„Legendinis“ kyšininkas, prokuroras R.Jancevičius pagaliau išvytas iš prokuratūros (pildoma)
senas
Garsi ‘Lietuvos ryto“ žurnalistė Asta Kuznecovaitė mums praneša, kad prokuratūros sistema pagaliau atsikratė Vilniaus apygardos prokuratūros vadovo Ramučio Jancevičiaus, kuris nebeik 25 metus vadovavo šiai organizacijai ir yra atsakingas už begalę pridengtų sunkių nusikaltimų, tame tarpe ir Kauno pedofilijos bylos ir nužudymų.
Dar viena įdomi detalė – paaiškėjo, kad R.Jancevičius patyrė tris infarktus ir jis prabilo apie tai, kad jo kūne sunkiai surastum savų organų – matyt, dėl besaikio girtavimo ir apsirijimo šis žmogus svėrė 200 kg. ir todėl ne veltui buvo pramintas „šūdmaišiu“.
Beje, R.Jancevičius melavo ir savo „paskutiniame interviu“ – sakė, kad nebuvo jokių įtariamojo pedofilija kaltės įrodymų. Nors tų įrodymų buvo nors vežimu vežk – ekspertai bent tris kartus patvirtino, kad D.kedžio dukrta nemeluoja, pasakodama apie A.Ūso pramogas „kaišiojant sysalus“, tačiau teisėjas Audius Cininas nusprendė tarnauti mafijai – ignoravo visus įrodymus, D.Kedžio dukros net nepaklausė, ir nusprendė, kad jos atmintis „ištrinta“.
Pedofilijos bylą pradėjęs tirti prokuroras Nerijus Bieliauskas gerai pasidarbavo – kai tyrimas buvo perduotas iš Kauno į Vilniaus apygardos prokuratūrą, byla per kelis mėnesius išsipūtė iki 7 tomų. Buvo surinkti sunkiai nuginčijami buvusio Seimo pirmininko Viktoro Muntiano visuomeninio padėjėjo A.Ūso kaltės įrodymai: jo buvimas tam tikrose vietose tam tikru laiku, kai buvo tvirkinama mergaitė, patvirtintas elektroninėmis techninėmis priemonėmis, tyrėjams ir ekspertams nesukėlė abejonių suaugusiųjų niekintos mergaitės pasakojimai. Netiesiogiai A.Ūso kaltę gali patvirtinti ir buvusios D.Kedžio sugyventinės sesers Violetos Naruševičienės, nušautos spalio 5 d., nepilnametė dukra.
Beje, tyrimo metu paaiškėjo ir daugiau pikantiškų detalių. Pasirodo, A.Ūsas kurį laiką apmokėjo Laimos Stankūnaitės buto nuomą, su ja lankėsi pas savaitinio vaikų darželio Kaune direktorę ir prašė išduoti tikrovės neatitinkančią pažymą. Ji buvo reikalinga L.Stankūnaitei bylinėjantis su D.Kedžiu dėl mažametės dukros globos.
Tačiau N.Bieliausko entuziazmą greitai atšaldė jo bosas Ramutis Jancevičius – po eilinio poklabio su savo viršininku. N.Bielauskas pareiškė išeinas iš darbo prokuratūroje ir pridūrė, kad „jeigu jam kas nors atsitiks, jis netylės“.
R.Jancevičius vaidmuo slepiant šiuos nusikaltimus buvo dar svarbesnis – prokuratūra nuslėpė tyrimo metu surinktus duomenis apie tai, kad prievartautos mergaitės papasakotos aplinkybės sutapo su A.Ūso mobilaus telefono buvimo vieta. prokuratūra taip pat sunaikino 9 tomus įtariamųjų pokalbių mobiliais telefonais – tai būtų atskleidę visą pedofilų tinklą politikoje ir teisėsaugoje.
Šiame interviu ‘Lietuvos ryte“ R.Jancevičius prišnekėjo tiek nesąmonių, kad dabar matyt net pats gailisi, nes šie žodžiai visiškai priešingi jo ankstesniems teiginiams. Čia R.Jancevičius pripažįsta, kad prokuratūra neva visai be pagrindo persekiojo A.ūsą: „Ūso šeimai pasakiau, kad byloje yra tam tikrų niuansų, nes A.Ūsas su mumis buvo ne visai atviras, tad mes perduosime bylą į teismą. Tačiau jei niekas nepasikeis, mes nueisime ir paprašysime išteisinti. A.Ūso šeima mane suprato ir dėl to niekada nepriekaištavo“.
Pedofilijos bylą pradžioje tyręs buvęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Nerijus Bieliauskas interviu LL prisipažino, kad po to, kai pats savo akimis pamatė, kaip prokuratūros vadovai žlugdo garsiąją pedofilijos bylą, jis suprato, kad nebegali dirbti šioje struktūroje. Jis taip pat sakė netikintis atsitiktinumais šioje byloje ir kaip nužudyti net keturi žmonės (Jonas Furmanavičius, Violeta Naruševičienė, Jonas Ūsas, Drąsius Kedys), o prokuratūra pastarųjų dviejų žmonių mirtį vadina nelaimingais atsitikimais.
„Kai aš paprašiau sudaryti tyrimo grupę tirti pedofilijos bylai, tai R. Jancevičius (Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokuroras) man atsakė: „ai, nebūk formalistas“, – pasakojo N.Bieliauskas.
Jis stebėjosi, kodėl Kauno apygardos prokuratūra, kuriai buvo pavesta iš pradžių tirti pedofilijos bylą, nepadarė absoliučiai nieko – net nedrįso apklausti D.Kedžio pedofilija apkaltinto teisėjo Jono Furmanavičiaus.
„Jeigu jie laikų būtų ėmęsi veiksmų, apklausę liudininkus ir patikrinę faktus, gal būt, visa šis istorija nebūtų taip tragiškai pasibaigusi“, – sakė N.Bieliauskas. Jis pasakojo, kad bandė įtikinti D.Kedį, kad pedofilijos byla yra tiriama ir bus ištirta.
