Lietuvai – vakarietiška kombainų priežiūros praktika

Javapjūtė – ne pats geriausias laikas remontuoti kombainą. Gedimo likvidavimo kainą darbymečiu gali stipriai padidinti per prastovas patirti nuostoliai. Specialistų skaičiavimu, kombaino valandos prastova vidutiniškai kainuos apie 600 eurų. Šiuos nuostolius dar labiau padidins dėl netvarkingos technikos suprastėjusi grūdų kokybė bei derliaus praradimai lauke. Viso to galima išvengti, remontu pasirūpinus iš anksto.

Vakariečiai įpratę skaičiuoti

Ne vienas žemdirbys supranta, kaip svarbu tinkamai pasiruošti techniką iš anksto, dar prieš darbymetį. Vis dėlto dar nelabai daug kas mūsų šalyje tuo pasirūpina prieš kelis mėnesius.

Kaip eksploatuoti kombainą, patariama ir vartotojui skirtoje instrukcijoje. Ten rašoma ir apie profilaktines priemones, kurių dalį gali atlikti ir patys mechanizatoriai. Visgi Vakarų Europoje labai populiaru dar žiemą nuvairuoti kombainus į technikos pardavėjo serviso tarnybą ir ten nuodugniai patikrinti kombainą.

„Kombaino sistemos elektros laidai siekia iki keliolikos kilometrų, juose daugybė sujungimų ir kitokių elementų. Net ir tokios smulkmenos, kaip graužikų pažeista laidų izoliacija ar sudrėkę elektros kontaktai javapjūtės metu gali kainuoti daug brangaus laiko. Vakaruose viską skaičiuoti įgudę ūkininkai supranta, kad net ir sąlyginai paprastas technines problemas kur kas greičiau pastebės per metus po keliolika kombainų pačiupinėjantis profesionalas“, – aiškina žemės ūkio techniką ir jos dalis parduodančios bei techninės priežiūros paslaugas teikiančios bendrovės „Dotnuvos projektai“ produktų vadybininkas Saulius Sagatys.

Prastovėtos valandos kaina – 600 eurų

Bendrovės specialistas kvietė ūkininkus įvertinti, kiek apytikriai kainuoja vidutinio galingumo kombaino valandos prastova per javapjūtę.

„Pirmos ir ketvirtos klasės kviečių kainų skirtumas yra apie 30 eurų. Vadinasi, kombaino, kuliančio ne mažiau kaip 20 tonų per valandą našumu, valandos prastovos kaina būtų 20×30=600 eurų. Tiek kainuotų vien grūdų kokybės nuostoliai, neskaičiuojant išbyrėjimo iš varpų ar ankštarų, jei kuliami rapsai. Įvertinkime ir tai, kad 20 tonų per valandą yra toli gražu ne pats didžiausias kombaino našumas“, – skaičiuoja S. Sagatys.

Vis dėlto jis pastebi, kad ne visi ūkininkai deramai įvertina galimus nuostolius ir ignoruoja įvairiais kanalais skleidžiamą informaciją, kaip deramai paruošti kombainus darbymečiui.

Užsidega remontuoti prieš pat darbymetį

„Kiekvienais metais likus kelioms dienoms iki išvažiavimo į laukus sulaukiame nerimastingų ūkininkų skambučių. Žemdirbiai karštligiškai ieško gyvybiškai svarbių detalių savo kombainams, ir tai toli gražu nėra pačios smulkiausios dalys, o tokios kaip sietų rėmas, kratomoji lenta, aušinimo radiatorius ar panašios“, – sako S. Sagatys.

„Dotnuvos projektų“ serviso komandoms, pasak jo, per javapjūtę tenka susidurti ir su vadinamaisiais mistiniais gedimais, kai „niekas neveikia“, „jau viską išbandėm, niekas nepadeda“. „Dažniausiai tai būna labai primityvios priežastys, pavyzdžiui, lašelis vandens elektros jungtyje, laiku nepastebėtas įtrūkimas ar netgi neišvalytų ir per žiemą pridžiūvusių šiukšlių gumulas nederamoje vietoje“, – aiškina bendrovės specialistas.

Anot S. Sagačio, patyrusių žemės ūkio technikos inžinierių ir mechanikų turi tikrai ne visi Lietuvos ūkiai. Dėl to ruošiantis javapjūtei serviso profesionalai daugeliui žemdirbių tikrai gali labai padėti. Būtent jie įvertins ne vien vadovėlines techninės priežiūros tiesas, bet ir smulkmenas, kurių daugelis mechanizatorių linkę nevertinti rimtai. Nevalia numoti ranka net į keistus elektronikos signalus, pavyzdžiui, į nežinia kodėl šviečiančią kokią nors lemputę. Šis signalas gali būti rimto nesklandumo ženklas, kurį atpažins profesionalas.

