LIETUVOS ŠIUKŠLĖS IR KONSTITUCINIS TEISMAS – JAU STRASBŪRO EŽTT

kt3

 

LIETUVOS ŠIUKŠLĖS IR KONSTITUCINIS TEISMAS – JAU STRASBŪRO EŽTT

(Pirmasis skundas Lietuvos šiukšlių klausimu Strasbūre)

 

Mums nuolat kartojama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą, nustatyta tvarka spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Iš tikrųjų, tai neatitinka tikrovės.

Sakoma, kad Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas, kuris teisminę valdžią įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka. Ar tikrai? Deja, ne.

Mūsų minimo Pareiškėjo Aleksandro Buiko individualiame konstituciniame skunde buvo išskirtos dvi ypač reikšmingos aplinkybės, pagrindžiančios viešąjį interesą, kad byla būtų išnagrinėta: bylos tyrimo objektu esantis atliekų tvarkymo teisinis reguliavimas lėmė visų valstybėje gyvenančių asmenų pamatinių Konstitucijoje ginamų žmogaus teisių bei laisvių ilgalaikį suvaržymą. Šių Konstitucijoje ginamų teisių ir laisvių apsauga yra ypatingas viešasis interesas, todėl ateičiai būtų svarbu turėti abejonių nepaliekantį teisinį aiškumą, ar tokia forma bei apimtimi, kaip kad šiuo metu reglamentuotas atliekų tvarkymo apmokestinimas už nesuteiktas paslaugas, esamas žmonių teisių ir laisvių suvaržymas yra suderinamas su Konstitucijos nuostatomis. Be to, kaip teigia atliekų tvarkytojai, šis teisinis reguliavimas tebėra teisės sistemoje ir toliau naudojamas visuomeniniams santykiams reguliuoti, kas dar labiau pabrėžia viešąjį interesą, kurio dabar neapgynus galėtų būti sudarytos prielaidos ir ateityje pakartotinai pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes.

Pareiškėjo, ir kitų neteisėtai apmokestintųjų asmenų duomenimis, Lietuvoje yra nemažas skaičius su ginčijamu reguliavimu susijusių teisės aktų pažeidimų, netgi pradėtas ir vykdomas asmenų  administracinis persekiojimas dėl nesumokėtų rinkliavų už nesuteiktas atliekų tvarkymo paslaugas. Tai, pavyzdžiui, rinkliavos priteisimo atveju, reiškia ne tik reikšmingas finansines pasekmes asmeniui baudų pavidalu, bet, galimai, ir ilgai trunkančias teisingumo siekimo pasekmes. Įvertinant šių pasekmių reikšmę žmogaus gyvenimui, jo teisėms ir laisvėms, taip pat manytina, kad teisinis tikrumas dėl to, ar ginčijamas reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai, yra ypatingai svarbus. Vertinant Konstitucinio Teismo komentarą, jog nebeegzistuojančio reguliavimo vertinimas būtų beprasmis, norėčiau  atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju ir metu mes turime egzistuojantį ydingą reguliavimą, pagal kurį yra pradėta daugybė administracinių teisminių procesų,  dėl kurių išsprendimo – vienokio ar kitokio KT nutarimo priėmimas būtų labai svarbus.

„Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl galimybės vertinti atitiktį Konstitucijai tų teisės aktų, kurie nebegali būti taikomi, nes buvo skirti reguliuoti santykiams, kurie nebeegzistuoja, yra pabrėžęs, kad bet kokia teisėkūros subjektų intervencija į tokį teisinį reguliavimą nebegalima“, – teigiama Konstitucinio Teismo pranešime. „Tokia intervencija būtų beprasmė, iracionali, nes reikštų, kad atitinkami teisėkūros subjektai imasi reguliuoti – vadinasi, bando pakeisti – praeitį“, – tvirtino teismas.

