M.Maldeikis STT paliudijo, kad M.Majauskui perduotas dviejų kambario buto vertės kyšis

Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (NLŽVA) kreipėsi į Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakciją Seime ir siūlo buvusio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko veiksmus, padariusius daugiamilijoninę žalą valstybės biudžetui ir Lietuvos lošimo paslaugų vartotojams, perduoti tirti teisėsaugai, o politinę atsakomybę įvertinti parlamentiniame tyrime.

„Mykolas Majauskas 2021 metais ėmėsi net keturių teisėkūros inciatyvų, kuriomis visomis deklaravo rūpestį valstybės biudžeto pajamomis ir lošimo paslaugų vartotojų apsauga. Tačiau naujausi Lietuvos lošimo rinkos duomenys rodo, kad šių priimtų įstatymų pasekmės kardinaliai priešingos – Lietuvoje lošiama kone du kartus intensyviau, o pralošiama perpus daugiau, negu ikipandeminiais metais“, – sako NLŽVA prezidentas Evaldas Magelinskas.

Asociacija taip pat atkreipia dėmesį, jog pagrindiniai Mykolo Majausko teisėkūros inciatyvų naudos gavėjai – tai kelios nuotolinių lošimų rinkoje dominuojančios bendrovės. Jų pajamos ir pelnas 2019-2022 metų laikotarpiu išaugo kone dvigubai, tačiau nei Mykolas Majauskas, nei Lošimų priežiūros tarnyba, nei ją prižiūrinti Finansų ministerija tame nematė jokios problemos.

Paradoksalu, tačiau tokią Mykolo Majausko teisėkūros veiklą paaiškina gruodžio mėnesį paviešinta informacija, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos bei Generalinės prokuratūros vykdytame ikiteisminiame tyrime dėl bandymo papirkti parlamentarą Matą Maldeikį pastarasis paliudijo, kad 2021 metais buvo gavęs informaciją, jog tuometiniam Seimo BFK pirmininkui M. Majauskui už vieną iš įstatymo projektų perduota pinigų suma, prilygstanti dviejų kambarių butui. Ši aplinkybė tyrimo medžiagoje yra užfiksuota kaip M. Maldeikio liudijimas: „[..] Pokalbio eigoje jis prisiminė Seimo nario M. projektą dėl lošimų reklamos draudimo. K. jam pasakė, kad M. šiuo atveju atstovavo kitą pusę – internetinius lošimus. Pokalbio metu K. pasakė, kad už įstatymo projektą M. gavo sumą, kuri atitinka 2 kambarių butą [..]“.

Kaip rodo Lošimo priežiūros tarnybos skelbiami lošimo paslaugų rinkos (apima ir loterijas) duomenys, Lošimo priežiūros tarnybos inicijuoti ir Mykolo Majausko remti teisėkūros veiksmai reikšmingai pagerino sąlygas nuotolinių lošimo paslaugų teikėjams. Bendrai rinkos vartojimas išaugo 695,2 mln. eurų (+80,2 proc.), iš jų 720,0 mln. eurų augimas teko nuotolinių lošimų paslaugoms (t.y. kitų rūšių vartojimas mažėjo). Atitinkamai bendrai vartotojų išlaidos didėjo 63,1 mln. eurų (+54,0 proc.), iš jų 58,2 mln. eurų dalis teko nuotolinių lošimų paslaugoms.

Pasak NLŽVA prezidento Evaldo Magelinsko, naujai paaiškėjusios aplinkybės privalo būti įvertintos tiek teisėsaugos institucijų, tiek ir valdančioji koalicija turėtų imtis parlamentinės kontrolės veiksmų ir įvertinti, kaip turi būti koreguojamos buvusio Seimo BFK pirmininko Mykolo Majausko iniciatyvos, kurios valstybei jai padarė daugiamilijoninę žalą, kuri kiekvieną dieną tik auga.

Visas NLŽVA kreipimasis skelbiamas interneto svetainės www.losimai.eu skiltyje „Valstybei teikti raštai“.

Dėl buvusio Seimo BFK pirmininko M.Majausko, Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus V.Daukšio ir Finansų ministerijos specialistų piktnaudžiavimo reguliuojant, apmokestinant ir administruojant lošimų ir loterijų paslaugų veiklą 2022-12-03 viešojoje erdvėje paskelbta informacija, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos bei Generalinės prokuratūros atliktame tyrime dėl bandymo papirkti parlamentarą Matą Maldeikį pastarasis minėjo, kad jam dėl prekybos poveikiu nubaustas Seimo nario patarėjas minėjo, kad tuometiniam Seimo BFK pirmininkui M. Majauskui už įstatymo projektą perduota pinigų suma, prilygstanti dviejų kambarių butui. Ši aplinkybė tyrimo medžiagoje yra užfiksuota kaip M. Maldeikio liudijimai: „[..] Pokalbio eigoje jis prisiminė Seimo nario M. projektą dėl lošimų reklamos draudimo. K. jam pasakė, kad M. šiuo atveju atstovavo kitą pusę – internetinius lošimus.

Pokalbio metu K. pasakė, kad už įstatymo projektą M. gavo sumą, kuri atitinka 2 kambarių butą [..]“.
2022-04-11 ir 2022-10-13 Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (toliau – NLŽVA) raštu kreipėsi į Seimo valdybą ragindama kaip galima greičiau atlikti (pradėti) parlamentinį tyrimą dėl valstybės atsakingų institucijų netinkamo teisinio reguliavimo ir kontrolės lošimų paslaugų (loterijų ir azartinių lošimų) sektoriuje, beveik 250 mln. eurų žalos, padarytos valstybės biudžetui (mokesčių mokėtojams) ir viešajam interesui. NLŽVA raštuose buvo pateikti viešais, oficialiais duomenimis paremti skaičiavimai apie reikšmingus valstybės (mokesčių mokėtojų) finansinius praradimus – vien per 2015-2022 metus valstybės mokestinėms pajamoms padarytos žalos, įskaitant negautas mokestines pajamas, dydis viršijo 250 mln. eurų. Tačiau nei Seimo valdyba, nei SBFK į tai iki šiol nesureagavo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kyla klausimas, ar Seimo BFK tyla (nereagavimas) dėl NLŽVA raštuose nurodytų viešųjų finansų praradimų yra atsitiktinis, ar sąlygotas loterijų ir
lošimų organizatorių, įskaitant ir nuotolinių lošimų, interesų protegavimo?

Tuo pat metu keltinas klausimas, ar buvusio Seimo BFK pirmininko M.Majausko ir LPT direktoriaus V.Daukšio, Finansų ministerijos specialistų veiksmai ar neveikimas, reguliuojant, apmokestinant ir administruojant lošimų ir loterijų paslaugų teikimo ekonominę veiklą, neturėtų būti baudžiamojo įstatymo požiūriu vertinami kaip piktnaudžiavimas. Pagrindą tokio klausimo kėlimui patvirtina ir žemiau nurodytos teisėkūros iniciatyvos, proteguojančios internetinių (nuotolinių) lošimų organizatorių interesus.
