Giedrius Šarkanas

LR Generaliniam Prokurorui – ASMENIŠKAI

EILINIS PAKARTOTINIS SKUNDAS
2018-10-25
Vilnius

Eilinį kartą prašau panaikinti eilinį prokuroro nutarimą (Šį kartą Viktoro Biriukovo – priedas) atmesti mano skundą, kuriuo (eilinį kartą) be kita ko prašiau pradėti tarnybinį patikrinimą ir drausmės bylą dėl akivaizdžių mano nurodytų Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 skyriaus prokuroro pono Benedikto Leišio begėdiško melo teismui faktų, o taip pat dėl jo nereagavimo į akivaizdžius nusikalstamos veikos požymius vienam iš liudytojų istorikų akivaizdžiai meluojant teismui, o taip pat – tarnybinį patikrinimą bei drausmės bylą jo viršininkui Egidijui Motiejūnui dėl jo nereagavimo į akivaizdžiai neetiškus ir galimai nusikalstamus pavaldinio veiksmus.

Nors atsisakymus kelti drausmės bylas Leišiui bei Motiejūnui jau daug kartų skundžiau asmeniškai Jums, visada man atsako koks nors jų kolega prokuroras. Susidaro pagrįstas įspūdis, kad LR prokuratūra veikia vienas kitą begėdiškai dangstančių nusikaltėlių gaujos principu ir kad visuomenės pasišlykštėjimo objektu yra tapusi visiškai pagrįstai.

Egidijus Motiejūnas
ištikimai gina savo pavaldinius kaip koks nusikaltėlių gaujos atamanas

Primenu akivaizdžius begėdiško pono Leišio melo teismui faktus. Savo baigiamojoje kalboje Vilniaus miesto apylinkės teisme, kalbėdamas apie Lietuvių kalbos instituto pažymos autorę, Leišys teigė: „Teisme paaiškindama savo atliktą tyrimą ji nurodė kokiais kriterijais ir požymiais remdamasis ji priėjo prie tokių išvadų. Apklausta teismo posėdžiuose specialistė detalizavo kokiomis konkrečiomis tekstų atkarpomis yra menkinamai apibūdinami kovotojai dėl Lietuvos laisvės, neigiama ir šiurkščiai menkinama SSRS įvykdyta agresija prieš Lietuvos Respubliką.“ Tai – akivaizdus pono Leišio melas ir begėdiškas teismo klaidinimas. Lietuvių kalbos instituto pažymą policijai parengusi Daiva Murmulaitytė oficialiai atsisakė vykdyti jai pavestą policijos užduotį nuspręsti, ar tekstuose yra neigiama ar menkinama Tarybų Sąjungos agresija, ir tuo labiau negalėjo nurodyti to kriterijų. Akivaizdu, kad vieno šio akivaizdaus begėdiško melo teismui fakto teisinėje valstybėje užtektų bent jau griežtam papeikimui. Dėl viso pikto pridedu dar kelis akivaizdaus begėdiško Leišio melo teismui jo baigiamojoje pavyzdžius.

1) „Kaltinimų tekstus jis vertina kaip SAVO viešai pateiktą nuomonę,“ – prokuroras suklaidino teismą teigdamas, kad tekstus, kurių parašymu ir paskelbimu šiuo metu esu kaltinamas, aš pripažinau savo parašytais – kas, mano nuomone, yra akivaizdus melas. Aš atsisakiau duoti parodymus, o kai vienu metu teisėja Inga Štuopienė nusikalstamu būdu mane privertė duoti parodymus prieš savo valią – grasindama psichiatrine ekspertize ir kad kitaip neleis man iš viso kalbėti procese – teigiau, kad (tik) parašiau tik vieną iš man inkriminuojamų straipsnių.