Tuo metu jo viršininkas, Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius Vilniaus apylinkės teisme 2014 m. kovo 28 d. melavo, prisiekęs kalbėti tiesą, kad N.Bieliausko išėjimas iš prokuratūros nėra susijęs su minėtos bylos tyrimu.
„Jo išėjimas iš darbo visiškai nėra susijęs su baudžiamosios bylos tyrimu, – teismo posėdžio metu sakė R.Jancevičius, – išėjimo priežastys absoliučiai nėra susiję su ta byla. Tai susiję su asmeniniais motyvais. Aš jį pirmą kartą perkalbėjau, kad jis liktų prokuratūroje – taip, tą pripažįstu. Tačiau tai nėra susiję su požiūriu į bylą arba prieš bylą. O antrą kartą jis išėjo iš prokuratūros jau visiškai dėl kitų dalykų, dėl to, kad jam buvo pavesta tirti OMOn bylą, ir jis nesutiko su prokuratūros pozicija šioje byloje, todėl ir pasitraukė“.
Teismo posėdžio metu paaiškėjo ir daugiau dalykų, dėl kurių skyrėsi eksprokuroro N.Bieliausko ir R.Jancevičiaus parodymai. N.Bieliauskas sakė, kad apie visus savo žingsnius raštu, tarnybiniais pranešimais informuodavęs savo viršininką R.Jancevičių. Pastarasis dievagojosi, kad jokių N.Bieliausko raštų nėra gavęs, arba neprisimena : „Negaliu paneigti, kad to nebuvo“.
Kur dingo kita prievartauta mergaitė, Violetos Naruševičienės dukra, kuri buvo vyresnė nei Drąsiaus Kedžio mergaitė, ir kurią pedofilai galimai prievartavo ne tik oraliniu, bet ir analiniu būdu?
Prokuratūra paskelbė, kad nėra jokių įrodymų, kad V.Naruševičienės mergaitė buvo prievartaujama, tačiau tai dar vienas melas – netgi tuo metu, kai buvo apklausiame policijoje dėl galimo prievartavimo, mergaitė pakakojo į kelnes. Kaip aiškėja iš bylos dokumentų, nors mergaitės apklausa truko tik valandą, tačiau apklausos metu jos motina, įtariama sąvadautoja, kuriai buvo leista dalyvauti apklausoje, Violeta Naruševičienė pareiškė, kad ,.na patikrinsim, kas tenai, kokie reikalai”, „sakau, jai kelnytes reikia dar man patikrinti. Mes prie to pačio vis tiek norėsiu kelnytes susitikrint”. Akivaizdu, kad net apklausos metu mergaitė turėjo sveikatos problemų, susijusiu su išmatų ar šlapimo nelaikymu.
Medicinos ekspertas nustatė, kad mergaitei buvo diagnozuotas lėtinis tiesiosios žarnos funkcijos sutrikimas – tiesioji žarna buvo išsiplėtusi virš amžiaus normos ribų. Kaip viena iš tokio funkcijos sutrikimo priežasčių gydytojas R. Bagdzevičius taipogi įvardijo išorinį poveikį mergaitės išangei bei paaiškino, kad nustatyti lytinio išnaudojimo požymius medicininiais tyrimais yra ganėtinai sunku.
Byloje pakanka įrodymų, kad V.Naruševičienės dukros sveikatos problemos, susijusios su išmatų nelaikymu, atsirado būtent laikotarpiu nuo 2006 m. pradžios iki 2008 m. pabaigos, kuri sutampa su A. Ūsui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laiku.
Liudytojas G. Čereškevičius parodė, kad būtent 2008 m. sausio mėnesį sulaukė nusiskundimų dėl to, kad mergaitė nelaiko išmatų, nors kita liudytoja – mergaitės močiutė – sakė, kad mergaitė sveikatos problemų, susijusių su išmatų nelaikymu, turėjo nuo 2-3 metų.
Tačiau tokius močiutės parodymus paneigė mergaitės lankyto darželio pedagogai ir auklėtojai.
Šios apklausos metu liudytojas G. Čereškevičius parodė, kad esant funkciškai padidėjusiai mergaitės tiesiajai žarnai, kaip viena iš tokio sutrikimo alternatyvų gali būti sąlygota lytinių santykių su mergaite per tiesiosios žarnos išeinamąją angą. Iš esmės ta pati patvirtino ir liudytojas R. Bagdzevičius 2009-10-23 liudytojo apklausos metu. Šis liudytojas taipogi patvirtino, jog pirmas O. Naruševičiūtės vizitas pas jį dėl tuštinimosi problemų buvo 2008-12-08, tai yra jau pradėjus šį ikiteismini tyrimą ir esant pagristai rizikai, kad mažamečių tvirkinimo bei seksualinio prievartavimo faktai gali būti išaiškinti.
Šios apklausos metu liudytojas patvirtino, jog mergaitei buvo diagnozuotas lėtinis tiesiosios žarnos funkcijos sutrikimas – tiesioji žarna buvo išsiplėtusi virš amžiaus normos ribų. Kaip viena iš tokio funkcijos sutrikimo priežasčių liudytojas R. Bagdzevičius taipogi įvardijo išorinį poveikį mergaitės išangei bei paaiškino, kad nustatyti lytinio išnaudojimo požymius medicininiais tyrimais yra ganėtinai sunku. Kaip matyti iš byloje esančios 2009-11-03 specialisto išvados, joje teigiama, jog mergaitės išmatų nelaikymas gali būti (teoriškai) susijęs su vidurių užkietėjimu ar neuropsichiniais faktoriais, kurie nedetalizuojami, bei nurodoma, jog medicininių požymių, kurie įgalintų šlapimo ir išmatų sulaikymą susieti su seksualiniais veiksmais (varpos įvedimu į tiesiąją žarną ar mergaitės išorinių lytinių organų lytine varpa arba ranka lietimu), nenustatyta.
