„Laisvas laikraštis“ yra nemažai rašęs apie tą vadinamąjį Kriminalinės policijos biurą. Kai kurie Lietuvos politikai įsitikinę, kad ši organizacija ir valdo Lietuvos politikus su savo sekimo galimybėmis ir surinktų kompromatų duomenų baze. Nes KPP iki šiol neištyrė nė vienos rezonansinės nužudymo bylos Lietuvoje:

Kriminalinės policijos biuras – istorinė žudikų brolija

Kodėl taip visų reklamuojamas Kriminalinės policijos biuras (KPB) iki šiol nerado, kas nužudė teisėją Joną Furmanavičių, Violetą Naruševičienę,  Drąsių Kedį,  Andrių Ūsą? Gal todėl, kad tas minėtas KPB ir organizavo minėtus nužudymus,  o prokuratūra ir teismai nieko neklausinėdami nurijo KPB  pamestas legendas apie tai, kad J.Furmanavičių ir V.Naruševičienę  nušovė  Drąsius Kedys pistoletu, kuris buvo rastas šalia jo kūno, ir „ekspertai“ nustatė, kad jis mirė „užspringęs žolės lapu“.

Tiesa, tam, kad neišplepėtų, ko nereikia, vėliau į kitą pasaulį „dėl visą ko“ buvo pasiųstas ir išteisintas pedofilijos bylos įtariamasis Andrius Ūsas. Vėliau KPB ir prokuratūra „nustatė“, kad jis paskendo baloje.

Žinoma, visa tai kvailos pasakos, kuriomis kažkodėl užsimerkę tiki Lietuvos politikai. Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetui paeiliui vadovavo Stasys Šedbaras ir Julius Sabatauskas pasistengė nepastebėti tų nesąmonių, kurias daro KPB.

Iki šiol KPB visada naudoja tai, ką išmoko dar sovietmečiu – bylos keliamos bet kam, kas gali pasipriešinti šitai įstaigai, naudojant dar sovietmečiu išmoktas pamokas. T.y. bylos klastojamos, priverčiant liudininkus liudyti taip, kaip reikia KPB, grasinant, kad priešingu atveju pats „liudininkas“ keliaus į kalėjimą.

Paskutinis pavyzdys – aklas žmogus Raimundas Ivanauskas, kurį į kalėjimą pasiuntė toks recidyvistas Mindaugas Žalimas, melagingai liudijęs, kad R.Ivanauskas ir D.Kedys rengėsi kažką žudyti. Šiuos parodymus M.Žalimas davė tik todėl, kad pats buvo iki komos primušęs vieną Baltarusijos pilietį, ir pačiam M.Žalimui grėsė ilgi kalėjimo metai. Čia atsirado KPB ir pasiūlė : „paliudyk prieš J.Ivanauską“, ir bylos tau nebus. Jeigu ne – sėsi ilgiems metams į kalėjimą. Mane vis dar stebina, kad garbūs teisėjai, puikiai matydami tokius KPB „pakabintus“ liudininkus, apsimeta, kad jie nieko nesupranta, ir siunčia nekaltus žmones ilgiems metams į kalėjimą. Tada aišku, kad tie patys teisėjai yra „pakabinti“ ir yra tik lėlės KPB žaidime.

Dar didesnė problema – KPB „pakabinti“ politikai.

Tai, kad policijos komisarai sekė politikus, pirmas dar 2003 m. prabilo tuometis Vidaus reikalų ministras  Juozas Bernatonis : „Paaiškėjo, kad  kai kurie policijos pareigūnai rinko informaciją apie policijos ir Vidaus reikalų ministerijos vadovus. Tarp žmonių, kuriais domėtasi – policijos generalinio komisaro pavaduotojas Romualdas Senovaitis, Tardymo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius Stanislovas Liutkevičius, vidaus reikalų ministerijos sekretorius Jonas Liaudanskas bei jų giminės. Visi šie vidaus reikalų sistemos pareigūnai, apie kuriuos buvo renkama informacija, žiniasklaidoje įvardyti kaip galimi kandidatai į generalinio komisaro vietą. Yra žinių, kad domėtasi ir kai kuriais politikais. Turima informacija rodo, kad šie neteisėti veiksmai  buvo atliekami su generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus žinia. Tokiu būdu buvo ne tik šiurkščiai pažeisti Asmens duomenų apsaugos ir Operatyvinės veiklos įstatymai. Kovai su nusikaltėliais skirtos priemonės galėjo būti panaudotos politiniais tikslais, kas demokratinėje valstybėje neleistina. Šiems neteisėtiems policijos vadovybės ir pareigūnų veiksmams įvertinti aš šiandien sudariau specialią tyrimo komisiją“.

Nors tas pirmas bandymas pažaboti komisarų kontrolę ir buvo nesėkmingas, ir visas tyrimas baigėsi tuo, kad komisija nustatė, kad policininkai tiesiog iš netyrėjimo ką veikti užsiėmė „kompromato apie politikus“ rinkimu, tačiau tai parodė, kad ta policijos „kontrolė“ atsirado ne vakar, o dar 2003 m.

