Lietuvos mafijinė respublika

Aurimas Drižius

Kaunietis Aurelijus Beržinis 1999 m. Kauno centre buvo užpultas trijų plėšikų, bandžiusių jį apiplėšti. Kaip treniruotas VSD pareigūnas, A.Beržinis pasipriešino, ir vieną užpuoliką sulaikė. Plėšikas buvo pristatytas į Žaliakalnio policijos komisariatą. Nors buvo įvykdytas sunkus nusikaltimas, Kauno policija plėšiką paleido, net nenustačiusi jo tapatybės. Vėliau Kauno policija, apylinkės ir apygardos prokuratūros 16 metų vilkino šio nusikaltimo tyrimą. Kodėl 16 metų? Nes pirma turėjo sueiti senatis plėšimo nusikaltimui, o paskui – senatis šį nusikaltimą nuslėpusiems policininkams ir prokurorams nuteisti. Generalinis bevalis šiuos nusikaltimus nusiuntė tirti nusikaltimą padariusiems Kauno apygardos prokurorams, o Vilniaus apygardos teismas atmetė A.Beržinio skundą dėl žalos atlyginimo.

Nuotr. Aurelijus Beržinis vienas jau dešimt metų kovoja prieš Lietuvos teisėsaugą užvaldžiusią mafiją

Tai galėjo būti prokuratūros pasamdyti banditai už tai, kad prieš tai A.Beržinis demaskavo vieną jų sėbrą, Jonavos vyr. prokurorą Algimantą Valantiną, sąmoningai nuslėpusį vieną nusikaltimą, kai Jonavos rajono policijos komisariato kelių policijos vadovas Vygaudas Čižauskas girtas suvažinėjo žmogų ir pabėgo iš įvykio vietos (šis nusikaltimas niekaip nesutrukdė V.Čižausko karjerai – jis ir toliau vadovauja Jonavos priešgaisrinei tarnybai – aut. pastaba). Dirbdamas VSD, A.Beržinis atskleidė šį nusikaltimą, ir demaskavo A.Valantiną, kuris žinojo, kad žmogų suvažinėjo V.Čižauskas, tačiau sąmoningai jį slėpė. Tokia praktika, kai reikia išsukti savą žmogų nuo atsakomybės, A.Valantinui vėliau labai pravertė – jis net tapo generaliniu prokuroru, dabar – Vilniaus apygardos teismo pirmininku. Pačiam A.Beržiniui tai geruoju nesibaigė – po kiek laiko jį gatvėje užpuolė trys banditai, bandę jį sumušti ir apiplėšti. Tačiau kadangi A.Beržinis buvo treniruotas vyrukas, jis pasipriešino, ir sulaikė vieną plėšiką.

„1999 m. gruodžio 29 d. kartu su Kauno savivaldybės Antikorupcijos komisijos pirmininku konservatoriumi Kaminsku ėjome gatve Kaune, – LL pasakojo A.Beržinis, – mus užpuolė trys plėšikai, įvyko grumtynės. Kaminskas pabėgo, jį nusivijo vienas plėšikų, atėmė krepšį. Paskui jis vėl grįžo pas mane. O aš susigrūmiau su vienu plėšiku, jis buvo bene stipriausias banditas. Jį mes sulaikėme su grįžusiu Kaminsku, ir pristatėme į Žaliakalnio policijos nuovadą, kiti du pabėgo. Parašėm pareiškimus apie užpuolimą. Kaip tu manai, kas įvyko toliau? Plėšimas yra sunkus nusikaltimas, tuo labiau, kad įvykdytas grupėje. Policija turėjo jį sulaikyti bent dviem parom, arba bent nustatyti jo tapatybę. Tačiau policija iš karto jį paleido, net nenustatę, kas jis toks, nenufotografavę, nepaėmę pirštų antspaudų. Vėliau paaiškėjo, kad tas plėšikas prisistatė svetima pavarde – policija tik paklausė jo pavardės. Plėšikas pasakė pavardę žmogaus, jau teisto už plėšimus, tačiau ne savo. Policija iš karto paleido plėšiką, net nenustačiusi, kas jis toks. Nežinau, kodėl jie tai padarė, gal mane pažino. Žodžiu, po kiek laiko policija bylą sustabdė, nes nerado įtariamųjų. Tada pareikalavau, kad būtų iškeltos bylos tiems pareigūnams, kurie paleido plėšiką, net nenustatę jo asmenybės. Prokuratūra atsisakė kelti bylą policininkams, tik perdavė bylą tirti Dainavos policijos komisariatui“.

