Nacionalinė koncertų salė ant Tauro kalno jau tapo "juodoji skylė"

Tema: Tauro kalnas – Lietuvos reprezentacinis objektas

Gerbiama viceministre,

dėkoju Jums ir kolegei viceministrei už formalius atsakymus ir internetinės informacijos pateikimą.

Reaguodamas į Jūsų raštus, esamą situaciją ir atliekamus veiksmus dėl Nacionalinės koncertų salės projekto, noriu pateikti labai korektiškus, etiškus, pakankamai argumentuotus savo komentarus, paaiškinimus ir įžvalgas, o jų kopijas – Jo Ekscelencijai Prezidentui bei kitiems garbiems Lietuvos asmenims.

Dėl Nacionalinės koncertų salės svarbos

Šios Vyriausybės programinė nuostata dėl Nacionalinės koncertų salės statybos yra žinoma seniai – nuo kadencijos pradžios ir dar anksčiau, todėl šis klausimas yra nekvestionuojamas. Jeigu yra nustatytas naujos ir gerų akustinių parametrų koncertų salės poreikis ir trūkumas Lietuvoje, reiškia, tokia salė turėtų atsirąsti. Apie tai aš savo ankstesniuose laiškuose seniai esu patvirtinęs „juodai ant balto” ir tuo galima įsitikinti, jeigu skaitėte arba paskaitysite ankstesnius mano raštus.

Žinoma, nevertinant naujųjų laikų COVID-19 pandemijos metu pateiktų įrodymų, kuriais visiems teko įsitikinti, kad prekybos centras yra tris kartus vertingesnis, reikšmingesnis ir svarbesnis už bet kokią Nacionalinę koncertų salę, o pardavėja – kasininkė yra penkis kartus vertingesnė, reikšmingesnė ir svarbesnė už bet kurią primadoną, koncertuojančią bet kurioje pasaulio koncertų ar nacionalinėje salėje.

Taip pat, nevertinant fakto, ar 2,5 milijono gyventojų turinti šalis – Lietuva, netaps koncertų salių ar Nacionalinių koncertų salių šalimi, kadangi, pagal 2017m. įvykusį tarptautinį architektūros konkursą, 2020 m. gegužės mėnesį Kauno miesto savivaldybė pasirašė sutartį dėl M.K.Čiurlionio vardo aukščiausio lygio ir standartų, tame tarpe ir akustinių, koncertų centro projektavimo darbų atlikimo. Kaunas yra Lietuvos centre, kas ypatingai gerai pasitarnautų tokiai Koncertų salei.

Kaip, kažkada, atsitiko su krepšinio arenomis, kai 2,5 milijono gyventojų turinti Lietuva (bet kuris Rusijos didesnis miestas turi keletą kartų daugiau gyventojų, negu Lietuvos valstybė) tapo tokių arenų šalimi, kai į 10 krepšinio arenų statybas buvo investuota daugiau kaip 400 000 000 litų. Šalyje, kurioje krepšinis yra valstybės gėda. Lietuvos krepšinis yra žemiausio lygio arba vienas žemiausių lygių visoje Europoje, nekalbant apie pasaulinį mastelį. Ir tai buvo padaryta, praktiškai, dėl vieno mėnesio pasismaginimo per Europos krepšinio čempionatą.

Kaip yra žinoma, Nacionalinę koncertų salę taip pat siekiama ir norima pastatyti bei įrengti vienos dienos ar vienos savaitės pasismaginimui per Vilniaus miesto 700 metų jubiliejaus minėjimą 2023 metais. T.y., būtent, šiai datai šturmu yra siekiama veikiančios Nacionalinės koncertų salės ant Tauro kalno.

Panašu, kad Lietuva yra tapusi „jubiliejine” arba „šventine” šalimi, progos tikslu išleidžianti šimtus milijonų ir nesivarginanti dėl to, kad matematikos brandos egzamino neišlaiko 1/3 abiturientų, kas Lietuvą absoliučiai veda į katastrofą ateityje.

Esant tokiam valstybiniam ir valstybininkų požiūriui, nusistatymui ir skaičiavimui, gal, todėl per 30 metų Lietuva taip mažai progresavo ir tiek mažai pasiekė bei yra labai skurdi valstybė, su vienu mažiausių gyventojų pajamingumu ir mažiausiomis arba vienomis iš mažiausių pensijų Europos Sąjungoje. Ramstis – Europos Sąjunga. Kitu atveju – praraja.

Dėl Nacionalinės koncertų salės statybos ant Tauro kalno

Tauro kalno sklypas – Lietuvos Tautos turtas ir nuosavybė.

Ar buvo Lietuvos Tauta paklausta dėl Tauro kalno sklypo panaudojimo? NE.

Ar buvo Lietuvos Tautai pristatyta bet kokia kita alternatyva Tauro kalno sklypo panaudojimui? NE.

Ar buvo Lietuvos Tautai pristatyta Tauro kalno projekto siūloma konkreti alternatyva? NE.

Ar buvo Lietuvos Tautai konkrečiai, aiškiai ir suprantamai pasakyta, kiek tai pačiai Tautai kainuos politikų sumanymai ant Tauro kalno ir vėliau, kiekvienais metais ir pastoviai tie sumanymai kainuos Tautai kąsmet? NE.

