Milijonus kyšių už valdiškus užsakymus paėmęs Viktoras Uspaskich ateina gelbėti Vilniaus
Uspaskich
Milijonus kyšių už valdiškus užsakymus paėmęs Viktoras Uspaskich ateina gelbėti Vilniaus
Aurimas Drižius
Horizonte pasirodė naujas Vilniaus gelbėtojas – atgimęs „feniksas“ Viktoras Uspaskich, kuris žada revoliuciją politikoje – Viktoras sako, kad dabar politikai už neįvykdytus pažadus atsakys turtu.
Bepigu tai sakyti Viktorui, kuriam dar būnant Ūkio ministru A.Brazausko vyriausybėje, įmonės, laimėjusios valstybės užsakymus, nešdavo ministeriui milijonus „otkatų“.
Apie taip, kaip nešė kyšius V.Uspaskich, Didžiosios Britanijos teisėsaugai papasakojo po teismui dabar tąsomas buvęs garsios įmonės „Klaipėdos Hidrotechnika“ vadovas Pranciškus Jurgutis (nuotr. viršuje)
Pranciškus Jurgutis – itin pavojingas liudininkas. Nes mokėjo milijonus kyšių V.Uspaskich, G.Kirkilo ir E.Masiulio partijoms
Jurgutis Didžiosios Britanijos teisėsaugai davė parodymus, kurie gali ilgam pasodinti už grotų socialdemokratų, liberalų ir Drabo partijos vadovus.
Mat P.Jurgutis 2003-2009 m. sumokėjo milijonus kyšių minėtų partijų vadovams už tai, kad gaudavo valstybinius užsakymus tiek Klaipėdos uoste, tiek ir kituose valstybės objektuose.
Generalinė prokuratūra patvirtino, kad Pranciškus Jurgutis yra specialusis liudininkas, jam taikoma apsauga. Gal būt, V.Uspaskich dar kartą „pasuko“ į politiką tik todėl, kad vėl pajuto grėsmę.
„Klaipėdos hidrotechnika“ ir kitos P.Jurgučio įmonės klestėjo, kol visas mechanizmas sugriuvo – FNTT uždarė vieną įmonę, per kurią buvo išgryninami kyšiams skirti pinigai, ir tada kyšius P.Jurgutis liberalams jau turėjo mokėti iš savo kišenės. Tačiau pinigų pritrūko, liberalai liko nepatenkinti, ir tas pats Klaipėdos uosto vadovas, buvęs uostamiesčio meras Eugenijus Gentvilas „pridavė“ P.Jurgutį STT už tai, kad eilinį kartą atėjo pas E.Gentvilą tartis dėl kyšio. Galiausiai P.Jurgučiui buvo prikelta eilė baudžiamųjų bylų už įvairius nusikaltimus, ir supratęs, kad gali tekti sėsti į kalėjimą, jis kreipėsi į Seimo narį Naglį Puteikį, prašydamas tarpininkauti prokuratūrai – mainais už savo parodymus P.Jurgutis pageidavo likti neliečiamas baudžiamosiose bylose, kurios bus keliamos partijos už minėtus „otkatus“.
Visą šią istoriją papasakojo jau minėtas Naglis Puteikis:
„P.Jurgutis mane susirado 2014 m. ir paskyrė pasimatymą labai neįprastoje vietoje – Vilniuje už Basanavičiaus gėlių turgelio kioskų, tarp garažų. Susitikome labai egzotiškoje vietoje. Aš atėjau į tą susitikimą sutrikęs ir pamačiau gyvenimo palaužtą žmogų, kuris jau eina į mišką pasikarti. Jis man dvi valandas pasakojo istoriją, kuri man pasirodė visiškai neįtikėtina – jis papasakojo, kad kai jis buvo „Klaipėdos hidrotechnika” vadovas, jį nuolat pas save kviesdavosi socaildemokratų, Darbo ir liberalų sąjūdžio partijų žmonės, atsakingi už pinigus, ir ant popieriaus lapo liepdavo jam surašyti objektus, kuriuose jis būdavo laimėjęs viešuosius pirkimus. Liepdavo ties kiekvieno objektu užrašyti sąmatos dydį, o tada prieš kiekvieno objekto parašydavo procentus (kuriuos reikia gražinti – aut. pastaba). Tada jam liepdavo pačiam suskaičiuoti sumas, išgryninti pinigus, ir nurodydavo konkrečius asmenis, kam reikia pinigus paduoti. Iš pradžių Jurgutis to reikalavimo nesilaikė, ir tada jam leido labai aiškiai suprasti, kad jeigu jis neneš grynųjų pinigų, visas projektų finansavimas bus stabdomas.
