Lietuvos Respublika teisiama už plėšikavimą

Lietuvos Respublika teisiama už plėšikavimą

Valstybės užgrobto ir apiplėšto „Snoro” banko akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas jau pasiekė vieną nedidelę pergalę – Paryžiuje esantis Arbitražo tribunolas, kuriame nagrinėjamas bankininkų 1,1 mlrd. eurų ieškinys dėl žalos atlyginimo, atmetė Lietuvos reikalavimą uždrausti, kad „Snoro“ akcininkų interesams atstovaujantis Rusijos investuotojų užsienio šalyse gynimo fondas (toliau – fondas) bandytų išsireikalauti iš buvusio „Snoro“ laikinojo administratoriaus Simono Freakley jo turimus dokumentus.

Lietuvos vyriausybė, slėpdama savo nusikalstamą veiklą, bandė uždrausti Freakley teikti dokumentus arbitražo teismui. Apie tai informuoja „Lietuvos rytas”.
Fondui atstovaujanti garsi JAV advokatų kontora „Alston and Bird“ dar pernai rugpjūtį JAV Niujorko pietinio rajono apygardos teismui pateikė prašymą išreikalauti Freakley turimus dokumentus.
„Manau, kad S.Freakley turimus dokumentus gavęs Arbitražo tribunolas susidarys objektyvų vaizdą, kaip buvo užgrobtas sėkmingai veikęs bankas“, – sakė buvęs „Snoro“ prezidentas R.Baranauskas.
Fondas šią bylą prieš Lietuvą pradėjo dar praėjusių metų pavasarį, pasamdęs vieną galingiausių JAV advokatų kontorų „Alston and Bird“, kuri ir parengė 1,1 milijardo eurų ieškinį. Tada pagrindinėms mūsų šalies institucijoms, tarp jų ir tuometei prezidentei Daliai Grybauskaitei, buvo išsiųsti įspėjimai, kad Paryžiuje pradedamas teisinis ginčas. Ieškovai teigė, kad Lietuva, likvidavusi „Snoro“ banką ir neatlyginusi padarytos žalos pagrindiniam akcininkui V.Antonovui, pažeidė keturis Lietuvos ir Rusijos pasirašytos sutarties dėl abipusės investicijų apsaugos punktus.
Paskyrė tris arbitrus Po šio įspėjimo prasidėjo parengiamieji darbai – buvo sudarytas trijų teisėjų Arbitražo tribunolas. Fondas arbitru pasirinko Bostono universiteto teisės profesorių Williamą W.Parką, o Lietuva – Christopherį Thomasą. Tribunolo pirmininku buvo paskirtas daktaras Laurentas Levisas. Lietuva taip pat pranešė, kad jos interesams procese atstovaus Argentinos teisininkų kompanija „DLA Piper“ ir Vilniaus advokatų kontora „Ellex Valiūnas ir partneriai“ (buvusi LAWIN). Šios Vilniaus advokatų kontoros pasirinkimas sukėlė diskusijų dėl galimo interesų konflikto. Mat LAWIN advokatų kontoros partneriu anksčiau buvo vienas „Snoro“ uždarymo iniciatorių – dabartinis Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. LAWIN partnere ilgai buvo ir dabartinė „Snoro“ kreditorių komiteto narė Dovilė Burgienė.
Kai buvo paskirti arbitrai, fondo advokatai iškart kreipėsi į Niujorko pietinio rajono apygardos teismą prašydami, kad šiuo metu JAV gyvenantis ir kompanijoje „AlixPartners LLP“ dirbantis buvęs laikinasis „Snoro“ administratorius S.Freakley pateiktų su banko nacionalizavimu susijusius dokumentus ir liudijimus, kurie bus panaudoti arbitraže. Administruoti „Snorą“ S.Freakley buvo pakviestas likus kelioms dienoms iki „Snoro“ moratoriumo ir kartu su savo kompanija „Zolfo Cooper“ faktiškai tapo vienvaldžiu banko vadovu.
Ieškovai teigė, kad Lietuva, likvidavusi „Snoro“ banką ir neatlyginusi padarytos žalos pagrindiniam akcininkui V.Antonovui, pažeidė keturis Lietuvos ir Rusijos pasirašytos sutarties dėl abipusės investicijų apsaugos punktus. Vienu metu S.Freakley ėjo stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovo pareigas, tad akivaizdu, kad be atitinkamų dokumentų jis negalėjo veikti. Po trijų savaičių už darbą jam iš jau uždaryto banko buvo pervesti beveik 5 milijonai eurų. Vėliau tos pačios kompanijos „Zolfo Cooper“ partneris Neilas Cooperis buvo paskirtas bankroto administratoriumi. Jam buvo mokama 100 tūkst. litų (29 tūkst. eurų) mėnesinė alga ir suteikta galimybė itin brangiai samdyti įvairius konsultantus. Vien tik per penkis pirmuosius darbo mėnesius N.Cooperis įvairiems konsultantams sumokėjo beveik 35 milijonus litų (apie 10 milijonų eurų). Seimas įrodymų taip ir negavo Netrukus po „Snoro“ uždarymo jo nacionalizavimo aplinkybes tyrusi Seimo laikinoji tyrimo komisija taip pat tikėjosi, kad tikrosios banko uždarymo aplinkybės