Tai kodėl yra nuspręsta ant Tauro kalno statyti Nacionalinę koncertų salę, kuri nieko bendro neturi ir niekada neturėjo nei su Tauro kalnu, nei su Tautos namais? Tenka žiniasklaidoje paskaityti šio projekto straipsnių komentarus ir tų komentarų vertinimą. 60 – 99 % iš Tautos pasisakančiųjų komentaruose ir balsuojančių – PRIEŠ tą ir tokį projektą ant Tauro kalno. Ar Lietuvos valdžia neturėtų suklusti dėl to projekto ir niekaip į tai nereaguoti? Tada kyla klausimas – kodėl Lietuvos politikai ir valdininkai taip nekenčia Tautos?

Negali kažkoks meras arba kažkoks kultūros ministras vienasmeniškai priimti tokios svarbos sprendimą, t.y. uzurpuoti sprendimo priėmimą dėl Tauro kalno panaudojimo ir jo užėmimo.

Nacionalinė koncertų salė, niekas tam netrukdo – gali būti įrengta rekonstruojamuose buvusiuose Vilniaus KONCERTŲ ir sporto rūmuose, įrengiant Kongresų centrą, kuriam yra suteiktas valstybinės reikšmės statusas, kuriame yra numatytas pakankamas ir padidintas salių skaičius ir kitos erdvės. Kaip jau minėjau, Kaune yra pradėtas projektuoti M.K.Čiurlionio koncertų centras, kuriame yra numatyta didžioji koncertų salė, atitinkanti aukščiausius akustinius reikalavimus ir standartus, mažoji koncertų salė bei kitos reikalingos salės ir erdvės. Nacionalinė koncertų salė gali būti statoma ir teritorijoje prie Seimo rūmų. Trumpiau – yra daug teritorijų ir vietų, kuriose Nacionalinė koncertų salė gali išdygti. Kas tam trukdo? Ar ant Tauro kalno esančioje Koncertų salėje muzika skambės ypatingiau, negu Kaune prie Nemuno upės arba Vilniuje prie Neries upės?

Nacionalinę koncertų salę statyti ant Tauro kalno nusprendė 2018 m. tuo metu buvusi kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, pasirašydami Ketinimų protokolą. Kultūros ministrė 2018 m. buvo atleista iš pareigų. Šiandien kultūros ministras yra kitas asmuo. Į dabartinį kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską, dar pirmąją jo darbo dieną kreipiausi su prašymu, savo kompetencijos ir galimybių ribose stabdyti, blokuoti Koncertų salės projektą ant Tauro kalno. Reakcija – 0. Kažkodėl tuo visiškai „bereikšmiu” klausimu darbuojasi viceministrės. Taigi, jeigu kultūros ministrė buvo atleista iš pareigų, kodėl yra toliau vykdomas projektas jos inicijuotoje vietoje ant Tauro kalno? Manau, kad galima spėti, jog finansavimo šaltinis ir pinigų suma yra žinomi ir nepakitę ir nėra skirtumo, kas yra kultūros ministras.

Vyriausybės priimamajame aš turėjau susitikimą su tuo metu buvusia kultūros ministre Liana Ruokyte-Jonsson. Pokalbio metu ministrė reiškė pakankamai didelį nepasitenkinimą dėl siūlomos Tauro kalno projekto alternatyvos ir tiesiai, nedviprasmiškai ir ne vieną kartą pasakė ir pakartojo, kad „koncertų salė ant Tauro kalno TIKRAI bus ir NIEKAIP KITAIP”, nors tuo metu, net, dar nebuvo parengta Koncertų salės studija. Iš kur kultūros ministrė ar miesto meras gali žinoti, kad Koncertų salė TIKRAI bus ir TIKRAI bus ant Tauro kalno? Tada kam yra reikalinga tokia studija ir kokia jos paskirtis? Beje, niekas ir niekada neįvardijo, kiek kainavo Koncertų salės studijos parengimas ir jos „nupaišymas”? Ir, ar studijos rengėjai prisiėmė išankstinę atsakomybę dėl parengtos studijos išvadų?

Dėl Nacionalinės koncertų salės projekto biudžeto ir projekto finansavimo

Politikas Remigijus Žemaitaitis yra pasakęs: „Valdžioje visą laiką gerai būti. Valdžioje – pinigų kaip šieno”. Taip pat Remigijus Žemaitaitis sako, kad kultūros ministro kėdę po artimiausių Seimo rinkimų matuoja Artūrui Zuokui. Kaip yra žinoma, Artūras Zuokas su savo svita, vadovavimo Vilniaus miestui metu, labai norėjo ant Tauro kalno statyti Tautos namus, nors pats nežinojo, kaip tie Tautos namai turi atrodyti ir ką jie turi veikti? Bet, vis tiek – šaunuolis. Ko gero, dabar, po Seimo rinkimų ir sėkmės atveju Artūras Zuokas kaip kultūros ministras norėtų statyti Jono Meko paveikslų galeriją. Bet Tauro kalnas jau gali būti užimtas, todėl tektų ieškoti naujo kalno Vilniuje. Gal tai galėtų būti kalnas Liepkalnio gatvės gale. Dar galima būtų nustumti žemyn Gedimino pilį. Arba mėginti išsitekti ant Tauro kalno ir Galerijai, ir Koncertų salei. Realiausiai, kad būtų pasirinktas, būtent, pastarasis variantas.