Pvz., jeigu Jurgučio įmonei uoste reikia sukalti šimtą polių, jis juos atsiveža, pradeda darbus, tačiau negali sumokėti rangovams, nes Susisiekimo ministerija, uosto direkcija ar Kelių direkcija neperveda. Tada Jurgutis pasidavė tai sistemai, ir pradėjo tuos pinigus nešti. Po to, jis sakė, kad perprato tą sistemą ir suprato, kad galima neatnešti visos sumos. Nes ne visi politikai vienodai reaguodavo į sutartos sumos neatnešimą. Pvz., jeigu sutarta kyšio suma 200 tūkst. tai gali atnešti 190 tūkst., ir taip sutaupyti. Kiti, negavę sumos, išsikviesdavo Jurgutį pas save, ir aiškiai pasakydavo, kad jegu jis neatneš likusios sumos, jam bus stabdomas valstybės finansavimas. Su tuo finansavimo sulaikymu ponas Jurgutis buvo prverstas dalyvauti šioje sistemoje vis labiau, ir kyšių sumos ėmė vis labiau didėti. Vienu metu kyšiams skirtos sumos pasiekė milijonus, ir jis ėmė derėtis su socialdemokratų partijos atsakingais žmonėmis – ar jis galėtų nenešti grynųjų pinigų (nes su grynais pinigais iškyla problemų, mokesčių inspekcija atlieka patikrinimus, ir atrodo, kad tai susiję su spaudimu atnešti likusią kyšių dalį), o mokėti pavedimu.
Tada atsakingi socialdemokratai jam nurodydavo firmas, kuriuos reikėjo pervesti pinigus. Jurgutis man įvardino konkrečius žmones, ir firmas, kurių pavadinimo dabar aš neprisimenu. Tačiau Jurgučiui įstrigo keli epizodai – pvz., liberalų kontroliuojamai firmai reikėjo pervesti 200 tūkst. litų modernizuoti daiktą, kuris iš principo negalėjo būti modernizuojamas. Jis visą tą istoriją papasakojo, ir aš nepatikėjau – maniau, kad žmogui iškelta daug bylų, E.Gentvilas apkaltino kyšių davimu, bankrutuoja visas jo verslas. Aš nusprendžiau, kad dėl to žmogui sąmonės užtemimas, jis rengiasi nusižudyti, ir todėl kalba dalykus, tarsi atsisveikinimo laišką. Pokalbio gale Jurgutis manęs paklausė, ar aš galiu jam padėti – jis jau parašė tris laiškus Generalinei prokuratūrai, kad jį apklaustų kaip liudininką, kaip jis buvo verčiamas duoti kyšius. Tačiau prokurorai jo neapklausė. Tada Jurgutis sutiko žmogų, kuris buvo apklausiamas „Alstom” byloje, ir kuris ėmė kaltinti, kad Jurgutis išdavė anglų spec. tarnyboms visus kyšininkus, visi jie yra tampomi, daromos pas juos kratos. Jurgutis buvo apkaltintas, kad jis yra bildukas, ir kad dėl jo kaltės nusižudė vienas iš „Alstom” buhalterių Anglijoje. Jurgutis papasakojo, kad jis metus rašė laiškus, kuriuose rašė, kad sutinka duoti parodymus „Alstom” bylose, nes jis dalyvavo šiuose sukčiavimo schemose, o „Alstom” atstovai jį vedžiojo po politikų kabinetus, ir tarėsi dėl didelių kyšių. Jurgutis labai stebėjosi, kad jis buvo pagrindinis kyšių išgrynintojas šioje byloje, tačiau prokuratūra nenori jo apklausti. Jurgutis prašė mano pagalbos – jis norėjo duoti parodymus prokuratūrai. Aš pamaniau, kad jeigu žmogus rengiasi nusižudyti, reikia jam padėti – parašiau prokuratūrai raštą, tačiau nesulaukiau jokios reakcijos. Žmogus buvo afekto būsenoje, ir aš ir toliau netikėjau, ką jis pasakojo. Tuo labiau, kad Jurgutis pasakojo nešęs pinigų pakuotę, kurią reikėjo nešti dviem rankomis, nes vienoje rankoje tos pakuotės negalėjo išlaikyti. man tai buvo sunkiai suvokiama”.
