Lietuvos teisme – kaip mūšio lauke

Lietuvos teisme – kaip mūšio lauke

Kristina Sulikienė

Nors normaliai teisminis procesas sukurtas tarp proceso šalių, o teisėjas turėtų būti tik arbitras, sprendžiantis, kuri iš šalių geriau pasirodė – Lietuvoje taip nėra ir turbūt niekada nebus.

Jeigu norite laimėti teismo procesą, jūs turite kovoti ne su savo atsakovu, ieškovu, o visų pirma su teisėju.

„SAVI TEISĖJAI IR SAVI TEISMAI“

Ne paslaptis, jog kai kurie ieškovai turi savo teisėjus ir netgi savo teismus.

Pastebėjus šias tendencijas, reikėtų siekti nušalinti konkretų teisėją ir konkretų teismą, tačiau teisėjai visada apsimeta, jog ieškovo nepažįsta – nors simpatija ir net meilė šviečia per visas procesinio taip vadinamo dokumento skylutes.

Pavyzdžiui, Aurimo Drižiaus amžinas priešininkas turi savo atskirus teisėjus – pati garsiausia tai teisėja Kasimovienė, su kuria man špagas irgi teko suremti. Tai visiškai neatsakanti už savo veiksmus teisėja, bet ji yra specifinė tose bylose, kur kreipiasi amžinai įsižeidęs buvęs Seimo narys ir Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas, niekaip nesusijęs su MN privatizacija. Tik šiaip akcijas valdęs, ir šiaip, na, nesusijęs.

Visas amžinai įsižeidusio buvusio Seimo nario, dabar apsimetančio niekam nežinomu privačiou asmeniu, cirkas reikalingas, kad kaip nors sunaikintų arba apnaikintų laisvą spaudą.

Asilui aišku – bet žmogui ne.

Nors teismams sklandžiai dirbti yra sukurti kodeksai, specifiniai teisėjai jų dažniausiai nesilaiko ir nesivadovauja kažkokiais ten kodeksais.

Tačiau kuo jie vadovaujasi – asilas supras, o žmogus ne, nes žmogui reikia išgerti, nes reikia kažkokiu būdu pasiekti tą lygį, kuriame plevena nutartis rašantys teisėjai.

Štai kad susilygintum su teisėju Birštonu ar prokuroru Kliunka reikėjo išlenkti taurelę- dvi, o gal ir tris.

Su nusišalinimais Lietuvoje iš viso yra baika – balabaika.

Ši kodekso norma yra negaliojanti, nes pavyzdžiui, Kauno apylinkės teisme net nepareiškus nušalinimo, tu netikėtai gali gauti teismo pirmininko „atsisakymą nušalinti teisėją“. Nutartis neskundžiama, gale nutarties parašyta, jog kitą kartą bus skiriama bauda.

Kaip minėjau – teismo pirmininko Kantaravičiaus nutartį suprasti gali asilas: nes asilui rodai, o jis kinkuoja galva. O man nesuvokiama tokia nutartis. O gale nutarties grasinama susidoroti, net nurodoma „stafkė“, kiek kainuos naudojimasis procesu.

Kauno apylinkės teisme „stafkė“ – reikėtų susimokėti už LR CPK 65 str. (teisė nušalinti) naudojimą nuo 250 eurų.

Manau teisėjų skyrėja Dalytė Grybauskaitė turėtų parašyti kainoraštį: nušalinimas teisėjui Kauno apylinkės teisme -250 eurų. Visi žinotų, ir avansą pervestų. Šiaip „dėl bajerio“ galvoju gal reikėtų taip padaryti.

Susimoki teismui pavedimą „avansas 250 eurų už nušalinimo pareiškimą“.

Chachacha.

Teisėją Kasimovienę jai visą laiką man  irgi grasinant susidorojimu ir kitaip sugadinti man gyvenimą, nušalinau iš trijų kartų – nebijojau jos grasinimų, nes ji teismo posėdyje pastoviai nusikalbinėdavo. Ji sakydavo, jog aš neturiu teisės pateikti prašymų atsakovo vardu, nes aš privalau padėti Alvydui Sadeckui įrodyti jo pareikštą ieškinį taip išeina, prieš mano įmonę, kurią atstovavau, turėjau susitarusi su teisėja ir ieškovu veikti, ir daryti asmeniui, mane pasamdžiusiam, žalą.