Iš tiesų – 2002 m. Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras A.Rimkevičius pripažino, kad „ nustatyta, kad TS prie Dainavos PK tardytojas R.Baranauskas baudžiamosios bylos Nr.25-1-1960-99 nuo 2001 05 04 savo žinion nepriėmė, neatliko tyrimo, tuo vilkino parengtinį tyrimą byloje bei grubiai pažeidė LR BPK 18 str. reikalavimus. TS prie Dainavos PK viršininkas A.Mekionis ir jo pavaduotoja D.Gapšienė neatliko savo funkcijų, numatytų LR BPK 48-1 str., ignoravo TV prie Kauno m. VPK vadovų nurodymus organizuoti byloje tyrimą, nekontroliavo tardytojo R.Baranausko veiksmų šioje byloje, tuo prisidėjo, kad byloje buvo vilkinamas tyrimas. Todėl siunčiame TV prie Kauno m. VPK viršininkui prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą TS prie Dainavos PK viršininkui A.Mekioniui, pavaduotojai D.Gapšienei ir tardytojui R.Baranauskui dėl parengtinio tardymo baudžiamojoje byloje neatlikimo“.

„Taip atėjo 2002 m. , ir tik tada policija nustatė, kad plėšikas prisistatė ne savo vardu, – pasakojo A.Beržinis, – tam prireikė trijų metų. Tada padaviau į teismą valstybę, kad atlygintų man plėšikų padarytą žalą. Padaviau ieškinį prieš valstybę Vilniaus apygardos teismui 2005 m. ir tik po dviejų metų toks šio teismo teisėjas Gabrilavičius pradeda ją nagrinėti. Vienas tuometis prokuratūros veikėjas Barkauskas atsako, kad ne valstybė, o plėšikai turi atlyginti žalą. O tai, kad valstybė paleido, nieko tokio, tik policininkai kyšius pasidalino už plėšiko paleidimą. Vilniaus apygardos teismas atmetą mano ieškinį, vėliau sprendimas panaikintas. Vėliau kita Vilniaus apygardos teismo teisėja Uckienė vėl sprendimu už akių, kad negalėčiau apskųsti, atmetė ieškinį. Šis sprendimas vėl panaikinamas ir perduodamas į Panevėžio apygardos teismą. Šio teismo teisėja Jonaitienė priteisė man 66 litus už sugadintus drabužius ir 1000 litų – už moralinę žalą. Apeliacinis teismas šį sprendimą panaikino. Tada padaviau skundą Vilniaus apygardos teismą dėl bylos vilkinimo – ji pradėta 1999 m., o jau atėjo 2007 m. Teisėja Janovičienė atmetė mano skundą“.

Prokuratūra specialiai tempė tą bylą iki 2012 metų, kad sueitų senaties terminas ne tik plėšimui, bet ir policijos ir prokuratūros pareigūnų nusikaltimams ištirti.

Policijos viršininkas rašo, kad „tyrimas tęsiamas”, nors nuo nusikaltimo padarymo praėjo 16 metų – tai daroma specialiai, kad nebūtų nubausti nusikaltėlius nuslėpę policininkai ir prokurorai

