Motina pati išsiaiškino sūnaus žudikus, kai prokuratūra bylą numarino

Aurimas Drižius

Škotijos naftos platformoje mechaniku nuo 2000 m. dirbęs Šilutės gyventojas Donatas Andriulaitis 2014 m. pavasarį grįžęs į Lietuvą, pas Šilutėje gyvenančią motiną, buvo pagrobtas ir nužudytas, siekiant jį apiplėšti.

Žmogus buvo kankintas, nulupti jo kojų pirštų nagai, matyt siekiant išgauti banko kortelių kodus ar kitus duomenis, vėliau sumuštas ir įmestas į vandenį jau miręs – dėl to plaučiuose nerasta vandens, tačiau ekspertai kažkodėl nenustatė jo mirties priežasties, tik nurodė, kad tai – galima asfiksija (uždusimas).

Nors policijai ir prokuratūrai buvo pateikti įrodymai, kad Donatas Andriulaitis prieš mirtį buvo sumuštas, kankintas (nulupti net du kojos pirštų nagai) ir net įvardinti tai padarę asmenys, Šilutės policija ir visa prokuratūros sistema nepadarė nieko, kad išsiaiškintų, kas nužudė Donatą. Vietoj to prokuratūra „nustatė“, kad jis pats „nuskendo“. Apie tai, kad aukai nulupti du kojos pirštų nagai, nei teismai, nei prokuratūra nepasisakė nė pusės žodžio, nors tokie įrodymai buvo pateikti.

Kai prokuratūra bylą nutraukė, viską išsiaiškino motina Zosė Andriulaitienė. Ji išsiaiškino, kad kažkas buvo apdraudęs Donatą Andriulaitį gyvybės draudimu, jam net nesant Lietuvoje. Tie, kas suklastojo gyvybės draudimą ir po mirties gavo didelę sumą už nužudytą žmogų, matyt, ir yra tikrieji Donato Andriulaičio nužudymo užsakovai.

O sūnų nužudė, pasak motions, Šilutės banditai, anksčiau dirbę vietos policijoje, ir matyt turintys policijos stogą.

“Aš pati viską išnarpliojau, – sakė Z.Andriulaitienė, – Donato kraujas ekspertizės metu buvo paimtas iš tuščios apatinės kojos venos. Kraujo toje venoje nebuvo, todėl jis specialiai ir ekspertizės akte ir padarytas girtas. Kai parašiau skundą Grybauskaitei dėl sūnaus dingimo, dar Donatas buvo gyvas. Jį tada ir pribaigė per dvi dienas, tada uždusino ir nuskandino, tačiau jis iškentėjo ir nepasirašė dokumentų. Nes iš jo buvo reikalaujama, kad viską perrašytų. Tada ir buvo pasirašytas jo gyvybės draudimas atgaline data, nors Donato tą dieną, kai buvo pasirašyta ši jo draudimo sutartis, net nebuvo Lietuvoje. Tuo labiau, kad jis ir taip dirbdamas Didžiosios Britanijos naftos platformoje, ir taip buvo apdraustas – viską už jį padarė jį įdarbinusi įmonė. Liaugaudaitė matyt nežinojo jo darbo grafiko – taip ir jo gyvybės draudimo sutartis buvo pasirašyta tą dieną, kai jo net nebuvo Lietuvoje. Matote, kas padaryta mano vaikui, kiek jis iškentėjo. O man pačiai prokuratūra iškėlė bylą už nepagarbą teismui ir dabar mane terorizuoja. Pirma prokurorų pareiga yra tirti teismų veiklą. Bet kaip jie tirs, jeigu patys susitarę. Mane nubaudė administracine bauda, nors tą nusižengimą buvo padaręs visai kitas žmogus. Tai tą baudą išskaičiavo iš mano pensijos, ir tada pradėjo persekioti dėl tariamos nepagarbos teismui”.

