skip to Main Content
Sausio 17 d. žmonės vėl rinkosi prie taip vadinamo prezidento rūmų paklausti – ar dar gyva mergaitė?
Kaip visi žinome, net penkios ekspertizės, tame tarpe ir valstybinė kompleksinė psichaitrinė ekspertizė patvirtino, kad mergaitė nelinkusi meluoti, ir kad ji pasakojo savo išgyvenimus apie dėdę ūsą, kaišiojantį jai savo sysalą ir leidžiantį „kremą“.
Tačiau visos šios ekspertizės nieko nereiškė prieš mafijinę valstybę – užteko teisėjo cinino ir kitos parankinės, kurie, pažiūrėję į lūbas, „nustatė“, kad auka nieko neprisimena. Tuo labiau, kad apie savo išgyvenimus kalbėjo labai tyliai.
Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo pasiūlė Seimui apeliacinio teismo teisėja paskirti tokią teisėją Aušrą Bielskę. Išteisindama Andrių Ūsą vadinamoje Garliavos pedofilijos byloje teisėja Aušra Bielskė dar vadinosi Aušra Valinskiene, tačiau po šios bylos pasikeitė pavardę.

2021 12 06Nr.1K 783

Gali būti, kad teisėja tiesiog bėgo nuo savo praeities : Bielskė kartu su Cininu nusprendė, kad jokio vaikų prievartavimo nebuvo, nes mažametė auka „labai tyliai atsakinėjo į klausimus“.
Garsiojoje teisėjų A.Bielskės – Audriaus Cinino nutartyje apie tai, kad jokios pedofilijos nebuvo, yra ir tokia frazė, kodėl pedofilijos nebuvo : „2009-06-09 K. D. apklausos protokole tiesiogiai nurodoma, kad vaikas kalba labai tyliai ir labai nenoriai atsakinėja į klausimus“.
Žinoma, jeigu mažametė svetimiems dėdėms būtų garsiai papasakojusi, kaip vyrai dideliais pilvais grūdo jai į gerklę savo sysalus, tai bielskės ir cianinai būtų patikėję. Arba priešingai – nutarę, kad tai, kad auka „labai garsiai pasakojo savo išgyvenimus, reiškia, kad jų nebuvo. Nes juk teismai nepriklausomi nei nuo įstatymų, nei nuo įrodymų – gali rašyti bet kokas savo haliucinacijas.
Neįtikėtina, kad šis išgama, vadinamas prezidentu, dar prieš rinkimus man žadėjo „atstatyti teisingumą“, ir kad  „niekas neišsisuks“.
Dabar tie patys išgamos, pridengę žiauriausius nusikaltimus prieš vaikus, Nausėdos yra stumiami į aukščiausius postus.
Kaip žinia, šioje Garliavos pedofilijos byloje buvo atlikta teismo kompleksinė – psichiatrinė mergaitės ekspertizė. Jos išvada aiški : „..D.K.  gali teisingai suvokti teisingas bylas aplinkybes,, duoti apie tai parodymus, jai nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, prievartai pasipriešinti ji negalėjo“.
Apie patirtą prievartą auka pasakojo tiek tėvui, kuris vėliau buvo nužudytas suderinus su generaline prokuratūra, tiek ir seneliams, kurie vėliau buvo nuteisti už tai, kad „priekabiavo prie anūkės“ – mat savo namuose garsiai kalbėjo apie tai, koks baisus pedofilų klanas.
Drąsiaus „Laiškas niekam…”:
„Mano keturių metų amžiaus dukros pasakojimai apie nuogus vyrus, dukros nurengimą nuogai, jos laižymą ir prašymą juos laižyti, didelius „sysalus” (kaip ji vadina lytinius organus), bėgantį kremą, tepimą jos su tuo „tikru” kremu, išbėgus kremui „sysalo” pasidarymą visai mažu, „sysalo” kišimą jai į burną, tampymą pirmyn atgal, garsų rėkimą, „sysalo” kišimą ir tampymą kambaryje, vonioje, tualete … visur, visada, šimtus kartų, kai ji būdavo pas savo „Mamą” savaitgaliais, net dukros Krikšto dieną, nejaudina nei vieno ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno.
Juk nieko čia neatsitiko. Mergaitė gyva. O motina turėjo iš ko gyventi, gaudama pinigus iš tų su dideliais sysalais.