Manytume, kad šiuo atveju, tokia intervencija būtų prasminga, racionali, nes reikštų, kad atitinkami teisėkūros subjektai imasi reguliuoti – vadinasi, bando pakeisti – prieštaraujančią LR Konstitucijai savivaldybių regionų atliekų tvarkymo centrų veiklą ateityje. Konstitucinio skundo rengimą paskatinusios priežastys. Visuomenės apklausos rodo vis mažėjantį žmonių pasitikėjimą Lietuvoje savivaldybių UAB (regionų atliekų tvarkymo centrų (toliau ir – UAB RATC) reikalavimais mokėti vadinamąją vietinę rinkliavą. Pasitikėjimas  UAB RATC – minimalus. Išplitusi netvarka ir korupcija  UAB RATC veikloje daro beprasmę plačiai reklamuojamą kovą su šia blogybe valstybėje. Tai paliudija ir 2019 metais mūsų atlikti tyrimai įvairiuose Lietuvos regionuose. Lietuva pagal šį rodiklį apgailėtinoje pozicijoje. Siūlomi įstatymų papildymai ir pakeitimai padėtų išspręsti iškilusias problemas  UAB RATC veikloje ir neleistų toliau ignoruoti piliečių intereso dalyvauti vykdant šią veiklą. Lietuva taptų civilizuotos visuomenės, gerbiančios piliečių teises, dalimi. Kaip žinia, nesenai kai kurie teigiami pakeitimai padaryti Vilniaus UAB RATC veikloje. Mes siūlome pakeisti tvarką visos Respublikos mastu. Tačiau Lietuvos Konstitucinis teismas apskritai atsisako nagrinėti šį klausimą.

Vienas pamatinių principų, kuriais grindžiama – teisės viršenybės principas. Bet jo nedera sutapatinti su garsiu Romėnų teisės posakiu dura lex, sed lex, kuris reiškia besąlyginį paklusimą, pareigą laikytis įstatymų visais atvejais, net kai jie griežti, žiaurūs ar net neprotingi. Teisės viršenybė – tarsi pamatas, kuris palaiko Europos teisines vertybes, tokias kaip žmogaus teisės, demokratija. Šis principas ir jo įgyvendinimas turėtų rūpėti ne tik teisininkams, bet ir atliekų tvarkytojams, nes nuo to priklauso žmonių gebėjimas pasitikėti valstybe. Teisės viršenybė – tai žmogaus teisių apsaugos skydas. Šis principas pirmiausia taikytinas viešajai valdžiai, kad ji nepažeistų teisės viršenybės, ir tik institucijoms tinkamai šią pareigą įgyvendinus, galima tikėtis, jog piliečiai gerbs viešąją valdžią ir sutiks su jos sprendimais. Teisės viršenybės principo įgyvendinimo procese itin svarbu nepažeisti ir valdžių padalijimo principo (kuriuo siekiama garantuoti asmens teises ir laisves, išvengti valdžios sutelkimo vienose rankose, diktatūros; valstybės valdžios skirstomos į savarankiškas, ir, uždraudžiant savintis svetimas funkcijas; valdžios turi būti gana savarankiškos, nepriklausomos, tačiau ir kontroliuoti, riboti viena kitą), nes iškreipus valdžių pasidalijimo principą neįmanoma pasiekti teisės viršenybės ir visuomenės pasitikėjimo viešąja valdžia. Teisės viršenybės principą galime suskirstyti į du svarbiausius blokus: 1) teisėkūra, teisinis aiškumas, lygybė prieš įstatymą; 2) efektyvi teisminė apsauga. Skaitykite daugiau: https://iq.lt/advokatas/visuomenes-skydas-teise-i-gynyba-teises-virsenybes-principo-garantas/244751?fbclid=IwAR3EsANitVIc- rlGgAvXhZGFiZ97qdGR141ZVnXrh335PohOkjT40WASWA

Pirmasis tiesiogiai priklauso nuo politikų priimtų sprendimų, t. y. nuo įstatymų kokybės, ir už netinkamus teisės aktus atsakomybė iš esmės tenka politikams, o antrasis blokas tiesiogiai priklauso nuo realios galimybės per teismus apsiginti nuo įstatymo pažeidimo ir nuo paties įstatymo. Teisė į gynybą – tai teisės viršenybės principo garantas, nes teisminė apsauga yra paskutinė, o kartais ir vienintelė žmogaus galimybė apginti pažeistas teises. Teisė į gynybą nėra atsitiktinė ar formali. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniai garantuoja veiksmingą teisinę gynybą dėl pažeistų teisių ir laisvių. ES teisėje ši gynyba yra dar platesnė. Teisingumo Teismas šią teisę dar 1986 m. gegužės 15 d. sprendime (Johnston, 222/84) įtvirtino bendru ES teisės principu. Teisę į gynybą taip pat garantuoja 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis. Neužtikrinant teisės į gynybą neretai pažeidžiami ir šie principai. Procesas, kurio metu negarantuojama teisė į gynybą, teisinėje valstybėje negalimas. Šiandien norisi kalbėti apie tai, ką tarsi užgožė pandemija, bet jeigu garsiai nekalbame, tai dar nereiškia, kad šie teisės viršenybės principą ribojantys veiksmai išnyko. Visi iki pandemijos buvę žmogaus teisių pažeidimai ir toliau vyksta, vis labiau įspraudžia pleištą visuomenėje tarp pasitikėjimo teisine sistema, kartu ir valstybe.
Turime pakankamą pagrindą manyti, kad pažeidžiant šias asmens teises tiesiogiai pažeidžiamas ir teisės viršenybės principas. Apibendrinant galima konstatuoti, kad teisė į gynybą yra teisės viršenybės principo garantas, jį ribojant arba apsunkinant mažėja pasitikėjimas valstybe, teise ir teisingumu. Neginant šių vertybių, negalima kurti geresnės ateities ir teisinės valstybės. Kiekvieno žmogaus misija ir pašaukimas yra ginti teisės viršenybę ir jos vertybes.