Reikia pripažinti, jog sunku suprasti, kokie medicininiai požymiai gali patvirtinti lytinių organų lietimą ranka. Akivaizdu, kad duodant šią specialisto išvadą, visiškai nebuvo vertinami liudytojų (gydytojų) G. Čereškevičiaus ir R. Bagdzevičiaus parodymai anie tai, kad viena iš mergaitės diagnozuotų sveikatos sutrikdymo, susijusios su išmatų nelaikymu, priežasčių gali būti lytiniai santykiai su mergaite per tiesiąją žarną.
Ar tokio fizinio sąlyčio požymiai gali išlikti daugiau kaip metus laiko po galimai patirtos seksualinės prievartos, nei šią specialisto išvadą surašiusiam specialistui, nei kitiems specialistams ar liudytojams (gydytojams) toks klausimas net nebuvo užduotas.
V.Naruševičienės dukros medicininis tyrimas buvo atliktas tik praėjus devyniems mėnesiams po galimos seksualinės prievartos pabaigos. Šioje specialisto išvadoje konstatuojama, jog mergaitės mergystės plėvė nepažeista (šio ikiteisminio tyrimo metu niekada nebuvo jokių duomenų, kad O. Naruševičiūtė būtų seksualiai prievartaujama atliekant natūralų lytinį aktą).
Nors pabaigus ikiteisminį tyrimą, N.Venckienė pateikė prašymą jį papildyti, atliekant papildomą V.Naruševičienės dukros apklausą, nedalyvaujant jos artimiesiems, nes tokia apklausa duotų vienintelių parodymų patikimumo vertinimą, atsižvelgiant į šiame skunde nurodytas jų detales, keliančias pagrįstų abejonių jų teisingumu bei papildomą teismo eksperto J.M. Paliulio, atlikusio mergaitės teismo med. ekspertizę, apklausą, šie prašymai buvo atmesti.
R.Jancevičius melavo net teisme
Vilniaus apygardos prokuratūros, kuri ir „tyrė“ pedofilijos bylą, vyr. prokuroras Ramutis Jancevičius teisme sakė, kad žinojęs tik tiek, kad Drąsius Kedys ieško ginklo, o jo pavaduotojas Irmantas Mikelionis taip pat teisme paliudijo, kad R.Jancevičius jam sakęs, kad D.Kedys ieško žudiko, kuris galėtų nužudyti teisėją Joną Furmanavičių.
Abu garbūs prokurorai teisme, prisiekę sakyti tik tiesą, davė visiškai priešingus vienas kitam parodymus. Reiškia, vienas iš jų tikrai melavo apie žudynių bylą, ir kodėl taip darė, turi nedelsiant išsiaiškinti generalinis prokuroras Darius Valys, kuris iki šiol tupi krūmuose.
„Mano nuomone, prokuroro I. Mikelionio liudijimas teisme , kad esą žinojo apie planuojamą Furmanavičiaus nužudymą, ir yra ta yla iš maišo, nes jie matyt tarpusavyje kalbėjosi ir planavo, kaip kaltę suversti Kedžiui, – mano teisininkė Aldona Jankevičienė, – kai R.Jancevičius viską neigia, gen. prokuroras privalo pradėti tarnybinį patikrinimą, nes visi tokie veiksmai – policijos agentų informacija – privalėjo būti užfiksuoti, ir dėl tos informacijos – priimti nutarimai ir pan. Kur yra ta D.Kedžio sekimo medžiaga? Kuris iš vadų meluoja? Juk tai susiję su melaginga priesaika teisme ir policijos gen. komisaro ir kitų aukštų vadų galimai neteisėtu nuteisimu. .Atsakomybė už melagingą liudijimą – baudžiamoji byla. Štai ir prasidėjo Tie-sos požymiai. Juk tai – didžiausias skandalas, koks kada nors buvo Lietuvoje. Juk jeigu R.Jancevičius pasakė I.Mikelioniui, kad yra informacija, kad rengiamasi nužudyti teisėją – ne bet ką, o teisėją, ir tai pasako aukšto rango prokuroras, o vyriausias Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, tai žinodamas, nieko nedaro, tai yra didelis kriminalas ir skandalas. Čia ne kokia bobute pasakė, o policija turėjo operatyvinio sekimo bylą (OSB), sekė D.Kedį, ir prokuratūroje turi būti visi jo pokalbių įrašai. Juk informacija apie tai, kad jis rengėsi pirkti ginklą ar kažką žudyti – viskas turi būti užprotokoluota. Manau, kad jie jau rengėsi pridengti šį nusikaltimą, žinodami, kad teisėjas bus nužudytas. Manau, kad šioje byloje jau pradėjo lįsti tikrųjų žudikų galai. Iš kur Jancevičius sužinojo, kad D.Kedys rengiasi pirkti pistoletą? Tai galėjo pasakyti koks nors žalimas, kurio dabar prisiekinėja, kad niekas nematė, arba sužinoti iš Kedžio pokalbių telefonu. Pagal tai, ką prokurorai prisikalbėjo, jie turi būti šioje byloje teisiami lygiai taip pat, kaip ir policininkai“.
A.Jankevičienės argumentai tokie – prokuratūra sekė Kedį, klausė jo pokalbių, ir, žinodama, kad jis labai piktinasi dėl pedofilijos bylos, „putoja“, „tai ir pasinaudoja proga“.