Trys mano vaiko apklausos apie jos seksualinio prievartavimo aplinkybes, kai įstatymas reglamentuoja vaiką apklausti ne daugiau kaip vieną kartą, mano mažametės dukros atlikta kompleksinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė davusi kategorišką išvadą – dukra gali teisingai suvokti konkrečias reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, padidintas polinkis fantazuoti jai nenustatytas, dešimt apklausose dalyvavusių psichologų, kurie nesugebėjo atskleisti vaiko „melo”, šioje teisinėje valstybėje nieko nereiškia. Kategoriškas prokurorų reikalavimas vėl ir vėl tirti vaiką, kai vaikas apklaustas ir ištirtas, jiems leidžia priimti nutarimą – vaikas nebuvo seksualiai prievartaujamas“
Tokios bielskės ir cianinai net nedrįso iškviesti į ūso teismą pagrindinės aukos, nors įstatymai nurodo, kad pagrindinis įrodymas yra nukentėjusiųjų parodymai. Cininai ir bielskė nutarė, kad to nereikia, ir patys nustatė diagnozę : „mergaitės atmintis ištrinta“.
N.Venckienė. Nuosprendis pedofilijos byloje. Ar įtikino?
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų Aušros Valinskienės ir Ovidijaus Ramanausko, 2012-11-30 paskelbė išteisinamąjį nuosprendį pedofilijos byloje.
Po ketverius metus vilkinto ikiteisminio tyrimo, po nukentėjusiosios mažametės tėvo, mano brolio Drąsiaus Kedžio nužudymo, po to, kai auka, nepasibaigus pedofilijos bylai, grąžinama į kaltinamojo pedofilija aplinką, manęs jau niekas nestebina.
Nustebino tik teismo nuosprendžio turinys, kuriame analizuojama mano brolio,bet ne kaltinamojo pedofilija A.Ūso kaltė. Nustebino visiškai netirti ir neanalizuoti kaltinamojo aplinkos prieštaringi parodymai, daug kartų cituojamos psichologės Ilonos Čėsnienės, niekada nemačiusios mažametės, išvados. Labiausiai nustebino beveik visą nuosprendžio turinį sudaranti mažametės tėvo darytų vaizdo įrašų analizė ir neva tėvo vaikui daroma įtaiga ir jo mokymas.
Teisme nei prokuroras, nei teisėjai net nebandė aiškintis, kodėl … keitė parodymus, kodėl jos parodymai nesutampa su jos tėvų, kaltinamojo parodymais.
Teisėjai nuosprendyje remiasi ir daugybę kartų kartoja I.Čėsnienės išvadą, bet nesiremia kitomis psichologų išvadomis, kurios patvirtina mažametės parodymų teisingumą. Nuosprendyje nepaminėta, kad I.Čėsnienę rekomendavo A.Ūso iškviesta į apklausą psichologė N.Grigutytė. I.Čėsnienė, teikianti mokamas paslaugas (4 tomas b.l.66), šioje byloje sutiko jas suteikti nemokamai (?).
Nesiremiama byloje esančia 2009-04-23 – 05-25 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-18 (1 t., b.l. 75-78) išvada, kurioje atliekant nurodytą ekspertizę mažametė nukentėjusioji išsakė detales apie byloje nagrinėjamą įvykį ir įtariamojo veiksmus, kurios iš esmės sutampa su jos parodymais duotais ankstesnių apklausų metu (atliktų specialiame apklausos kambaryje), kurių metu, atsakydama į klausimus mažametė nukentėjusioji pasakė, jog „mane laižo Ūsas”, „laižo liežuviu”, „laižė daug kartų”, (mergaitės anatominiame piešinyje pažymi ausį, burną, kaktą, krūtinę, pilvą, nugarą, sėdmenis, kojas), „laižė šikną”, „tuo metu buvo mama ir aš, ir buvo Andrius, tai buvo diena”, Andrius „raudonas”, „storu pilvu”, jis „prašė, kad laižyčiau” (vyro anatominiame piešinėlyje pažymi krūtinę, lytinius organus, kojas) ir pasako, jog „vaikams taip daryti negalima”. Šiame ekspertizės akte nurodyta, jog Kedytei psichikos sutrikimas nekonstatuojamas.

