Nejaugi tam, kad taptum Vilniaus apygardos teismo pirmininku, reikia padaryti nusikaltimą?

Nejaugi tam, kad taptum teismo pirmininku, reikia padaryti nusikaltimą?

Aurimas Drižius

Dalios Grybauskaitės lapkričio 27 d. dekretu Vilniaus apygardos teismo pirmininke paskyrė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkę Loertą Braždienę, prieš tai „Teisėjų taryba“ vienbalsiai pritarė prezidentės pasirinkimui. 

D.Grybauskaitė spaudžia ranką savo favoritei L.Braždienei

„Nejaugi tam, kad taptum teismo pirmininku, reikia padaryti nusikaltimą?, – stebisi Donatas Šulcas, Lietuvos Žmogaus teisių stebėjimo sąjungos vadovas, – aš lieku prie nuomonės, kad Lietuvoje karjerą gali padaryti tik „pakabinti“ arba nusikaltimą padarę asmenys. Skaitome „Laisvą laikraštį“ ir „Karštą komentarą“ – ten akivaizdžiai aprašyti teisėjų ir prokurorų padaryti nusikaltimai. Siekiame, kad teisėjams ir prokurorams būtų taikoma asmeninė atsakomybė, tačiau turiu tik bankroto bylą , baudžiamą bylą ir 11 administracinių protokolų už tai, kad vykdžiau akciją „už teisingumą“.

„Loreta Braždienė paskirta Vilniaus apygardos teismo pirmininke, nors jos biografijoje daug juodų darbų, – stebėjosi Kazys Serbenta, NEPRIKLAUSOMŲ MOKSLINIŲ EKSPERTŲ asociacijos vadovas, – vieną iš tokių aš galiu paminėti – kada L.Braždienė dirbo teismo ekspertizės centre rašysenos eksperte, ji buvo padariusi nusikalstamą veiklą, darydama ekspertizę. Buvo pradėta byla. Tokie faktai, ir teisėjų taryba turėjo juos žinoti, kaip ir prezidentė. Tačiau tokį asmenį kažkas stumia karjeros laiptais aukštyn, nepaisant jos biografijos ir asmeninių savybių“. 

Zigmas Vaišvila turi savo nuomonę apie Loretą Braždienę. Mat Vilniaus apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė paskyrė posėdį, kuriame Z.Vaišvila turėjo dalyvauti, tai dienai, kai Vaišvila gulėjo ligoninėje po ketvirtos operacijos.

„Kai paprašiau atidėti posėdį, teisėjai Staknienei tai nerūpėjo, tada pareiškiau jai nušalinimą – kaip žmogus po chirurginės operacijos gali dalyvauti teismo posėdyje?, – pasakojo Z.Vaišvila, – tada teismo pirmininkė Braždienė man atrašė, kad aš savo chirurginėmis operacijomis „modeliuoju bylų nagrinėjimus“.  Ką aš galiu pasakyti? Tai buvo planinė operacija, ir ne aš reguliuoju Lazdynų Greitosios pagalbos ligoninės operacijas. Teisėjos Staknienė ir Braždienė visą tą medžiagą turėjo. Taip pat ir prezidentė, kuri paskyrė Braždienę Vilniaus apygardos teismo pirmininke. Tik ji pasiūlė man kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją. Bandžiau nušalinti ir teisėją Valickaitę, kuri nagrinėjo mano skundą dėl to, kad antstolis Donatas Kisielius antrą kartą uždėjo 2,6 mln. eurų areštą ant Z.Vaišvilos turto, ir neišsiuntė dokumentų dar šešiems bylos dalyviams. Spalio 6 d. pareikštas nušalinimas Valickaitei buvo išnagrinėtas tik po pusantro mėnesio, nors įstatyme aiškiai parašyta, kad teisėjo nušalinimo klausimas išnagrinėjamas per tris dienas. Žodžiu, teismuose vyksta, pasakius nelietuviškai, „bespriedelas“. Šeši bylos dalyviai nieko nežino apie bylą, negauna jokių pranešimų, viskas vyksta raštu“. 