Buvusių „Profsąjungų rūmų” paėmimas – nupirkimas visuomenės poreikiams kainavo 7 780 000 EUR.

„Profsąjungų rūmų” nugriovimas Lietuvos valstybei kainavo 1 840 000 EUR. Kitos įmonės pasiūlymas su 523 300 EUR mažesne darbų atlikimo kaina Vilniaus miesto savivaldybės buvo atmestas. Dar anksčiau kitos įmonės teiktas pasiūlymas griovimo darbus atlikti už 1 EUR buvo pavadintas nerealus, nerimtas, buvo išjuoktas ir pan. ir toks pasiūlymas net nebuvo svarstomas. O kompanija, atlikusi griovimo darbus, negalėjo atsakyti ir paaiškinti, kodėl jie yra nugalėtojai ir buvo pasirinkti tų darbų atlikimui, tačiau, vis tiek liko labai patenkinti ir džiaugiasi.

Teismo paskirta bauda Vilniaus miesto savivaldybei už neskaidrų konkurso organizavimą – 55 300 EUR (atkreipiu dėmesį į tai, kad Vyriausybė griovimo darbams skyrė 1 900 000 EUR, kurie labai tvarkingai ir tiksliai, kartu sudėjus griovimo darbų kainą ir gautą baudą, buvo įsisavinti – kaip šveicariškas laikrodis). Ir tai – tik pirmas ir nedidelis šio projekto žingsnis. Paėmė ir įsisavino 100 % viską, ką gavo iš Tautos. Net baudą į valstybės biudžetą sumokėjo valstybės biudžeto pinigais. Taip pat – šaunuoliai, ne mažiau šaunūs už Artūrą Zuoką. Taigi, šiai dienai jau yra išleista 10 000 000 EUR. Didžioji tų išlaidų dalis kaip ir yra pagrįsta, nekalbant apie griovimo darbų išlaidas. Tačiau, kaip bebūtų, ką šiandien galima pamatyti ant Tauro kalno?

Koncertų salės studijos kaštai nėra žinomi ir, man atrodo, niekada ir niekur nebuvo įvardyti arba skelbti.

Architektūros konkurso organizavimo kaštai sudarė 145 200 EUR.

Bendras prizinis fondas – 120 000 EUR.

Bendra projekto vertė BUVO planuojama 52 000 000 EUR, įtraukiant visas su objekto projektavimu, statyba, įrengimu ir sklypo sutvarkymu susijusias išlaidas. Jau – tyliai ir ramiai, pradeda aiškėti, kad yra planuojamas objekto kainos padidėjimas, kadangi reikės didinti energinę efektyvumo klasę, gerinti arba keisti salės akustiką ir t.t.. Taip, Lietuvos klimatinės sąlygos nėra vienodos Ispanijos klimatinėms sąlygoms. Noriu pasakyti, kad ir 2017 m., ir 2018 m. jau buvo žinomi padidinti energinio efektyvumo reikalavimai Lietuvoje. Kas pasikeitė, kad reikia planuoti ir nustatinėti didesnį projekto biudžetą? Niekas. Tačiau, kaip yra sakoma, viskas palaipsniui – svarbu su „mažesne” projekto kaina „užsikabinti” ir pradėti reikalingą procesą, o po to objekto kaina išaugs iki reikiamų ir REIKALINGŲ verčių, kad maža nepasirodys. Objektas nupirktoje žiniasklaidoje pradedamas vadinti „trimis deimantais” ant Tauro kalno, o deimantai, kaip žinia – brangus dalykas. Nenoriu spėlioti, tačiau manau, kad prie objekto kainos jau galima pridėti mažiausiai 8 000 000 – 18 000 000 EUR. Pastebėjimas – iš kur buvo žinoma ir kodėl buvo nustatyta, kad, tegul ir preliminari projekto kaina – 52 000 000 EUR, kuri buvo paskelbta, kiek pamenu, gerokai anksčiau prieš visus konkursus? Kodėl ne 82 000 000 EUR arba ne 22 000 000 EUR? Tikriausiai, Ispanijos architektams, „primetant” preliminarią kainą ir nebuvo įvertinta šilumos varža – privaloma energinio efektyvumo klasė. Nenoriu veltis į sąmokslo teoriją. Tačiau, jeigu iš anksto yra žinomas projektuotojas ir projekto rangovas, kuris, galbūt, taip pat galėjo atlikti išankstinius Nacionalinės koncertų salės projekto skaičiavimus, tada, kam ir kodėl buvo reikalingas tarptautinis architektūros konkursas ir kokia jo paskirtis? Juk bet kokiame konkurse nėra žinomas nei dalyvaujančiųjų skaičius, nei konkretūs dalyviai, nei pateikti darbai ir jų skaičius, nei projekto objekto medžiagiškumas, kuris turi įtakos projekto kainai, nežiūrint į tai, kad objekto plotas ir tūris yra vienodas ir nekintantis.