paaiškės, kai S.Freakley ar N.Cooperis pateiks visus dokumentus. Nors komisija jų ir pareikalavo, S.Freakley perdavė tik 10 eilučių dokumentą, kuriuo taip ir nebuvo paaiškinta, ar banke užfiksuotas turto trūkumas. Po Seimo komisijos tyrimo „Zolfo Cooper Europe“ buvo likviduota. Jos teisių ir reikalavimų perėmėja tapo kompanija „AlixPartners“, o S.Freakley buvo paskirtas šios kompanijos filialo Niujorke vadovu. Advokatai rado landą Kai atrodė, kad likvidavus „Zolfo Cooper“ nepavyks atgauti visų dokumentų, kurie padėtų nustatyti tikrąsias „Snoro“ nacionalizavimo aplinkybes, fondo advokatai rado išeitį. Jie pasiūlė kreiptis į Niujorko teismą, kuris gali išleisti įsakymą, įpareigojantį S.Freakley ir „Zolfo Cooper“ teisių perėmėją bendrovę „AlixPartners“ pateikti būtinus dokumentus, reikalingus arbitražiniame teisme. Savo pareiškime Niujorko teismui fondo interesams atstovaujanti advokatų kontora „Alston and Bird“ paprašė, kad S.Freakley pateiktų visus dokumentus ir pranešimus, susijusius su jo paskyrimu laikinuoju „Snoro“ administratoriumi, bei instrukcijas, kurias iš Vyriausybės ar Lietuvos banko gavo „Snorą“ administravę jo komandos „Zolfo Cooper“ atstovai. Taip pat buvo prašoma pateikti S.Freakley atliktos „Snoro“ finansinės analizės dokumentus, pasitarimų stenogramas. Išreikalauti šių dokumentų per JAV teismą prašoma neatsitiktinai. Mat arbitražui S.Freakley galėtų teigti, kad dokumentų neturi ar juos pametė. Tačiau toks S.Freakley pareiškimas JAV teisme prilygtų jo karjeros pabaigai.
Buvusių „Snoro“ akcininkų nuomone, šie dokumentai turėtų įrodyti, kad bankas veikė sėkmingai, o buvo užgrobtas vykdant politinį užsakymą. „Mes turime kai kurias šių dokumentų kopijas, įrodančias, kad nusavinant banką buvo daromi nusikalstami veiksmai, tad S.Freakley būtų sunku išsisukti. Be to, turime tikruosius balansus ir turto vertinimo ataskaitas. Žinoma, S.Freakley savo padėtį galėtų palengvinti paliudydamas, kad vykdė Lietuvos banko nurodymus“, – teigė R.Baranauskas. Po atsisakymo – byla Tai, kad S.Freakley turimi dokumentai gali iš esmės nulemti bylos eigą, supranta ir Lietuvos interesams atstovaujantys teisininkai. Tad praėjusių metų lapkričio 8 diena Lietuva oficialiai paprašė Arbitražo tribunolo įpareigoti fondą atsiimti savo prašymą iš Niujorko teismo dėl dokumentų atskleidimo. Tačiau Arbitražo tribunolas atmetė šį Lietuvos prašymą. Iškart po šio tribunolo sprendimo Lietuvos generalinė prokuratūra paskelbė, kad teismui perduoda „Snoro“ baudžiamąją bylą, kurioje už akių bus teisiami pagrindiniai banko akcininkai V.Antonovas ir R.Baranauskas. 13 nuotr.Nors Tarptautinis arbitražas dar nepradėjo iš esmės nagrinėti 1,1 milijardo eurų ieškinio prieš Lietuvą dėl neteisėto „Snoro“ banko nacionalizavimo, buvę pagrindiniai jo akcininkai V.Antonovas ir R.Baranauskas jau pasiekė vieną pergalę. „Kodėl taip skubama? Ar ne todėl, kad norima mus nuteisti, kol S.Freakley Niujorko teisme neatskleidė visos teisybės ir neprisipažino, jog sužlugdydami „Snorą“ visi veikė išvien pagal iš anksto parengtą planą, o pats S.Freakley vykdė Lietuvos banko vadovybės nurodymus. Juk jis iš pradžių net nesiūlė skelbti bankui bankroto, o patarė tik jį restruktūrizuoti ir kapitalizuoti. Bankrotas įvykdytas Lietuvos banko vadovų nurodymu“, – teigė šiuo metu Rusijoje gyvenantis R.Baranauskas. Finansų ministerija atsisakė plačiau komentuoti arbitražo bylos eigą. „Atkreipiame dėmesį, kad arbitražo procesas yra uždaras. Vykstančio arbitražo proceso detalių atskleidimas gali turėti įtakos bylai, todėl Finansų ministerija negali jo komentuoti“, – teigė ministerijos atstovė Daiva Šalc. Specialistė sakė, kad nebuvo nustatyta, jog advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ ir „DLA Piper“ konsorciumas turėtų interesų konfliktą. Šis konsorciumas apklausos būdu tarp keturių pretendentų surinko daugiausia balų ir buvo paskelbtas laimėtoju. Žlugdė banką, kurio net nereikėjo gelbėti „Snoras“, ko gero, yra vienintelis civilizuoto pasaulio bankas, kuris valstybės rankomis buvo paskelbtas bankrutavusiu, nors ne tik dirbo pelningai, bet ir buvo išplatinęs 110 milijonų eurų akcijų emisiją