NLŽVA 2022-10-12 rašte Seimo valdybai išdėstė ir faktiniais duomenimis pagrindė bei paaiškino sistemines valstybės politikos klaidas:

1. Nacionalinės loterijos išsigimimas
Valstybės tikslams sukurtas loterijų monopolis šiandien faktiškai yra perimtas keturių fizinių asmenų
grupės. Tuo metu įvairios veiklos lengvatos turi būti taikomos tik (!) tokiai Nacionalinei loterijai,
kurios naudos gavėjas – valstybė, o ne privatūs asmenys.
2. Privačioms Lietuvos loterijoms skiriamos mokestinės „dovanos“
Valstybė gali ir turi per Nacionalinę loteriją kaupti lėšas specialiosioms programoms – sportui,
kultūrai, kitoms socialiai naudingoms veikloms remti. Tačiau Lietuvoje „mokestinės dovanos“
dalinamos privačių asmenų kontroliuojamoms loterijoms – tai tiesioginė žala valstybei.
3. Per maži mokesčių tarifai nuotolinių lošimų paslaugoms
Įteisinusi nuotolines lošimų paslaugas nuo 2016 metų valstybė taikė mažesnius (!) mokesčių tarifus
Nacionalinė Lošimų ir Žaidimų Verslo Asociacija Tel.: +370 37 226434
Vijoklių g. 2, Ramučių k. e.paštas: info@nlzva.lt
54468 Kauno r.
Lietuva
nuotolinėms paslaugoms, palyginus su tų pačių rūšių antžeminėmis rūšimis, nors jų veikla reikalauja
gerokai mažesnių aptarnavimo kaštų. Nuo 2022 metų tarifai suvienodinti absoliučia išraiška, tačiau
toks sprendimas vis tiek nuotoliniams lošimams leidžia kaupti ženkliai didesnę pelno maržą – tai
valstybės negautos pajamos.
4. Netaikomi progresiniai mokesčių tarifai viršpelnius uždirbantiems rinkos lyderiams
Neteisėtai susiformavusiuose oligopoliniame nuotolinių lošimų ir monopoliniame loterijų rinkos
sektoriuose lyderių (privačių bendrovių) viršpelniai siekia iki 50-60 proc. bendrųjų pajamų. Dėl
netaikomų progresinių mokesčių tarifų valstybė kasmet negauna dešimčių milijonų eurų pajamų.
5. Teisėkūros idėjos grindžiamos vartotojų apsauga, o faktiškai vartojimas tik auga
Visas teisėkūros idėjas Seimo BFK buvęs pirmininkas Mykolas Majauskas klaidinančiai ir
manipuliatyviai pristatinėjo kaip vartotojų apsaugos didinimą, tačiau faktinis vartojimas (statomos
sumos) rinkoje ne sumažėjo, o išaugo 80,2 proc., kai vartotojų išlaidos (organizatorių bendrosios
pajamos) didėjo 54,0 proc. (lyginant I-III ketvirčių 2022-ųjų ir ikipandeminių 2019-ųjų duomenis). Tai
rodo, kad vartotojai atsidūrė ženkliai didesnės socialinės rizikos situacijoje.
6. Dėl didelių nuotolinių lošimų reklamos išlaidų žiniasklaidoje nebeliko kritinių ir dalykiniais
argumentais pagrįstų diskusijų apie lošimų paslaugų rinkos būklę
Pagrindinių Lietuvos žiniasklaidos verslo grupių pajamų struktūroje nuotolinių lošimų ir loterijų
paslaugų informacinės sklaidos pajamos sudaro reikšmingą dalį (viso 2019-2021 metais rinkos
kainomis apie 107,8 mln. eurų). Todėl kritinis (alternatyvus) azartinių lošimų ir loterijų reguliavimo
bei administravimo vertinimas faktiškai yra užgniaužtas (nuslopintas), kritinė ir dalykiniais
argumentais pagrįsta diskusija viešoje erdvėje nevyksta.
7. Moksliniai tyrimai apie padėtį dėl lošimų paslaugų paplitimo rinkoje nevykdomi, jais nesiremia
teisėkūra
Teisėkūros iniciatyvos remiasi subjektyviais ir (ar) spekuliatyviais Lošimų priežiūros tarnybos ir
Finansų ministerijos tarnautojų įsivaizdavimais (nuomonėmis), o ne moksliškai pagrįstais ir socialiai
reprezentatyviais faktiniais duomenimis. Objektyvių, moksliniais tyrimais ir tarptautinėmis
metodikomis pagrįstų duomenų valstybė nekaupia, neanalizuoja, nefinansuoja tokių tyrimų krypčių.
Priešingai, teisėkūra dažnai remiasi vien LPT tvarkomų prašymų neleisti lošti statistika, kuri neskaidri,
moksliškai nepagrįsta, socialiai nereprezentatyvi, o jos rinkimo principai yra griežtai sukritikuoti
sociologų ir visuomenės sveikatos specialistų. Tokiais nepagrįstais duomenimis paremtos teisėkūros
iniciatyvos tik toliau didina žalą valstybei, viešiesiems finansams ir vartotojams.
Šios problemos iki šiol neįvertintos, kiekvieną dieną toliau didina žalą valstybei, viešajam interesui bendrai ir
kiekvienam vartotojui individualiai.
1. Buvusio Seimo BFK pirmininko Mykolo Majausko korupcinio pobūdžio teisėkūros iniciatyvų azartinių
lošimų ir loterijų reguliavimo ir apmokestinimo srityje žala valstybei
1.1. Priemonių skatinti lošti apribojimas
Seimo BFK pirmininkas, subūręs Seimo narių grupę, registravo įstatymo projektą Nr. XIVP-392, kuris priimtas
2021-05-20. Autoriai skelbė, jog projektu bus sumažintos galimybės skatinti lošti ir vartotojai turėtų mažiau lošti.
Tačiau reguliavimo efektas gavosi atvirkštinis. 2022 ir 2019 metų duomenys patvirtina, kad lošimo paslaugų
vartojimas nesumažėjo, o priešingai – padidėjo dvigubai. Tai sąlygojo nuotolinių lošimų šuoliškas (vykęs
Nacionalinė Lošimų ir Žaidimų Verslo Asociacija Tel.: +370 37 226434
Vijoklių g. 2, Ramučių k. e.paštas: info@nlzva.lt
54468 Kauno r.
Lietuva
geometrine progresija) augimas (+80,2 proc.). Be to, tai dar labiau sumažino mažiau patrauklių (mažesnį azartą
siūlančių) ribotų lošimų paslaugas teikiančių bendrovių galimybes konkuruoti su didesnį patrauklumą
siūlančiomis bendrovėmis.
Faktiškai skatinimo priemonių apribojimas sukūrė dvi pasekmes:
• Įtvirtino ir „užkonservavo“ rinkos lyderių pozicijas (uždarė rinką) – tiek dabar veikiantys mažesnieji
rinkos dalyviai, tiek teoriniai nauji konkurentai iš esmės neturės jokių priemonių savo paslaugų
patrauklumui didinti, todėl esami lyderiai turi garantuotas rinkos dalis;
• Skatinimo priemones uždraudus visoms skirtingoms lošimo paslaugoms sudarytos sąlygos, kai vartotojui
vienodomis sąlygomis siūlomi ir nuosaikūs lošimai, ir didžiausios rizikos. Vartojimo statistika rodo, kad
tokiomis sąlygomis 99% vartotojų renkasi didžiausios rizikos lošimus ir vos 1% nuosaikius.