Tauro kalno parko ir Liuteronų sodo tvarkymo projektas didžiąja dalimi finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Bendra projekto vertė – 8 225 902,41 EUR, iš jų ES lėšos – 5 100 742,22 EUR, valstybės biudžeto lėšos – 450 065,49 EUR ir savivaldybės biudžeto lėšos – 2 675 094,70 EUR. Kitais duomenimis – bendra šio projekto vertė, kartu su ES parama, yra apie 14 000 000 EUR, t.y. dar + 6 000 000 EUR.

Taigi, iš viso į Tauro kalną bus investuota mažiausiai 78 000 000 – 80 000 000 EUR. Realiai, kol bus baigtos statybos ir visi kiti darbai, kaštus galima vertinti apie 90 000 000 – 100 000 000 EUR. Siūlau šią sumą prisiminti, užfiksuoti ir vėliau palyginti su projekto faktiniu biudžetu ir sąmata, kai Nacionalinės koncertų salės projektas bus įgyvendintas. Ir įsitikinti realiu skaičiumi arba nuokrypiu į vieną ar į KITĄ pusę. Nepigus bus Vilniaus miesto 700 metų jubiliejus. Nepigiai pasismaginsim. Ir tai dar – toli gražu ne viskas.

Nėra žinoma ir niekas nepasakė, kada Nacionalinė koncertų salė atsipirks ir, kiek milijonų EUR kainuos Nacionalinės koncertų salės ant Tauro kalno išlaikymas per metus ir koks tų lėšų šaltinis? Man atrodo, kad niekada ir niekur tokie duomenys nebuvo skelbti. Panašu, kad Tauta už viską sumokės. Tačiau netikiu, kad daugiavaikė šeima, pensininkai arba paprasti ir normalūs dirbantieji iš Balbieriškio kaimo galės atvykti ir nemokamai klausytis klasikinės muzikos ant Tauro kalno. Tačiau, kodėl Balbieriškio kaimo gyventojai, jeigu jiems nebus leista nemokamai klausytis klasikinės muzikos kamerinėje aplinkoje ant Tauro kalno, turėtų dengti visas išlaidas, susijusias su Nacionaline koncertų sale ant Tauro kalno?

Beje, Kaunas planuoja apie 30 000 000 EUR M.K.Čiurlionio koncertų centro projekto biudžetą, numatant analogiškai arba panašiai, kaip ir Vilniuje, ir didžiąją koncertų salę su 1 523 vietomis (Vilniaus didžiojoje salėje – iki 1 700 vietų), ir mažesnę salę su 700 vietų (Vilniaus mažojoje salėje – 500 vietų), ir transformuojamą pagal poreikius salę su 600 vietų (Vilniaus objekto trečiosios erdvės ploto ir vietų skaičiaus parametrų nežinau). Kauno M.K.Čiurlionio koncertų centras yra tik apie 2 000 kv.m mažesnis už Nacionalinę koncertų salę. Na, Vilnius yra Lietuvos sostinė, todėl Kaunui negalima lygintis prie Vilniaus. Vilniuje toks pats objektas privalo kainuoti 2 – 3 kartus brangiau. Teisingai?

O gal, vis tik, 80 000 000 EUR skirti edukacijai Lietuvoje, kuri yra sugriauta arba, gal, konkrečiai, matematikos mokymui, nes Lietuva jau stovi prie arba labai arti bedugnės krašto ir šalį ištiks neišvengiama katastrofa. Tai – tik laiko klausimas. Ar ne?

O gal, 80 000 000 EUR panaudoti gerai pradžiai, įkuriant valstybinį prekybos tinklą, veikianti rinkos sąlygomis, tačiau taikantį 0 % arba minimalų prekybos antkainį, padengiantį tik veiklos sąnaudas, tačiau dirbantį su nuliniu pelnu. Ko gero nereikėtų, net, ir ES Komisijos leidimo gavimo, nes prekybos tinklas veiktų, kaip ir visi kiti tinklai – rinkos sąlygomis. Valstybė turi daug laisvos žemės, kurios nereikėtų pirkti, o už tokią sumą galima būtų pastatyti 80 prekybos centrų po 1 000 kv.m ploto, už 1 000 EUR/kv.m aukštos kokybės statybos darbų atlikimo kainą, kurie prekiautų, išskirtinai, tik Lietuvos produkcija, taip remdami Lietuvos gamintojus, o Lietuvos pirkėjai galėtų pigiai nusipirkti reikiamus produktus. Taip pat nemažai darbo būtų Lietuvos statybininkams ir būtų sukurta papildomų darbo vietų. Ar ne?

O gal, 80 000 000 EUR panaudoti įrengti Lietuvos savivaldybių turimose ir nenaudojamose patalpose 200 – 400 valgyklų ir tose valgyklose visiškai nemokamai pasiūlyti pietus pensininkams, neįgaliesiems, daugiavaikių šeimų vaikams ir pan.. Ar ne?

O gal, už 80 000 000 EUR pastatyti 4 – 5 naujas gamyklas po 16 000 000 – 20 000 000 EUR, 10 gamyklų po 8 000 000 EUR arba 16 gamyklų po 5 000 000 EUR ir sukurti šimtus naujų darbo vietų ir gaminti, tegul, net ir pačiai Lietuvai tik reikalingą produkciją. Ar ne?

