Aurimas Drižius

Gitanas Nausėda pažadėjo kelti atlyginimus teisėjams, kurie masiškai siunčia į kalėjimą nekaltus žmones, klastoja dokumentus, arba kitaip daro sunkius nusikaltimus.

„Teisėjų atlyginimai turi būti konkurencingi ir patrauklūs aukščiausios kvalifikacijos teisininkams. Adekvatus teisėjo atlygis, visų pirma, yra teismo nepriklausomumo garantija, o nepriklausomų teismų vykdomas teisingumas yra valstybės pamatas“, – sakė Prezidentas.

Kaip žinia, teismų nepriklausomumas Lietuvoje reiškia, kad teismai yra nepriklausomi nuo įstatymų ir Konstitucijos, o daro tai, kas jiems šauna į galvą, arba pagal valdžios užsakymus sodina nepatenkintus piliečius į kalėjimus.

Vienas paskutinių pavyzdžių – Antanas Kandrotas. Už mitingų prie Seimo organizavimą jis buvo pasodintas į kalėjimą, Kauno prokurorams suklastojus jam baudžiamąją bylą.

„Niekas nepasikeitė, tie teisėjai kaip prieš dešimt metų klastojo bylas, taip ir toliau klastoja”, – LL sakė vienas advokatas veteranas, puikiai susipažinęs su teismų praktika.

A.Kandroto istorija paprasta – vienas kaunietis P.Boreika savo vadovaujamai įmonei prikabino kelias fiktyvias sąskaitas, kad galėtų išsigryninti įmonės pinigus. Prokuratūra tai sužinojusi, iš karto pareikalavo kyšio : 16 tūkst. eurų. P.Boreika sukrapštė 8 tūkst. eurų, tačiau prokurorams buvo mažai, ir jie pasakė, kad „tau ragas”. Beje, atsitiktinumo dėka STT kaip tik sekė Kauno prokuratūros prokurorą D. Puziną, įtariamą dėl kitų nusikaltimų, ir įrašė, kaip jis nurodo pavaldiniams, kad „reikia prispausti tą P. Boreiką”. Vėliau net STT kartu dviems paroms sulaikė Boreiką ir Puziną, apkaltintą kyšininkavimu.

P.Boreika buvo apklaustas STT atliekamame ikiteisminiame tyrime ir parodė, kad jam yra žinoma, kad STT pareigūnai disponuoja garso įrašu, kuriame kalbama apie tai, jog P. Boreikai reikia daryti spaudimą šiame ikiteisminiame tyrime.

Žodžiu, gavę tik pusę sutarto kyšio, prokurorai sukėlė didžiulį skandalą – neva P.Boreika pasisavino įmonės, kurios savininkus jis pats buvo, pinigus. Tada pagal kažkieno užsakymą byloje atsirado ir Antanas Kandrotas – prokuratūra matyt pasiūlė Boreikai apkalbėti „Celofaną”, žadėdami kad už tai neprašys jo pasodinti. Tada Boreika ir ėmė pasakoti, kad išgrynintus pinigus jis dalinosi su Kandrotu. Nors jokių įrodymų, išskyrus patį Boreiką, nebuvo.
Akivaizdu, kad apeliacinis teismas (iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Rimšelio ir Lino Šiukštos) negalėjo nesuprasti, kas čia vyksta, tačiau vis tiek teismas nusprendė, kad A.Kandrotas „padėjo“ kitam kaltinamajam P.Boreikai sukčiauti ir pasisavinti svetimą turtą – tai yra teikė jo įmonei fiktyvias sąskaitas faktūras, ir P.Boreika vėliau jau įmonės pinigus išgrynindavo bankomatuose ir atiduodavo A.Kandrotui.

A.Kandrotas neigė bet kokiu panašius dalykus – jis nepažinojo nei Boreikos, nei teikė jam kažkokius dokumentus, nei gaudavo iš jo pinigų. A.Kandrotas LL pasakojo, kad Boreika buvo sutaręs duoti prokurorams 16 tūkst. eurų kyšį, tačiau sukrapštė tik 8 tūkst. eurų, o likusios dalies neperdavė prokurorams, todėl šie ir išsiuntė bylą į teismą, o vėliau neva prokuratūros prašymu Boreika davė parodymus, kad pinigais neva dalinosi su Kandrotu

Minėta kolegija nekreipė nė mažiausio dėmesio, kad baudžiamąją bylą A.Kandrotui ir P.Boreikai „suklijavo“ prokuroras, kuris pats A.Kandroto buvo apkaltintas nusikaltimu.

Tai yra Boreikos advokatas apeliaciniame teisme nurodė : “ Nagrinėjant šią bylą turėjo būti įvertinta ir dar viena faktinė aplinkybė, t. y. kad dėl neteisėtų veiksmų organizuojant ikiteisminį tyrimą šioje byloje Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Vilniaus valdyba pradėjo ikiteisminį tyrimą (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame pareikšti įtarimai ikiteisminį tyrimą šioje byloje organizavusiam (duomenys neskelbtini) prokurorui D. Puzinui. P. Boreika buvo apklaustas STT atliekamame ikiteisminiame tyrime ir jam yra žinoma, kad STT pareigūnai disponuoja garso įrašu, kuriame kalbama apie tai, jog P. Boreikai reikia daryti spaudimą šiame ikiteisminiame tyrime. Šios aplinkybės rodo, kad nuo pat pradžių ikiteisminis tyrimas šioje byloje P. Boreikos atžvilgiu buvo atliekamas netinkamai ir nebešališkai, kai tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nuosprendis jam iš esmės yra grindžiamas būtent ikiteisminio tyrimo metu gautos specialisto išvados teiginiais.

Daugybė žmonių nuolat rašo Nausėdai laiškus, pranešančius apie masinę korupciją teismuose. Į visus šiuos laiškus atsako Nausėdos sekretarša, ta pati, kuri dar lygiai taip pat siųsdavo žmones toli toli dar Grybauskaitės laikas, tokia Asta Bogušienė : „Vsio zakonno”:

Vienas tokių kvailelių, kurie nuolat gadina popierių ir ieško teisingumo, esu ir aš, „Laisvo laikraščio” redaktorius.

Mat jau daugiau nei dešimt metų mane persekioja šita organizuota teisėjų gauja, kuri mane persekioja už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką, ją pavertę sunku nusikaltimu. Teisėjai įvedė cenzūrą, kurią kategoriškai draudžia LR Konstitucija, uždraudė rašyti straipsnius apie A.Sadecką, ir už kiekvieną straipsnį aš gaudavo kalėjimo lygtinai bausme.

Dešimt metų įrodinėju, kad cenzūrą kategoriškai draudžia LR Konstitucija, tačiau nė vienas iš teisėjų manęs negirdi. Nors prisiekė saugoti ir puoselėti LR Konstituciją.

Kaip paprašau prokuratūros kelti bylas teisėjams už piktnaudžiavimą, tai Nausėdos statytinė gen. prokurorė N.Grunskienė man parašo, kad „vzio zakonno”, teisti už teisėtą veiklą Lietuvoje normalu.