„Nepriklausomi“ elektros tiekėjai – eilinė konservatorių afera

Seimo narys Valius ĄŽUOLAS (LVŽSF): Iš tik­rų­jų šian­dien vie­na iš ak­tu­a­liau­sių te­mų yra tur­būt prie­var­ti­nis bran­ges­nio elek­tros tie­kė­jo pa­si­rin­ki­mas. Pa­si­gir­do iš opo­zi­ci­jos so­cial­de­mok­ra­tų pa­siū­ly­mas, kad tą prie­var­tą rei­kia ati­dė­ti. Iš­ei­tų taip, kad tai prie­var­tai jie pri­ta­ria, tik ją rei­kia ati­dė­ti.

O kaip el­gia­si pa­tys ne­pri­klau­so­mi tie­kė­jai? Tai nuo pa­si­ty­čio­ji­mo iš klien­tų iki di­džiu­lio me­lo sklei­di­mo ir ap­gau­lin­gai su­da­ro­mų su­tar­čių. Ko­kios yra pa­ty­čios?

Ne­pri­klau­so­mas tie­kė­jas at­siun­čia var­to­to­jui mo­kė­ji­mo pra­ne­ši­mą, bet ne­nu­ro­do są­skai­tos nu­me­rio, kur su­mo­kė­ti tuos pi­ni­gus. Žmo­gus pa­skam­bi­na kon­sul­tan­tui, pra­šo są­skai­tos nu­me­rio. Kon­sul­tan­tas pa­sa­ko, kad jam už­draus­ta pa­sa­ky­ti są­skai­tą, kur su­mo­kė­ti. Ta­da žmo­gus pa­vė­luo­ja su­mo­kė­ti ir gau­na bau­dą. Vis tiek tai tę­sia­si to­liau. Tą žmo­gų pri­ver­čia ei­ti į kaž­ko­kius ter­mi­na­lus, dar kaž­kur ir dar su­mo­kė­ti ne­ma­žą ad­mi­nist­ra­vi­mo mo­kes­tį. To­kios yra pa­ty­čios.

Kaip ap­gau­di­nė­ja­mi klien­tai? Pa­skam­bi­na įvai­rūs kon­sul­tan­tai, kaž­ką pa­siū­lo, kaž­ką pa­sa­ko, su­ve­lia skai­čius, po to žmo­gus su­ži­no, kad žo­džiu jau su­da­rė su­tar­tį. Ta­da pa­skam­bi­na į tą pa­čią įmo­nę ir sa­ko: aš no­riu žo­džiu nu­trauk­ti su­tar­tį, nes bu­vau ap­gau­tas. Kon­sul­tan­tas sa­ko: žo­džiu su­tar­tį su­da­ry­ti ga­li­ma, nu­trauk­ti žo­džiu ne­ga­li­ma. Ra­šyk, pil­dyk po­pie­rius ir ki­to­kias di­džiu­les do­ku­men­ta­ci­jas.

Ei­na­me to­liau. Žmo­nės, no­rė­da­mi pa­ly­gin­ti kai­nas, ką siū­lo vie­ni ir ki­ti, pa­klau­sia, o kiek pra­ei­tą mė­ne­sį, už ko­kią kai­ną 1 ki­lo­va­tą elek­tros par­da­vė vals­ty­bė, už kiek par­da­vė vals­ty­bi­nis ga­ran­ti­nis tie­ki­mas 1 ki­lo­va­tą, ta­da ir pra­si­de­da me­lo odi­sė­ja. Skai­čiai vi­sa­da bū­na skir­tin­gi, o įdo­miau­sia bū­na ta­da, kai du skir­tin­gi kon­sul­tan­tai pa­skam­bi­na iš tos pa­čios įmo­nės ir ne­su­si­ta­ria, kaip me­luo­ti, tai jie me­luo­ja be ga­lo ir be kraš­to.