O gal, 80 000 000 EUR skirti valstybės įnašui į mano siūlomo viešosios ir privačios partnerystės Tauro kalno alternatyvaus projekto akcijų paketą, kuriame valstybė galėtų turėti 1/3 dalį tokiame Lietuvos reprezentaciniame projekte ir gauti iš to realią finansinę ir prestižo naudą. Ar ne?

Neabejoju, kad asmenys, kurie priėmė tokį sprendimą dėl Koncertų salės ir dėl Koncertų salės statybos ant Tauro kalno, šio projekto asmeninėmis lėšomis jokiu būdu ir tikrai nefinansuotų. Kai pinigai yra Tautos, tada lengva ranka galima tuos pinigus paimti ir „įsisavinti”. Teisingai? Tačiau, net ir Jungtinėse Amerikos Valstijose toks projektas ir taip nebūtų vykdomas. Nežiūrint į tai, kad JAV yra nedaug, tik simboliškai, bet, vis gi, truputį turtingesnė šalis už Lietuvą.

Mano siūloma Tauro kalno projekto alternatyva numato projektą finansuoti privataus kapitalo lėšomis. Arba didžiąja dalimi finansuoti privataus kapitalo lėšomis. Suprantama, jeigu projektas būtų finansuojamas privataus kapitalo, politikai ir valdininkai prie pinigų būtų prileisti per patrankos šūvį. Ir tai būtų pats mažiausias atstumas. O politikai ir valdininkai, gi, visada nori jausti pinigus, būti šalia pinigų, net, fiziškai, savo rankomis pinigus liesti ir čiupinėti. Tai – normalu, tai – žmogiškas jausmas. Taip galima, net, ir patenkinti savo poreikius. Negalima iš žmonių atimti norą gerai gyventi. Teisingai?

Todėl mano pasiūlymas ir teikiama projekto alternatyva yra rakštis politikams ir valdininkams vienoje vietoje ir niekam tai yra nereikalinga.

Dėl Tauro kalno projekto alternatyvos ir jos koncepcijos viešinimo

Per pastaruosius 11 metų Tauro kalno projekto alternatyą susipažinimui, realiam svarstymui ir paviešinimui visuomenei teikiau daugeliui: visų kadencijų Vyriausybėms ir jų Premjerams, kultūros ministrams, ūkio ministrams, Lietuvos Respublikos Prezidentams, vienam kandidatui į Lietuvos Respublikos Prezidentus, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei ir buvusiam valstybės kontrolieriui (beje, valstybės kontrolierius palaikė mano principinę nuostatą), Seimo nariams ir jo pirmininkams, visoms politinėms partijoms ir jų pirmininkams, Vilniaus miesto savivavldybės tarybos nariams, merams ir pavaduotojams, VISOMS PAGRINDINĖMS ŽINIASKLAIDOS PRIEMONĖMS, pagrindiniams dienraščiams ir kitiems. Ir ne po vieną kartą kiekvienam adresatui.

Ar teko kada nors ir kur nors apie tai girdėti ir skaityti? NE. Kodėl? Nes niekur nebuvo tai pateikta, nebuvo keliamas klausimas Tautoje, kad išprovokuotų diskusijas ir pan.. Apie politikus ir valdininkus bei jų užimtą poziciją jau esu sakęs, tačiau, kodėl tyli žiniasklaida? Todėl, kad žiniasklaida ir jos atstovai už eurą parduotų savo tikrą motiną ir yra parsidavusi už pinigus. Kas moka, taip ir rašo arba nerašo. Tai yra suprantama – privataus kapitalo žiniasklaida, užsienio akcininkai, savininkai privatūs Lietuvos asmenys ir juridiniai asmenys ir kiti, kurie įžvelgia naudą ir ją gauna arba jos neįžvelgia ir negauna. Tai – normalu. Tačiau nacionalinis transliuotojas LRT – nėra privatus žiniasklaidos rinkos žaidėjas. Kodėl tyli LRT? Kam turėtų atstovauti LRT – tiems, kurie skirsto pinigus ar tiems, kurie duoda pinigus? Vienas 15min.lt žurnalistas man kažkada pasakė: „Jeigu mes apie tai parašysime, tau bus tai naudinga …”. Norėjau tada tą žurnalistą pasiųsti mažais ir greitais žingsneliais į vieną labai konkrečią, aiškią, suprantamą, visiems nuo vaikystės žinomą vietą, nekeliančią jokių abejonių – kur, tačiau to nepadariau. Ypač gerai šis pasiuntimas skamba rusų kalba – toks solidus, nepaliekantis jokių abejonių ir klausimų, kur reikia eiti. O dabar ir gailiuosi, kad to nepadariau. Daug kas yra pataisoma.

Lietuvos žiniasklaidos pilietiškumas yra lygus 0 arba žiniasklaidos priemonių pilietiškumas yra proporcingai lygus gautiems pinigams. Kaip sakiau, dėl LRT turėtų būti keliamas atskiras klausimas, kam ir kokiems interesams atstovauja LRT arba konkretūs LRT asmenys? Ir, ar tikrai nereikia pokyčių LRT?

