Monikos LRT bus išvaikyta kaip itin korumpuota
dalia-grybauskaite-ir-monika-garbaciauskaite-budriene-75649953
Po svarstymo pritarta parlamentinio tyrimo išvadoms dėl LTR veiklos
Seimas po svarstymo pritarė Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos išvadai. Už Seimo nutarimo projektą (Nr. XIIIP-2656(3) balsavo 55 Seimo nariai, prieš – 47, susilaikė 3 parlamentarai. Tam, kad projektas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Svarstomose išvadose pažymima, kad pasirinkta LRT struktūra, valdymo organų funkcijų pasidalijimas ir kompetencija, atsakomybės pasiskirstymo nebuvimas, kontrolės mechanizmų stoka sudaro prielaidą kilti rizikai, kad valstybės lėšos gali būti naudojamos neracionaliai.
„Europos praktikoje vyrauja valdymo modelių ir struktūrų įvairovė, tačiau akivaizdu, kad LRT įstatymas LRT tarybai suteikia pernelyg daug funkcijų, kurias kitose šalyse yra perėmusi valdyba, nustato netinkamą audito tarnybos vietą įmonės struktūroje ir taip neužtikrina jos veiklos savarankiškumo. Toks valdymo modelis, koks yra taikomas LRT, koncentruojant galias į vieną subjektą, neatspinti europinės patirties ir yra sunkiai suderinamas su ETS transliuotojų valdymo principais“, – teigiama išvadose.
Kaip pažymima išvadose, LRT įstatyme bei LRT vidaus teisės aktuose nustatyta nepakankamai organizacinių ir kitokių priemonių, kurios galėtų užtikrinti LRT tinkamą veiklos viešumą ir atskaitingumą. „LRT valdymo struktūra, kai sprendimo priėmimo galios yra koncentruojamos vieno subjekto rankose, neužtikrina pakankamo procedūrų ar priimtų sprendimų viešumo ir atskaitingumo. LRT taryba, kaip aukščiausias LRT organas, atstovaujantis visuomenės interesams, 2013–2017 m. laikotarpiu tinkamai neatliko šios savo funkcijos ir nesiėmė priemonių, didinančių viešumą bei visuomeninio transliuotojo atskaitomybę visuomenei“, – rašoma dokumente.
Laikinoji tyrimo komisija pasiūlė Seimo Kultūros komitetui parengti ir Seimui pateikti LRT įstatymo pakeitimo projektą, kuriame atsispindėtų pasiūlymai dėl LRT valdymo gerinimo (LRT tarybos funkcijų išgryninimo, tarybos narių skyrimo tvarkos pakeitimo, LRT valdybos įsteigimo ir kt.), dėl LRT priežiūros ir reguliavimo gerinimo (dvigubos LRT veiklos priežiūros užtikrinimo), dėl skaidrumo, viešumo ir atskaitingumo visuomenei (savo veiklos atskaitos teikimo visuomenei ir Seimui, ombudsmeno pareigybės įsteigimo ir kt.).
Komisija taip pat pasiūlė Seimo Kultūros komitetui parengti LRT įstatymo pataisas, kuriomis būtų apibrėžta kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos sąvoka bei aiškūs kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos ir reklamos atribojimo kriterijai, taip pat įvertinti, ar ši, o ypač už atlygį skleidžiama, informacija neturėtų būti atpažįstama ir (ar) atskirta programų turinyje. Komisijos nuomone būtina papildyti LRT įstatymą ir apibrėžti LRT portalo statusą bei išspręsti reklamos skelbimo LRT portale klausimą.
Laikinoji tyrimo komisija pritarė STT antikorupcinio vertinimo išvadai, kurioje konstatuota, kad LRT atliekami viešieji pirkimai pagal Paslaugų pirkimo aprašą būtų atsparesni korupcijai, jeigu būtų skiriama daugiau dėmesio pirkimų iniciatorių ir komisijų narių nešališkumui, būtų taikomos konkurencingesnės procedūros atrenkant paslaugų teikėjus, būtų daugiau viešumo visuose pirkimų etapuose ir užtikrinta pirkimų kontrolė. Komisija pasiūlė Valstybės kontrolei įvertinti LRT 2013–2017 metais vykdytus pirkimus ir nustatyti, ar LRT valstybės biudžeto lėšų naudojimas atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus.