2) „Parodė turintis asmeninę svetainę „lietuviais.lt“ ir ten publikuojantis savo straipsnius. Jis teikdamas įvairius prašymus bei skundus aiškino tų straipsnių tekstus ir juose išdėstytas mintis. Tačiau kitų teismo posėdžių metu jis savo poziciją keitė, nurodė nežinantis apie šiuos straipsnius, NEIGĖ JŲ AUTORYSTĘ…“ Ponas Leišys suklaidino teismą melagingai teigdamas, kad aš neigiau straipsnių autorystę ir keičiau savo poziciją – kas yra akivaizdūs faktiniai melai.

3) „Pas jį atliktos kratos FAKTĄ traktavo kaip vagystę.“ Neprisimenu, kad būčiau traktavęs kaip vagystę būtent kratos faktą, o ne kai kurių nieko bendro su kaltinimais man neturinčių daiktų pagrobimą ar sugadinimą. Man atrodo, kad tai – irgi teismo klaidinimas.

4) „Rasti […] duomenys, kad šie tekstai iš minėtų kompiuterių buvo patalpinti interneto tinklalapyje «lietuviais.lt».“ Įrodymų tyrimo metu nebuvo pristatyta duomenų, kurie leistų vienareikšmiškai daryti tokią išvadą – buvo rasta įrodymų, kad aš viso labo GALĖJAU patalpinti minėtuosius straipsnus.

5) „Minėtas bylas turi TIK tinklapį administruojantis asmuo.“ Vėlgi, tai – eilinis įžūlus teismo klaidinimas, nes rezervines interneto svetainės bylų kopijas, kurios buvo rastos mano namuose rastuose kompiuteriuose, turi kur kas daugiau, nei vienas asmuo.

6) «Akivaizdu, kad jis, sukūrė bei kaltinime nurodytomis datomis ir LAIKU, tinklapyje „lietuviais.lt“ publikavo savo sukurtus tekstus, pavadintus „Ir vėl Vilniuje triumfuoja lenkai“, „Feministės prieš Lietuvos vyrus ir moteris“, „Sausio13 mitas mirė“, „Lietuvos laisvės kovos-dar vieno mito pabaiga“,Vytautas Didysis Išgama“, kurių tekstais…» Vėlgi ponas Prokuroras begėdiškai sumelavo teismui. Ne tik „kaltinime“, kaip teismą įžūliai suklaidino ponas Leišys, bet ir niekur kitur, bent jau mano žiniomis, nebuvo nurodytas nė vieno iš šių straipsnių publikavimo LAIKAS.

Prokurorai turi teisę interpretuoti faktus sau palankiu būdu; vis dėlto, akivaizdu, kad prokurorų priesaika ir etikos kodeksas draudžia jiems tiesiog begėdiškai meluoti teismui apie KONKREČIUS FAKTUS.

Todėl eilinį prašau panaikinti mano skųstus Viktoro Biriukovo bei kitų ponų Leišio ir Motiejūno kolegų nutarimus atmesti mano prašymus ir:

1. Pradėti drausminę bylą bei tarnybinį patikrinimą dėl akivaizdžių mano nurodytų Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 skyriaus prokuroro pono Benedikto Leišio begėdiško melo teismui faktų ir manęs apšmeižimo naudojantis savo tarnybine padėtimi, o taip pat dėl jo nereagavimo į akivaizdžius nusikalstamos veikos požymius vienam iš istorikų matomai meluojant teismui;

2. Pradėti drausminę bylą ir tarnybinį patikrinimą Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 skyriaus vyriausiajam prokurorui Egidijui Motiejūnui dėl jo begėdiško ir, mano nuomone, nusikalstamo atsisakymo reaguoti į akivaizdžius jam pavaldaus prokuroro nusikaltimus bei pažeidimus ir nereagavimo į kitus akivaizdžius prokurorų nusižengimus įstatymams bei Prokurorų etikos kodeksui.

Prašau Jūsų nors vieną kartą asmeniškai atsakyti į mano skundą, nes Jūsų pavaldiniai tiesiog begėdiškai dangsto vienas kito nusikaltimus.

Giedrius Šarkanas

PRIEDAS: Viktoro Biriukovo nutarimas atmesti mano paskutinį skundą.