„Kas konkrečiai tai padarė, turi būti nustatyta“. Arba D.Kedys nešaudė, arba pedofilija buvo. „Juk jeigu pedofilijos nebuvo, kodėl D.Kedys turėjo ką nors žudyti, ypač tą Naruševičienę, kuri apskritai buvo „ne prie ko“, – stebisi teisininkė, – juk jeigu jis kažką planavo, galėjo bandyti suvesti sąskaitas su bet kuo, tik ne Naruševičiene, kuri apskirtai nieko dėta šioje istorijoje. Juk jeigu žmogus žino, kad jo vaiko niekas netvirkino, ar gali jis eiti šaudyti nieko nekaltų žmonių? Kitas variantas – kad jis sužinojo iš savo vaiko, kad pedofilija buvo, ir tada nuėjo šaudyti skriaudikų ? Tačiau kai prokurorai sako, kad Kedys viską išsigalvojo, ir jokios pedofilijos nebuvo, tai aišku, kad jis ir nešaudė. Žudė visai kiti žmonės. Viena iš tų versijų turi būti paneigta. O dabar tiek žmonėms galvos apsuktos, kad visi klaidžioja kaip ežiukai rūke. Panagrinėjus, ką pasakė Jancevičius ir Mikelionis, akivaizdu, kad jie arba jų žmonės žinojo, kas vyksta, ir kad visą šitą darbą ir padarė būtent jie. Ir Jasaičio šios dienos frazė, kad ‚aš pagalvojau, kad Kedys yra pedofilas“, ir reiškia, kad jų uodegos ir dega. Manau, kad jie susimovė galutinai – po priesaikos teisme mažiausiai vienas aukštas prokuroras apsimelavo“.
Klausiama, kodėl nieko nedaro D.Valys, A.Jankevičienė atsakė mananti, kad „gal būt, čia yra kažkoks šantažas, ir jam „prispausta uodega“. Vienas aukštas prokuratūros darbuotojas jai prisipažino, kad šioje byloje patyrė „juodžiausią spaudimą per visą gyvenimą“. „Manau, kad tie galai vis tiek išlis, nes jeigu prokurorai apsikvailino tokioje vietoje, tai jų veikla turi būti ištirta nepriklausomo prokuroro, – mano teisininkė, – anksčiau ar vėliau viskas išaiškės“.
Visvaldas Račkauskas mano, kad kaltinimai D.Kedžiui dėl dviejų nužudymų atrodo nerimtai
Prokuroras Ramutis Jancevičius skęsta melo liūne ?
Buvęs generalinis policijos komisaras Visvaldas Račkauskas, prieš 2013 m. balandžio 11 d. teismo posėdį, kuriame jis yra teisiamas kartu su savo kolegomis, “Laisvam laikraščiui” prisipažino manantis, kad kaltinimai Drąsiui Kedžiui ir surinkti jo kaltės įrodymai dėl dviejų žmonių nužudymo atrodo “nerimtai”.
LL šaltiniai dar anksčiau yra išsakę nuomonę, kad visas Kriminalinės policijos biuras buvo sutriuškintas Mindaugo Žalimo parodymais ir policininkams iškeltomis bylomis būtent todėl, kad šis biuras jau buvo užčiuopęs tikruosius Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės žudikus, ir tada Generalinei prokuratūrai reikėjo bet kokia kaina išsukti tikruosius šių žudynių organizatorius. Tada ir buvo pasinaudota Mindaugo Žalimo parodymais – jis galimai sutiko duoti reikiamus parodymus prieš policininkus mainais už tai, kad prokuratūra jam nutraukė bylą dėl sunkaus žmogaus kūno sužalojimo.
Nors visi teismo posėdyje balandžio 11 d. apklausti liudininkai – aukšti buvę Generalinės prokuratūros vadovai vienu balsu kalbėjo įsitikinę, kad būtent D.Kedys yra kaltas dėl teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės mirties. Eksprokurorai ir ekskomisarai įtikinėjo, kad D.Kedys nuo pat pradžių buvo vienintelis įtariamasis, niekam net nekilo mintis patikrinti, iš kur pas nužudytą teisėją Joną Furmanavičių atsirado 300 tūkst. litų grynųjų pinigų, kuriuos teisėjas buvo paskolinęs vienam sukčiui ir juos prarado.
Tik vienas buvęs ONTT skyriaus vyr. Prokuroras Algimantas Kliunką suabejojo, ar galėjo D.Kedys bandyti nužudyti savo vaiko motiną, t.y. L.Stankūnaitę. Kart A.Kliunka sielvartavo, kad net jo telefoninius pokalbius prokurorai įrašė ir panaudojo šioje byloje – “bijau bendrauti su pareigūnais”. “Iš tų įrašytų D.Kedžio telefoninių pokalbių, kuriuos mes išklausėme po žudynių supratau, kad jis turėjo draugą, kuriam guosdavosi dėl savo nesėkmių ir dėl pedofilijos bylos, – pasakojo A.Kliunka, – D.Kedys bendravo su R.Ivanausku, tačiau sakyti, kad nepasakyčiau, kad tų pokalbių metu man būtų užsifiksavę tai, kad D.Kedys rengiasi ką nors nužudyti, ir kad R.Ivanauskas yra bendrininkas. Tokių dalykų šiuose pokalbiuose nebuvo.
Kaip žinia, V.Račkauskas ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnai kaltinami nuslėpę garsiojo liudininko Mindaugo Žalimo parodymus apie D.Kedžio pasirengimą žudynėms, ir neužkirtę tam kelio.
Tačiau šis teismo procesas jau virsta farsu – aiškėja vis daugiau aplinkybių, kuriuos demaskuoja tuos pačius Generalinės prokuratūros ir Vilniaus apygardos prokuratūros vadovus. Nors prokurorai kaltina policininkus, kad šie jų neinformavo apie M.Žalimą, tačiau pasirodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokuroro R.Jancevičiaus parodymai visiškai nesutampa su G.P. ONTT skyriaus vyr. Prokuroro Irmanto Mikelionio parodymais.
Pvz., R.Jancevičius praeitame posėdyje, prisiekęs kalbėti tiesą, sakė, kad iki šios tragedijos jis nieko nežinojo apie D.Kedžio pasirengimą nužudyti D.Kedį, o pats I.Mikelionis paliudijo, kad R.Jancevičius jam dar prieš žudynes sakęs, kad “yra informacijos, kad D.Kedys ne tik planuoja nužudyti Furmanavičių, tačiau ir ieško žmogaus, kuris sutiktų tai padaryti, t.y. vykdytojo”. Teisiami policininkai tuojau pat pareikalavo, kad minėti liudininkai – R.Jancevičius ir I.Mikelionis – būtų apklausiami akistatoje.