Taigi, tokia teisėkūra situaciją rinkoje pakeitė ne valstybės naudai – įtvirtino ir sustiprino rinkos
monopolizavimosi tendencijas, o tuo pat metu vartotojus paskatino rinktis didesnės rizikos lošimo paslaugas.
Būtent tokias tendencijas patvirtina lošimų paslaugų organizatorių veiklos ir finansiniai duomenys.
Tuo pat metu skatinimo lošti priemonių apribojimas visiškai nesumažino lošimo paslaugų reklamos. O priešingai
– ją suprimityvino ir pavertė buku prekių ženklų ir jų siūlomų lošimo rūšių kartojimu.
1.2. Sprendimas nestabdyti LAKIS diegimo
Pandemija 2020-2021 metais pakeitė padėtį daugelyje verslo sektorių iš esmės. Pavyzdžiui, į tai reaguojant
Seimas dar 2020 metų pabaigoje skubos tvarka atidėjo anksčiau planuotą reikalavimų minimaliam vaistinių plotų
tinklui griežtinimo įsigaliojimo datą. Tačiau Seimas išliko kurčias antžeminių lošimo paslaugų tiekėjų
argumentams, jog iki pandemijos planuotos LAKIS (Automatų kontrolės informacinė sistema) diegimas sukeltų
nepamatuotai didelę naštą dėl pandemijos jau ir taip nuostolingai dirbantiems antžeminių lošimo paslaugų
organizatoriams.
Tiek Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, tiek NLŽVA 2020 metų pabaigoje ir 2021 metų pirmąjį
ketvirtį, analizuodamos karantino ir pandemijos finansinį ir ekonominį poveikį antžeminių lošimo paslaugų
sektoriui, teikė analitinius duomenis apie būtinybę bent laikinai atidėti LAKIS sistemos diegimą. Deja, buvęs
Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas vienasmeniškai nuo komiteto narių ir kitų Seimo narių nuslėpė
informaciją apie šių kreipimųsi ir juose pateiktų argumentų faktą, nenagrinėjo raštuose išdėstytų problemų
esmės ir neargumentavo tokio savo neveikimo, nors, kaip dabar matyti iš lošimų organizatorių finansinių 2021
metų rodiklių (antžeminių paslaugų dalies nuostolingos veiklos), pagrindo prašymą tenkinti buvo daugiau nei
pakankama.
Dėl to antžeminių lošimo paslaugų tiekėjai turėjo pandemijos laikotarpiu atlikti esminę turimos įrangos
renovaciją, kuri visoms Lietuvos rinkoje veikiančioms bendrovėms kainavo milijonus eurų, tačiau jokios
pridėtinės vertės veikloje nesuteikė (tą patvirtina antžeminių lošimo paslaugų tiekėjų rezultatai po pandemijos).
Visos šios investicijos iškeliavo iš Lietuvos, nes šalyje nėra nė vieno nacionalinio įrangos gamintojo.
Formalių ir jokios naudos tiek reguliatoriui, tiek lošimų organizatoriams, tiek vartotojams neteikiančių
administracinių funkcijų diegimas LAKIS sistemoje (ir su tuo susijusios didelės ir naudos negeneravusios
finansinės investicijos) už rinkoje veikiančių lošimų organizatorių didžiules lėšas yra visų jos autorių ir jos diegimo
termino neprailginusių politikų asmeninė atsakomybė.
Nacionalinė Lošimų ir Žaidimų Verslo Asociacija Tel.: +370 37 226434
Vijoklių g. 2, Ramučių k. e.paštas: info@nlzva.lt
54468 Kauno r.
Lietuva
Tuo pat metu įstatymų leidėjai „nepastebėjo“ esminių LAKIS sistemos ydų. Pavyzdžiui, STT nurodė, kad iki šiol
prie sistemos nėra prijungti lošimo namuose naudojami stalo lošimų įrenginiai (jie naudojami organizuojant
neribotų statymų ir laimėjimų lošimus, dėl to jų pajamų kontrolė privalo būti aukščiausio lygio, o FNTT ne kartą
yra pažymėjusi jų riziką pinigų plovimo požiūriu, tačiau tai liko praignoruota), o taip pat nuotolinių lošimų
įrenginiai. Belieka papildyti, jog daugiau nei 20 metų iki šios dienos lošimo stalai jokios piniginių srautų per juos
kontrolės neturi.
1.3. Rinkos „pertvarka“ pagal buvusį Seimo BFK pirmininką Mykolą Majauską ir jos žala valstybei
Kaip pateikimo metu atskleidė pats buvęs Seimo BFK pirmininkas, 2021-06-15 registruotus projektus iš esmės
pasiūlė ir parengė LPT (t. y. jos direktorius Virginijus Daukšys). Pagrindinės naujovės ir jų žala valstybei:
• Nuotolinių lošimų organizatoriams nebereikalingos antžeminės lošimo vietos
Valstybė palengvino nuotolinių lošimo paslaugų teikimo sąlygas. Nuotolinių paslaugų organizatoriams
sumažėjo veiklos kaštai, nes tapo nebūtinu fizinės infrastruktūros turėjimas, panaikintos darbo vietų
sukūrimo ir jų turėjimo Lietuvoje reikalavimas, ekonominė veikla iš esmės perkelta į užsienio valstybių
jurisdikcijas;
• Savivaldybių tarybos kas 5 metus gali neleisti veikti antžeminei lošimų vietai
Vietos savivaldybių tarybos kas 5 metai sprendžia, ar išduoti/pratęsti leidimą organizuoti lošimus
konkrečioje savivaldybės vietoje. Antžeminės lošimo vietos, po įvairiausių pasiūlymų įgyvendinimo kuo
toliau, tuo labiau tapo nerentabilios, todėl visai tikėtina, jog dauguma jų nesugebės užtikrinti tokio
pelningumo, kad investicijos atsipirktų per 5 metus. Valstybė iš esmės užprogramavo 20 metų kurto
verslo ir jame dirbančių darbo vietų sunaikinimą. Galima ne tik prognozuoti, bet ir teigti jog būtent dėl
tokio reguliavimo antžemine forma liks veikti tik keli klasikiniai lošimo namai (kazino), nes naujoji tvarka
naujų nuosaikias paslaugas siūlančių antžeminių lošimo vietų steigimą padarė nerentabiliu (plačiau žr.
Priede Nr. 1).
• Didinamas įstatinis kapitalas, įvedamas licencijos mokestis
Valstybė užkerta kelią į rinką ateiti naujiems paslaugų tiekėjams, o esamiems iškelia abejonę dėl
tikslingumo tęsti veiklą, kai reikės mokėti milžiniško dydžio licencijos mokestį. Valstybė faktiškai
proteguoja dabartinius rinkos lyderius, nes jų gaunami viršpelniai lengvai leis padidinti įstatinį kapitalą,
sumokėti naują licencijos mokestį (o loterijoms – net ir nereikės). Visa ši nauda valstybei atiteks prie
didžiausios socialinės rizikos lošimų pripratinus vartotojus – t. y. iš esmės padidinus socialinę riziką
kartais.
