N.Venckienės skundą nagrinėja garsus LAT bylų klastotojas Aurelijus Gutauskas

Collage Maker 06 Nov 2022 07.00 PM

Collage Maker 06 Nov 2022 07.00 PM

Antradienį, lapkričio 8 d., taip vadinamas aukščiausias teismas nagrinės Neringos Venckienės skundą.
Teismo sudėtis – Albinas Antanaitis  (pirm. ), Aurelijus Gutauskas  (pran.), Audronė Kartanienė – nepalieka Neringai Venckienei jokių šansų, kad jos skundas bus išnagrinėtas objektyviai. N.Venckienė šios mafijinės sistemos buvo nuteista dviem metų kalėjimo vien už tai, kad bandė ginti savo brolio dukrą. Ji pasakojo, kad buvo prievartaujama pedofilų, ir šiuos juos liudijimus patvirtino valstybinė psichatrinė ekspertizė, nustačiusi, kad auka nėra linkusi meluoti. Tačiau šiuos nusikaltimus pridengė toks teisėjas Cininas, kuris iš lubų nustatė, kad „nieko nebuvo“.
Turint omenyje, kad bylos pranešėjas yra bene garsiausias šio taip vadinamo aukščiausiojo teismo teisėjas, baudžiamųjų bylų skyriausi pirmininkas Aurelijus Gutauskas. LL ne kartą rašė apie šio teisėjo klastotes, ir man pačiam teko patirti, kad yra teisingumas Aurelijaus Gutausko rankose.
Dar pernai tas tūlas Gutauskas nagrinėjo mano skundą, kuriame aš prašiau atnaujinti baudžiamą bylą, kurioje buvau nuteistas šios mafijos už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką.
Tūlas Aurelijus Gutauskas nurodė, kad valdžią kritikuojančių žurnalistų vieta – kalėjime
Yra toks Lietuvos aukščiausias teismas, paskutinė instancija šioje mafijinėje valstybėje. Šis vadinamas LAT jau daugiau nei dešimt metų persekioja mane už teisėtą veiklą, o aš atkakliai reikalauju, kad vadinamiesiems šio teismo „teisėjams“ būtų keliamos bylos dėl nekaltų žmonių persekiojimo. Šią mafiją aptarnaujantys prokurorai man rašo „raštelius“, kad „vzio zakoono“. O kai aš parašau skunde, kad teismo įvestą cenzūrą kategoriškai ir imperatyviai draudžia LR Konstitucijos 44 str. 44 str. 1 d. : „masinės informacijos cenzūra draudžiama“, tada šie banditeliai, apsimetantys „teisės elitu“, man parašo, kad „nėra teisinių argumentų“ bylai atnaujinti.