Tačiau visos N.Puteikio abejonės dėl P.Jurgučio pasakojimo išsisklaidė, kai paaiškėjo, kad „Alstom” byloje kaltinimai pareikšti aukštiems Lietuvos pareigūnams – tiek buvusiam „Lietuvos Energijos” vadovui, tiek ir kitiems asmenims. Buvusiam Ūkio ministrui V.Uspaskich – taip pat nemalonumai, jis apklaustas kaip specialusis liudininkas, ir džiaugiasi, kad jau suėjo senatis dėl minėtų kyšių.
Vienam iš „Alstom” vadovų pateikti kaltinimai kyšininkavimu, o vienas firmos buhalteris dėl minėtų kaltinimų tiktai nusižudė.
„Alstom” naudojo praktiką papirkinėti vietines valstybes ir jų valdžias, kad gauti užsakymų, – pasakojo N.Puteikis, – pasirodo, kad lygiai tas pats vyko ir Lietuvoje. P.Jurgutis papasakojo, kad tokia praktika vyko nuo 2004 m. iki 2009 m. ir kad papal Lietuvos įstatymus visiems šiems nusikaltimams ištirti jau suėjo senatis. Tačiau jurgutis ima savo užrašų knygutės (kurioje surašyti visi kyšiai – aut. pastaba), kopiją, rašo STT ir Gen. prokuratūrai prašymą, prisega tą kopiją, ir išsiunčia. Kiek suprantu, tai jis dabar daro kas savaitę. P.Jurgučio firmas sužlugdė socialdemokratai, liberalai ir jis jiems dabar keršija. Nes iš jo viską atėmė, visą turtą ir verslą, ir viską areštavo. Todėl Jurgutis tokiu būdu ginasi”.
„Alstom” Švedijos padalinio vadovas Venckus dalyvavo korupciniuose sandėriuose – buvo padidinta Elektrėnų elektrinės naujo bloko statybos sąmata nuo 700 mln. litų iki 1 mlrd. litų. Pinigus įsisavino du rangovai – viena Jurgučio įmonė, ir kita, susijusi su Elektrėnų elektrine. „Trečias epizodas – purkštukai šiame projekte buvo pakeisti nekokybiškai, ir anglai šioje byloje jau yra baigę tyrimą, ir yra pateikti kaltinimai, ir yra nustatyta žala valstybei – 70 mln. eurų, – pasakojo N.Puteikis, – po to, kai Jurgutis ėmė duoti parodymus, visos bylos buvo sujungtos. Jis įvardina firmų pavadinimus ir žmones, kiek ir kam nešė, kada ir kaip tuos pinigus išgrynino. Vieną firmą, per kurią vyko išgryninimas, sučiupo FNTT, tai jis buvo priverstas nusiiminėti asmeninius pinigus ir nešti politikams. Visi šie parodymai šiuo metu yra duodami Anglijos teisėsaugai ir jie yra duodami ne Lietuvos teritorijoje. Tyrimas baigsis spalio mėnesį ir tada turėtų prasidėti teismas. Byla bus nagrinėjama Anglijoje. Lygiagrečiai Jurgutis duoda parodymus ir apie dalykus, nesusijusius su Elektrėnų elektrine. Jis ir kitus epizodus apie susisiekimo ministrų nuo 2004 iki 2009 m. veiklą, ir abiejų šių trijų partijų atsakingų veikėjų kyšius”.