Buvęs Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas projektų svarstymo metu neatsižvelgė ir į Specialiųjų tyrimų
tarnybos 2021-10-05 Antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-7364 nurodytus įstatymų projektų trūkumus,
akivaizdžiai atskleidžiančius ketinimus įtvirtinti nuotolinių lošimų organizatoriams palankų, jų interesus
proteguojantį, asimetrišką reguliavimąi
.

Tai, kad tokia buvusio Seimo BFK pirmininko Mykolo Majausko „pertvarka“ prieštarauja valstybės interesams ir
niekaip negina vartotojų interesų, iliustruoja toks pavyzdys. Pristatant „pertvarką” buvo deklaruojamas siekis
apsaugoti vartotojus, tačiau nauji barjerai ir veiklos ribojimai numatyti tik antžeminių lošimo vietų veiklai. Neva
vartotojai patiria esminį pavojų iš fizinių lošimo vietų, kai nuotolinių ir antžeminių lošimų (nevertinant loterijų)
dalys vartojime 2022 metų I-III ketv. atitinkamai sudarė 78 ir 22 procentines dalis. Tuo metu bet kuriame
mobiliajame telefone pasiekiamos nuotolinės lošimo paslaugos ne tik neapribotos, o priešingai – jų teikimo
Nacionalinė Lošimų ir Žaidimų Verslo Asociacija Tel.: +370 37 226434
Vijoklių g. 2, Ramučių k. e.paštas: info@nlzva.lt
54468 Kauno r.
Lietuva
sąlygos palengvintos ir supaprastintos. Ir tai daryta nepaisant to, jog reikšmingų duomenų nėra apie esmines
kriminogenines ar kitas problemas, siejamas su antžeminėmis lošimo vietomis.
Kaip identifikavo STT, „pertvarka“ neproporcingai palanki nuotolinių lošimo paslaugų organizatoriams. Jų veiklai
nereikalingos darbo vietos Lietuvoje, veiklos pajamos pervedamos į užsienio valstybių jurisdikciją, toks
reguliavimas kenkia ne tik nacionalinio verslo, bet ir valstybės interesams. Lietuvos valstybės viešojo intereso
aspektu turi būti keliamas klausimas, kieno interesui/interesų grupei su tokia „pertvarka“ išties atstovavo buvęs
Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas ir LPT direktorius Virginijus Daukšys?
Su projektais susijusios faktinės aplinkybės buvo puikiai žinomos tiek buvusiam Seimo BFK pirmininkui Mykolui
Majauskui, tiek LPT direktoriui Virginijui Daukšiui, tiek Finansų ministerijos valstybės tarnautojams, kurie šių
įstatymų projektų svarstymo metu:
a) nuslėpė duomenis, atskleidžiančius drastišką nuotolinių lošimų paslaugų vartojimo augimą bei poreikį
(būtinybę) jų reguliavimą griežtinti, o taip pat didinti jų mokestinę naštą;
b) teigė, kad visos lošimo paslaugų rūšys yra vienodos, taip paneigdami šiuos dalykus:
i. parametrinio reguliavimo skirtumus, kuriais ir yra paremtas brandžių didžiausių Europos rinkų
suformavimo modelis;
ii. kad skirtingi lošimų sektoriai daro skirtingą poveikį probleminio lošimo mastų (apimčių) ir
socialinių rizikų augimui ii iii;
iii. nuslėpė Europos Sąjungos teisingumo teismo (toliau – ESTT) jurisprudencijoje suformuotą
nuotolinių lošimų socialinių rizikų vertinimą iv, pabrėžiantį, jog dėl to, kad vartotojas ir ūkio
subjektas tiesiogiai nebendrauja, azartiniams lošimams internetu būdingas kitokio pobūdžio ir
didesnis pavojus, palyginti su tradicinėmis tokių lošimų rinkomis, turint omenyje galimą ūkio
subjektų sukčiavimą, nukreiptą prieš vartotojus v
. ESTT taip pat pažymėjo, kad azartinių lošimų
siūlymo internetu požymiai lygiai taip pat gali pasirodyti esą kitokio pobūdžio ir didesnis
pavojaus šaltinis, palyginti su tradicinėmis tokių lošimų rinkomis, kalbant apie vartotojų ir ypač
apie jaunimo ir asmenų, kurie turi ypatingą polinkį lošti arba kuriems toks polinkis gali išsivystyti,
apsaugą vi
.
Be to, šiuos įstatymų projektus LPT/Finansų ministerija iniciavo ne įgyvendinant įprastinę teisėkūros procedūrą
per Vyriausybę, kuri turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, o, viršydamos savo kompetenciją (veikiant ultra
vires), pateikiant juos tiesiogiai vienam asmeniui – buvusiam Seimo BFK pirmininkui M. Majauskui.
1.4. Pavėluotas ir neadekvatus (disbalansus didinantis) specialiojo lošimų ir loterijų mokesčio tarifų
didinimas
Tai, kad dalis lošimo paslaugų rinkos lyderių Lietuvoje uždirba viršpelnį, tapo aišku dar iš 2019-2020 metų
finansinių rodiklių, kai rinkos lyderės UAB „Top Sport“ pelningumas pasiekė 15-17 mln. eurų ir atitinkamai
sudarė 44,7 ir 46,7 procentus nuo bendrųjų pajamų (atitinkamai 2019 ir 2020 metais). 2021 metų rezultatas –
jau 32,8 mln. eurų pelno ir atitinkamai 57,6 proc. pelningumas. Tačiau iki pat 2022 metų liepos 1 dienos
nuotolinių lošimų paslaugų buvo taikomas tas pats 13 proc. specialiojo lošimo mokesčio tarifas.
2021-09-13 registruotas įstatymo projektas Nr.XIVP-826 turėjo spręsti Lietuvoje įsisenėjusią itin menko loterijų ir
nuotolinių lošimų apmokestinimo problemą. Tačiau pasyvi Finansų ministerijos pozicija ir šališki/tendencingi
Nacionalinė Lošimų ir Žaidimų Verslo Asociacija Tel.: +370 37 226434
Vijoklių g. 2, Ramučių k. e.paštas: info@nlzva.lt
54468 Kauno r.
Lietuva
buvusio Seimo BFK pirmininko Mykolo Majausko veiksmai lėmė, jog mokestinė našta buvo padidinta itin
neproporcingai ir neadekvačiai – ne sumažindama, o padidindama pelningumo disbalansus tarp skirtingų lošimų
ir loterijų sektorių. Rinkoje dominuojantiems nuotolinių lošimų oligopolistams, turintiems 50-60 proc. pelno
maržą, mokestinės naštos padidėjimas veiklos rezultatams sumine išraiška buvo juokingai mažas. O reikšmingai
mažesnes pajamas ir santykinai dideles veiklos sąnaudas turintys rinkos dalyviai, organizuojantys veiklą
antžeminėse vietose ypač ribotų statymų ir laimėjimų sektoriuose (čia veiklos pelningumas tesiekia 10-13 proc.,
dar sumažėjęs dėl esminio neigiamo pandemijos poveikio), buvo įstumti į ribinę situaciją dėl veiklos tęstinumo
galimybių. Pelno marža (po specialiojo mokesčio), į kurią turėtų būti orientuojamasi nustatant lošimų ir loterijų
mokesčius, NLŽVA požiūriu, turėtų sudaryti apie 15-20%, o didžiausiems lošimų organizatoriams – iki 15%. T.y.
didesnio masto pelno dalis (viršpelnis) turi būti grąžinama visuomenei per progresinį specialiojo mokesčio tarifą.