Itin daug priekaištų motina turi savo sūnaus draugei D.Liaugaudaitei, buvusio Seimo nario Kęsto Komskio sekretorei, ir net įtaria, kad pastaroji galėjo dalyvauti arba bent žino, kas nužudė jos sūnų. „Aš manau, kad mano sūnų, jam nežinant, gyvybės draudimo sutartį sudarė D.Liaugaudaitė kartu su Jevstiagina, kuri yra Rimkaus sesuo“, – mano motina.

Mat dar prieš mirtį Donatas Andriulaitis nusprendė padaryti DNR tyrimą, kad žinotų, ar jis yra tikras D.Liaugaudaitės sūnaus tėvas. Po to, kai dingo Donatas, jo sugyventinė net tris paras nesikreipė į policiją dėl jo paieškos.

„2014 m. kovo 30 d. pas mane atėjo sūnaus buvusi sugyventinė D.Liaugaudaitė, nors su ja nebendravau jau ilgą laiką, – pasakojo motina, – jos paklausiau, gal žinai, kur Donatas, nes jis jau tris dienas buvo dingęs ir telefonas išjungtas. Ji atsakė, kad ne, tačiau aš, nujausdama kažką negero, pradėjau šaukti ir verkti – kur yra Donatas? Tada ji išsinešė iš namų Donato kompiuterį ir nuotraukų albumą, kurie man buvo neįkainuojami. Man dar pasakė – kaip įrodysi, kad aš išnešiau? Aišku, ji žinojo, kad Donato jau nebėra, todėl ir atėjo pasiimti jo kompiuterį ir daiktus. Nors jau buvo praėjusius trys paros po jo dingimo“.

„Prokuratūra apskritai nieko nedarė, o prokuroras Petuchovas parašė, kad nereikia tirti, nes tada išsiaiškintų, kad jį nužudė tie patys, kurie byloje yra pripažinti liudininkai, – sakė Zosė Andriulaitienė.

Zosė Andriulaitienė po sūnaus mirties kreipėsi į Šilutės teismą, kad šis pripažintų, jog Donatas nėra D.Liaugaudaitės sūnaus tėvas. Teisme moteris nurodė, kad jos sūnus nuo 2008 metų buvo pažįstamas su D. Liaugaudaite, su kuria jis su pertraukomis kartu gyveno nesusituokę iki 2012 m. Donatas 2013 m. pabaigoje jai pasakė, kad iš D.Liaugaudaitės sužinojo, jog jis nėra biologinis jos sūnaus Tito tėvas, todėl jis savo iniciatyva atliko tėvystės DNR tyrimą UAB Edonun. Koks buvo gautas tyrimo atsakymas motina nežino, nes jai minėta bendrovė informacijos apie tyrimo duomenis neteikė.

Teismo posėdyje motina papildomai paaiškino, kad jos sūnus D. Andriulaitis dirbo Libijoje ir jo sąskaitą pamačiusi tuo metu Ūkio banko darbuotoja atsakovė D. Liaugaudaitė nusprendė jį sugundyti – nusivežė Donatą į Kėdainių rajoną, kur su juo permiegojo. Po kiek laiko ji pasakė Donatui, kad neva nuo jo laukiasi – sūnus jai siūlė nutraukti nėštumą, tačiau ši nesutiko ir pagimdė Titą. Sūnus Donatas rūpinosi Titu nuo pat gimimo, vaiką prižiūrėjo, davė jam savo pavardę, Titas lankė darželį „Ąžuoliukas“. Sūnus tai gyvendavo kartu su D. Liaugaudais jos bute Šilutėje, tai jie gyvendavo atskirai, tačiau kada tiksliai tai buvo nežino. Motina pati lankydavo Titą, jai sūnus sakydavo, kad vaikas neprižiūrėtas, o Titas sakydavo, kad turi du tėvus. Jai grįžus iš Vokietijos sūnus Donatas buvo dingęs, 2014-03-30 atėjusi D.Liaugaudaitė išsinešė sūnaus kompiuterį. Po to ji namuose tarp dokumentą rado pakuotę su testu tėvystei nustatyti. Sūnus Donatas jai buvo sakęs, kad Titas ne jo sūnus, tačiau į teismą nesikreipė, nes buvo nužudytas. Nors sūnus augino Titą kaip savo vaiką, tačiau jis dirbo Škotijoje naftos kompanijoje, o kai grįždavo į Lietuvą, važiuodavo pas Liaugaudaitę į namus aplankyti Titą ir ten pasilikdavo“.