Toks  pasiūlymas man nepatiko, ir aš reiškiau ir reiškiau tuos nušalinimus, o teisėjai ėmė ir trūko kantrybė. Tiesa, avansinio susimokėjimo nemokėjau, nors ji irgi reikalavo, sakė, kad man kainuos LR CPK 65 straipsnio naudojimas…

Man labai įdomu, o kiek kainuoja visi kiti straipsniai – juk eina kalbos, kad advokatai vaikšto su tais dideliais čemodanais visiškai ne dėl to, kad ten susideda bylos dokumentus.

Kiek kainuoja, tarkime, bylose rungtyniškumas – kurio neretoje byloje iš viso nėra, nes teisėjas Petras pažįsta atsakovės uošvienės brolį, ir kartu yra gėrę medžioklėje. Ir bylos rungtyniškumo nebuvo ir nebus.

Jeigu Lietuvoje tu nori kažką pasiekti teismuose, tu turi visų pirma iškovoti prieš teisėją, nes kitaip nieko nebus.

Kaip baigėsi ta byla su Kasimoviene? Atėjo visiškai kita teisėja, liepė Sadecko advokatui Kukaičiui patylėti, kai teismas kalba, tai kitą dieną Sadeckas paėmė ir atsiėmė ieškinį. Ne jo teisėja, ir viskas, netinka. 

Kodekse turėtų atsirasti papildoma norma, kad bylos šalys yra:

Ieškovas

Atsakovas

Teisėjas.

Neretai abi šalys turi iškovoti prieš teisėją, kad byla iš viso vyktų.

Štai vienoje byloje pusę metų vyksta kažkoks bardakas, ieškovas yra veikiamas nebenorėti nieko, o jeigu panori kažko ir teisėjas sureaguoja – koks jausmas apima, oho, aš nugalėjau teisėją.

Bet teisėjas ne nugalinėjamas turi būti.

Kalbu apie tą pačią teisėją Kriaučiūnienę, apie kurią jau rašiau…Jeigu jai neparašau, kaip reikia vesti bylos procesą – jinai jį veda taip, kaip pati susigaudo – bet ne pagal kodeksus. Man aišku už tą pavadavimą teisėjos niekas nemoka, dar ir baudom grasina, bet pas mus byla taip ir stumiasi, kaip koks lėtas garvežys. Teisėja nevykdo kodekso reikalavimų, tačiau nenusišalina, man atsibosta stebėti šitą farsą, aš tada parašau prašymą, dar kokį skundą, tada per pusę dienos pritaikomi kodeksai. Vadinaisi, juos valdo BAIMĖ.

Baimė, kad tave suskaičiuos, tave patikrins.

Beje, tai teisėja, kuri ieškovui aiškino, jog jis su JPG įskenavo dokumentus, o ne su PDF, o kai pačiai reikėjo skenuoti, ji iš viso neskenavo, ir per sekretorę mane siuntė toli – kažkur ieškoti elektroninės bylos jos stalčiuose. O visi žinome, jog elektroninėse bylose nei stalčiuose, nei spintose jokios bylos kopijos nerasime. 

Lietuvoje teisingumas yra išsikraipiusi grimasa.

KAUNO RAJONO GARSENYBĖ – NOTARĖ RENATA BUTKAUSKAITĖ, SUKURDAVUSI NUOSAVYBES „IŠ ORO“. 

Aš tai turiu bylą, kurioje nors nefigūruoja Renata Butkauskaitė, bet šią 26 metus dirbusią (o gal galimai klastojusią?) notarę atleido 2017 02 08 ir tik po labai ilgų tyrimų, su įrašu, dėl etikos ir darbo drausmės pažeidimų. Bet aš turiu rankose įrodymus, jog ji darė ne pažeidimus, o galimus nusikaltimus: sukurdavo nuosavybės faktus, ir darė tai masiškai. Ištisos gyvenvietės atsiradę šios aktyviosios notarės dėka. 

