Nekaltas žmogus – jau aštuoni metai kalėjime
13
Nekaltas žmogus – jau aštuoni metai kalėjime
Aklas žmogus Raimundas Ivanauskas nuo 2016 m. laikomas kalėjime. Jis nuteistas aštuoniems metams kalėjime tariamai už tai, kad „padėjo Drąsiui Kedžiui pasirengti žudyti“.
Tiesą, tą lemtingą rytą 2009 m. spalio 5 d., kai buvo nušautas Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius, R.Ivanauskas buvo gydytojų priežiūroje – jam buvo atliekamos akių procedūros, todėl prokuratūrai nepavyko jo prikabinti prie šio nužudymo.
Juk D.Kedys buvo po mirties nuteistas už tai, kad neva įvykdė dvigubą žmoguždystę, ir kad neva tą mikroautobusiuką, kuris užtrėvė teisėjui kelią, vairavo kitas žmogus. Kas jis toks, prokuratūra neatsako, tačiau Neringa Venckienė sako, kad yra bent septyni šio nusikaltimo liudininkai, ir visi jie sako, kad žudikai nebuvo panašūs į Kedį ar Ivanauską. Kita verstus, Kauno senamiestyje pilna vaizdo kamerų, kurios turėjo nufillmuoti nusikaltimą, tačiau tų vaizdo įrašų turinys nepasiekiamas.
Raimundas Ivanauskas nuteistas pagal „patologinio melagio“ Mindaugo Žalimo parodymus. Pats M.Žalimas prisistatė pas žurnalistą Virginijų Gaivenį ir ėmė jam pasakoti, kad prokutaūra jam iškėlė baudžiamąją bylą už sunkų kūno sužalojimą ir jis tikrai trečią kartą sės į kalėjimą. Todėl M.Žalimas nurodė, kad jis padarys viską, kad tik išvengtų kalėjimo. V.Gaives „užsikabino“ ir susuko laidą, kurioje M.Žalimas pasakojo, kad neva Kedys ir Ivanauskas planavo nužudyti daug žmonių, kad jam Kedys siūlė milijoną litų už padėjimą, ir daug panašių nesąmonių.
Kaip tik tuo metu M.Žalimas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad smarkiai sumušė Baltarusijos pilietį Viačeslavą Riavinskį. Tačiau kai M.Žalimas ėmė pasakoti nesąmones apie Kedį ir Ivanauską, prokuratūros pozicija iš karto pasikeitė – M.Žalimas byloje dėl sunkaus kūno sužalojimo tapo liudininku, o kaltininku prokuratūra padarė nieko dėtą vilnietį R.Murauską.
R.Murauskas buvo apkaltintas, o M.Žalimas tapo liudininku, tačiau šioje byloje teismas nepatikėjo jo pasakomis ir R.Murauską išteisino. Baudžiamąją bylą išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė nusprendė, kad R. Murauskas negali būti pripažintas kaltu, todėl jį išteisino, nenustačius jo veikloje nusikalstamos veikos.
Teismas pažymėjo, kad byloje yra dvi versijos – vienos laikėsi M. Žalimas ir dar vienas liudytojas, kita – R. Murausko, kurią palaikė du liudytojai. Vienas jų – televizijos laidų prodiuseris Virginijus Gaivenis. Jis teismui pateikė filmuotą medžiagą, kurioje M. Žalimas pasakojo apie incidentą, kurio metu buvo sužalotas baltarusis. „Teismas mano, kad negalima vadovautis M. Žalimo parodymais, nes jie prieštarauja tarpusavy, nekalbant apie tai, jog jis asmeniškai yra suinteresuotas bylos baigtimi“, – skelbdama nuosprendį pabrėžė teisėja. Pasak teismo, apklausos metu M. Žalimas taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl jo liudijimai yra labai prieštaringi. „Teismas negali remtis abejotinais liudytojo parodymais“, – nurodė teisėja.
Tačiau Lietuvos teisės elitas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Piesliako (kolegijos pirmininkas), Aldonos Rakauskienės, Artūro Ridiko, Tomo Šeškausko, Rimos Ažubalytės, Olego Fedosiuko ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas) 2018 m. atmetė R.Ivanausko skundą ir pasiuntė jį aštuoniems metams į kalėjimą. ir vėlgi – vienintelis įrodymas šioje byloje buvo jau minėto melagio M.Žalimo svaičiojimai.
R.Ivanauskas nuteistas už tai, kad „duodamas patarimus, teikdamas priemones ir iš anksto pažadėdamas paslėpti nusikaltėlį, padėjo D. Kedžiui rengiantis nužudyti J. Furmanavičių, V. N., L. S. ir Andrių Ūsą bei padėjo nužudyti J. Furmanavičių ir V. N..