Šilutės policija ilgai nepripažino motinos nukentėjusia, kad ji negalėtų samdytis advokato, kuris prižiūrėtų, kaip policija vykdo sūnaus nužudymo bylos tyrimą.

„Kaip jie gali ištirti sūnaus nužudymą, jeigu tie patys Šilutės ir Klaipėdos kriminalinės policijos pareigūnai vykdė nusikaltimus, vogdavo automobilius ir gabeno kontrabandines cigaretes, – stebisi motina, – jie buvo pavogę ir sūnaus automobilį, tačiau jo niekas neieškojo. 2014 m. balandžio 18 d. atvykę iš Klaipėdos kriminalistai, apžiūrėję automobilį ETB-052, kuriuo buvo vežamas mano sūnus, salone ultravioletinių spindulių pagalba ant durelių rado dėmę, panašią į kraujo. Paimtas biologinis pėdsakas. Ant ventiliacijos angos rasta dėmė, panaši į kraują. Ant metalinių ir medinių grindų rastos kraujo dėmės. Donato panagėse rasta svetimkūnių. Virtuvėje ant grindų, ant kurių Urbonas daužė Donato galvą, rastas įdubimas, paimtas biologinis pėdsakas. Tačiau neatlikti jokie DNR tyrimai, kaulai neperšviesti. Žmogžudžiai, kurie policijos apklausti kaip „liudininkai“, sudegino savo rūbus. Tik paėmė Donato kedus savo partneriui A.Rimkui, kuris yra prisidėjęs prie Donato nužudymo ir dar miške uždusino kitą žmogų, išsikvietęs grybauti, ir kuris dar buvo nuteistas 2,5 metų kalėjimo už draudimo kompanijų apgaudinėjimą. Kodėl ant kranto, kur buvo rastas Donato kūnas, nebuvo iškviestas teismo ekspertas? Mačiau sūnaus kūną – rankos ir kojos plonos, o veidas ir galva ištinusi, kaip kamuolys. Nosies kremzlė sulaužyta, o akys išbadytos, obuoliai išvirtę. Paklausiau teismo eksperto Petrauko, kodėl aukos kūnas išsekęs, juk skenduoliai būna išpurtę, atsakė, kad neva iš kūno išbėgo mineralai. Uždraudė jį laidoti atvirame karste, nes matytis smurto žymės. Gal rusai tai padarė?

Prokuratūra nutraukė bylą, nors DNR tyrimai nebuvo atlikti. Prokuroras Petuchovas, sėdėdamas už stalo, nustatė, kad tą naktį Donatas daugiau su niekuo nebendravo. Iš kur jis žino? Taip, jis žino, kad šie „liudininkai“ ir nužudė Donatą – komskiniai kontrabandistai, daugiau nieko nemoka, tik žmones žudyti, ir nusikaltimus daryti, – teigia motina, – 2014-07-14 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vėliau atnaujintas. Tyrė tie patys tyrėjai-„profesionalai“. Policijos tyrėjas Čepauskas manęs nė karto nepaklausė, nepriėmė iš manęs jokios informacijos ir man nieko nesakė – neva jis klauso tik prokuroro, kuris tik sėdi prie stalo ir niekur neišeina. Donato telefonas dar veikė kovo 31 d., ir pagal jo celes galėjo patikrinti žudikų parodymus ir galimas sąsajas su Donato dingimu. Policija iš esmės nieko nepadarė, tik varė mane lauk iš komisariato, liepė jiems netrukdyti. Šilutės policija viską žinojo, nes patys užsiima kontrabanda. O kontrabandininkai ir nužudė Donatą. Todėl policija ir jo neieškojo, nors ir žinojo, kur jis laikomas“.