Vėliau toks Alvydas Sadeckas sukūrė tokį Kriminalinės policijos biurą (KPB) , kurio istorija tokia:

Istorija

Įstaiga įkurta 2001 m. kaip Nacionalinė kriminalinės žvalgybos valdyba, sujungus Organizuoto nusikalstamumo tyrimo, Kriminalinių nusikaltimų tyrimo, Ekonominių nusikaltimų tyrimo, Operatyvinės veiklos tarnybas ir Interpolo Lietuvos nacionalinis biurą. Tais pačiais metais valdyba pervadinta į Lietuvos kriminalinės policijos biurą.[1]

2007 m. Lietuvos policijos operatyvinės veiklos tarnyba ir Lietuvos policijos liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos tarnyba prijungtos prie Lietuvos kriminalinės policijos biuro, o 2013 m. prie biuro prijungta Policijos departamento Kriminalinės policijos valdyba (tuo pačiu biuras perėmė kriminalinės policijos valdymą).[2][3]

2014–2016 m. pertvarkyta biuro struktūra, o biuras perėmė policijos komisariatų kriminalinės policijos padalinių koordinavimą.[4]

Viršininkai

Vizgirdas Telyčėnas – 2001–2005 m.

Algirdas Matonis – 2005–2014 m.

Rolandas Kiškis – nuo 2014 m.[5]

Tam, kad žinoti, kokios yra jau minėtos KPB atsiradimo šaknys, reikėtų paimti dar vieną pavyzdį – vadinamąją „tulpinių“ istoriją.

Tai buvo slapta policijos apginkluota gauja, su kuria nuolat susitikinėjo policijos komisarai, buvo sudarę net savo „slaptą daro planą“ (kurį pirmas paviešino „Laisvas laikraštis“) ir duodavo nurodymus, ką veikti.

Mainais „tulpiniai“ turėjo policijos „stogą“, ir matyt galėjo žudyti, ką panorėję. Kitaip tariant, „tulpinių“ gauja buvo toks slaptas policijos komisarų „smogiamasis būrys“, reikalingas atlikti nešvariems darbeliams, į kuriuos patys komisarai jau bijodavo veltis. Galiausiai „tulpiniai“ atliko savo svarbiausią užduotį – pagrobė ir nužudė „Mažeikių naftos“ direktorių Gedeminą Kiesų, jo sūnų ir vairuotoją. Vienintelė priežastis, kodėl buvo nužudytas G.Kiesus – jis neslėpė savo norą pats privatizuoti savo tuomet dar valdišką naftos perdirbimo gamyklą, ir kliudė „tikriesiems“ Vytauto Landsbergio atvestiems „investuotojams“. Policija ir prokuratūra  „nustatė“, kad „tulpiniai“ norėjo Kiesus tik apiplėšti.

„Tulpinių“ lyderis Algimantas Vertelka interviu LL sakė, kad dar neatėjo laikas papasakoti apie „tulpinių“ ir policijos bendradarbiavimą.

KPB visu gražumu pasirodė Garliavos  pedofiljos byloje

Po to, kai Kaune buvo nužudytas teisėjas Jonas Furmanavičius. Seime kilo didelis triukšmas, ir specialiai sudaryta komisija konstatavo, kad visa teisėsauga, tirdama pedofilijos bylą, dirbo aplaidžiai ir galimai bendrininkavo su nusikaltėliais. Tačiau praėjo tik keli metai, ir viskas apsivertė. Ta stebuklinga gauruota ranka, kuri privertė politikus pakeisti savo nuomonę, ir buvo tas jau minėtas KPB.

Visi žmonės, kurie liudijo pedofilijos byloje, buvo traiškomi, teisiami ir žudomi. Pvz., D.Kedžio tėvas buvo nuteistas vien todėl, kad paliudijo, kad nuvažiavęs pasiimti anūkės, rado Andrių Ūsą namuose su vienais apatiniais. Teismas tai traktavo kaip „šmeižtą“.

Apklausiama mergaitės močiutė Laima Kedienė parodė, kad kai A. Ūsas atsirado S. gyvenime ir mergaitė būdavo su mama, ji, anot L. Kedienės pradėjo keistai elgtis: „Kadangi prisiteisėm pasimatymus su mergaite, paimdavom pas save. Tada pastebėjome pasikeitusi elgesį. Vaikas seilėjosi, keistai bučiavosi. Paklausiau, kas taip daro? Kodėl tu taip darai. Atsakė, jog Andrius. Rodė, kai jis daro su „sysalu“, kaip tampo ir kiša į burną. Nuo to mergaitė nuolat skundėsi , kad skauda gerklytę“.