Esant tokiai padėčiai, ne kartą prašėme, gera valia nutraukti neteisėtus reikalavimus asmenims mokėti vietinę rinkliavą už jų jau sumokėtas “skolas” bei neteikiamas atliekų tvarkymo paslaugas nekilnojamojo turto objektui, priklausančiam minėtiems asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis konkrečiame kaime.

Primygtinai atkreipėme Konstitucinio Teismo dėmesį, kad į tokio turinio prašymus, pretenzijas, UAB RATC apskritai neatsako, nei rašytine nei žodine forma. Jiems tikrai ant teisės ir Konstitucijos nusispjaut. Ji reikalinga tik tiek, kiek svarbu prieš Briuselį pavaizduot uolų ES taisyklių adaptavimą ir popierinę demokratiją arba – dar dažniau – tiek, kiek reikalinga tam tikrų grupių savanaudiškiems interesams realizuoti. Tai taip pat prieštarauja LR Konstitucijai. Beje, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus p. Augustino Normanto 2012-11-28 pažymos Nr. 4D-2012/4-356 išvadoje pažymėta: “Savivaldybė organizuodama atliekų surinkimą, neapsaugo atliekų turėtojų teisių, teisėtų interesų ir lūkesčių”. Ši LR Seimo kontrolieriaus išvada – savivaldybių ir UAB tarnautojų apskritai ignoruojama. Deja,  valdininkai piktybiškai vengia cituoti ir vykdyti mūsų minėtą Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimą, juolab LVAT  2013 m. sausio 22 d. sprendimą byloje  Nr. A143-689/2013  ir 2013 m. balandžio 12 d. Nr. A-575-1199-13, nes būtent šitie sprendimai inter alia konkrečiai susiję su Alytaus regiono ir kitų savivaldybių RATC neteisėta veikla.

Pareiškėjo nuomonė šiuo klausimu tokia: Tokio tyčiojimosi ir žmonių niekinimo, kokį girdime ir patiriame šiandieną Lietuvoje, net sovietai nepraktikavo sovietinėje Lietuvoje.  Pradedant savivaldoje klestinčia diktatūra ir vietos valdininkų vykdomais žmonių persekiojimais, baigiant absurdiškais antivalstybiniais vykdomosios ir įstatymus leidžiančiosios valdžios veiksmais, visas kompetencijos ribas peržengiančiu teisiniu nihilizmu. Tai Jūs, teisėjai, užsimerkiate ir apsimetate nematantys, kad iškrypėliškų vertybių diktatas įsitvirtina Lietuvos teisėje. Tai Jūs tokiais būdais vykdote nacijos naikinimo politiką, tuštindami kaimus ir miestelius, iškreipdami atliekų tvarkymo sistemą ir ugdydami nesąžiningą pasipelnymo ir viršpelnių gavimo situaciją valstybėje.  Tai Jūs paskelbiate tūkstančius sprendimų prieš kažką arba už kažką popierinėse sprendimų ataskaitose savo vyresnybei ir ramūs užmiegate, nes Jūsų pateikiami sprendimai neturi nieko bendra su realybe. Lietuvos teismai privalo kuo greičiau baigti į beprasmiškas kovas įveltų žmonių ir įmonių (bendrovių) tąsymus teismuose su iš tikrųjų ir realiai paslaugų neteikiančiais regionų atliekų tvarkytojais, pridengiančiais savo verslą “teise pasinaudoti” arba kokia nors tariama “legislatyvine omisija”. Ignoruota tai, kad VASA atsisakymas sudaryti sutartį su Apeliantu Aleksandru Buiko, dėl  mokėjimo pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį Vilniuje, prieštarauja LR Konstitucijos 4 straipsniui: „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, 6 straipsniui: „Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija“, 7 straipsniui: „Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai“, 18 straipsniui: „Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės“, Konstitucijos 46 straipsniui: “Valstybė gina vartotojo interesus”. Tenka apgailestauti, bet Konstitucija Lietuvoje tik fata morgana (iliuzija, miražas).