„Kai 2014 m. gegužės 2 d. buvau nuėjusi susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, prie Donato piniginėje rastų daiktų nebuvo jokios AVIVA draudimo kortelės, nors tyrimo pabaigoje tokia kortelė „atsirado“, – pasakojo motina, – policijoje Liaugaudaitės advokatas Kairys kalbėjo su pareigūnu Urbeliu, atėjęs pas mus kalbėjo, kad yra užfiksuota Norkaus kalba, ką jis darė su Donatu, bet jums negalima pasakoti, per daug jautrios esate – vis tiek nebeprikelsite sūnaus“.

„Nurodžiau ir tai, kad sūnui buvo nurauti du nagai – teigia moteris, – šios aplinkybės iš esmės nebuvo tirtos, minėtieji asmenys apie šias aplinkybes neapklausti, nors byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada nėra išsami ir prieštarauja mano nurodytoms aplinkybėms“.

„Generalinės prokuratūros ONTT vadovas prokuroras Krušna man sakė, kad dar ką nors pateikčiau, kokius nors įrodymus, kad sūnus buvo nužudytas – pasakojo Zosė Andriulaitienė, – tačiau jam pasakiau – o ką jūs veikiate, už ką gaunate atlyginimą, kad nieko nedarote? Skausmo palaužta moteris turi pateikti prokuratūrai įrodymus, kad jos sūnus buvo nužudytas? O tai ko jie ten sėdi, toje prokuratūroje? Krušna man nieko neatsakė“.

Papildomi įrodymai – po Donato dingimo buvo perrašyti dokumentai dėl jo gyvybės draudimo, ant minėtų sutarčių nėra jo parašų. Kas suklastojo dokumentus – prokuratūros tai irgi nesudomino.

„Ekstrasensas man papasakojo, kad jis buvo nuvežtas į tą kaimą, kad ten išgauti jo sąskaitų kodus, ir kad jis perrašytų turto dokumentus, ir kad atimtų jo pinigus iš sąskaitų“, – pasakojo moteris.

„Tą naktį, kai dingo, sūnus buvo išvežtas į Pakalnės kaimą ir buvo sutaręs, su Ilona Masnikiene, kad ji parveš sūnų namo, – pasakojo motina, – naktį jis jai skambino tris kartus tačiau ji nekėlė ragelio. Kas įvyko toliau? Aš manau, kad sūnus buvo pagrobtas ir kankinamas, siekiant išgauti banko kotelių kodus. Vėliau, jau nužudytas, įmestas į vandenį. Kiek aš skundžiau ir rašiau laiškus policijai, jie man žadėjo kas tas nusikaltimas bus išaiškintas. Buvau nuvykęs ir pas generalinį prokurorą E.Pašilį – jis buvo labai mandagus, viską išklausė ir pasakė, kad jeigu ras, kaip šią bylą išaiškinti, būtinai tai padarys. Tačiau praėjo jau trys metai, o šis nužudymas taip ir neištirtas“.

Donato Andriulaičio motina įsitikinusi, kad su sūnaus nužudymo gali būti susiję tie žmonės, kurie šioje byloje apklausti kaip liudininkai, ir visi paliudijo tą patį – kad neva tam Pakalnės kaime D.Andriulaitis gėrė alkoholį su kompanija, ten kilo konfliktas, jis buvo sumuštas ir vėliau kažkur dingo.

Tokių „liudininkų“ parodymai nesukėlė policijai įtarimų, nors vienas jų jau buvo teistas už nužudymą ir sėdėjo kalėjime.

