Nėra nusikaltimo, kurio landsbergiai nepadarys, kad išliktų valdžioje

Algimantas Rusteika

Kitame politiniame kontekste ir kita prasme, bet analogiški procesai jau buvo, nes žmogiškasis dugnas ir nusikaltimai subręsta ir daromi panašia forma. Bet jei gerai pagalvoji, tai ir ta prasmė jau nelabai skiriasi.

Buvo Leninas su Trockiu, darę „revoliuciją“ ir žadėję minioms aukso kalnus. Buvo po to tyliai, balsavimu atėjęs Josifas, palaipsniui apkaltinęs ir pašalinęs bendražygius. Buvo konstitucija, kurios niekas nesilaikė ir visi kitaip manantys, tapę „užsienio agentais“.

Buvo viena tiesa, baimė kalbėti viešai ir pakalikų smerkiantys chorai. Buvo neklystantis Tautos Ir Valstybės Išgelbėtojas ir sprendimai, priimami siaurame Vado ratelyje. Cenzūra, savicenzūra, užčiaupta inteligentija, žmonių noras nesikišti ir išlikti.

Visa tai baigiasi taip pat panašiai. Kūnai išmetami iš mauzoliejų, kultai išjuokiami, genijai užmirštami, statulos nuverčiamos ir jiems lieka tik gėda. Ir taip bus, ką jie bedarytų ir kaip besirangytų.

Sakot – dar jiems mažai? Sakot, jie prarado saiko jausmą, žudo patys save? Taip, tik supraskim, kodėl – tai jų paskutinė ir sprendžiamoji, jie nebegali pralaimėti. Nes kovoja ne už valdžią ar „idėjas“, net ne už pinigus.

Jie kaunasi fiziškai, už save asmeniškai ir už savo šeimas, už elementarų išlikimą. Pralaimėjus ir praradus duomenų bazių ir spec.tarnybų kontrolę, visos „paslaptys“ bemat paaiškėtų ir jie būtų teisiami.

Todėl nėra nusikaltimo, kurio jie nepadarys. Ir tik vieno jie nesupranta – kad jau pralaimėjo. Ta didžioji, tylinčioji, norinti ramiai gyventi ir niekur nesikišti dauguma jau apsisprendė ir jokios jų organizuojamos isterijos to nebepakeis.

Visos tos viešos „apklausos“, nustatančios „nuomones ir reitingus“ yra tik priemonė nuomonėms ir reitingams formuoti. Tačiau tyliai yra daromos tikros apklausos, kurios pateikiamos kam reikia ir yra neviešinamos.

Jas vykdo ne robotai, o žmonės, kurie mums praneša (pasižadėjus niekam neišduoti šaltinio) tikrus rezultatus. Ir iš jų visiškai, vienareikšmiškai aišku, kad ši „dauguma“ rinkimuose neturi absoliučiai jokių šansų. Ir jie patys tą puikiai žino.

Visas tas „stabilumas“ ir „legitimumas“, kuris viešai demonstruojamas, yra tik dirbtinai formuojama iliuzija toje imitacinėje tikrovėje, kuria paversta žiniasklaida. Bet ir ten žmonės viską jau supranta ir pasisukus vėjui viskas pasikeistų per savaitę.

Pokyčiai žmonių sąmonėje jau įvyko, jokie „karantinai“ ir „nepaprastosios padėtys“ jų nebeišgelbės. Kalbėti dabar reikia apie tai, ką darysim, neleisdami suklastoti rinkimų. Kokiais tikslais ir kaip suvienysim sveikas visuomenės jėgas.

Ir ko nedarysim, kad eilinį kartą patys dėl savo bukumo, tarpusavio neapykantų ir pavydų nesužlugdytume gal jau paskutinio šanso pasveikti.