Baudžiamąją bylą nagrinėjantis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas į balandžio 11 d. posėdį iškvietė buvusį generalinį prokurorą Algimantą Valantiną, jo pavaduotoją Vytautą Barkauską, buvusį Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiąjį prokurorą Algimantą Kliunką ir šias pareigas šiuo metu užimantį tuometį Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoją Irmantą Mikelionį.
Generalinė prokuratūra kaltinimus yra pateikusi iš pareigų pasitraukusiam policijos generalinio komisaro pavaduotojui Visvaldui Račkauskui, buvusiam Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininko pavaduotojui Tomui Ulpiui, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkui Emilijui Damukaičiui bei operatyviniams darbuotojams Dariušui Sinkevičiui ir Vitalijui Vitkovskiui.
I.Mikelionis teisme patvirtino, kad iš Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus buvo gavęs informacijos, jog į prokuratūrą atvykęs tuometis LKPB viršininko pavaduotojas T. Ulpis pranešė gavęs informacijos apie planuojamą Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymą. Anksčiau apie tai, kad D. Kedys ieško galimo žudiko, teisme niekas nebuvo prabilęs.
„R. Jancevičius mane informavo, kad pas jį į kabinetą buvo atvykęs T. Ulpis ir informavo, jog D. Kedys rengiasi nužudyti J. Furmanavičių, taip pat minėjo, kad kažkas turi ginklą ar ketina jį įsigyti ir ieško asmenų, kas galėtų įvykdyti nužudymą, – sakė I. Mikelionis. – Supratau, kad ši informacija gali būti priskirta prie valstybės paslapties, todėl ja su niekuo nesidalinau“.
Kaip žinia, anksčiau apklaustas R.Jancevičisu neigė žinojęs, kad bus bandoma nužudyti teisėją Joną Furmanavičių.
Liudytojas neslėpė, kad per televiziją buvo matęs D. Kedžio pasisakymus, iš kurių atrodė, jog jis gali susidoroti su buvusia drauge Laimute Stankūnaite, suprato, kad jis turi didelių psichologinių problemų. „Pernelyg daug agresijos iš jo sklido net televizijos ekranuose“, – pažymėjo jis.
Prokuroras teigė nežinojęs, kad po J. Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymo LKPB pareigūnai vykdė slaptą D. Kedžio sekimą ir kurį laiką budėjo prie sodo namelio, kuriame po žudynių turėjo slėptis galimas žudikas.
I. Mikelionis teisme pripažino, kad iš šiuo metu teisiamų LKPB pareigūnų 2010-ųjų balandį gavo informaciją apie D. Kedžio bičiulių Raimondo Ivanausko Eglės Barauskaitės galimą bendrininkavimą nužudant J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę.
„O dabar mes esame už tai teisiami“, – Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas E. Damukaitis liudytojui replikavo, kad R. Ivanausko ir E. Barauskaitės namuose buvo įrengta slapto sekimo aparatūra.
Tuo metu buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas V. Barkauskas prisipažino, kad būtent jis vadinamąją pedofilijos bylą iš Kauno apygardos prokuratūros perdavė kolegoms į Vilnių, nes “matėsi, kad Kaunas nesusitvarko”.
„Kaip tik tuo metu buvo padaryta ekspertizė, kurios išvada – mergaitės parodymai įtakoti pašalinių asmenų, – sakė V.Barkauskas, – tada padariau išvadą, kad Kaune vaikui neužtikrina apsaugos, todėl priėmiau sprendimą perduoti bylą tirti Vilniaus apygardos prokuratūrai. Jeigu trumpai sakant, nusprendžiau, kad ten nesusitvarko su tyrimu“.
V. Barkauskas sakė, kad kartais domėjosi pedofilijos byla, todėl kartą R. Jancevičius jam užsiminė apie iš LKPB pareigūnų gautą slaptą informaciją.
„Betarpiškai su pareigūnais nekalbėjau, tačiau vieno pokalbio metu R. Jancevičius paminėjo, kad buvo atėję policijos pareigūnai ir minėjo, jog D. Kedys ieško įsigyti nelegalų perdirbtą šaunamąjį ginklą, – kalbėjo liudytojas. – Dėl to buvo surašytas trumpas tarnybinis pranešimas ir buvo kreiptasi į teismą, prašant pradėti D. Kedžio telefoninių pokalbių kontrolę, siekiant išsiaiškinti galimai daromą nusikaltimą. Tačiau ne už ilgo Kaune įvyko žudynės, kai buvo nužudytas J. Furmanavičius – įvykiai tada pasisuko kitaip“.
Jis neslėpė, kad po J. Furmanavičiaus nužudymo iš karto pamanęs, jog teisėją nušovė būtent D. Kedys, nors prokurorai tyrė ir jo darbinę veiklą. Bylą nagrinėjančio teisėjo paklaustas, ar jo versija pasitvirtino, buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas sakė: „Manau, kad taip. Iš karto po nužudymo sakiau, jog reikia ieškoti D. Kedžio“.
A.Kliunka: po J.Furmanavičiaus nužudymo apsaugojome A.Ūso advokatą
Buvęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras A. Kliunka prisipažino, kad apie D. Kedį ir vadinamąją pedofilijos bylą žinojo tik iš žiniasklaidos.
„Spalio 5 d. buvau darbe, kai sužinojau, kad nužudytas teisėjas J. Furmanavičius – buvo pranešta, kad jis figūravo D. Kedžio byloje dėl tvirkinimo, – sakė liudytojas. – Su tuomečiu generalinio prokuroro pavaduotoju Gintaru Jasaičiu išvykome į Kauną, pakeliui paskambino advokatas Valiulis, kuris teisme atstovavo Andriui Ūsui byloje dėl D. Kedžio šmeižto. Advokatas sakė, kad po vieno posėdžio D. Kedys atsekė jį iki jo darbo vietos, todėl baiminosi dėl savo saugumo. Daviau nurodymus jį apsaugoti“.