Iš­gir­dęs iš žmo­nių tas pro­ble­mas, krei­piau­si į VERT’ą: pra­šau pa­sa­ky­ti man, ko­kias kai­nas tei­kė vals­ty­bė anks­tes­niais mė­ne­siais? VERT’ą iš­tin­ka am­ne­zi­ja, jis ne­ži­no elek­tros kai­nos, už ku­rią yra par­duo­da­ma Lie­tu­vo­je. Ta­da no­ri­si pa­klaus­ti: kuo VERT’as už­si­i­ma? Ži­no­ma, jis da­bar re­kla­muo­ja ne­pri­klau­so­mus tie­kė­jus, už­si­i­ma jų re­kla­ma, bet už­mirš­ta pa­teik­ti pa­ly­gi­ni­mą, už kiek vals­ty­bė par­duo­da, vi­suo­me­ni­nis tie­kė­jas šian­dien už 17 cen­tų, ir už ko­kią kai­ną elek­trą par­duo­da ga­ran­ti­nis tie­kė­jas ESO.

Ir iš tik­rų­jų ką rei­kia da­ry­ti, kad tą me­lą iš­sklai­dy­tų? Rei­kia pa­teik­ti kiek­vie­no mė­ne­sio duo­me­nis, už kiek ga­ran­ti­nis tie­ki­mas par­da­vė elek­tros su 25 % ant­kai­niu, ku­rio la­bai no­rė­jo li­be­ra­lai ir kon­ser­va­to­riai, ne­su­ti­ko jo at­šauk­ti. Ir ta­da rei­kė­tų pa­klaus­ti tų skaid­rių­jų ir ge­rų­jų ne­pri­klau­so­mų tie­kė­jų, te­gul jie de­kla­ruo­ja, ko­kį ant­kai­nį tai­ko ki­lo­va­tui ir kiek jie iš to už­dir­bo.

Vie­no po­kal­bio su ne­pri­klau­so­mo tie­kė­jo kon­sul­tan­tais me­tu aš už­da­viau tą klau­si­mą: ko­kį jūs ant­kai­nį tai­ko­te? Ir aš ga­vau at­sa­ky­mą: 9 cen­tai ki­lo­va­tui. Pra­ėjus ke­liems mė­ne­siams Vy­riau­sy­bė pa­tvir­ti­no tvar­ką, kaip kom­pen­suos tą ne­pri­klau­so­mą kai­ną, ir toks ste­buk­lin­gas su­ta­pi­mas – tuos pa­čius 9 cen­tus. Va­di­na­si, Vy­riau­sy­bė ir ne­pri­klau­so­mi tie­kė­jai pa­lai­ko pui­kius san­ty­kius, ne­ži­nau, gal net san­ty­kiau­ja de­rin­da­mi kai­ną. Kaip jie tai pa­da­ro, ne­aiš­ku, bet tai vyks­ta.

Va­di­na­si, užuot at­šau­ku­si tą prie­var­ti­nį tie­ki­mą, kad žmo­nės ga­lė­tų elek­trą pirk­ti po 17 cen­tų, Vy­riau­sy­bė ei­na tuo ke­liu, kad kuo dau­giau mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gų pa­tek­tų į ne­pri­klau­so­mų tie­kė­jų są­skai­tas ir ki­še­nes. Ta­da gal ga­lė­tų tie­kė­jai ir pa­sa­ky­ti, kiek tų pi­ni­gų už­dir­ba, ko­kį ant­kai­nį tai­kė, kur tie pi­ni­gai nu­ke­lia­vo? Ar ir to­liau lei­si­me jiems lob­ti ir ap­gau­di­nė­ti mū­sų žmo­nes?

Ta­da tur­būt Vy­riau­sy­bė nie­ko ne­da­rys. Ar bus pra­dė­tas žur­na­lis­ti­nis ty­ri­mas, ar ką nors žur­na­lis­tai da­rys? Taip pat nie­ko ne­da­rys, nes ži­niask­lai­da gau­na la­bai pui­kią di­de­lę re­kla­mą apie ne­pri­klau­so­mus tie­kė­jus, apie jų skaid­rias kai­nas ir są­ži­nin­gą ver­slą. Ji žur­na­lis­ti­nio ty­ri­mo ne­da­rys.

Bet vis tiek, kad ir kaip bū­tų sle­pia­mi tie duo­me­nys, aš steng­siuo­si tuos duo­me­nis gau­ti tiek iš VERTO’o, tiek iš ki­tų ins­ti­tu­ci­jų. Bet, ži­no­ma, ma­tant tai, ką jie da­ro da­bar, jie no­ri pa­slėp­ti vis­ką, kas ne­nau­din­ga ne­pri­klau­so­miems tei­kė­jams.