„Dar 2012 m. prokuratūra man parašė, kad „vyksta ikiteisminis tyrimas“, ir kad plėšikai nenustatyti, nors nuo nusikaltimo jau praėjo 13 metų, ir senai suėjo visi terminai šiam nusikaltimui atskleisti, – pasakojo A.Beržinis, – teismai dar 2014 m. man galutinai atsisakė atlyginti žalą. Pernai padaviau skundą prokuratūrai, kad būtų baigtas tyrimas dėl plėšimo – Mekionis man atrašė, kad „toliau tęsiama įtariamųjų paiešką, visa ikiteisminio tyrimo medžiaga yra saugoma“. Nors jau praėjo 16 metų nuo nusikaltimo, policija toliau apsimeta, kad vykdo teisingumą. Padaviau skundą prokuratūrai, kad policija jau 16 metų tiria bylą. Kauno apylinkės prokuratūra atsisakė nagrinėti net mano skundą, nors Baudžiamojo proceso kodeksas aiškiai sako, kad „prokuroras privalo priimti sprendimą – nutarimą dėl gauto skundo ikiteisminio tyrimo metu“. Tačiau prokuroras apskirtai atsisakė priimti skundą, ir jį atmetė. Padaviau skundą į teismą, ir Kauno apylinkės teismo teisėja Lisinskienė jį atmetė, „kadangi prokurorės nutarimas yra informacinio pobūdžio“. O aš prašiau nutarimo, kurį galėčiau apskųsti. Kauno apygardos teismas dar gudriau parašė: „kadangi iš skundo aišku, kad pareiškėjas skundžia ne patį raštą ar jo tūrinį, tačiau kontroliuojančio prokuroro neveikimą, t.y. procesinio dokumento nepriėmimą. Reiškia, turėjo būti skundžiama aukštesniam prokurorui“. Nors BPK nurodoma, kad prokuroras turi priimti nutarimą, ir jį galima skųsti teismui. Tokį sprendimą priima senas kriminalinis nusikaltėlis teisėjas Paštuolis, kuris yra tikras recidyvistas“.

A.Beržinis tada vėl pradėjo skundų ratą iš naujo – Kauno apygardos prokuratūras vyr. prokuroras Auryla pavedė prokurorei „priimti sprendimą“. Galiausiai gaunu pranešimą, kad „suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui, tyrimas nutraukiamas“. Tačiau kas paaiškėjo – paaiškėjo, kad nusikaltimo senatis suėjo 2007 m. gruodžio 29 d. Reiškia, kad iki 2015 m. prokuratūra sąmoningai tempė laiką, atliko neteisėtą ikiteisminį tyrimą, nors senatis jau seniai buvo suėjusi. Kodėl prokuratūra 15 metų vilkino šią bylą, ir dar 8 metus nenutraukė bylos po senaties termino suėjimo? Tam, kad sueitų baudžiamojo persekiojimo senatis tiems policininkams ir prokurorams, kurie paleido plėšikus“.

Dar įdomiau, kad šiems plėšikams specialiai buvo pakeistas įstatymas – pagal ankstesnę BK redakciją plėšimas buvo sunkus nusikaltimas ir grupinis nusikaltimas buvo sunkinanti aplinkybė. BK 272 str. 2 dalis numatė griežtas bausmes už grupinius plėšimus. Tačiau ką padarė A.Paulauskas ir jo sindikatas? 2003 m. Seimas pakeičia įstatymą ir nuo tada grupinis plėšimas nebėra sunkinanti aplinkybė. Du ar dešimt plėšikų gali plėšti žmones, ir nusikaltimas grupėje nebėra sunkinanti aplinkybė. Reiškia, Seimas pasiunčia žinią – plėškite grupėse, nes taip bus lengviau plėšti, ir tai nebus sunkinanti aplinkybė. Ir tai man aiškino prokuroras Čirpus, kai jo paklausiau, kodėl šios plėšimo bylos nenutraukėte anksčiau. Nes dar 2012 m. skundžiausi dėl bylos vilkinimo, prokuratūra atsisakė tirti mane skundus. Prašiau, kad būtų iškeltos bylos tiems policininkams, kurie paleido plėšikus, tiems prokurorams, kurie nekėlė bylų policininkams, ir prokuroras Čirpus man atsakė, kad mano teiginiai deklaratyvūs, „nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis“. Pradėjau aiškintis, kas pakeitė įstatymus. Paaiškėjo, kad toje įstatymo pataisas rengusioje komisijoje dirbo vyr. prokuroro pav. Vytautas Barkauskas – būtent jam reikėjo pridengti savo kadrus, kad jiems nekiltų baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimo slėpimą. Tačiau prokuroras Čirpus man atrašė, kad „teisėjai senatis šiai bylai suėjo 2007 m. , ir teisėtai tyrimas buvo nutrauktas 2015 m.“. Viskas teisėta, o prokurorai pridengė nusikaltėlius ir juos slėpusius prokurorus. Parašiau skundą generaliniam prokurorui, kad pradėtų tirti visą šią istoriją – visą tą vilkinimą. Matau, kad čia vyksta testinė nusikalstame veikla, kuri prasidėjo dar 1999 m. Žaliakalnio policijos komisariate. Ir tęsėsi iki 2015 m. tegul aiškinasi, kodėl prokurorai atsirašinėjo, ir vilkino bylą. Ką padarė Generalinė prokuratūrą? Persiuntė visą bylą tirti Kauno apygardos prokuratūrai, kuri ir pridengė visus šiuos nusikaltimus“.