Pasak jo, nuvykus į Kauną buvo sužinota, kad namuose nebėra D. Kedžio ir jo namuose legaliai laikytų ginklų. „Tuo metu jau buvo pasirūpinta L. Stankūnaitės ir A. Ūso apsauga, V. Račkauskas organizavo prokurorų, kurie tyrė tvirkinamųjų veiksmų bylą, apsaugą“, – sakė jis.
Tuo metu, pasak jo, telefonu pranešta, kad nužudyta V. Naruševičienė.
„Pasakė, kad ji taip pat yra toje byloje, jos pavardę išgirdau pirmą kartą“, – tikino A. Kliunka,. Jis prisipažino, kad iš pradžių jam pasirodė neįtikėtina, jog „asmuo, kuris yra priešiškuose santykiuose, nužudytų žmones“.
Pasak jo, tiriant nužudymus iš Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio sužinojo, kad yra tiriama versija apie galimą perdirbto dujinio ginklo panaudojimą.
„Tada parašiau raštą policijos generaliniam komisarui Vizgirdui Telyčėnui, kurio klausiau, ar nebuvo gauta informacijos apie rengiamą nužudymą, tačiau V. Račkauskas atsakė, kad nebuvo gauta informacija, nebuvo jokios kalbos ir apie M. Žalimą“, – tikino jis.
Pribloškiantis laiškas iš Prezidentūros
Vėliau, A. Kliunkos teigimu, Generalinę prokuratūrą iš Prezidentūros pasiekė anoniminis laiškas, kuriame buvo nurodyta, jog apie D. Kedžio planuojamas žudynes žinojo Policijos departamento pareigūnai.
„Buvo išvardytos trys pavardės – policijos generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis, LKPB viršininkas Algirdas Matonis ir V. Račkauskas, – sakė buvęs vyriausiasis prokuroras. – Manęs tai labai nenustebino, nes po kiekvieno rezonansinio nusikaltimo gauname įvairių skundų“.
Vis dėlto A. Kliunka prisipažino, kad anoniminis laiškas jam nedavė ramybės.
Teisme apklausinėjant A. Kliunką taip pat paaiškėjo, kad šiam išėjus iš darbo Generalinėje prokuratūroje buvo legaliai klausomasi jo telefoninių pokalbių. Vieno jų metu buvo užfiksuota, kaip tuo metu jau advokatu dirbęs A. Kliunka kalbėjosi su LKPB viršininku A. Matoniu apie pradėtą tyrimą dėl slaptojo informatoriaus M. Žalimo liudijimo.
„Be reikalo buvo žiūrima pro rakto skylutę“, – sakė A. Kliunka, pabrėžęs, jog apie slaptąjį informatorių M. Žalimą jis sužinojo tik 2011-ųjų lapkritį, kai apie tai paviešino žurnalistas Virginijus Gaivenis.
Tiesa, A.Kliunka papasakojo, kad po nužudymo K.Betingis jam pasakęs, kad “tegul dabar pasako, ką nuslėpė irk o nepasakė”. K.Betingis neva atsisakė šiuos dalykus išdėstyti telefonu, o kai susitiko su A.Kliunka, jam papasakojo, kad dar 2009 m. spalio 5 d. jam skambino V.Barkauskas ir R.Jancevičius ir klausė, ar nužudant paminėtus asmenis, buvo panaudotas ginklas su duslintuvu. “Tuo metu ginklas dar nebuvo rastas, todėl nežinau, iš kur jie galėjo žinoti, kad tas ginklas buvo su duslintuvu”, – stebėjosi A.Kliunka. Vėliau klausiamas R.Jancevičius taip jam nieko konkretaus ir negalėjo pasakyti
A.Valantinas: V.Naruševičienės prašymas keliavo tol, kol neliko žmogaus
Buvęs generalinis prokuroras A. Valantinas teisme sakė, kad jam nieko nebuvo žinoma apie slaptąjį informatorių M. Žalimą. Jis atvirai tyčiojosi iš bylą tiriančio prokuroro: “Jūs čia ką, tiriate man teisines žinias?”. Į kvailokus prokurorų klausimus A.Valantinas atkirto :”Mes čia nagrinėjame ne emocijas, o faktus”. Tiesa, keista, kad posėdžio metu nei prokuroras nei advokatai nepaklausė A.Valantino, kodėl jis neleido saugoti savo kurso draugo Jono Furmanavičiaus, kuris jautė, kad bus nužudytas ir prašėsi apsaugos.
„Mano credo buvo toks, kad viską apie bylą žino ją kontroliuojantis prokuroras“, – patikino 2010-ųjų vasarį iš pareigų atsistatydinęs A. Valantinas.
Liudytojas prisipažino, kad dar prieš žudynes pas jį į darbo kabinetą atvyko L. Stankūnaitė ir V. Naruševičienė.
„Žodinio pokalbio metu, kad sakytų, jog man didžiulė grėsmė, kad saugokite, to nebuvo, o pareiškime toks sakinys buvo, – sakė jis. – Išeidamos jos paliko pareiškimą, o tuo metu buvo įdomios aplinkybės – viena pusė kalbėjo savo, kita – kitą tiesą, todėl buvo tokia pozicija, kad tos tiesos turi ieškoti tie, kurie dirba tą darbą“.
Šis skundas buvo perduotas vadinamąją pedofilijos bylą tyrusiam prokurorui Nerijui Bieliauskui, kuris telefonu pasikalbėjęs su V. Naruševičiene jį persiuntė Kauno pareigūnams. „Dabar žinau, kad tas skundas labai ilgai keliavo iki tos vietos, kol žmogus neliko“, – teigė A. Valantinas.