Teismas nurodė, kad „R.Ivanauskas, žinodamas, kad D. Kedys dėl asmeninių priežasčių 2009 m. spalio–lapkričio mėnesiais rengiasi nužudyti minėtus žmones.. pritarė D. Kedžio sumanymui ir veiksmams, ieškant šį nusikaltimą padaryti reikalingų bendrininkų, priemonių bei įrankių, ir Kaune ne vėliau kaip iki 2009 m. rugsėjo 6 d. iš anksto pažadėjo padėti Kedžiui slapstytis bei surasti bendrininką, kuris padės jam padaryti rengiamą nusikaltimą.
R.Ivanauskas …aktyviai dalyvavo planuojant nusikaltimą – aptarė rengiamų nužudymų eigą, nužudymų metu naudotinas priemones D. Kedžio išvaizdai pakeisti, nužudymams naudotinus šaunamuosius ginklus, nužudymams ir pasišalinimui iš nužudymo vietų naudotinas transporto priemones, šių transporto priemonių palikimo vietas po nužudymų, teisėsaugos pareigūnų suklaidinimo taktiką, D. Kedžio pasitraukimo maršrutą po nužudymų (itin juokinga, kad akltas žmogus Ivanauskas mokė Kedį, kaip pabėgti iš įvykio vietos ir kokias naudoti transporto priemones). Tokiu būdu suplanavo bei numatė, kad nužudymų metu D. Kedys bus užsidėjęs peruką, kad nužudymo metu naudos automobilį (autobusiuką) su Kelių priežiūros tarnybos logotipais, o nužudymui naudos šaunamąjį ginklą – pistoletą su garso slopintuvu, taip pat suplanavo bei numatė, kad po nužudymų, siekdamas suklaidinti pareigūnus, D. Kedys nuvyks į Marijampolę ir ten paliks nužudymams naudotą transporto priemonę, o iš Marijampolės į slapstymuisi numatytą Vilniuje esantį sodo namelį D. Kedį kitu automobiliu atveš Mindaugas Žalimas. Šio pakalbio metu bendrai numačius M. Žalimo kaip bendrininko vaidmenį ir susitarus, kad M. Žalimas tik suras patikimą slapstymosi vietą ir padės D. K. slapstytis…atveš maisto produktus bei kitus slapstymosi metu reikalingus daiktus“.
R.Ivanauskas teisme nurodė, kad Drąsius Kedys niekada nebuvo nuteistas už nužudymą, todėl kaltinimai yra nepagrįsti, neteisėti, nes ši byla nebuvo nagrinėjama D. K. atžvilgiu, be to, dėl jo nėra priimtas joks įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis būtų pripažintas kaltu padaręs minėtas veikas. Ivanauskas negalėjo būti teisiamas už tai, kad padėjo Kedžiui, nes šio nusikaltimai iki šiol neįrodyti.
Nuosprendyje nustatytos aplinkybės apie D. Kedžio atliktus veiksmus tėra prielaidos, nes nėra jokio procesinio dokumento, patvirtinančio, kad jis du žmones nužudė ir dar du rengėsi nužudyti. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.
Ivanauskas nurodė, kad teismai apkaltinamąjį nuosprendį iš esmės grindė suinteresuoto liudytojo M. Žalimo parodymais, kurie yra nepatikimi, prieštaringi, be to, gauti neteisėtu būdu, t. y. pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 punkto nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tam tikros M. Žalimo parodymų dalys nesutampa, ir nors nenurodė, kokius nesutapimus nustatė, jo parodymų nevertino kaip melagingų. Apeliacinės instancijos teismas šiai išvadai pritarė. Kasatoriaus teigimu, nustatyti nesutapimai išsamiai neįvertinti.
Ivanauskas nurodė, kad M. Žalimas TV laidoje ,,Abipus sienos“, kurioje viešai papasakojo apie J. Furmanavičiaus ir V. N. nužudymus ir rengimąsi nužudyti kitus asmenis, iš esmės papasakojo apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Iki laidos pasirodymo byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad nusikaltimus rengė, planavo, organizavo ir padarė ne vienas D. Kedys, o gerai organizuotas nusikalstamas susivienijimas. M. Žalimo pasakojimas TV laidoje tą patvirtino.
Po šios TV laidos prokurorai privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimą M. Žalimo atžvilgiu dėl jo dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, apklausti kaip įtariamąjį ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės arba atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, ir tik tada jis galėjo būti apklausiamas kaip liudytojas, neįspėjant dėl baudžiamosios atsakomybės.
Tačiau tai nebuvo padaryta. M. Žalimas ikiteisminiame tyrime daug kartų buvo apklausiamas kaip liudytojas įvairiose baudžiamosiose bylose, atliekant proceso veiksmus, ir visada buvo įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės, o teismuose dar ir prisaikdinamas. Nagrinėjant šią bylą, 2015 m. gruodžio 5 d. M. Žalimas buvo apklaustas kaip liudytojas, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės ir prisaikdintas, nors teismui buvo žinoma, kad jis kaltinamajame akte įvardytas kaip nusikaltimų bendrininkas (padėjėjas), kad byloje nėra jokio įsiteisėjusio procesinio dokumento dėl jo procesinio statuso išsprendimo ir kaltinime aprašytų jo nusikalstamų veikų baudžiamojo teisinio vertinimo.