N.Puteikis pasakojo vieną epizodą, kai STT ieškojo jo namuose įrodymų apie politikams išmokėtus kyšius, kad galėtų sunaiikiniti įrodymus. „Jie ieškojo to sąsiuvinio, kuriame buvo surašyti viis kyšiai, – pasakojo N.Puteikis, – jeigu jie tą sąsiuvinį būtų radę, Jurgutis mano, kad jis jau būtų lavonas. Nes jeigu „Rubiconas savo juodąją buhalteriją rašė tik inicialus, tai Jurgučio knygelėje viskas surašyta pavardėmis ir išmokėtų kyšių sumomis. Su visomis detalėmis – kokiame miške ar partijos būstinėje buvo susitikę.
P.Jurgutis buvo apklaustas Didžiosios Britanijos ambasadoje Varšuvoje, specialiai tam skirtose patalpose.
Dar įdomiau, kad teigiama, kad P.Jurgutis buvo susitikęs Darbo partijos būstinėje su jos vadovu Viktoru Uspaskich ir jam padavė lagaminą grynų pinigų. V.Uspaskich gautus pinigus susidėjo į 5 litrų talpos viskio dėžutę, ir juos perdavė savo vairuotojui.
„Tačiau problema kokia – kad Uspaskich iš mano pasakojimo gausis didžiausią kyšį gavusiu politiku?, – sakė N.Puteikis, – tačiau tai bus neteisinga, nes dar didesnes Jurgutis nešė ir Liberalų sąjūdžiui ir socialdemokratams. Jurgutis man nesakė ir Uspaskicho pavardės, tačiau kai pasakė, kur partijos būstinė, supratau. Kas stulbina – visų trijų partijų atstovai liepė jam surašyti objektus su sumomis, ir kad Jurgutis tai surašytų savo ranka. ir tik tada patys parašo procentą – kiek reikia „otkatų”. Taip elgėsi visos trys partijos, lyg susitarę. Sakė, kad lengviausia buvo su liberalais, jie mažiausiai spausdavo, jeigu trūko „otkatų”. O Darbo partija – tiesiog persekiodavo namuose, liepdavo atvažiuoti naktį. Kodėl anksčiau Jurgutis nesikreipė į teisėsaugą? Juk jis dalyvavo visoje šioje veikloje, jo turtas didėjo, sistema veikė jo naudai. Jo apyvarta smarkiai išaugo, tačiau kažkuriuo momentu firma, kuri turėjo išgryninti pinigus, buvo uždaryta FNTT. Ir jis laiku nesumokėjo kyšio – maždaug milijono litų. ir tada Jurgučiui iš karto buvo sustabdytas finansavimas Klaipėdos uoste, o kartu berods – ir Elektrėnų elektrinėje. Beros tada uosto vadovas buvo E.Gentvilas. Įdomu tai, kad net nesantys valdžioje politikai toliau reikalavo Jurgučio nešti kyšius, nes jų paskirti atstovai vykdo tą valią. Pasakojo, kad Darbo partija itin spaudė iki paskutinio lito sumokėti otkatus. Kai nesumokėjo kyšių, Jurgučio verslas buvo sužlugdytas, jam prikleta bylų už kyšininkavimą. Tas incidentas E.gentvilo kabinete – juk net teisme Jurgutis pasakė, kad jis nesupranta, kodėl nėra teisiamas Karolis, tuometinis Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus buhalteris – nes juk Jurgutis parašė Gentvilui, kad „aš jau šimtą jam nunešiau į namus ir padaviau”. Visa tai buvo papasakota STT ir Generalinei prokuratūrai. O Gentvilui jis pasakė, kad jis vėliau atneš 100 tūkst. litų.
Vienu metu Jurgutis suabejojo, ar jis gali toliau nešti kyšius politikams, tačiau suprato, kad be to jo verslas iš karto žlugs, o jis pats bus nužudytas. Kai nustojo kyšininkauti, Jurgutis buvo padarytas nusikaltėliu, o jo užsakymus perėmė kitos firmos. Todėl visas tas korupcinis mechanizmas toliau sukasi.