Buvęs generalinis prokuroras sakė, kad prieš žudynes buvo klausomasi D. Kedžio pokalbių, tačiau iš jų nepavyko užfiksuoti jokių bylai reikšmingų duomenų.
„Tuo metu buvo tokia situacija, kad dėl tų įvykių buvo kalčiausia prokuratūra“, – patikino jis.
V.Račkauskas: I.Mikelionio parodymai absoliučiai visus nustebino
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas V. Račkauskas po posėdžio žurnalistams neslėpė, kad buvo nustebintas I. Mikelionio liudijimo.
„Manau, tokie parodymai nustebino absoliučiai visus, nes tokių parodymų nedavė nė vienas iki šiol šioje byloje apklaustas liudytojas, netgi garsusis M. Žalimas, – sakė jis. – Praėjo pakankamai laiko ir kiekvieno sąmonę veikia informacija, kuri sklando aplinkui, todėl švelniai išsireiškus aš tai laikyčiau kaip informacijos srautų nesuvaldymą ir savotišką prifantazavimą“.
Pasak jo, pareigūnai ėmėsi maksimalių veiksmų, kad išsaugoti žmones, kuriems bent minimaliai galėjo grėsti pavojus.
„Tai buvo daroma ryžtingai ir nedelsiant, todėl jeigu būtų buvę bent minimali informacija, arba kaip išsireiškė A. Kliunka, bent intuityviai būtų galima išskaičiuoti, pajausti, kad yra tokia pilietė, toks žmogus V. Naruševičienė, mes būtume ją išsaugoję“, – sakė V. Račkauskas.
Kadangi nesutapo I. Mikelionio ir R. Jancevičiaus liudijimai, teismo bus prašoma tarp jų surengti akistatą.
A.Valantinas taip pat pripažino, kad įkalbinėjo pasilikti prokuratūroje išeiti iš darbo susirengusį prokurorą Nerijų Bieliauską, kuris tyrė pedofilijos bylą, ir vėliau pasakė, kad dėl savo viršininkų spaudimo ir įtakos jam nutarė, kad negali dirbti šioje sistemoje.
“Nieko nėra lengviau, kaip pradėti ikiteisminį tyrimą, o kas toliau, kokios perspektyvos?”, – klausė A.Valantinas.
Apie R.Jancevičių dar 2010 m. rašė „Laisvas laikraštis“
„Laisvas laikraštis“, 2010 m. sausio mėn.
Vaikų „gelbėtojai“ ir pedofilai
Aurimas Drižius
Kai laidoje „Paskutinė instancija“ išgirdau, kad buvęs Europos Parlamento narys Aloyzas Sakalas vadina Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokurorą Ramutį Jancevičių „nepaperkamu“, nusistebėjau – iš kur pas „didžiuoju inkvizitoriumi“ dar nuo R.Pakso apkaltos vadinamą A.Sakalą tiek drąsos meluoti. Juk visiems, nors kiek pažįstamiems su lietuviška teisėtvarka, yra puikiai žinoma, koks „nepaperkamas“ yra R.Jancevičius. Prisimename ir tą istoriją, kai buvęs Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Vytautas Dirmeikis UEFA pinigus, skirtus Lietuvos futbolui plėtoti, investavo į savo privatų majonezo gamybos verslą, o jog geras draugas, prokuroras R.Jancevičius „tyrė“, kaip V.Dirmeikis švaistėsi svetimais pinigais.
Tik po to, kai paaiškėjo, kad „nepaperkamas“ prokuroras R.Jancevičius už savo bylos įtariamojo V.Dirmeikio pinigus skrido į Angliją žiūrėti futbolo, ir paaiškėjo, kodėl taip ilgai prokuratūroje buvo įstrigusi „majonezo“ byla. Keista, kad dar tuomet R.Jancevičiaus niekas nenuteisė už korupciją (kaip kyšius ėmė keliones į Angliją, už kurias sumokėjo V.Dirmeikis), tačiau tuomet jis vos išsilaikė šiame poste. Tačiau, matyt, jau tada R.Jancevičių išgelbėjo tas teisėtvarkininkų klanas, kuris, atėjus laikui, galėjo paprašyti R.Jancevičiaus atsidėkoti už tai, kad išliko vyr. prokuroru net ir po korupcijos skandalo. Ir paprašyti paslaugos – pvz., kad ir nuslopinti Kauno pedofilijos istoriją.
Laida „Paskutinė instancija“ parodė siužetą ir apie Pikeliškių vaikų namus, kurių steigėja – to jau minėto A.Sakalo ilgametė patarėja Ona Kuprienė. Šalia vaikų namų ji buvo įsteigusi ir svečių namus aukštiems pareigūnams aptarnauti. Kas siejo našlaičius ir pasisvečiuoti atvykusius teisėjus ir prokurorus? „Nieko apie tai nežinau ir žinoti nenoriu“, – laidai sakė A.Sakalas. Kartu su jau minėtais O. Kupriene, R.Jancevičumi ir Vaikų teisių apsaugos tarnybos vadove R.Šalaševičiūte, neperrinktas į Europos Parlamentą A.Sakalas pernai įsteigė Nacionalinį žmogaus teisių gynimo centrą.
Visi šie minėti asmenys yra daugiau ar mažiau susiję su jau pagarsėjusia Kauno pedofilijos byla. Pikeliškių vaikų namų steigėja O. Kuprienė yra sena A.Sakalo bendražygė, tačiau tai, ką vaikai pasakojo apie kankinimus Pikeliškėse – tai, kad jie rišami prie lubų, kojos deginamos įkaitintais lygintuvais, jeigu pas kurį rasdavo utėlių, nuskusdavo plikai, ir galvą ištrindavo cheminiu aparatu „Kobra“ – niekaip nesiderina su žmogaus teisių gynimu. Priešingai, kiekvienai iš minėtų veikų yra numatytas atitinkamas BK straipsnis. Tačiau O. Kuprienė ir kiti šio kankinimo centro, pavadinto vaikų globos namais, steigėjai kažkokiu būdu iki šiol išvengė baudžiamosios atsakomybės už vaikų kankinimą. Gal būt, tai susiję su tuo, kad A.Sakalas anksčiau vadovavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, buvo ir tebėra itin artimas daugeliui prokuratūros ir teismų vadovams, o kartą už Europos Parlamento pinigus buvo ekskursijon į Briuselį atvežęs visą Aukščiausiąjį teismą?