Septyniems kombainams – Vakarų praktika

Visos šios aplinkybės paskatino įmonę išbandyti Vakaruose paplitusią praktiką, kai ne sezono metu kombainų techninę būklę įvertina patyrę ir kvalifikuoti serviso darbuotojai.

„Nutarėme neišradinėti dviračio. Sutarėme su žemės ūkio technikos savininku jam patogų laiką ir patikrinome kombainus prieš darbymetį. Tokia apžiūra ne tik leidžia laiku pašalinti pastebėtus trūkumus, bet ir išvengti skubių trūkstamų dalių siuntų, kurios padidina remonto sąnaudas. Galutinis rezultatas –vartotojas gauna paslaugą mažesniais – ne sezono – įkainiais ir laiku pasiruošia techniką“, – sako S. Sagatys.

Daugelyje Vakarų Europos šalių įprastą praktiką „Dotnuvos projektų“ žemės ūkio technikos priežiūros profesionalai šiemet pirmą sykį išbandė mūsų šalyje. Šiame pilotiniame projekte buvo pasirinkti septyni apie 2013 metus pagaminti kombainai, kurių garantinis laikotarpis neseniai baigėsi. Tai, anot S. Sagačio, jau pakankamai moderni technika, kurios subtilybių vidutinis statistinis mechanizatorius gali būti dar neįvaldęs.

Rado ir gerų pavyzdžių

„Iš tokio mažo kiekio technikos sunku įžvelgti kokias nors ypatingas tendencijas. Galime tiktai pasidžiaugti, kad pavyko rasti idealiai žiemojimui paruoštų, puikios būklės mašinų. Tarkime, Sidabravo žemės ūkio bendrovė galėtų būti geras pavyzdys visiems, kaip reikia rūpintis technika“, – pasakoja „Dotnuvos projektų“ produktų vadybininkas.

Dalį patikros metu rastų techninių problemų išsprendė bendrovės meistrai, o jų pastebėtus smulkius gedimus kombainininkai susiremontavo patys. Spėlioti, kiek tie gedimai galėjo atsieiti per javapjūtę, anot S. Sagačio, būtų spekuliacija. Tiesiog užtenka prisiminti matematiškai įvertintą vidutinišką kombaino prastovos valandą.

Ūkininkų ir mechanizatorių reakcija į vakarietiško pavyzdžio paslaugų pasiūlymą, anot bendrovės produktų vadybininko, buvo įvairi. Dalis džiaugėsi gera galimybe gauti paslaugą, tačiau buvo ir tokių, kuriems tai pasirodė labai neįprasta, sukėlė abejonių dėl realios naudos. Tačiau jos galbūt išsisklaidys po javapjūtės, paaiškėjus, kad technika atlaikė sezoną.

Apie „Dotnuvos projektus“:

Viena sparčiausiai Baltijos šalyse augančių žemės ūkio aptarnavimo įmonių prekiauja žemės ūkio technika, importuojama iš garsiausių Vakarų Europos gamintojų – „Case IH“, „Kverneland Group“, „Schaffer“ „Einböck“, „Quicke“, „Agrifac“, „Caruelle“, „Junkkari“ ir kt. Bendrovė užsiima atsarginių dalių prekyba, teikia žemės ūkio technikos serviso paslaugas.

Kita svarbi įmonės veikla yra sėklų dauginimas, ruošimas ir pardavimas. Rinkai įmonė siūlo Lietuvos Agrarinių ir miškų mokslų centro ir užsienio kompanijų javų, rapsų, cukrinių bei pašarinių runkelių, pašarinių ir vejų žolių, ankštinių augalų ir kitas sėklas. Sėklos platinamos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje.

Bendrovė taip pat stato „Cimbria“, „Symaga“, BIN, „Morillon“, „JKF Industri“ ir „Andritz Feed and Biofuel“ grūdų elevatorius, montuoja sandėliavimo įrangą.

Bendrovėje „Dotnuvos projektai“ dirba per 200 darbuotojų, jos apyvarta praėjusiais finansiniais metais siekė 206 mln. litų. Vidutiniškai įmonė per metus parduoda apie 15 tūkst. tonų sėklų, 1000 žemės ūkio padargų, pastato ar rekonstruoja 26–28 įvairaus dydžio grūdų saugyklų.

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: KRISTINA JUGULYTĖ, PR SERVICE