„Mažametė minėjo, kad Andrius buvo baisus, storu pilvu, vardijo ir jo draugus – Joną ir Aidą, kurie su „baltais triusikais“ gaudė ją ir kitą mergaitę O., stumdavo į lovą, tepdavo visą kūną muilu ir „sysalą“ kišdavo į užpakaliuką. Mergaitė sakė, kad kai kišdavo „sysalą“ O. labai rėkė, o ji kentė. Mama tuo metu diržu mušė Andrių ir paskui valydavo kremą. Kai atvažiuodavo Aidas, S. atiduodavo ją vyriškiui. Aidą, anot moters, mergaitė apibūdino gražiausiu, Ūsą – storu, o Joną – baltu. Mergaitė su vyriškiais eidavo į butą, kur buvo kilimas. Mergaitei grįžus iš psichiatrijos ligoninės, ši kaimynei pasiūlė žaisti: „Tu būsi Aidu, o aš tave mušiu. Ji taip darė su didele jėga. Labai nustebau.“

Ką ir su kuo A.Ūsas veikė 2008 metų vasarą Kleboniškio miško parke?

Panevėžio apygardos teismui atmetus Venckų skundus ir nusprendus, kad įtariamajai savadavimu įtarimai pedofilijos byloje neturi būti pareikšti, “Karšto komentaro” redakcija gavo anonimo atsiųstą pedofilijos bylos medžiagos kopiją, ant kurios didelėmis raidėmis užrašyta: “Ar šioje medžiagoje galima rasti pedofilų ir jiems talkinusių „motinų” kaltės?”

Iš anonimo atsiųstos pedofilijos bylos medžiagos matosi, kad birželį nužudytas Andrius Ūsas, kuris pedofilijos byloje yra kaltinamas mažametės D.Kedžio dukrelės tvirkinimu, tą pačią vasarą, kada, kaip įtariama, buvo tvirkinama mažametė, galimai turėjo lytinių santykių ir su vyrais.

Tai rodo šiame pedofilijos bylos ikiteisminiame tyrime liudytojų Pauliaus Sakalausko, Algimanto Babilo ir Aivaro Alimo parodymai. “Jie iš esmės patvirtina įtariamojo A. Ūso lytinį iškrypimą ir ko visiškai neanalizuoja šią bylą tiriantys prokurorai”, – teigiama į “Karšto komentaro” redakciją atsiųstame laiške.

Liudytojas Paulius Sakalauskas parodė (20 tomas, b.1.294-296), kad atsimena, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą, vieno iš vykusių teismo posėdžių metu, datos nurodyti negali, teisėja Regina Mąjauskienė jo paklausė, ar jis su Algimantu Babilu buvo sulaikęs pedofilijos skandale minimus asmenis.

Jis jai atsakė, kad 2008 metų vasaros metu jis su A. Babilu Kleboniškio miško parke buvo aptikę du automobilius, viename iš kurių buvo užtikti du nuogi vyrai, kurie lytiškai santykiavo. Jis pasakė, kad vienas iš tų vyrų pedofilijos skandale minimas asmuo, kadangi apie tai jam, maždaug 2009 metų pabaigoje, pasakė A. Babilas, t.y. jis jam pasakė, kad vienas iš minėtų vyrų galėjo būti pedofilijos skandale minimas asmuo.

Liudytojas Algimantas Babilas parodė (20 tomas, b.1.297-299), kad jis girdėjo kaip P. Sakalauskas teisėjai R. Majauskienei pasakė, kad galimai vienas iš sulaikytų vyrų yra minimas pedofilijos skandale. Kurį būtent asmenį P. Sakalauskas turėjo galvoje taip sakydamas, jis nežino.

Maždaug 2009 metų spalio mėnesio pabaigoje tarp jo ir P. Sakalausko buvo pokalbis apie tai, kad vyrai, kurie buvo sulaikyti Kleboniškio miško parke, galimai yra įsipainioję pedofilijos skandale.

Apie du vyrus, kurie buvo aptikti lytiškai santykiaujantys automobilyje Kleboniškio miško parke, gali pasakyti, kad toks atvejis tikrai buvo, t.y. 2008 metų pavasario pabaigoje vasaros pradžioje Kleboniškio miško parke buvo aptikti du automobiliai, viename kurių buvo užtikti du nuogi lytiškai santykiaujantys vyrai.

Apklaustas liudytoju prokuroras Aivaras Alimas (20 tomas, b.1.300-302) parodė, kad abu kaltinamieji Paulius Sakalauskas ir Algimantas Babilas patvirtino, kad galimai 2008 m. vasarą buvo Kleboniškio miško parke stovinčiame automobilyje užtikę du lytiškai santykiaujančius vyriškius, tačiau tų asmenų tiksliai neįvardino. P. Sakalauskas paminėjo, kad vienas iš šių asmenų yra pedofilijos skandalo „herojus”. Teisėja dar paklausė, ar kalba eina apie nušautą teisėją, tačiau P. Sakalauskas atsakė, kad ne apie teisėją, o „apie tą kitą”.

KK inf.