Įsivaizduokit, kiek pakabintų asmenų, kurie neturi juridiškumo savo nuosavybės, ir dreba, kad valstybė vieną dieną nusavins – o valstybė jau ėmė tą daryt, nes jeigu be juridinio pagrindo kažkas įregistruojama, tai senaties nėra – tokiu pačiu būdu ir išregistruojama, ir dar gali būti iškeliama baudžiamoji byla, o namą gali tekti nusigriauti. 

Teisingumo ministerija bijo prašyti jai kelti baudžiamąją bylą-  nes suklastotų nuosavybių namų gyventojai neretai būna apjungiami į smogiamąją berečių darinį, piketuoja, ir valdžia bijo juos judinti.

Teisėjai, man susidaro įspūdis, gins Renatą Butkauskaitę iki paskutinio suklastoto namo.

Įdomiai ši notarė dirbo: kreipiasi žmogus dėl paveldėjimo, bet neturi ką parodyti. Tada notarė atsidūsta, gal gauna kokią pakišą, ir rašo tokį paveldėjimo liudijimą:

„Kadangi palikėjas neturėjo jokio turto, tai notaras išrašo paveldėjimo teisės liudijimą į objektą, kuris teisiškai neregistruotas, nuosavybės teisės nefiksuotos, paveldėjimo teisės liudijimą užregistruoti Registrų centre.“

Tokį „stebuklą“ mačiau 1995 metų dokumentuose, kur kreipėsi Seimo nario konservatoriaus Kazio Starkevičiaus pusseserės vyras, nes jam pasirodė, kad visai nieko būtų paveldėti seniai mirusio tėvo žmonos turtą, tik vienas „bet“ – tas turtas nenuosavybinis, kodėl neregistruotas – niekas nežino. O Butkauskaitė ėmė ir sužinojo – paėmė ir sukūrė nuosavybę. Vienas „bet“, kad tas senas namelis priklausė mano proseneliui – na ir kas, dabar perėjo „paveldėjimo“ būdu Starkevičiaus pusseserės vyrui. Tokia teisė, tokia tvarka Lietuvoje, amen. 

Tokiu būdu iš oro notarė Renata Butkauskaitė sukurdavo nuosavybės faktus. O dabartinė valdžia ir dabar bijo ją judinti. Kodėl? Ar tikrai dabartinė valdžia yra konservatorių klonas? Jeigu pasakė A – reikia sakyt ir B: jeigu kūrė nuosavybės faktus iš oro – turi atsakyti baudžiamąja tvarka. Juk negali būti taip, kad ateina žmogus, sako, man atrodo, kad aš paveldėjau. Notarė sako – taip, man irgi atrodo, įgyvendinkime šią tavo fantaziją.

Abra Kadabra – sukuriame namą!!

Lietuva net ne Marijos – o fantastų žemė…

Teisėjai kaip tik turėtų labai įsižeisti, gavę tokias bylas – juk jie buvo apeiti, pareiškėjai nesikreipė dėl nuosavybės teisių, valdymo, statybos faktų nustatymo, o apėjo teismus. Bet  ne- teismai, gavę tokias bylas, tik trina rankomis ir gina ne ką kitą, o už labai blogą darbą nušalintą notarę.

Na o mums, Runkelistano runkeliams, belieka toliau kovoti teisingą kovą visų pirma su teisėjais, nes kitaip joks procesas Lietuvoje nevyksta. Nes teisėjas ir yra ieškovas, atsakovas, tretysis asmuo, jis gali jums liepti įtraukti mirusius asmenis, nes jis teisėjas. Man liepė. Galvojau (rimtai) nurodyti kapinių kvartalo adresą, nes norėjosi atsakyti į absurdišką nutartį : „nurodykite proceso dalyvio adresą“.