Moralinis epilogas. Pareiškėjas, vietoje šaukimo atvykti į Konstitucinio Teismo posėdį,   gegužės mėnesio pradžioje gavo LR Konstitucinio teismo  2022 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. KT48-A-S45/2022 “Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą Nr. A-20/2922”. Įdomu, kokiu būdu Pareiškėjo individualus konstitucinis skundas tapo prašymu? Jeigu Pareiškėjui 2022 m. balandžio 6 dieną pasiteiravus, ar skundas primtinas, buvo pasakyta: “Konstitucinis Teismas priėmė skundą. Jūsų skundas labai sudėtingas. Bus išnagrinėtas po 4 mėnesių“. Kokia stebuklinga fariziejų lazdele mostelėjo LR Konstitucinis Teismas, susidedantis iš KT teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Danutės Jočienės, Giedrės 

Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei? Ogi štai: “Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia, ar teismų sprendimai neprieštarauja Konstitucijai ir/ar įstatymams, taip pat neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti/pakeisti teismų sprendimų /inter alia 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. KT71-A=S57/2019, 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT84-A-S79/2020, 2022 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. KT12-A-S12/2022/.  Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui. Vadinasi,  Pareiškėjo prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui. Pagal LR Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą.” LR Konstitucinis Teismas nusprendė: “Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo Aleksandro Buiko prašymą Nr. 1A-20/2022. Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.” Skundą atmetė, kas reiškia iniciatyvos pabaigą sprendimą stabdyti – nes  teisėjai nepasisakė dėl vienintelio pagrindinio skundo argumento,  kas traktuotina kaip teismo klaida ar tyčinis nusikalstamas  nenoras, vengimas nagrinėti skausmingą  žmonėms šiukšlynų mafijos bylą? Jaučiant nuolatinį valdžios spaudimą ir tuo pat metu susiduriant su visišku Lietuvos piliečių abejingumu, tai nebus daroma. Todėl kyla klausimas:  kokia vertybė Lietuvoje ir jos teismuose svarbesnė – teisės viršenybė ar išskirtinė Lietuvos regionų atliekų tvarkymo centrų ir VASA mafijinė padėtis, kurią uoliai gina visa Lietuvos teismų sistema ir jos apologetas “stogas” Konstitucinis Teismas?  Vadinasi, Konstitucinis Teismas yra teismas, kurio turi nelikti. Jis turi būti panaikintas. Dar iki to, kol į jį bus pakartotinai įdarbintas Stasys Šedbaras, gebantis Šiauliuose po lova rasti nesamas V. Adamkaus šlepetes, skirti fainai pritardamas net žydams neprašant dar 37 000 000 milijonus Eurų iš Lietuvos biudžeto, dekriminalizuoti narkomafijos veiklą Lietuvoje. Nes žmonėms neverta gaišti laiko ir teikti individualius skundus Konstituciniam Teismui, jeigu juos demagogiškai, melagingu pagrindu atsisakoma  nagrinėti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas nedelsiant naikinti  Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą. Visa tai mes sakome ne pirmą kartą. Deja, šis Seimas ir Prezidentas apsimes, kad to negirdi ir nemato, nes nuolat gyvena kokios nors pandemijos, karo laukimo bei nepaprastosios padėties sąlygomis. Šedbarai, komunistai, svingeriai ir  kanapinės ponios bei madmuazelės turi likti už Seimo ir teismų vartų bei kitoje vietoje. Tada, galimai dažnai žmonėms nereikės siųsti į Strasbūrą tokių dokumentų siuntų, kaip minėtoji Europos Žmogaus Teisių Teismo kanceliarijos rašte:

Norėtume turėti viltį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, priešingai nei Lietuvos Konstitucinis teismas ir kiti Lietuvos visų instancijų teismai, išdrįs objektyviai ir nešališkai išnagrinėti Aleksandro Buiko bylą prieš Lietuvą ir tai taps svarbiu teisiniu pagrindu – kuo greičiau sveiku protu ir sistemiškai pertvarkyti visomis prasmėmis prarandančią valstybingumą Lietuvos valstybę, kad ji taptų ne tariamai teisine, o realiai teisine valstybe, ne naikinančia, bet visomis valstybės galiomis ginančia savo piliečių teises ir laisves. Be tokio konstitucinio teismo ir politinei mafijai ištikimų seimūnų šedbarų ir daugelio kitų fariziejų.         

 

boiko
boiko

                                                             

                                                                    Jurgis Geragalis                                                            

                                                               2022 m. gruodžio 19 d.

 

Facebook komentarai
});}(jQuery));