Valstybė turi siekti didinti savo pajamas iš reguliuojamų ekonominių veiklų (kokios yra ir lošimo paslaugos), todėl
apmokestinimas turi būti progresinis, siekiant iš organizatorių valstybės naudai susigrąžinti perteklinį pelną.
Reguliuojamoje rinkoje negali būti taikomas laisvos konkurencijos sąlygomis tinkamas vienodų tarifų modelis –
jie privalo būti skirtingi, atsižvelgiant į veiklos sąlygų lošimo paslaugoms skirtumus, jų nulemtas skirtingas
socialines rizikas, apibrėžiamas loss per hour rodikliu (pralošiamos per vieną valandą sumos ar vidutinis
valandinis nuostolis):
• mokesčio tarifas turi būti diferencijuotas;
• mokesčio tarifas turi įvertinti konkrečios lošimo paslaugos teikimo aplinkybes, kaštų struktūrą
(pavyzdžiui, kokią kaštų dalį sudaro darbo jėgos, patalpų nuomos, įrangos, reklamos ir kt. išlaidos);
• mokesčio tarifas turi didėti priklausomai nuo bendrųjų pajamų dydžio (t. y. būti progresinis).
Dėl tokio kintamo progresinio mokesčio tarifo nebuvimo 2020-2021 metais Lietuvos valstybės biudžetas vien iš
nuotolinių lošimų viršpelnio, pačiais kukliausiais vertinimais, negavo po 15-17 mln. eurų kasmet.
Mokestinės naštos (krūvio) disbalansus tarp skirtingų lošimų organizatorių iliustruoja ir žemiau nurodyti lošimų
ir loterijų paslaugų teikėjų ekonominės veiklos finansiniai duomenys už 2021 metus. Pavyzdžiui, nuotolinių
lošimo paslaugų rinkoje dominuojančiai UAB „Top Sport“ teko 71,06% bendro 7-ių pelningai dirbusių bendrovių
sugeneruotos pelno).
Bendrovė Bendrosios pajamos, € Grynasis pelnas, €
1 UAB Lošimų strateginė grupė 11 201 144 1 787 662
2 UAB Amber gaming 1 496 085 -1 181 311
3 UAB Baltic Bet 6 841 468 1 507 122
4 UAB Limonas 206 601 -182 753
5 UAB Nesė 1 244 364 -186 048
6 UAB Novogaming Vilnius 1 967 606 -280 070
7 UAB Olympic Casino Group Baltija 23 504 059 6 364 500
8 UAB Tete-a-Tete kazino 14 110 286 364 746
9 UAB Top Sport 57 050 186 28 145 931
Nacionalinė Lošimų ir Žaidimų Verslo Asociacija Tel.: +370 37 226434
Vijoklių g. 2, Ramučių k. e.paštas: info@nlzva.lt
54468 Kauno r.
Lietuva
10 UAB Unigames 4 925 305 573 559
11 UAB VSGA 4 561 253 862 744
Bendra suma 127 108 357 37 776 082
Lentelė Nr. 1 – Lošimo paslaugų teikėjų ekonominės veiklos finansiniai duomenys už 2021 metus
Mokestinių tarifų, privilegijuojančių nuotolinių lošimų organizavimą, taikymą Finansų ministerijos atsakingi
valstybės tarnautojai ir LPT direktorius Virginijus Daukšys toleravo nuo jų įteisinimo pradžios – 2016 metų sausio
1 dienos. Tai sudarė ypatingai palankias sąlygas nuotolinių lošimų šuoliškai (beprecedentei tarp ES valstybių)
plėtrai. Iki nuotolinių lošimų įteisinimo, laikotarpyje nuo 2012-01-01 iki 2016-01-01 LPT direktoriaus įsakymų
pagalba buvo sudarytos sąlygos nuotolinių lošimų organizatoriams teikti šias paslaugas kvazi-teisiniu būdu. Tokia
Finansų ministerijos ir LPT atsakingų valstybės tarnautojų veikla ne tik prieštaravo viešajam interesui, tačiau taip
pat padarė didelę žalą valstybės finansams. Nepaisant to, nė vienas už lošimų ir loterijų reguliavimą ir
administravimą atsakingas valstybės tarnautojas nebuvo patrauktas teisinėn atsakomybėn už piktnaudžiavimą
tarnybine padėtimi ir valstybei padarytą didelę žalą.
Aukščiau nurodytų faktų ir argumentų visuma patvirtina šališko, neobjektyvaus, o kartu ir skaidrumo reikalavimų
neatitinkančio teisinio reguliavimo raišką, ko pasėkoje Finansų ministerijos, LPT direktoriaus Virginijaus Daukšio,
Seimo BFK pirmininko Mykolo Majausko iniciatyva Seimui nustačius naujus vienodus mokestinius tarifus
valstybės biudžetas negauna reikšmingų pajamų.
Be to, mokesčių didinimas iš esmės neišsprendė faktinio monopolio loterijų paslaugų sektoriuje. Žinant, jog
„Olifėja“ ir „Euloto“ bei jų veiklą palaikanti trečia bendrovė yra valdomos iš esmės tų pačių susijusių fizinių
asmenų grupės, akivaizdu, jog būtinas tiesioginis valstybės įsikišimas ir Nacionalinės loterijos modelio
grąžinimas. Per kelis dešimtmečius „Olifėja“ yra tapusi faktiniu privačiu monopoliu, kuriam, vėlgi, taikomos
„visiems loterijų rinkos dalyviams vienodų“ mokesčio tarifų sąlygos. Tai jau sugeneravo ir toliau kasdien
generuoja didžiules netektis tiek valstybės biudžetui, tiek ir nacionalinių loterijų lėšomis įprastai finansuojamoms
sporto, kultūros ir kitų viešojo intereso sričių veikloms.
NLŽVA vertinimu, įstatymų leidėjas turėtų svarstyti klausimą, kokiu būdu faktiškai veikianti Nacionalinė loterija
turėtų būti sugrąžinta valstybės nuosavybėn. Brandžių lošimo paslaugų rinkų valstybių praktika rodo, jog
Nacionalinė loterija turi būti išskirtinai naudojama viešojo intereso veiklų finansavimui, sportui, kultūrai, kitoms
socialiai reikšmingoms iniciatyvoms remtis ir finansuoti. Tam gali būti naudojama Didžiosios Britanijos ar kitų
tokį modelį naudojančių valstybių patirtis ir geroji praktika. Tarptautinėje praktikoje lietuviškas modelis, kai
Nacionalinė loterija yra perduota nacionalinei olimpinio judėjimo administracijai (Lietuvos atveju – Lietuvos
tautiniam olimpiniam komitetui) yra išimtis ir, deja, akivaizdžiai nepasiteisinęs. Ar Nacionalinės loterijos
organizavimas turi būti perimtas į valstybės įstaigų rankas, ar organizuojamas specialus atviras viešas konkursas
tokią išimtinę teisę perleidžiant privačiam operatoriui – politinio apsisprendimo klausimas. Pažymėtina, kad
tokią idėją 2021 metais buvo iškėlęs ir buvęs Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas, tačiau vėliau jos dėl
nepaaiškintų priežasčių atsisakė vii
.