Kai gavau valdingą nurodymą įtraukti numirėlį, pirma pasimečiau, paskiau pradėjau galvoti – gal kapinių kvartalo numerį atsiųsti teisėjai? Tada supratau, kad ji labai įsižeis, juk ji liepia nurodyti prieš 10 metų mirusios asmens adresą. Teko kulniuoti į registrų centrą. Ir ten, žinokite, labai užpyko visi iki vieno, vos ne ėmė šaukti:

„Nieko nesuprantu, kas yra šitai teisėjai: darbo kabinete ji turi tokius pačius prisijungimus kaip mes, tai kam mes tada duodame tas prieigas, jeigu jie vis tiek siuntinėja pas mus žmones!!”

Jums reikėjo matyti, kaip užpykę buvo tie registro tarnautojai, tačiau teisėja, sėdinti kabinete su visa registro prieiga, nematė, ir jai nusispjauti, ką apie ją kalba mieste.

Ji juk yra teisėja.

Kol jai neparašiau, kad bylose su mažamečiais yra skiriamas kuratorius, tol ji įteikinėjo procesinius dokumentus už akių prancūziškai kalbančiai mano giminaitei, kuriai 5 metai, jai taip atrodė, kad tokiu būdu procesas vyks greičiau. Kadangi teismo pirmininkas man grasino baudomi, tai aš kurį laiką tylėjau, po to pagalvojus, ai- sužinosiu bent kokia „stafkė“ už LR CPK 39 stre. (kuratoriaus skyrimas) naudojimąsi. Ir keista – jokios. Negavau nei baudos, gavau skubią nutartį, jog esu teisi: teisėja nurašė nuo mano prašymo, net pati šiek tiek atsipalaidavo ir atsigavo, nes CPK kaip supratau teisėjams nedalinami. Kantaravičius turbūt taupo. Iš tų 250 eurų už šalinimus nedaug teuždirba, o ir tos baudos juk eina į VMI, visai iš kitos pusės ir neapsimoka bauduoti tuos bylų dalyvius…

Lietuvos teismų šūkis turėtų būti:

NUGALĖK TEISĖJĄ – IR LAIMĖSI BYLĄ.

Arba

„Ar jau pasitikrinai, kokio kietumo tau paskirtas teisėjas?

Arba:

Išmok klastoti bylų dokumentus, kaip tai darome mes!

Ir dar:

JEIGU NOTARAS SUKLASTOJO IŠTISĄ GYVENVIETĘ NUOSAVYBIŲ – MES, TEISĖJAI, NESIKIŠAME Į NOTARŲ DARBĄ!

Tiesa, o jums neatrodo, jog visi korumpuoti teisėjai veikia pagal tą patį kurpalių, ir jų visų braižas labai panašus: jie absoliučiai nesivadovauja kodeksais, vadovaujasi tik myliu nemyliu principu, ir yra visiškai „dėję“ ant tų ieškovų, atsakovų, panašiai kaip Bieliauskienė, kurią atleido, jie galėętų mums visiems pasakyt „tu prisuk propelerį“.

„Mano teisėja“ man yra parašiusi, jog man reikia skenuoti būtinai kitaip negu JPG. Ir nucitavusi smulkiai kažkokias taisykles. Kai aš kreipiausi jau atėjus laikui dėl tų pačių taisyklių, „mano“ teisėja iš viso nieko neatrašė. Kreipiausi tada į Teisėjų tarybą, ir jie atsirašė po mėnesio, po kurio laiko tik pamačiau, kad šleivai kreivai įskenuoti trūkstami dokumentai (vietoj 1 lapo jau įkišta 56 lapai, tačiau sistema rodė datą 2017 09 06 – įskenavo ten pat, stengėsi suklastoti aplinkybes, kad ji gera teisėja, ir ją nekaltai skundžia, laimei spėjau atsisųsti tą 1 lapą išdaviką, kuris ir buvo pateiktas kaip „pavekdėjimo byla“, ir net pavadinbtas teisingame PDF formate). Dokumentus teisėja laikė stalčiuje, nes jai yra svarbiau – nesvarbu, kad aš – o ne ji ieškovas.