Dėl pasiūlymo politinei partijai

Kaip jau minėjau, per pastaruosius 11 metų Tauro kalno projekto alternatyvą ir jos koncepciją esu pateikęs įvairaus rango politikams, valstybinėms institucijoms ir, beveik, visoms oficialiai registruotoms politinėms partijoms Lietuvoje ir jų vadovams.

Kaip yra žinoma, ne viena politinė jėga ir ne vienas politinis veikėjas į tai nesureagavo. Kodėl? Manau, kad Tauro kalno tema ir projektas, tam tikra prasme, yra pavojingas, labai nepatogus ir slidus reikalas. Kodėl? Juk apie 15 metų kažkas yra kalbama, kažkokių būta mėginimų, tačiau taip nieko realaus ir rimto iki šiol nepadaryta. Politikai, BENT JAU VIEŠAI, bijo liesti tą temą, bijo eiti prieš galimą srovę, kadangi bijo prarąsti reitingus, bijo pralaimėti rinkimus, bijo nepakliūti į valdžią ir pan.. Geriau nepatogios temos neliesti, kad nepakenkti sau pačiam. Tačiau, ar Lietuva daug prarąstų, jeigu nukrįstų kažkieno reitingai, kažkas nelaimėtų arba pralaimėtų rinkimus ir pan.? Lietuva ir Tauta visiškai nieko neprarąstų. Tad ko reikėtų bijoti?

Prieš 2020 m. Seimo rinkimus Tauro kalno projekto alternatyvą ir koncepciją, ko gero, norėčiau ir galima būtų pasiūlyti Darbo partijai. Nežiūrint, kad šią informaciją ir pasiūlymą Darbo partija ir Viktoras Uspaskich yra gavę ir anksčiau.

Darbo partijos rinkimų kampanijos vizija padaryti Lietuvą viena iš patraukliausių pasaulio valstybių penketuke labai imponuoja ir tai yra labai teisingas ir ambicingas noras ir tikslas. Net, jeigu šito per kadenciją ir nepavyktų padaryti, tačiau to būtų siekiama, Lietuva labai stipriai šautų į viršų visose srityse.

Todėl siūlau Darbo partijai jos pačios vardu, Tauro kalno projekto alternatyvą ir jos koncepciją, remiantis mano pateikta informacija, komentarais ir įžvalgomis, per rinkimų kampaniją pristatyti ir pateikti visuomenei, tai padarant vieno straipsnio arba keleto straipsnių ciklu žiniasklaidoje, apmokant už tai rinkimų kampanijai skirtomis lėšomis. Ką iš to laimėtų Darbo partija? Darbo partija laimėtų labai daug papildomų reitingo taškų ir balsų rinkimuose. Kodėl laimėtų? Todėl, kad Tauta, kiek esu pastebėjęs ir įsitikinęs, labai kategoriškai yra nusiteikusi prieš planuojamus ir atliekamus veiksmus ant Tauro kalno ir didžioji dauguma, bent jau tie, kurie susipažįsta su padėtimi ir seka situaciją, nepritaria Nacionalinės koncertų salės statybai ant Tauro kalno, nepritaria Tauro kalno darkymui, nepritaria numatytai architektūrai, nepritaria milžiniškų lėšų švaistymui Tautos sąskaita ir, drįsčiau teigti, nepritaria Koncertų salės idėjai. Na, kaip minėjau, dėl pačios Koncertų salės, galbūt, nereikėtų diskutuoti, jeigu jinai iš tikrųjų yra reikalinga. Tik klausimas – kur jinai turi būti ir kiek tokių salių Lietuvai reikia? Išsaugant Lietuvos Respublikai POTENCIALĄ turintį Tautos turtą – Tauro kalno sklypą.

Mano nuomone ir daugelio Lietuvos piliečių nuomone, kurie skaito ir susipažįsta su pateikiama žiniasklaidoje informacija apie projektą ir ne tik (tuo galima įsitikinti) – šis projektas yra nusikaltimas prieš valstybę, prieš Tautą, biudžeto lėšų besąlyginis ir sąmoningas švaistymas, prisidengiant skambiu „Tautos namų” vardu.

Jeigu būtų surąsti būdai ir metodai, kaip išsamiai, detaliai, suprantamai paaiškinti ir supažindinti Tautą – ne vien tik Vilniaus miesto gyventojus, bet ir Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Panevėžio miesto, Šiaulių miesto ir visų kitų Lietuvos miestų ir rajonų gyventojus su Nacionalinės koncertų salės projektu ir to projekto įgyvendinimu, būtent, ant Tautai priklausančio Tauro kalno sklypo, to projekto finansiniais duomenimis ir pagrindimu, finansavimo šaltiniais ir kąsmetinėmis finansinėmis išlaidos bei jų padengimu, Tauro kalno projekto alternatyva (-omis) ir, atitinkamai, su alternatyvaus (-ių) projekto (-ų) finansine puse ir, jeigu tikrai būtų matoma ir žinoma, kad Tauta arba didžioji Tautos dalis sveikina ir pritaria tokiam Nacionalinės koncertų salės ant Tauro kalno statybos projektui – GALIMA STATYTI.