gutausko

Kokių jie dar nori argumentų – ar, kaip įpratę, nori 15 000 eurų vien už tai, kad „aukščiausias teismas priimtų nagrinėti skundą?“. Nemokėsiu šiems banditams nė cento, tačiau persekiosiu juos iki savo gyvenimo pabaigos žinau, kad po 15 metų persekiojimo laukti liko nebedaug.
Tas vadinamas Aurelijus Gutauskas man savo paskutinėje „šaprgalkėje“ nurodė, kad aš, „Laisvo laikraščio“ redaktorius, daug kartų nuteistas už savo žurnalistinę veiklą, nepateikiau jokių „teisinių argumentų“, kodėl buvau nuteistas nepagrįstai ir už teisinę veiklą:
O štai ir mano skundas, kuriame, pasak teisės korifėjaus Gutausko, nėra „jokių teisinių argumentų“, kad žurnalisto nuteisimas už žurnalistiką yra neteisėtas.
Jeigu čia mažai „teisinių argumentų“, tai kokių dar argumentų reikia šiai banditų gaujai, kuri įsitaisiui aukščiausiame teisme?
Štai visas mano skundas be jokių „teisinių argumentų“:
Lietuvos Aukščiausiajam teismui
Pareiškėjas Aurimas Drižius, ak Konstitucijos pr. 23B, Vilnius
El. paštas : llredakciia@gmail.com
2021 m. lapkričio 12 d.
Pareiškimas dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-257-648/2010 (nagrinėtos Vilniaus miesto apylinkės teisme),(Nr. 1A312-495-2012 – Vilniaus apygardos teisme), atnaujinimo dėl netinkamai taikytų teisės aktų, cenzūros įvedimo, žurnalistikos kriminalizavimo
Jau daugiau nei 12 metų – nuo 2009 m. esu persekiojamas nusikalstamos organizuotos teisėjų ir prokurorų gaujos, kuri mane persekioja už visiškai teisėtą veiklą pagal melagingus buvusio Seimo nac. Saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A.Sadecko skundus ir parodymus teisme.
T.y. šioje baudžiamojoje byloje dar 2010 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas A. Pažarskis, šiuo metu einantis taip vadinamojo Aukščiausiojo teismo teisėjo pareigas, o taip pat Vilniaus apygardos teismo teisėjos baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1-257-648/2010 pritaikė cenzūrą ir nuteisė
mane, „Laisvo laikraščio“ redaktorių Aurimą Drižių už sąžiningą savo pareigų atlikimą, spaudos darbą ir žurnalistiką.
1. T. y. buvau nuteistas už tai, kad : „A.Drižius nuteistas už tai, kad jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: A. Drižius nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: jis nevykdė 2009-04-10 priimto Vilniaus 1 apylinkes teismo sprendimo. kuriuo jam ir ( – )
yra uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose A. Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir G. Kiesaus nužudymu.. 2009-09-12 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ straipsnyje „( – )“ A. Sadecką siejo su akcine bendrove ( –), su šios bendroves privatizavimu ir G. Kiesaus nužudymu.. Savo skunde nurodžiau, kad teisėjas A.Pažarskis nutarė pripažinti mane kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. ir paskirti laisves apribojimą vieneriems metams, įpareigojant ji bausmes atlikimo laikotarpiu be bausme vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, buti namuose kiekviena diena nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nėra susiję su darbu. Taip pat – tenkinti iš dalies civilinį ieškinį ir priteisti iš A. D. nukentėjusiajam A. S. 3000 (tris tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti“.
arturas pazarskis 1
2. Netinkamai taikyti teisės aktai – šioje byloje teisėjas A.Pažarskis (nuotr.)  tiesiogiai pritaikė cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.
Teisėjas A.Pažarskis veikė Stalino laikų stiliumi – jis net savo nuosprendyje įrašė, kad „straipsnių rašymas prilygsta nusikalstamai veiklai“. T.y. šioje byloje buvau nuteistas už tariamą teismo sprendimo nevykdymą. Mat Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2009 m. įvedė cenzūrą man ir savaitraščiui
„Laisvas laikraštis“, uždrausdamas rašyti straipsnius apie buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko veiklą privatizuojant AB „Mažeikių nafta“.
3. T.y. Alvydas Sadeckas dar 2008-01-21 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su „prevenciniu ieškiniu“, kuriame reikalavo uždrausti man rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu. Vilniaus miesto apylinkės teismas (teisėja R. Vancevičienė) patenkino šį A.Sadecko „prevencinį“ ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-117-734¬2009 ir uždraudė atsakovams Aurimui Drižiui ir UAB „Laisvas laikraštis“ savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu.