Kokia visa šios istorijos moralė? Savivaldybės Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kaminskas, konservatorius, vos pamatę, su kuo susidūrė, pareiškė, kad jis niekam pretenzijų neturi ir nieko nenori aiškintis. Tada keliam klausimą, kas tie konservatoriai, ir kaip jų antikorupcinės komisijos, bilotaitės ir Kaminskai kovoja su korupcija. Politinė korupcija akivaizdi – įstatymai pakeičiami, kai iškyla grėsmė nusikaltėliams. Kai gali rinkėjai rinkti tokius konservatorius, kurie tik žaidžia popieriukus, o patekę į situaciją, kai reikia kovoti su mafija, tyliai pabėga?

A.Beržinio skundas

Lietuvių taip vadinamos teritorijos Lietuva „generaliniam prokurorui” Rinktinės 54, Vilnius

SKUNDAS 22 rugpjūtis 2015 Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Kauno Žaliakalnio PK, Dainavos PK, „Kauno apylinkės ir apygardos prokuratūros prokurorų” V.Čepulytės, J.Baltrūnienės,V.Čirpaus,J.Vitkausko ir kitų atžvilgiu nusikalstamai tyčia sužlugdžius ikiteisminį tyrimą baudžiamoje byloje Nr25-l-1960-99 ir neteisėtai vilkinusiai buvo suėjęs senaties terminas BPK 166-168 str. pagrindu

10 07 2015 nutarimu Kauno apylinkės „prokuratūros” pseudoprokurorė J.Baltrūnienė priėmė nutarimą nutraukti baudžiamą procesą baudžiamoje byloje Nr25-l-1960-99 suėjus senaties terminui, nes nuo 01 05 2003 BK 272 str.2 d. numatyta sunki nusikalstama veika – organizuotas iš anksto susitariusių asmenų įvykdytas plėšimas – yra perkvalifikuotas į apysunkį nusikaltimą, kuriam BK 180str. nėra kvalifikuojančio požymio grupės iš anksto susitariusių asmenų, todėl veika kvalifikuojama kaip nekvalifikuotas plėšimas, kuriam 29 12 2007 suėjo senaties terminas ir baudžiamas persekiojimas negalimas esant „aiškiam” BPK 3str.ld.lp.pagrindui.

Baudžiamasis procesas buvo tyčia vilkinamas, nors buvo suėjęs baudžiamos atsakomybės terminas minėtoje baudžiamoje byloje ,bet buvo tyčia tęsiamas ikiteisminis tyrimas dėl savanaudiškų nusikalstamų paskatų ir nusikalstamos tarnybai bei viešiems interesams veikos:

1. Kreipiantis dėl to skundu buvo pažeisti taip vadinamos Lietuvos teritorijos „prokuratūros” įstatymo 12str. ir „teismų” įstatymo 47str., nes pseudoprokuroras V.Čirpus neturėjo įgaliojimų ir peržengė savo kompetencijos ribas, kai nepagrįsto ir neteisėto 12 05 2015 nutarimo dalyje nagrinėjo ikiteisminio tyrimo nutraukimo klausimą ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą „prokurorų ir teisėjų” atžvilgiu, nes tokia teisė pradėti ikiteisminį tyrimą yra suteikta tik taip vadinamos teritorijos Lietuva „generaliniam pseudoprokurorui”.

