Mis 2bai : „Aš tave sunaikinsiu“
sunaikinsiu
Šį kartą – rimtai, be juokelių ir sarkazmo.
Praėjusią savaitę didelį atgarsį visuomenėje turėjo Viešojo saugumo tarnybos vado generolo Ričardo Pociaus atleidimas. Ministrės, pernykščių riaušių metu laisčiusios ašaromis seimo koridorius sapalionių, kad antrą kadenciją dirbantis generolas pasitraukė savo noru, nesiruošiu vertinti, manau prie valdžios melo visi jau baigiame įprasti. Noriu pažvelgti į šią situaciją kitu kampu.
Kaip ir bet kuri Vidaus reikalų ministerijos pavaldume esanti statutinė struktūra, taip ir VST savo veiklą vykdo griežtai pagal įstatymą. Jos veiklą reglamentuoja Lietuvos respublikos Viešojo saugumo tarnybos įstatymas:
Šio įstatymo 3 straipsnio 1 punktas skelbia:
„Tarnyba – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui atskaitinga nuolatinės specialiosios parengties valstybės įstaiga, kurios paskirtis – atkurti ir (ar) užtikrinti viešąją tvarką ypatingų ir ekstremaliųjų situacijų atvejais, o karo metu ginkluotųjų pajėgų sudėtyje ginti valstybę, taip pat atlikti kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.”
Noriu atkreipti jūsų dėmesį į šią sakinio dalį: „karo metu ginkluotųjų pajėgų sudėtyje ginti valstybę.”
Kaip visi puikiai žinome, geopolitinė situacija pasaulyje yra kaip niekada įtempta, o Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valstybės galimai yra vienas iš galimų karinio konflikto taškų. Praėjusią savaitę pasklidusi informacija apie galimą 10 dienų terminą, kol Vokietija ateitų mums į pagalbą karinio konflikto atveju, priverčia branginti ir vertinti kiekvieną Tėvynę ginti sugebantį profesionaliai paruoštą karį.
VST tokių puikiai paruoštų karių yra apie tūkstantį. Karinio konflikto atveju visi jie papildytų Lietuvos kariuomenės gretas.
Ir tokiu metu, kai Lietuvoje vis pratęsiama nepaprastoji padėtis, tarnyba paliekama be vado, kuris puikiai žino ne tik savo tarnybą ir jos pareigūnus, bet prieš tai ilgus metus yra dirbęs Krašto apsaugos sistemoje. Prieš tai tarnybai nuo pat Nepriklausomybės paskelbimo vadovavęs legendinis generolas Sergejus Madalovas taip pat buvo prefesionalus kariškis.
Žinant begalinį konservatorių norą valdyti teisėsaugą ir ypač jėgos struktūras, kas galėtų paneigti galimybę, kad į VST vadovo pareigas bus pastatytas nebūtinai profesionalus kariškis, tačiau būtinai lojalus dabartinei valdžiai pareigūnas iš kitos statutinės struktūros? Dažniausiai tokiu atveju į pareigas skiriamas vado pavaduotojas, puikiai žinantis struktūrą ir jos veikimo principus. Šiuo atveju tokia galimybė net nesvarstoma. Ši vyriausybė pagrindine vertybe laiko ne profesionalumą, o gebėjimą lojaliai nešioti valdžios rankinukus.
Man prieš daugelį metų dirbant VRM, viena tuo metu labai įtakinga, o dabar jau nebeegzistuojanti ir pamiršta politinė jėga darė pakankamai stiprų spaudimą, kad tuometiniai Vidaus tarnybos pulkai (taip tuomet vadinosi VST) kartu su savo biudžetu būtų integruoti į Policijos departamento struktūrą. Padedant tuometiniams konservatoriams, tuomet spaudimą pavyko atlaikyti. Istorija vystosi spirale?
Aš dažnai gaunu pylos nuo jūsų už tai, kad ginu policijos pareigūnus. Ir toliau tą darysiu, kai jie bus puolami neteisingai. Tačiau jei užduočiau sau klausimą, ar norėčiau, kad karinio konflikto atveju šiems puikiai paruoštiems vyrams vadovautų policijos pareigūnas, mano atsakymas būtų kategoriškas – ne!
Greita ateitis parodys, kas taps VST vadu, o vėliau neabejotinai paaiškės ir tai, kodėl buvo susidorota su puikiai tarnybai vadovavusiu generolu Ričardu Pocium. Po tokio interviu, kokį jis davė Delfi, normalioje valstybėje būtų tik du keliai – arba byla generolui už šmeižtą, arba „ministrė” lekia lauk.
Štai jo versija:
Facebook komentarai