 

Padidintas polinkis fantazuoti ir nevalingai supainioti realius įvykius su vaizduotės produkcija tiriamajai nenustatytas. Nestebėta padidinto įtaigumo požymių, tačiau tiriamoji yra paklusni, linkusi vykdyti emociškai reikšmingų žmonių reikalavimus, prašymus. Tiriamajai nebūdingos tokios individualios psichologinės savybės, kurios trukdytų jai teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, jo dalyviai ir jų veiksmai, įvykio seka) bei duoti apie tai parodymus. Šio ekspertizės akto išvadoje konstatuojama, jog Kedytė, atsižvelgiant į jos amžių, išsivystymo lygį, individualias psichologines savybes bei psichinę būseną, gali teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, jo dalyviai ir jų veiksmai, įvykio seka) ir duoti apie tai parodymus. K. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Šiame ekspertizės akte nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų apie D. Kedžio daromą poveikį nukentėjusiajai ar jos parodymams.
Nesiremiama 2009-12-01 specialistės S. Lesinskienės atlikta mažametės parodymų analize, kurioje konstatuojama, jog mergaitės nurodomi jos atžvilgiu atlikti seksualinio pobūdžio veiksmai gali būti paremti realiu jos pačios patyrimu. Parodymus mergaitė duoda įsitempusi, jos nerimastingumas ženkliai padidėja, kai yra klausiama apie galimai buvusius su seksualine veikla susijusius dalykus, ji vengia ir nenoriai prisimena jai nemalonius nutikusius dalykus, nedrąsiai apie tai kalba, arba greit supyksta, nueina, gulasi, slepiasi. Galimai įvykusios seksualinės prievartos patyrimo apibūdinimų pagrindinės detalės, į tvirkinamo pobūdžio, ne pagal amžių ankstyvą jos įtraukimą į seksualinę veiklą išlieka vienodos ir tos pačios visuose mergaitės pasakojimuose ir parodymuose, tiek filmuojant tėvui namuose vaizdo kamera, tiek apklausų metu. Namų aplinkoje mergaitė lengviau pasakoja apie jos patirtus dalykus, apklausų metu, bendraujant su nepažįstamais žmonėmis, mergaitė labiau drovisi, jai sunkiau kalbėti, tai natūralu.
Nei žodžiu neužsiminta nuosprendyje apie 2009-09-07 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą, kuriame nurodyta, kad mažametės atžvilgiu jos filmavimo metu nebuvo naudojamas nei psichologinis, nei fizinis smurtas. Mažametė nebuvo savo tėvo įžeidinėjama, nebuvo su ja grubiai elgiamasi, nenustatyti piktnaudžiavimo ar išnaudojimo požymiai. D.Kedys klausinėdamas savo dukros ir tai nufilmuodamas veikė siekdamas apsaugoti dukros interesus (8 tomas, b.l. 144-145).
Nuosprendyje nurodyta, kad liudytojų Neringos Venckienės, Drąsiaus Kedžio parodymai nėra objektyvūs ir jų turinys akivaizdžiai nulemtas ne vaiko žodžių perpasakojimu, o neapykantos vaiko motinai L. siekio keršyti. Į tai atsakydama nuosprendį surašiusiai trijulei, pacituosiu į mano el. paštą atsiųstus nežinomo autoriaus žodžius:
„Įdomūs dalykai. Gan pasiturinčiai gyvenančių teisininkų šeima nutaria save sužlugdyti. Matyt, iš gero gyvenimo. Ir sukurpia pedofilijos skandalą. Kedys, didžiausias šios bylos kaltininkas, susilaužo kojas, susidaužo save kaip obuolį ir netyčia gerdamas degtinę, užkanda žolytės lapu – ir paspringsta. Sveikas, sportuojantis, nepėsčias vyrukas paskelbiamas narkomanu. Kuris jau čia narkomanas pasistato namus, važinėja brangiu automobiliu? Venckienei nuplaukia doktorantūros studijos. Moraliai ir fiziškai sužlugdoma senelių šeima. Keisti žmonės. Ar ne? Gydytoja, profesorė, mokslininkė, šešių vaikų motina taip pat nutaria, kad jos gyvenimas perdaug geras ir monotoniškas, todėl nutaria eiti liudyti galimai pedofilo Ūso byloje. Nesitenkindama gerai apmokamu darbu, puikia šeima, stažuotėmis užsienyje, veliasi į nešvarią bylą, tiesiog pageidaudama, kad ją taip pat sunaikintų kaip gydytoją ir kaip žmogų. Tai čia kas: savižudžiai ar žmonės, dar nepraradę žmogiškosios sąžinės ir dvasinio orumo. (Pamąstymui)”.
Bielskė jau seniai pridenginėja prezidentūros patarėjų nusikaltimus
Beje, ta pati Aušra Bielskė išsuko ir prezidento Gitano Nausėdos vyriausiąjį patarėją Aistį Zabarauską, kai pastarasis melavo teismui ir pateikė melagingus parodymus.
Vilniaus apygardos  teismo teisėja Aušra Bielskė priėmė nutartį, kuria atmetė mano prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą prezidentūros patarėjų Aisčio Zabarausko ir Vidos Petrylaitės atžvilgiu.