2. buvo pažeistas BPK 216 str., nes nėra motyvų, kuriais būtų išnagrinėtas skundo argumentas ir įrodymai dėl baudžiamos bylos Nr25-l-1960-99 nutraukimo BK 180str.3d.pagrindu,o ne BK 180str.ld.pagrindu,kadangi minėtoje BK 180str.3d.yra kvalifikuojantis požymis organizuotos grupės padarytas plėšimas, kuris patvirtina įvykdytą kvalifikuotą trijų asmenų grupės 29 12 1999 plėšimą. Todėl įvykdytas sunkus nusikaltimas negalėjo būti perkvalifikuotas į apysunkį ir turėjo būti taikomas 10 metų baudžiamojo persekiojimo senaties terminas. Priešingu atveju yra politinės korupcijos ir organizuoto nusikaltimo požymiai, kai kriminaliniai nusikaltėliai ir recidyvistai eilinį kartą kartu su taip vadinamos teritorijos Lietuvos „seimu”, pseudoprezidentūra,pseudoprokuratūra,”teisingumo”ministerija už kyšius keičia įstatymus taip, kad sušvelninti ar panaikinti sunkius nusikaltimus padariusių asmenų baudžiamą atsakomybę. Todėl turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl politinės korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo demaskavimo taip vadinamos teritorijos Lietuva pseudoprezidentūroje, „seime”, pseudo prokuratūrose, „teisingumo” ministerijoje, STT, „saugume” ir t.t.

3. pažeistas BPK 6 str., nes tiek kriminalinė institucija Kauno apylinkės „prokuratūra”, tiek kriminalinė institucija Kauno apygardos „prokuratūra”, tiek taip vadinamos teritorijos Lietuva generalinė „pseudoprokuratūra” yra šališkos ir tiesiogiai suinteresuotos nepradėti ikiteisminį tyrimą dėl įvykdytų nusikaltimų tarnybai ir viešiems interesams. 29 12 1999 įvykdytas grupės asmenų sunkus nusikaltimas BK 272 str. 2d. pagrindu/1961m.redakcija/ – plėšimas grupės iš anksto susitariusių asmenų, kurių vienas sulaikomas, tačiau tyčia dėl Kauno Žaliakalnio PK policijos pseudopareigūnų nusikalstamų veiksmų paleidžiamas net nesustačius jo asmenybės. Todėl įvykdomas dar vienas policijos ir „prokuratūros” pseudopareigūnų nusikaltimas tarnybai ir viešiems interesams, kad organizuotai dengti nuo baudžiamos atsakomybės sunkų BK 272str.2d.nusikaltimą padariusius asmenis. Minėti nusikaltimai padaryti kriminalinės institucijos Kauno apylinkės „prokuratūros” teritorijoje, nes nusikaltimas BK 272str.2d.pagrindu pradėtas 29 12 1999 ir pagal pseudoprokurorą V.Čirpų baudžiamas persekiojimas turėjo būti nutrauktas 29 12 2007 suėjus senaties terminui, bet nebuvo nutrauktas dėl savanaudiškų ir nusikalstamų paskatų.Tačiau policijos ir „prokuratūros” pareigūnų įvykdyta nusikalstama veika tarnybai ir viešiems interesams pradėta 29 12 1999 ir baigta 29 12 2007, o šiai nusikalstamai veikai nėra suėjęs senaties terminas. Kadangi padaryta nusikalstama veika tarnybai ir viešiems interesams kriminalinės institucijos Kauno apylinkės „prokuratūros” teritorijoje,tai pseudoprokuroras V.Čirpus nutarimo dalimi „matydamas aiškius BPK 3str. ld. lp. požymius”buvo šališkas ir priklausomas, nes dengė nuo baudžiamos atsakomybės savo bendrininkus ir patį save dėl netinkamai atliekamų pareigų ir piktnaudžiavimo tarnyba bei akivaizdžios politinės korupcijos, kadangi pagal pseudoprokurorą V.Čirpų nėra „akivaizdžių” nusikaltimo ar nusižengimo požymių, jeigu grupės asmenų padaromas sunkus nusikaltimas ir tyčia paleidžiamas vienas iš sulaikytų grupės narių,net nenustačius jo asmenybės, kad tokiu būdu nebūtų atliktas tyrimas ir atskfeista nusikalstama veika,ką patvirtina baudžiamos bylos Nr25-l-01960-99 eiga ir medžiaga. Tai įrodo, kad pseudoprokuroras V.Čirpus yra kriminalinis nusikaltėlis ir recidyvistas.