4. Teisėja Vancevičienė priėmė tokią nutartį, nors jai buvo pateikti įrodymai, kad A.Sadeckas dalyvavo „Mažeikių naftos“ privatizavime, ir taip viešai televizijos laidoje yra pareiškęs Vidaus reikalų ministerijos sekretorius Liaudanskas.
5. Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismas, žinodamas, kad Sadecko privati firma „Ekskomisarų biuras“ dalyvavo „Mažeikių naftos“ privatizavime, uždraudė tai skelbti spaudoje ir įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės
informacijos cenzūra draudžiama. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė
formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės
steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar
laidų turinio.“.
6. Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse
skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“.
7. Nurodžiau, kad mane jau daug metų už žurnalistiką persekioja vadinamoji prokuratūra ir teismų sistema, kuri visiškai ignoruoja įstatymo ir Konstitucijos reikalavimus, mano pateikiamus rašytinius įrodymus ir dokumentus ignoruoja ir pateikia juos kaip mano išgalvotus arba neegzistuojančius.
8. Negana to, vadinamieji teisėjai apsimeta, kad nežino pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Konstitucijos 6 straipsnis sako : Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. 7 straipsnis Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. Šiuo atveju visi teismų sprendimai – cenzūros įvedimas, ir spaudos persekiojimas pagal melagingus Sadecko skundus ir parodymus – tiesiogiai prieštarauja minėtiems Konstitucijos ir Visuomenės informacijos įstatymo punktams.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas (dabar einantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjo pareigas) Artūras Pažarskis, puikiai žinojęs, kad cenzūra yra uždrausta, nes ją draudžia pagrindinis šalies įstatymas – Konstitucija, tačiau nuteisė mane už teisėtą veiklą baudžiamojoje byloje Nr. 1-
257-648/2010. Lygiai tokį patį nusikaltimą padarė ir Vilniaus apygardos teismo teisėjos D.Pranytė-Zaleskienė, L.Gurevičienė, V.Pakalnytė, kurios atmetė ,mano skundą apygardos teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1A312-495- 2012  LYGIAI TOKĮ PATĮ NUSIKALTIMĄ – PIKTNAUDŽIAVIMĄ TARNYBA
PADARĖ IR MAN KALTINIMĄ PALAIKĘS IR BYLĄ SUKLASTOJĘS PROKURORAS M.NORMANTAS.
10. Tiek Teisėjų veiklą, tiek prokurorų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja, nagrinėjant bylas (atliekant ikiteisminį tyrimą), remtis tik galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais. Teismų įstatymas įpareigoja teismą bylą nagrinėti, klausant tik įstatymo, įstatymas ir Konstitucija
imperatyviai teismams ir prokuratūrai nurodo, kad „cenzūra uždrausta“, tačiau nei teismas, nei prokuratūra šio imperatyvo negirdi ir apsimeta, kad to tiesiog nėra. Akivaizdu, kad tai yra tyčinė ir sąmoninga nusikalstama veikla, nes teismas net savo nuosprendyje išdėsto mano argumentus, kad cenzūrą draudžia Konstitucija, tačiau teismas ją sąmoningai ignoruoja. Jeigu sąmoningas nekaltų žmonių siuntimas į kalėjimą nėra nusikaltimas, tai kas tada yra piktnaudžiavimas tarnyba?
11. Teismų įstatymo 46 straipsnis. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas  nurodo : „Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi tais įstatymais, kurie neprieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijai, įstatymams neprieštaraujančiais Vyriausybės  nutarimais, įstatymams ir Vyriausybės nutarimams neprieštaraujančiais kitais norminiais aktais“. Šiuo atveju akivaizdu, kad teisėjai ne tik kad neklausė įstatymo, tačiau nepaisė ir Konstitucijos, o rėmėsi nusikalstamu ir neteisėtu „teismo sprendimu“ įvesti cenzūrą.
12. Primenu Konstitucijos nuostatą : 110 straipsnis Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas.
13. Mano bylas jau dešimt metų nagrinėja „bešališkas“ teismas, kuris man į veidą juokiasi, kai aš jiems pacituoju įstatymus ir Konstituciją. „Mes aukščiau įstatymo“ – atvirai juokiasi šitie banditai teisėjų mantijomis.
Aurimas Drižius
Facebook komentarai
});}(jQuery));