Siūliau Tauro kalno sklypą, kartu su Lukiškių aikšte, paimti valstybės žinion, tačiau toks pasiūlymas nesulaukė atgarsio.

Siūlau dar vieną straipsnio papildymo variantą. Kadangi Jūsų teksto redakcijoje neatsispindi, kokią Tauro kalno projekto alternatyvą aš siūlau. O tai yra labai svarbu. Mat, tame rašte, kurio kopiją Jūs perteikėte parengtame savo – mano straipsnyje, buvo prisegtas failas su laišku S.Skverneliui, t.y. buvo pateikta projekto išplėstinė koncepcija ir jos santrauka. O naujame Jūsų laikraščio straipsnyje tai neatsispindi. Todėl siūlau, tiesiog, į straipsnį įdėti dar vieną naują pastraipą „Už savo pinigus pastatytų Tautos namus mums”. Na, ir matau tikslinga kelti klausimą dėl valstybės santvarkos gyvybingumo ir funkcionavimo, pridedant dar vieną pastraipą „Lietuva – konstitucinė monarchinė respublika” (tik nežinau, ar su informacija dėl paskelbtos apklausos – balsavimo; jeigu tos informacijos nedėti – reikia išbraukti teksto dalį mėlynu šriftu, žr. apačioje).

Pastaba: dar reikėtų viską patikrinti, ar nesikartoja kai kurios teksto dalys; siūlomi papildymai yra tiksliau suformuluoti.

Už savo pinigus pastatytų Tautos namus mums

Vietoje Nacionalinės koncertų salės projekto, įvairioms ir visų lygių valstybinėms institucijoms – nuo Vilniaus miesto savivaldybės iki Prezidentūros – per pastaruosius 11 metų esu pristatęs ir pasiūlęs regioninės (Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija) reikšmės ir paskirties tarptautinės klasės pasaulinio tinklo ***** + viešbučio ir 1 500 vietų konferencijų centro – koncertų salės komplekso, su integruotais Tautos namais ir Tarptautiniu taikos derybų centru – LIETUVOS RESPUBLIKOS IR SOSTINĖS – VILNIAUS REPREZENTACINIO OBJEKTO idėją. Salė – dvigubos paskirties, naudojama ir koncertų, ir tarptautinių bei vietinės reikšmės konferencijų rengimui, tokiu būdu salę išnaudojant pragmatiškai, maksimaliai racionaliai ir „be prastovų“.

Komplekso pilnas ir tiesioginis valdymas (ne franšizės pagrindu) turėtų būti perleistas „The Ritz – Carlton“, „InterContinental“ arba kitai panašaus lygio pasaulinei kompanijai. Pasaulinio lygio operatoriaus vardas generuotų papildomą ir padidintą interesą koncertams, atlikėjams ir pačiai koncertų salei. Pagal susitarimą, tas pats pasaulinis operatorius galėtų būti ir Tautos namų marketingo vystytojas tarptautiniu mastu, dėl ko Lietuvos Respublikos Tautos namai taptų žinomi pasauliniu – platesniu, negu Lietuvos mastu.

Objektas galėtų tapti ir savotišku Tarptautiniu taikos derybų centru. Lietuva, kaip trečioji šalis, galėtų kviesti pas save pasaulio, politinius ir religinius lyderius taikos deryboms tais atvejais, kai įvairiose pasaulio vietose vyksta neramumai, karo veiksmai, konfliktai ir pan.. Taip Lietuva tik padidintų savo prestižą ir svorį tarptautinėje arenoje bei savo žinomumą, kaip taikios ir taikos siekiančios bei atviros ir patrauklios investicijoms šalies.

Toks projektas turėtų būti įgyvendinamas PPP (ang. „Public – Private Partnership“) viešosios ir privačios partnerystės juridinės sutarties pagrindu ir didžiąja dalimi finansuojamas privataus kapitalo lėšomis, tokiu būdu išvengiant valstybės daugiamilijoninių išlaidų arba skolų, finansuojant / kredituojant projektą. Projekto preliminari vertė (12 metų senumo skaičiavimais) sudaro 238 mln. EUR. Šiai dienai, preliminariai, bendras investicijas reikėtų vertinti 300 – 350 mln. Eur. Analogiško arba panašios paskirties objekto su analogišku – pilnu ir tiesioginiu valdymu Lietuvoje iki šiol nėra.

Mano siūloma Tauro kalno projekto alternatyva numato projektą finansuoti privataus kapitalo lėšomis. Arba didžiąja dalimi finansuoti privataus kapitalo lėšomis. Suprantama, jeigu projektas būtų finansuojamas privataus kapitalo, politikai ir valdininkai (valstybininkai) prie pinigų nebūtų prileisti per patrankos šūvį. Ir tai būtų pats mažiausias atstumas tokiu spinduliu, per visą perimetrą. O politikai ir valdininkai (valstybininkai), gi, visada nori jausti pinigus, būti šalia jų, net, fiziškai, savo rankomis tuos pinigus liesti ir čiupinėti. Tai – normalu, tai – žmogiškas jausmas. Taip galima, net, patenkinti ir savo poreikius. Negalima, juk, iš žmonių atimti norą gerai gyventi. Tai – žmogaus prigimtinė teisė. Teisingai?