4. skunde buvo pažeistas BPK 2str.,nes atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tada,kai nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Pseudoprokuroras V.Čirpus nutarimo dalyje seka pasakas, kad reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą Žaliakalnio PK, Dainavos PK, tyrimą kontroliavusių „prokurorų” V.Čepulytės, J.Vitkausko ir kitų atžvilgiu nepagrįstas, nes neva nekonkretus, „deklaratyvaus pobūdžio”,nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis. Tačiau tokios šališkos ir priklausomos „išvados” prieštarauja bylos aplinkybėms ir faktams:

a.29 12 1999 įvykdžius grupei iš anksto susitariusių asmenų BK 272str.2d.sunkų nusikaltimą, vienas iš sunkų nusikaltimą padariusių asmenų tyčia paleidžiamas net nenustačius jo asmenybės ir net nepaskyrus kardomosios priemonės kaip įtariamajam bei nepateikus Įtarimo, nepadarius sulaikyto asmens nuotraukų, nepaėmus pirštų antspaudų, nors kito asmens pavarde ir vardu prisistatęs nusikaltimą padaręs asmuo pagal turėtus duomenis buvo įvykdęs 13 10 1992grupinę vagystę/b.b.46b.l./.Todėl 26 09 2002 nustatyta, kad Žaliakalnio PK nenustačius sulaikyto asmens tapatybės, yra aplaidumo, nekvalifikuoto tyrimo požymiai /b.b.1511./,tačiau toliau netirta ir baudžiamoji atsakomybė tyčia netaikyta, kad per trumpiausią laiką nebūtų atliktas tyrimas ir atskleista padaryta policijos ir „prokuratūros” pareigūnų įvykdyta nusikalstama veika tarnybai ir viešiems interesams.

b. kriminalinė nusikaltėlė ir recidyviste pseudoprokurorė V.Čepulytė tyčia netinkamai atliko pareigas ir piktnaudžiavo tarnyba, nes „aktyviai siekė” ne BPK 2str.nustatytų tikslų, bet nekeldama Žaliakalnio PK policijos pseudopareigūnų drausminės ir baudžiamos atsakomybės klausimo ir nepradedama tarnybinio tyrimo už įvykdytą dėl aplaidumo ir nekvalifikuoto tyrimo nusikalstamą veiką įrodė, kad yra tiesiogiai suinteresuota ir yra nusikaltėlių bendrininkė, kad nebūtų įgyvendinti BPK 2str.nustatyti baudžiamo proceso tikslai ir uždaviniai ir kad nebūtų atskleista nusikalstama veika nei BK 272str.2d.pagrindu,nei pareigūnų padaryti nusikaltimai tarnybai ir viešiems interesams. Pseudoprokurorės V.Čepulytės nusikalstama veika tęsėsi iki 29 12 2007 ir nėra suėjęs baudžiamos atsakomybės terminas už įvykdytus nusikaltimus tarnybai ir viešiems interesams.

b. 29 12 1999 įvykdytas sunkus nusikaltimas grupės iš anksto susitariusių asmenų mano atžvilgiu buvo organizuotai dengiamas nuo baudžiamos atsakomybės kriminalinės Lietuvos teritorijoje, kad toliau vykdyti nebaudžiamą nusikalstamą veiką BK lOO str. pagrindu mano ir mano artimųjų atžvilgiu. Tiek Žaliakalnio PK, tiek Dainavos PK policijos pseudopareigūnai tyčia nebaudžiamai netinkamai atliko pareigas ir piktnaudžiavo tarnyba, nes nebaudžiamumą skatino ir dengė nuo atsakomybės kriminalinės institucijos Kauno apylinkės, apygardos, generalinė „prokuratūros”ir jų generaliniai pseudoprokurorai A.Paulauskas,K.Pėdnyčia,A.Klimavičius ir t.t..Todėl taip vadinamos teritorijos Lietuva „seimas” su „gražulio ir kitų tipo nacionalinėmis vertybėmis” leido kriminaliniams nusikaltėliams grupuotėmis iš anksto susitariusių asmenų nuo 2003metų plėšti lietuvių liaudį nebaudžiamai, nes pakeitė BK 272 str. 2d. redakciją į BK 180 str., kuriame panaikino kvalifikuojantį požymį-grupės iš anksto susitariusių asmenų įvykdytą sunkinančią plėšimo veiką. Nes tokią įstatymo redakciją per taip vadinamo Lietuvos „seimo” kvailius ir visiškus idiotus prakišo „prokuratūros specialistai” – kriminaliniai nusikaltėliai ir recidyvistai, o patvirtino „tyro vandenėlio pilstytojas, žuvyčių prižiūrėtojas, audrų stiklinėse specialistas, šventų konstitucinių karvių ganytojas” pseudoprezidentas V.Adamkus.