BPK 80 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai nurodo, kad Kaip liudytojas negali būti apklausiamas:
1) asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant šio Kodekso 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus;
Taigi, įstatymas draudė Žalimą apklausti kaip liudytoją. Pagal teismų praktiką, tokia apklausa ir jos rezultatai negali būti pripažinti teisėtais būdais gautais įrodymais. Todėl liudytojo M. Ž. parodymai, kurie gauti neteisėtu būdu, t. y. apklausiant jį kaip liudytoją apie jo paties galimai padarytas nusikalstamas veikas bei prisaikdinus, negali būti pripažinti teisėtais būdais gautais įrodymais.
Liudytojo M. Žalimo parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, skirtingų apklausų metu jis davė skirtingus parodymus, todėl pagrįstai sukėlė abejonių nagrinėjant policijos pareigūnų baudžiamąją bylą, kurioje, siekiant patikrinti M. Žalimo parodymų atitiktį tikrovei, buvo atliktas jo psichofiziologinis tyrimas ir šį tyrimą atlikęs specialistas V. S. išreiškė subjektyvią nuomonę, kad M. Žalimas yra patologinis melagis. Taigi darytina išvada, kad M. Žalimas linkęs fantazuoti ir kurti aplinkybes, kas visiškai atitinka ir šioje byloje duotus jo parodymus. Šių aplinkybių teismai išsamiai neįvertino, todėl nepagrįstai M. Žalimo parodymus laikė patikimais.
Be to, kaip teigė pats M. Žalimas, vienintelė priežastis, dėl ko jis sutiko duoti parodymus, yra ta, kad policijos pareigūnai, kuriems jis teikė informaciją, nesutiko jam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės kitoje byloje ir tai sukėlė jo nepasitenkinimą (galbūt ir norą atkeršyti). Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-536/2014 konstatavo, kad analogiški M. Žalimo parodymai apie jo ir kitų bendrininkų dalyvavimą nužudant J. Furmanavičų ir V. N. (apie paruoštą automobilį, nužudymo valandą, laiką, D. Kedžio planuojamus nužudyti konkrečius žmones, turimą pistoletą, D. K. slapstymosi vietą) yra nenuoseklūs, be to, melagingi.
Be to, Ivanauskas nurodė, kad nustatyta, jog jis serga įgimta paveldėta regėjimo sutrikimo liga – pigmentiniu retinitu, šiuo metu (2015 m. birželio 12 d.) yra visiškai aklas, abiejų akių regos aštrumas lygus 0,00.
Tačiau „teisės elitas“ atmetė Ivanausko skundą, ir nurodė, kad liudytojo Žalimo parodymus jau nagrinėjo ankstesni teismai, todėl „tai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas“.
Teisėjų kolegija taip pat pripažino nepagrįstais kasacinio skundo argumentus dėl to, kad M. Žalimo parodymai gauti neteisėtu būdu, t. y. pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 punkto nuostatas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad dėl M. Žalimo nebuvo nustatytos jokios nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas dėl jo nebuvo pradėtas (tai akivaizdus melas, nes jam buvo pareikšti kaltinimai dėl jau minėto piliečio V.Riavinskio sunkaus kūno sužalojimo, tačiau Žalimui ėmus duoti prokuratūrai „reikalingus parodymus“, dėl šio nusikaltimo buvo apkaltintas kitas žmogus – redakcijos pastaba). M. Žalimas buvo tik asmuo, pranešęs apie nusikalstamą veiką, todėl jis pagrįstai buvo apklausiamas kaip liudytojas ir įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Kolegija sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šioje byloje M. Žalimui liudytojo statuso suteikimas nepažeidė kaltinamojo R. Ivanausko teisės į gynybą ir, atvirkščiai, padėjo užtikrinti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo priėmimą.
Elitas nurodė, kad Ivanauskas kaltas, nes : 1) pritarė D. Kedžio sumanymui ir veiksmams, ieškant šį nusikaltimą padaryti reikalingų bendrininkų, priemonių bei įrankių, iš anksto pažadėjo padėti jam slapstytis; 2) susitikus su M. Žalimu, R. Ivanauskas pokalbio metu D. Kedžiui garantavo, kad M. Žalimas yra patikimas žmogus ir gali jam padėti nužudyti. 3) duodamas patarimus aktyviai dalyvavo planuojant nusikaltimą – aptarė rengiamų nužudymų eigą ir t.t. Vieninteliu įrodymu, kaip jau minėta, buvo Žalimo parodymai. Teismas nusprendė, kad tai Ivanausko „bendrininkavimas“.
Teismas nurodė, kad liudytojo M. Žalimo parodymai kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje buvo teisiami pareigūnai, buvo įvertinti kaip nepatikimi, savaime neduoda pagrindo šioje byloje duotus liudytojo M. Žalimo parodymus vertinti kaip nepatikimus.