Gal todėl mano pasiūlymas ir teikiama projekto alternatyva yra rakštis politikams ir valdininkams (valstybininkams) vienoje vietoje.

Lietuva – konstitucinė monarchinė respublika

1. Panašėja, kad dabartinė Lietuvos valstybės – politinė ir administracinė santvarka išsisėmė. Ji negali efektyviai priimti valstybinių sprendimų. Esant tokiam valstybininkų supratimui, jų skaičiavimams, jų „strategavimui”, įvairiems „vojažams”, jų priimamiems sprendimams Tautos sąskaita, pagalvoji, ar neturėtų Tautoje prasidėti rimtos diskusijos ir svarstymai apie Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimą, dėl valstybės santvarkos pakeitimo, iš parlamentinės – prezidentinės respublikos pereinant į monarchinę respubliką?

Iš esmės tai yra įmanoma – nedidelė valstybė, lengvai valdoma, nelabai brangi. VĮ „Registrų centras” registruoto ir deklaruoto Lietuvoje esančio viso nekilnojamojo turto (žemės, vandens telkinių ir pastatų) vertė yra 119 mlrd. Eur. Tokiam būsimam valstybės vadovui – „įkandama” suma. Vertinant reikalavimus ir norint, galima būtų tą sumą ir padidinti 1,5 – 2 kartus. Jinai liks „įkandama”. Tai nereiškia, kad turėtų būti parduota Lietuva ir pakeista valstybinė bei privati nuosavybė. Nuosavybė liktų, kaip buvę. Tai galėtų būti atitinkamos sumos deponavimas Lietuvos banko sąskaitoje, kaip atsvara Lietuvos ilgalaikio turto vertei, kaip garantas, kaip rezervas ar pan.. Vėliau pervedant pinigus į naujai įkurtą monarcho banką, su 1 % valstybiniu kapitalu, pinigus naudojant Lietuvos finansinėje sistemoje, ekonomikoje, infrastruktūroje, skiriant labdarą ir paramą. Tokiu būdu gaivinant Lietuvos ekonomiką, įvedant naujus gamybinius pajėgumus, investuojant į biotechnologijas, dalyvaujant MTN (ang. „Medium- Term Note”) programose ir pritraukiant į šalį naujus projektus bei papildomą kapitalą, taip vystant pramonę ir kitus aukštos pridėtinės vertės bei didelio pelningumo projektus.

Toliau – numatyti atitikties reikalavimus būsimam valstybės vadovui, kurių pagrindiniai būtų: kapitalo kilmė ir istorija bei vadovo pilietybė. Tautybei esant nereikšmingai, o pilietybei – reikšmingai, su priklausymu europinei ir / arba transatlantinei zonai. Kandidatą ir dokumentus turėtų vertinti Lietuvos Konstitucinis teismas, tarptautinė audito institucija ir tarptautinė kredito reitingų agentūra.

Tada numatyti valstybės naujos santvarkos valdymo struktūrą, sumažinant 60 – 70 % bendrą valstybininkų skaičių, tačiau labai ženkliai valstybininkams padidinant darbo užmokestį. Kad valstybės ir jos vadovo sprendimai būtų efektyvūs, racionalūs ir greitai priimami.

2. O iki tol valstybininkai turėtų galvoti apie tai, kad Tauta gali ateiti prie bet kurių valdžios rūmų, pabelsti į duris ir paprašyti jas atidaryti pasikalbėti. Valstybininkai privalo turėti omenyje, kad su Tauta žaisti yra nevalia.

Ir visiškai pabaigai noriu pasakyti, kad su šiuo straipsniu, internetiniame tinklalapyje www.sirvinta.net –> skiltis „Nuomonės” –> 2021.04.01 straipsnis, yra pradėta apklausa – balsavimas, kokiam Tauro kalno projektui pritaria lietuvių Tauta ir Lietuvos visuomenė:

80 – 100 mln. Eur vertės Nacionalinė koncertų salė ir jos pilnas išlaikymas su 100 % valstybės – Tautos finansavimu?

300 – 350 mln. Eur vertės regioninės reikšmės (Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija) ir paskirties, Lietuvos ir sostinės – Vilniaus reprezentacinis objektas ir jo pilnas išlaikymas su privačiu kapitalu arba absoliučiai didžiąja jo dalimi?

Jeigu Tauro kalno projekto tema išliks aktuali iki bet kurių sekančių rinkimų, gauti apklausos – balsavimo rezultatai, kas yra ne mažiau svarbu už Tautos pinigus, gali būti signalas kandidatams ir indikacija į jų rinkimų programų nuostatas, būsimuose Vilniaus miesto mero ir savivaldybės tarybos rinkimuose, Seimo rinkimuose ir Prezidento rinkimuose. Gal tokiu būdu projekto klausimui pavyktų sutelkti visų lygių valdymo institucijas arba, tai bus galimybė Širvintų rajono ir Lietuvos visuomenei savo ir kiekvieno asmenine nuožiūra bei demokratiškai „atspardyti užpakalius” atitinkamiems kandidatams.

Projekto alternatyvos autorius

(pavardė redakcijai žinoma)