BK 272str.2d.numatytas sunkus nusikaltimas įvykdytas 29 12 1999,tačiau priėmus naują BK ir nusikalstamai „perkvalifikavus” pagal BK 180str.ld. jau kaip „apysunkis nusikaltimas” turėjo būti nutrauktas baudžiamas procesas 29 12 2007. Tačiau tai nebuvo padaryta tyčia dėl savanaudiškų paskatų ir nusikalstant bei piktnaudžiaujant tarnyba ir viešais interesais, nes Dainavos PK pseudopareigūnai tyčia kriminalinės institucijos Kauno apylinkės prokuratūros pseudoprokurorų nurodymų toliau nebaudžiamai vykdė ir vaidino neteisėtą ir nusikalstamą baudžiamą procesą baudžiamoje byloje Nr25-1-1960- 99,kadangi pseudoprokurorė J.Baltrūnienė ir kriminalinė institucija Kauno apylinkės teismas neteisėtai ir nusikalstamai dengė jų neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus ir atsisakė įpareigoti priimti procesinį sprendimą dėl neteisėto ir nusikalstamo baudžiamo proceso nutraukimo. Todėl baudžiamas procesas neteisėtai ir nusikalstamai buvo nutrauktas tik 10 07 2015 ir neteisėtai ir nusikalstamai tęsėsi aštuonis metus. Tai buvo padaryta tikslu tam, kad kriminaliniai nusikaltėliai ir recidyvistai pseudoprokurorai kartu su policijos pseudopareigūnais ir pseudoteisėjais sulauktų baudžiamos atsakomybės senaties termino už jų įvykdytą organizuotą nusikalstamą veiką mano atžvilgiu. Taip pat savanaudišku tikslu, kad padėti kriminaliniams nusikaltėliams ir recidyvistams pseudoteisėjams ir pseudoprokurorams kriminalinėse institucijose Vilniaus apygardos teisme, Panevėžio apygardos teisme, Lietuvos apeliaciniame teisme, aukščiausiame teisme civilinėse bylose Nr2-517-198/2010 ir Nr2-1118-302/2014 priimti man nepalankius 28 06 2010 ir 01 02 2014 procesinius sprendimus ir neatlyginti padarytus ir patirtos nusikaltimais žalos, kadangi nuo 24 07 2006 atsiliepimuose taip vadinama generalinė

„prokuratūra” aiškino, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamoje byloje Nr25-l-1960-99 dar nebaigtas, todėl negalima atlyginti man padarytos turtinės ir neturtinės žalos net ir dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso baudžiamoje byloje Nr25-l-1960-99,kuris neteisėtai ir nusikalstamai dėl to buvo tęsiamas nuo 29 12 2007 iki 10 07 2015 organizuotais pseudoprezidentūros, pseudoseimo, pseudoteismų, pseudoteisėjų, pseudoprokurorų ir pseudopolicininkų nusikalstamais veiksmais kriminalinės Lietuvos teritorijoje. Tai įrodo ne tik minėtų nusikaltimų tarnybai ir viešiems interesams požymius, bet ir BK lOO str. padarytą organizuotą nusikalstamą veiką mano ir mano artimųjų atžvilgiu kriminalinės Lietuvos teritorijoje, kuriai nėra senaties termino.

BPK 166-168str.pagrindu prašau taip vadinamos teritorijos Lietuva generalinį „prokurorą” pradėti ikiteisminį tyrimą Kauno Žaliakalnio PK, Dainavos PK policijos pareigūnų, taip vadinamos institucijos „Kauno apylinkės prokuratūra ir apygardos prokuratūra „taip vadinamų „prokurorų” V.Čepulytės, J.Baltrūnienės, V.Čirpaus, J.Vitkausko ir kitų atžvilgiu už piktnaudžiavimą tarnyba ir kitas nusikalstamas veikas baudžiamos bylos Nr25-l-1960-99 ikiteisminio tyrimo metu ir padarytos žalos viešiems interesams ir man atžvilgiu atlyginimo.