Bylos liudytojas R. Berčys apklausos metu parodė, apie tai, kad jo sodyboje Pakalnės 70, Rusnės šen. Šilutės r. 2014-03-27 kartu su N. Urbonu, A. Genučiu ir D. Andriukaičiu išgėrė 1 l brendžio. Kai taksi automobiliu išvyko A. Genutis, D. Andriulaitis puolė ant jo, tačiau šis nuraminęs, parvertęs ant žemės, laikė prispaustą, kad nusiramintų, liepęs jam, D. Andriulaičiui važiuoti namo. Jis buvo įėjęs į namų vidų ir kai išėjo jo namų terasoje D. Andriulaičio nebebuvo. Sekančią dieną jis sužinojęs, kad D. Andriulaitis kažkur dingo, į namus negrįžo. Papildomos apklausos metu R. Berčys parodė, kad jiems jo namuose 2014-03-27 nakties metu geriant brendį D. Andriulaitis, kurį jis matė pirmą kartą buvo susikibęs su N. Urbonu. <…> Atvykus taksi automobiliui prie jo jis nuvedęs A. Genutį, D. Andriulaitis su N. Urbonu taip pat buvo išėję į lauką. D. Andriulaitis praeidamas pro jį norėjo ranka jam suduoti, jis pagavęs jo ranką ir pastūmęs taip pargriovė D, Andriulaitį ir visu kūnu jį prispaudė, liepęs liautis jam durniuoti. D. Andriulaitis atsikėlęs nuo žemės vėl puolė jį, jis pastūmęs, dėl ko D.Andriulaitis vėl griuvo. Tada vėl stojosi rankomis įsikibo į jo vilkėtą megztinį ir taip jį suplėšė. Paskui D.Andriulaitis nuėjęs į terasą atsisėdo prie stalo, parūkęs užėjo už namo kampo. Tuomet jiedu su N. Urbonu D. Andriulaičio neieškojo. O kai nuėjo už namo kampo šviesdamas prožektoriumi jo paieškoti D. Andriulaičio neradęs. N. Urbonas pasakė, kad D. Andriulaitis galėjo nueiti pas netoliese gyvenantį Vaidilą, nes ne kartą yra ten buvęs.

Liudytojas M. Andriukaitis apklausos metu parodė, apie tai, kad girdėjo, kaip R. Berčys pasakojo jam, kad išvykus visiems, pats R. Berčys sudavė D. Andriulaičiui j galvos sritį, kur po to jis nukrito ant žemės. R. Berčiui išėjus kviesti taksi, D. Andriulaičio neberado.

„Nužudymas turėjo būti ištirtas per tris paras, o žmogžudžiai iki šiol vaikšto laisvėje – mano moteris, – manau, kad žudikai yra tie patys tariami taksistai nors jie jokie taksistai ir neturi jokių licencijų. Tas liudininku apklaustas Norkus jau yra sėdėjęs kalėjime už nužudymą, šiuo metu teisiamas už kitus nusikaltimus. Kitas apklaustas „taksistas“ Pužas taip pat nėra joks taksistas. Žudikai žinojo, kad jis turtingas, banko sąskaitose turi pinigų“.

Donatas dirbo Škotijos naftos kompanijoje, dirbo jūroje mechaniku, ir buvo apmokytas, kaip išsigelbėti, jeigu orlaivis patektų į jūrą, pastoviai treniravosi ir mankštinosi, kaip išsigelbėti jūroje. Vasarą per išeigines važiuodavo prie jūros, išsinuomodavo vandens motociklą, sportuodavo, nardė kaip žuvis. Jeigu išgamos tyrėjai, teisėjai ir prokurorai gali rašyti nesąmones, tai aš galiu pasakyti, kad jie gali eiti avinų ganyti – ar galima jiems patikėti piemenų darbą – jie juk avis sukimš į pilvus, ir pasakys, kad vilkai suėdė. Čia nereikia patarti, o reikia dirbti“.