Mat vienintelį kartą buvau įleistas į Nausėdos spaudos konferenciją, po kurios ekscelencija savo šuneliams liepė manęs neįleisti. matyt, tik todėl, kad uždaviau „nesuderintus klausimus.

 

2019 m. birželio 18 d. LR prezidento atstovas spaudai Aistis Zabarauskas raštu mane informavo, kad daugiau nebūsiu įleidžiamas į LR prezidento spaudos konferencijas ir negalėsiu uždavinėti klausimų LR prezidentui.
Tada kreipiausi į teismą, nurodžiau kad taip buvo apribotos mano, kaip žiniasklaidos atstovo teisės dirbti savo darbą.
A.Zabarauskas man pasiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė ir priežastį, kodėl mano atstovaujamas “Laisvas laikraštis” daugiau nebus įleidžiamas į LR prezidento spaudos konferencijas – “leidimo  žiniasklaidai į renginius suteikti negalėsime dėl leidinio figūravimo VSD ataskaitose”.
Tada vėl kreipiausi į prezidentūrą, nurodydamas, kad toks sprendimas yra neteisėtas, pažeidžiantis spaudos laisvės ir lygiateisiškumo principus, tuo labiau, kad jis remiasi melaginga Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma. Negana to, Jungtinių tautų Žmogaus teisių komitetas yra aiškiai nurodęs, kad tokie spec. tarnybų atliekami žiniasklaidos skirstymai į gerą ir blogą prieštarauja tarptautiniams Lietuvos įsipareigojimams.
Tada jau minėtas prezidentūros patarėjas A.Zabarauskas atsiuntė man dar vieną raštą, jau pasirašytą ir registruotą. Šiame laiške minėtas valstybės tarnautojas nurodė jau visai kitus, priešingus anksčiau išsiųstam raštui, motyvus. T.y. minėtame Zabarausko rašte, 2019-11-20 d. ( Nr. 1D-3839 – kopija pridedama) nurodoma, kad mano prašymas suteikti akreditaciją buvo atmestas neva tuo pagrindu, kad „Vadovybės apsaugos departamentas (VAD) pateikė Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos išvadas, dėl to, kad aš neva 2014 m. buvau šios komisijos baustas dėl sisteminai ir sąmoningai paskleistų teiginių, kurie žemino Lietuvos valstybę“.

VAD vadovas parašė raštą teismui, kad jokių „departamentas informuoja, kad jokių duomenų apie pareiškėją A.Drižių neturi ir niekada nebuvo teikęs LRP kanceliarijai duomenų apie jį“.

 

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));