„Noriu pasakyti, kad šiame konkurse į Vilniaus apygardos teismo pirmininkus dalyvavo tik du kandidatai, – stebėjosi Vaišvila, – balandžio mėn. šiame konkurse buvo tik viena Braždienė, o vėliau jie suprato, kad matyt, koks čia konkursas, jeigu tik vienas kandidatas? Mano klausimas paprastas – yra teisėjų, kurie turi patirties ir kvalifikacijos. Kodėl jie nedalyvavo šiame konkurse į vieno pagrindinių Lietuvos teismo vadovų pareigas?  Tai reiškia, kad teisėjai, kaip ir bet kokie inteligentai, jau bijo rodyti bet kokią iniciatyvą. Nusigyvenome iki to, kad aš noriu paraginti teisėjus būti drąsiais ir gerbti save ir savo profesiją ir turėti savo nuomonę, galų gale kreiptis į prezidentę, kad ji savo pavyzdžiu parodytų, ir kad teisėjų visuomenė patikėtų jūsų žodžiais apie demokratinį pasaulį ir žmonių teises“. 

Donatui Šulcui policija surašė 11 administracinio pažeidimo protokolų už tai, kad jis organizavo bado akciją „už teisingumą“ prie prezidentūros. Nors savivaldybė buvo išdavusi leidimą šiai akcijai, o vėliau ją apribojo laike, tačiau D.Šulcas apskundė šį apribojimą teismui, o tai reiškia, kad apribojimas stabdomas, kol teismas jo neišnagrinės. Nepaisant to, policija jam prirašė protokolų maždaug 3 tūkst. eurų. Dabar kiekvieną jų nagrinėją skirtingi teismai – jau yra paskirtos aštuonios administracinės bylos. 

„Kiek naudojama valstybės resurso, nors prezidento kanceliarija galėjo susitikti su akcijos organizatoriais ir priimti jų dokumentus, – stebisi Z.Vaišvila, – visi būtų toliau dirbę savo darbą, o dabar net 13 teisėjų nagrinės Šulcui paskirtas baudas. Nors reikėjo tik darbo ir  mažiau emocijų“.

„Į mūsų protesto akciją nebuvo atvykę nei prezidentė, nei premjeras, nei Seimo pirmininkas, – pasakojo D.Šulcas, – prezidentė atvyko į Daukanto aikštę ir vaikščiojo su kavos puoduku kitą dieną, kai mūsų akcija buvo išvaikyta, ir palapinės išardytos, ir pašalinti bet kokie akcijos pėdsakai. Prezidentė atvyko įsitikinti, ar jos įsakymas įvykdytas ir sunaikinti visi akcijos pėdsakai“,

Visa Lietuvos žiniasklaida ignoravo bado akciją prie prezidentūros, tik Tapino televizija, kažkodėl pasivadinusi „Laisvės TV“, bandė išsityčioti, ir organizavo šalia „ėdimo akciją“. Miliūtė bandė sukompromituoti akcijos organizatorius, pasiuntusi pas juos rusiškai kalbančius žmonės, kurie bandė įsiūlyti pinigų ir slapta viską filmavo. „Tik per tas provokacijas Lietuvos žmonės ir sužinojo apie šią akciją, – pasakojo D.Šulcas.  

„Manau, kad jų taktika tokia – skųskite, vis tiek nieko nepešite, todėl mes taip nueisime į pražūtį ir padėsime tiems, kurie žaidžia šiuos nešvarius žaidimus, – sakė Z.Vaišvila, – reikia pradėti kalbėti apie kitus metodus ir deleguoti visuomenės atstovus į šias institucijas., prižiūrinčias teisėjų ir prokurorų darbus. Mes gi puikiai suprantame, kad Rita Miliūtė nėra visuomenės atstovė, ji etatinė LRT darbuotoja., nors kartu yra ir teisėjų garbės teismo narė, paskirta prezidentės“. 

„Mes visi žinome, kad prezidentė gauna pažymas iš STT ir kitų struktūrų, tai gal teisėjams jokių reikalavimų nėra, – stebėjosi Z.Vaišvila, – man keistai atrodo, kad kažkas, laimėjęs konkursą į svarbias pareigas, imamas tikrinti spec. tarnybų. Gal reikėjo tikrinti anksčiau? Todėl ta pažymų praktika yra nesveika“.

Z.Vaišvila mano, kad teismai turi atsisakyti rašytinio proceso, nes taip pažeidžiama žmonių teisę pasakyti savo nuomonę ir atsikirsti.  

Jeigu teismai skęsta bylose, reikia padivigubinti teisėjų skaičių, o ne stengtis „raštu ir greitai“ išnagrinėti raštu. 

Kartu siūloma įdiegti ir prisiekusiųjų teismą baudžiamosiose bylose.