Bendrovė Bendrosios pajamos, € Grynasis pelnas, €
1 UAB Euloto 2 410 474 1 631 379
2 UAB New Miracle 44 298 2828
3 UAB Olifėja 7 685 459 5 654 745
Nacionalinė Lošimų ir Žaidimų Verslo Asociacija Tel.: +370 37 226434
Vijoklių g. 2, Ramučių k. e.paštas: info@nlzva.lt
54468 Kauno r.
Lietuva
4 UAB Žalgirio Loto -287 987 -38 166
Bendra suma 9 852 244 7 250 786
Lentelė Nr. 2 – Loterijų paslaugų teikėjų finansiniai duomenys už 2021 metus
Pažymėtina, jog šio specialiojo mokesčio atveju Vyriausybė savo nutarimu 2021-12-15 pritarė Ekonomikos ir
inovacijų ministerijos siūlymui nustatyti vėlesnę padidinto specialiojo mokesčio loterijų organizatoriams
įsigaliojimo datą, t. y. nukeliant papildomą pusmetį iki 2023 m. sausio 1 d. Šis siūlymas buvo motyvuotas tuo,
kad neva organizuojant loterijas siūloma taikyti ženkliai didesnį, t. y. 18 procentų, mokesčio tarifą, palyginti su iki
tol taikytu 13 procentų tarifu. Taip neva siekta sudaryti sąlygas loterijų organizatoriams prisitaikyti prie pakitusio
teisinio reglamentavimo ir prie jo priderinti savo turtinius interesus bei ekonominės veiklos perspektyvas,
nekreipiant dėmesio, jog loterijų pajamos metų metais ženkliai augo, o įstatymu nustatytas laimėjimų
išmokėjimo koeficientas 50% nuo tiražo sumos, kai kitose lošimo paslaugų rūšyse siekia 95%. Paradoksas, kad
tokie argumentai kitiems lošimo paslaugų organizatoriams netaikyti, nors jų mokestinė našta didinta dar
daugiau. Ši mokestinė dovana loterijoms (privatiems asmenims) buvo padaryta valstybės biudžeto sąskaita.
2. Ankstesnė kryptinga FM ir LPT veikla, iki šiol kenkianti valstybei ir vartotojams
Minėti 2021-06-15 įstatymo projektai atitiko Finansų ministerijos ir (ar) LPT pastarojo dešimtmečio teisėkūros
iniciatyvų tikslus. Jomis kryptingai siekta:
• didinti nuosaikias lošimo paslaugas teikiančių antžeminių lošimo vietų – automatų salonų, lažybų punktų
– organizatorių veiklos sąnaudas;
• mažinti organizatorių pajamas per įvairius nebūtinus perteklinius reikalavimus vartotojams, įėjimo į
rinką barjerus, naujas nuolatines išlaidas padaryti šių sektorių veiklą investicijų ir veiklos prasme
nesaugia ir ypatingai rizikinga (pavyzdžiui, privaloma lankytojų asmens tapatybės patikra, pareiga lošimų
organizatoriams naudoti lankytojų vaizdą įrašančią įrangą, pertekliniai techniniai reikalavimai lošimo
įrenginiams, neproporcingi lošimų vietų ribojimai).
2.1. Sąmoningas lošimo paslaugų skirtumų ignoravimas
Finansų ministerija ir Lošimų priežiūros tarnyba sistemingai siekia nuslėpti skirtingų lošimo rūšių finansinių ir
socialinių rizikų skirtumus. Juos ignoruojant ir visiems taikant „vienodus“ reikalavimus rinkoje įsigali didžiausios
rizikos lošimo paslaugų rūšys.
Europos Komisija nurodo, kad lošimo paslaugų sukeliamoms problemoms įtaką daro tokie veiksniai:
• Veiksmo dažnis
Kuo trumpesnis laikas tarp paties lošimo ir galimybės pastatyti sumą, tuo didesnė rizika;
• Išmokos intervalas
Kuo trumpesnis laikas nuo sumos pastatymo iki rezultato, tuo didesnė rizika;
• Didžiausias statymo ir laimėjimo dydis
Kuo didesnis galimas laimėjimas, tuo didesnė paskata dalyvauti, o kuo didesnė statomos sumos
galimybė, tuo didesnė socialinė rizika per kritiškai trumpą laikotarpį pralošti didelę sumą;
Nacionalinė Lošimų ir Žaidimų Verslo Asociacija Tel.: +370 37 226434
Vijoklių g. 2, Ramučių k. e.paštas: info@nlzva.lt
54468 Kauno r.
Lietuva
• Prieinamumas ir socialinė aplinka
Ar lengva „pradėti“ lošimą, ar aplinka tai skatina, ar riboja;
• Noras susigrąžinti praloštą sumą, buvimas „arti“ laimėjimo
Kuo didesnė (atrodo) laimėjimo tikimybė, tuo didesnė iliuzija, kad prarastas sumas galima atsilošti;
• Įsivaizduojami įgūdžiai ir „dalyvavimo“ iliuzija
Galimybė dalyvauti įvykyje, dėl kurio lošiama, arba panaudoti savo įgūdžius sėkmės tikimybei įvertinti
suteikia pagrindo „beveik laimėjusio“ psichologijai ir didina riziką;
• Komerciniai pranešimai
Jie gali paskatinti pažeidžiamas grupes viii
.
Akivaizdu, kad šie veiksniai skirtingose lošimo rūšyse, erdvėje, laike yra skirtingi ir todėl pavojus vartotojui
reikšmingai skiriasi. Todėl ir valstybės politika, konkretūs reguliaciniai sprendimai turi būti skirtingi, o ne
universalūs. Dėl šių skirtingų socialinių rizikų pripažįstama, kad jų reguliavimui ir apmokestinimui yra būtina
taikyti teisinės ir mokestinės diferenciacijos ir individualizavimo principus.
LPT ir FM, ignoruodamos minėtus Europos Komisijos išskirtus veiksnius, sistemingai siekia „suplakti“ visas lošimo
paslaugų rūšis į krūvą, nepaisyti skirtingų sektorių pajamų, sąnaudų, organizavimo vietų ir kitų ypatumų. Dėl
tokių neracionalių pastangų Lietuvos lošimo paslaugų rinka radikalizuojasi, kinta ne valstybės ir ne vartotojų
naudai, nes joje vis didesnę dalį užima neribotų statymų ir laimėjimų lošimo paslaugos (A kategorijos lošimo
automatai). Dėl to ateityje Lietuvoje neišvengiamai sumažės darbo vietų skaičius, nekilnojamojo turto, įvairių
aptarnavimo, saugos, IT, kitų paslaugų sektorių pajamos.
2.2. Galimos politinės korupcijos židinys, formuojant korupcinę nuotolinių lošimų rinką
Dabartinė Lošimų priežiūros tarnybos vadovybė suformuota 2012-2014 metais, kada lošimo paslaugų priežiūrą
kuravo partijos „Tvarka ir teisingumas“ deleguotas Finansų viceministras a.a. Vytautas Galvonas ix, o savo
iniciatyvomis Seime jį palaikė partietis Petras Gražulis. Pastarasis 2012-2016 m. kadencijos metu pateikė keletą
svarbių pasiūlymų kaip sustiprinti vienasmenį LPT direktoriaus valdymą. Tuometiniame Seimo BFK jo
pasiūlymams buvo pritarta.
