaiko, negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Mūsų žiniomis, prokuroras T. Stelionis prieš teismo posėdį yra pareiškęs, kad šie pareikšti kaltinimai yra ne jo valia ir nuo jo nepriklauso. Negana to, Olgai Girdauskienei yra ir 2015 m. Kauno apylinkės prokuratūros surašytas dar vienas kaltinamasis aktas. Taigi kyla klausimas nuo kokių gi asmenų ir kieno gi iniciatyva buvo pareikšti šie kaltinimai garbaus amžiaus žmonėms ir kitiems asmenims?

Susidaro įspūdis, kad Jūsų vadovaujamos prokuratūros darbuotojai, tikėtina užimantys skyrių vadovų pareigas, davė nurodymus surašyti tokius kaltinamuosius aktus ir nutarimus, kurie pažeidžia tiek žmonių teises, tiek nacionalinės ir tarptautinės teisės aktus.

Visi suprantame, kad toks Lietuvos prokuratūros neveikimas ar veikimas, koks yra nustatytas LR Seimo komisijos dėl ikiteisminio tyrimo pagal D. Kedžio pareiškimus, gali būti paaiškinamas tik didelių prokurorų galimu suinteresuotumu. Suprantama, kad iki šiol Lietuvos prokuratūros sistemoje dirba dalis tų pačių prokurorų, kurie tuomet sąmoningai nesiėmė ir neatliko jokių veiksmų atskleisti nusikalstamą veiką.

Pasikeitus generaliniam prokurorui, atėjus dirbti naujiems principingiems prokuratūros prokurorams, prašome sudaryti komisiją ir peržiūrėti aukščiau nurodytų ikiteisminių tyrimų medžiagas, priimtus sprendimus ir nutraukti baudžiamąjį persekiojimą prieš nurodytus asmenis.

Taip pat pasitvirtinus pareiškime nurodytoms aplinkybėms, prašome pradėti ikiteisminį tyrimą prokurorams: Ritai Poškienei, Tomui Stelioniui, Dariui Jakučiui bei kitiems, kurių nurodymu galimai pareikšti kaltinimai minėtų asmenų atžvilgiu.

Prie šio rašto pridedamas priedas, kaltinamojo akto ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 65-1-01240-11 dalis (1-21 lapas), kuriame mūsų nuomone yra daug gramatinių ir stiliaus klaidų.

„Drąsos kelias“ politinė partijaPirmininkas Jonas Varkala