LRT generaliniam direktoriui Seimo komisija pasiūlė parengti vidinius teisės aktus, kurie užtikrintų vykdomų viešųjų pirkimų procedūrų bei programų pirkimų procedūrų nuolatinę stebėseną ir kontrolę bei paskirti LRT darbuotojus, kurie būtų atsakingi už laiku atliekamą stebėsenos ir kontrolės procedūrų taikymą, užtikrinti, kad atsakingi už stebėseną ir kontrolę LRT darbuotojai rotuotų ir deklaruotų savo interesus.
„Daugiau kaip pusė (apie 62 proc.) 2013–2017 m. laikotarpiu LRT vykdytų tarptautinių ir supaprastintų viešųjų pirkimų buvo vykdyti nesant konkurencijos ir pirkime dalyvaujant tik vienam tiekėjui. Daugiausia tokių pirkimų (17) buvo įvykdyta 2017 m. Vieno Tiekėjo su LRT sudarytų sutarčių vertė sudarė 83 proc. visų Tiekėjo sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių vertės“, – pabrėžiama išvadose.
Seimo LVŽS frakcijos seniūno R. Karbauskio pranešimas: parlamentaras LRT išvadas ir įstatymo pakeitimo projektą išsiuntė atsakingoms tarptautinėms institucijoms
2018 m. gruodžio 14 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis penktadienį už žiniasklaidos laisvę ir visuomeninius transliuotojus atsakingoms tarptautinėms, Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinėms institucijoms išsiuntė Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos, kuri atliko Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą, išvadą ir naujai teikiamas LRT įstatymo pataisas.
„Mūsų žiniomis, įvairios tarptautinės organizacijos, ES institucijos, valstybių narių visuomeniniai transliuotojai buvo informuoti, kad Lietuvos valdžia stengiasi politizuoti ir užvaldyti turinį LRT, varžyti laisvą žodį. Mus apšmeižė, klaidino netgi tarptautines organizacijas teiginiais, esą Lietuvoje siekiama suvaržyti žodžio laisvę, buvo menkinamas ir Lietuvos įvaizdis, todėl ir buvo priimtas sprendimas pateikti išvadų ir LRT įstatymo vertimą, kad minėtos institucijos galėtų susipažinti su tyrimo rezultatais iš pirmų lūpų, be jokių interpretacijų. Dokumentų kopijos iškeliaus, kad institucijos įvertintų mūsų tikruosius ketinimus ir atsiųstų mums savo ekspertinę nuomonę, kuri mums labai svarbi. Manome, kad šios institucijos turi teisę susipažinti su Seimo atliktu darbu, nes niekas joms taip ir nepaaiškino, nepateikė jokių dokumentų, kas buvo atlikta ir ko siekia dabartinė Lietuvos valdžia. O mes siekiame depolitizuoti LRT ir užkirsti kelią neskaidriems sandoriams, kurie galimai vykdomi mūsų mokesčių mokėtojų sąskaita“, – sako R. Karbauskis.
Laiške jis pažymėjo, kad Lietuvos tikslas – taisyti teisinį LRT veiklos reglamentavimą, pasinaudojant pažangiausių pasaulio šalių gerąja praktika.
Informacija pateikta Europos Parlamentui, ES valstybių parlamentų už žiniasklaidos reguliavimą atsakingiems komitetams, ES, NATO, EBPO valstybių narių visuomeniniams transliuotojams, Europos Komisijai, Europos Tarybai, UNESCO, Europos transliuotojų asociacijai, organizacijoms „Reporteriai be sienų“ (angl. Reporters Without Borders), žiniasklaidos specialistus vienijančioms profesinėms sąjungoms (Global Union Representing Workers in the Media, Entertainment, Arts and Sports Sectors (UNI MEI and MEI Europe).