Savo politinę karjerą Vytautas Galvonas baigė po to, kai Lietuvos Respublikos Prezidentei Specialiųjų tyrimų
tarnyba 2014 metų birželį pateikė „juodąjį sąrašą“ x
. Viceministras įsivėlė į istoriją dėl galimai paimtos paskolos iš
dabar nuotolinių lošimų rinkoje dominuojančios bendrovės „Top Sport“ akcininko Gintaro Staniulio xi. Pastarasis
pripažino ne kartą susitikęs su viceministru, aptardavęs lošimų reguliavimą. Jis taip pat pripažino, kad
paviešintos sutarties data – 2013-ųjų balandis – sutampa su laikotarpiu, kai Finansų ministerija rengė esmines
įstatymų pataisas. Tų pačių 2013 metų rugsėjį viceministras žiniasklaidoje atvirai gynė neteisėtai nuotolines
lažybas organizuojančias bendroves, įvardindamas jas kaip teisėtai vykdančias veiklą ir mokesčius mokančias
įmones xii. Be to, būtent per Vytauto Galvono palaikymą į Lošimų priežiūros tarnybą 2013-iųjų gruodį laikinai (!)
buvo įdarbintas Virginijus Daukšys, kuris 2015-ųjų sausį jau paskirtas tarnybos direktoriumi ir šias pareigas eina
iki šiol.
Beje, 2012 metais analogiška istorija buvo nutikusi ir europarlamentarui Antanui Guogai, kuriam tuomet
priklausiusi lažybų bendrovė vėliau buvo parduota „Betsafe“ ir šiandien yra viena iš rinkos lyderių xiii. Jis tuo
metu suteikė paskolą Generalinio prokuroro pavaduotojui Andriui Neverai. Paskola buvo siejama su tuo, kad
Generalinės prokuratūros prokurorai „kažkodėl“ pavėlavo apskųsti LPT patvirtintą reglamentą, kuriuo buvo
suteikta minėtai Antano Guogos bendrovei lažybas organizuoti internete. LPT direktoriaus įsakymus, kuriais
Nacionalinė Lošimų ir Žaidimų Verslo Asociacija Tel.: +370 37 226434
Vijoklių g. 2, Ramučių k. e.paštas: info@nlzva.lt
54468 Kauno r.
Lietuva
kitoms trims lažybų bendrovėms buvo suteikta teisė organizuoti internetines lažybas, tos pačios prokuratūros
prokurorai apskundė laiku.
Be to, būtent Antano Guogos bendrovė dar LPT pirmtakės – Valstybinės lošimų priežiūros komisijos –
administracijoje finansavo dviejų konsultantų – šiuo metu vyriausiųjų specialistų Oleg Mackevič ir Tatjanos
Veromej darbą. Nuo pat pradžių iki šiandien šių „specialistų“ veikla orientuota į lošimų demonizavimą ir fiktyvių
istorijų apie neva didžiulį probleminio lošimo mastą Lietuvoje sklaidą. Tai buvo nuolat išnaudojama prieš
valstybės ir vartotojų interesus – naikinant nuosaikių antžeminių lošimų pasiūlą (lažybų punktus ir automatų
salonus), o vartotojus tokiais veiksmais skatinant rinktis didžiausios rizikos nuotolinius lošimus. Šių „sveikatos
specialistų“ pastangas visiškai paneigė 2017 ir 2022 metais MRU vykdytų reprezentatyvių tęstinių mokslinių
lošimo paslaugų paplitimo tyrimų rezultatai xiv, tačiau šie asmenys tokia savo pozicija aiškiai atstovaujantys
privačius neribotų lošimų interesus ir toliau dirba LPT.
2.3. Neteisėta nuotolinių lažybų organizatorių „apsauga“ 2010-2015 metais
Valstybinės lošimų priežiūros komisija ir Lošimų priežiūros tarnyba 2010-2012 metais neteisėtai pažeisdama
Azartinių lošimų įstatymo draudimą, leido trims bendrovės nuotolines lažybas organizuoti internetu (priimti
statymus). Detaliai VLPK/LPT ultra vires veikla, pažeidžianti imperatyvų teisinį reguliavimą ir viešąjį interesą,
laikotarpyje nuo 2010-01-01 iki 2012-12-01 yra atskleista šioje išnašoje xv
.
Generalinei prokuratūrai sėkmingai teismo keliu ginant viešąjį interesą ir laimėjus bylą prieš LPT teisme, ginčą
sustabdė Seimo nariai. Jau minėto Petro Gražulio pastangomis 2013 metais Seimas kreipėsi į Konstitucinį teismą
dėl Azartinių lošimų įstatymo normų atitikties LR Konstitucijai. Toks prašymas buvo parengtas atstovaujant
lažybų bendrovių interesams, o Seimo narius atstovavo advokatas Gytis Kaminskas, kuris buvo ir tos pačios
partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko Rolando Pakso advokatas. Tai, kad šis kreipimasis į Konstitucinį
teismą buvo suderintas su azartinius lošimus tuo metu kuravusiu Finansų viceministru Vytautu Galvonu neslėpė
ir jis pats. Pasak jo, tuometinėje situacijoje vienintelis kelias buvo prašyti Konstitucinio teismo išaiškinimo: Mes
bandome sureguliuoti šį procesą, kad neišvarytume iš Lietuvos tų įmonių, kurios moka mokesčius xvi xvii. Faktiškai
šiuo skundu Seimo nariai sustabdė Generalinę prokuratūrą, kuri teismo keliu bandė užkardyti neteisėtus
Valstybinės lošimų priežiūros komisijos ir Lošimų priežiūros tarnybos sprendimus, kuriais trims lažybų
bendrovėms buvo leista statymus lažybose priiminėti internetu, nors Azartinių lošimų įstatymas tai daryti
draudė.
Tokia Seimo narių „pagalba“ ir kryptinga LPT direktoriaus Virginijaus Daukšio bei jo komandos veikla,
proteguojant nuotolinių lošimo paslaugų organizatorius, diskredituoja tarnybą ir ši negali būti laikoma nešališka
ekspertine įstaiga valstybės politikos lošimo paslaugų srityje vertinimui.
Pažymėtina, jog tokia partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovų veikla jau 2012-2015 metais padarė didelę žalą
valstybės biudžetui ir vartotojams suformuodami iškreiptą vos trijų bendrovių nuotolinių lošimų sektorių. Tačiau
2015 metais priimti azartinių lošimų ir atitinkamų mokestinių įstatymų pakeitimai valstybės praradimus iš
nuotolinių lošimų sektoriaus tik dar labiau padidino ir užprogramavo šios žalos didėjimą.
Šios teisėkūros peripetijos iš esmės iškraipė rinkos struktūrą, kai neteisėtai pradėjusios veiklą trys nuotolinių
lošimų bendrovės faktiškai tapo rinkos lyderėmis ir šiandien kontroliuoja didžiąją rinkos dalį.
Nacionalinė Lošimų ir Žaidimų Verslo Asociacija Tel.: +370 37 226434
Vijoklių g. 2, Ramučių k. e.paštas: info@nlzva.lt
54468 Kauno r.
Lietuva
3. Mykolo Majausko veikla – naujausias galimai korupcijos ir korporatyvinės reiderystės požymių
turinčios LPT ir FM veiklos epizodas
Kaip dabar jau žinoma, Seimo narys Mykolas Majauskas nevengia priimti paramą iš asmenų, kurie taip galimai
atsidėkoja už jo parlamentinę veiklą. Kaip skelbė portalas lrt.lt, Mykolą Majausko rinkimų į Vilniaus miesto mero
postą kampaniją parėmė įvairūs maitinimo paslaugų verslo atstovai. O būtent dėl PVM lengvatos šio verslo
įmonėms Mykolas Majauskas aktyviai dirbo prieš palikdamas Seimo BFK pirmininko postą xviii. Pirmame skyriuje
minėti (poskyriuose 1.1. – 1.4.) Seimo nario Mykolo Majausko teisėkūros atvejai iškelia pagrįstas teisines
abejones dėl jo iniciatyvų atitikties viešajam interesui ir galimoms korupcinėms paskatoms. Be to, Mykolo
Majausko teisėkūros iniciatyvos, įgyvendintos veikiant kartu su LPT direktoriumi Virginijumi Daukšiu, artimos
agresyvaus verslo perėmimo (korporatyvinės reiderystės) praktikai, kai, pasitelkus teisėkūros ir administracinį
resursą bei jo dispozicijoje esančias priemones, antžeminių lošimo paslaugų organizatoriai nuosekliai
(sistemingai) stumiami iš rinkos, o šių paslaugų vartotojams sudaromos sąlygos prioritetiškai rinktis nuotolinių
lošimų paslaugas. Tokia teisėkūros veikla paaiškina aukščiau minėtus Mato Maldeikio liudijimus dėl galimai
stambaus masto kyšį gavusio tuometinio Seimo BFK pirmininko pareigas užėmusio Mykolo Majausko atstovautų
interesų.
Tokia sisteminga Seimo nario Mykolo Majausko veikla turi būti ištirta ir įvertinta tiek teisininkų, tiek ir politikų,
nes akivaizdu, kad vieša informacija kryptingai (tikėtina, kad neatsitiktinai) sutampa su aukščiau aprašytais
buvusio Seimo BFK pirmininko veiksmais einant šias pareigas, registruojant ir remiant skirtingas teisėkūros
inciatyvas, kurias jam, ką jis viešai iš deklaravo Seimo posėdžio metu, parengė Lošimų priežiūros tarnyba, kurios
veiklos skaidrumu turime pagrindo abejoti dėl aukščiau nurodytų priežasčių. Atkreiptinas dėmesys, jog šių
iniciatyvų turinys ne tik neatitinka šios tarnybos funkcijų ir atsakomybės ribų, tačiau taip pat neretai jas ir
peržengia.
Tai leidžia daryti išvadą, jog valstybės politika lošimo paslaugų srityje yra aiškiai veikiama kriminalinių paskatų,
dėl ko valstybė jau prarado milžiniškas biudžeto pajamas, o vartotojai patiria vis didėjančias socialines rizikas.
Nieko nedarant, ši žala ir toliau auga (plačiau žr. Priede Nr.2). Suformuota padėtis rinkoje artina Lietuvą prie ES
valstybių „lyderių“ pagal socialinių rizikų augimą, tačiau nei FM, nei LPT to „nepastebi“: vienais atvejais
(atlaisvinant nuotolines paslaugas ir loterijas) „nepastebimas dramblys kambaryje“, o kitais atvejais (nustatant
naujus apribojimus) – „šaudoma į žvirblius iš patrankų“.
NLŽVA siūlymai
Atsižvelgiant į valstybės tarnautojų veiklos vertinimui taikytiną viešąjį teisinį reguliavimą ir aktualią teisminę
praktiką xix xx xxi
, keltinas klausimas, ar buvusio Seimo BFK pirmininko Mykolo Majausko, LPT direktoriaus
Virginijaus Daukšio, specialistų Olego Mackevič, Tatjanos Veromej, atsakingų Finansų ministerijos valstybės
tarnautojų (Lolitos Šumskaitės ir kt.) veiksmuose ir (ar) neveikime, reguliuojant, apmokestinant ir (ar)
administruojant lošimų ir loterijų paslaugų teikimo ekonominę veiklą, neturėtų būti baudžiamojo įstatymo
požiūriu vertinami (kvalifikuojami) kaip piktnaudžiavimas (Baudžiamojo kodekso 228 straipsnis). Pagrindą tokio
klausimo kėlimui patvirtina ir aukščiau nurodytos teisėkūros iniciatyvos, kryptingai proteguojančios nuotolinių ir
kitokių lošimo paslaugų organizatorių interesus.
Todėl svarstytinos galimybės:
• imtis parlamentinės kontrolės veiksmų, aiškintis galimai esminės žalos valstybės biudžetui ir vartotojams
padarymo aplinkybes, o pirminiams įtarimams pasitvirtinus – atlikti parlamentinį tyrimą, kaip pasiūlyta
aukščiau nurodytuose NLŽVA raštuose Seimo Valdybai;
Nacionalinė Lošimų ir Žaidimų Verslo Asociacija Tel.: +370 37 226434
Vijoklių g. 2, Ramučių k. e.paštas: info@nlzva.lt
54468 Kauno r.
Lietuva
• įvertinti ir išanalizuoti šios kadencijos Seimo priimtų teisėkūros iniciatyvų turinį galimų Seimo nario
Mykolo Majausko viešų ir privačių interesų konfliktų kontekste, o taip pat jų atitikties viešajam interesui;
• kreiptis į teisėsaugos institucijos dėl aukščiau nurodytų galimai nusikalstamų veikų, susijusių su galimu
piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir (ar) įgaliojimų viršijimu reguliuojant ir apmokestinant lošimų ir
loterijų paslaugų teikimo ekonominę veiklą;
• įvertinti Lošimų priežiūros tarnybos ir Finansų ministerijos valstybės tarnautojų, atsakingų už lošimų ir
loterijų paslaugų reguliavimą, administravimą ir (ar) kontrolę, tinkamumą užimti pareigas ir priimti su
tuo susijusius sprendimus;
• svarstyti Nacionalinės loterijos ir naujo Lošimo paslaugų bei lošimų ir loterijų mokesčio įstatymų
projektų parengimą, kuriuose, be kita ko, būtų numatytos galimybės įgyvendinti ne tik rinkos, bet ir LPT
institucinės pertvarkos iš vienasmenės į kolegialią instituciją, kuri galėtų palaikyti adekvatų,
subalansuotą, diferencijuotą, gerosiomis kitų Europos valstybių patirtimis pagrįstą reguliavimą, leidžiantį
valstybei valdyti socialines rizikas, padidinti valstybės gaunamas pajamas ir sumažinti didžiausios
socialinės rizikos paslaugų pasiūlą, o taip pat nacionalinės loterijos organizavimo teisės ir privilegijos
perdavimą (suteikimą) valstybės ar atviro viešo konkurso būdu parinktai įmonei terminuotam
laikotarpiui.
Pagarbiai,
NLŽVA prezidenas Evaldas Magelinskas