„Tai ne mano problema“, – paklaustas apie vaikų kankinimą, – sako žmogaus teisių gynėjas A.Sakalas. Jo marti laidai papasakojo, kaip į balius Kuprienės „svečių namuose“ važiuodavo Seimo nariai, prokurorai, teisėjai, advokatai.
Pikeliškių vaikų namų globotiniai laidai pasakojo apie tai, kad tie namai nebuvo šildomi net žiemą, o patys vaikai būdavo pastoviai kankinami. Viena nepilnametė po tokių „balių“ pastojo, jai buvo padarytas abortas. Nors aukų skundai pasiekė policiją, prokuratūras, Vaikų teisių apsaugos kontrolierę, tačiau iki šiol nė vienas kankintojas nėra nubaustas. Vaikai, pabėgę iš globos namų, su policijos pagalba būdavo sugražinami atgal. Tik pernai, kai apie šį lietuvišką kalėjimą buvo parodyta per televiziją, jie buvo uždaryti, o vaikai išvežti į kitus globos namus.
„Vaikams net nesigėdijant psichologų ir kontrolierių buvo atvirai sakoma, kad jeigu jus išveš į kitus globos namus, tai jus parduos, išpjaus akis ir kitus organus, ir juos parduos, – laidai pasakojo viena vaikų teises ginanti pareigūnė, – todėl kai vaikai iš Pikeliškių buvo atvežti į kitus globos namus, jie pirmoje vietoje paprašė, kad ten gyvenantys vaikai parodytų, ar jie turi akytes ir pirščiukus“.
Kai Pikeliškių konclageris užsidarė, Onutė Kuprienė su A.Sakalu įsteigė Žmogaus teisių gynimo organizaciją.
„Vaikus rišdavo prie lovų, kojas jiems degindavo įkaitintais lygintuvais“, – taip apie minėtus „žmogaus teisių gynėjus“ kalba Pikeliškių vaikų globos auklėtiniai.
A.Sakalas seniai „globoja“ vaikus
A.Sakalas jau seniai verčiasi našlaičių bloga. Dar 1997 m. laikraštis „Dialogas“ rašė apie tai, kad A.Sakalas buvo vaikų globos namų „Atsigręžk“ steigėjas, visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ prezidentas. „Atsigręžk“ iš biudžeto 1997-1998 m. buvo paskirta 705 tūkst. litų. „Dialogas“ rašo, kad jau tada Seimo nario A.Sakalo padėjėja O.Kuprienė iš šios programos gavo 85 tūkst. litų.
„Dialogas“ rašė, kad Vyriausybė sudarė specialią komisiją, kuri skirstė biudžeto pinigus vaikų globos namams ir jų siūlomoms programoms. Šios komisijos pirmininke buvo paskirta Švietimo ir mokslo viceministrė Jolanta Balčiūnienė, komisijos nariais – Seimo nariai R.Hoferteinė, R.Melnikienė, A.Sakalas). Kam skirti pinigai? Pavyzdžiui, komisijos nario padėjėjai O.Kuprienei už dvi programas – 85 tūkst. litų. Tikrinusieji O.Kuprienės stovyklos „Skruzdėlytės“ veiklą rado daug pažeidimų ir mažai vaikų. Ponia O.Kuprienė aiškinamajame rašte rašė, kad ji pastebi „keistą sutapimą – abu kartus komisija atvyksta pasibaigus pamainai ir vaikams išvykus į namus“, ir mano. kad jos „darbas buvo įvertintas tendencingai ir nepagrįstai, o galbūt net kaip opozicinės partijos atstovės ir šios partijos lyderio padėjėjos“.
Kitame programų veiklą apibendrinančiame Seimo darbiniame rašte užfiksuota, kad „Šeimos namų“ programos, kuri buvo finansuota 60 tūkst. litų, „vadovė O.Kuprienė informaciją teikti atsisakė“. „Ar pajėgs? – klausiama. – Seime dirbanti koordinatorė tinkamai kontroliuoti 85 tūkst. litų panaudojimą?“
Finansinė parama (25 tūkst. litų) yra skiria ir Kauno bei Vilniaus sakaliukams. Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojai, G.Kvieskienės doktorantei D .Šukytei už dvi programas (vėliau leidinyje viena programa, regis, perrašyta kitai skirstytojų gerai pažįstamai) skirta 50 tūkst. litų. Tokių po dvi programas laimėjusių koordinatorių yra net 7. tačiau tai „smulkios išlaidos, lyginant jas su laikinų vaikų globos namų „Atsigręžk“ suma.
Patikrinimo akte nurodoma, kad laikiniems vaikų globos namams (LVGN) „Atsigręžk“ skirta 640 tūkstančių litų. Laikinai einanti „Atsigręžk“ direktorės pareigas Sigita Ignatovičienė „Dialogo“ redakcijai (10.10) atsiųstame fakse rašo. kad 1996 m. jiems buvo skirta 230 tūkst., o 1997 m. – 470 tūkst. litu. Taigi šiai vienai prevencinei programai skirta net 703 tūkst. litų. Kodėl tiek daug? Kodėl dideli pinigai buvo skirti jau tada. kai dar nebuvo jokios programos? Ar teisėtai? Šie klausimai verčia pažiūrėti. –
Kas yra „Atsigręžk“ steigėjai?
Trys Vyriausybės patvirtintos Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencinės programos vykdymo komisijos nariai yra ir „Atsigręžk“ steigėjai. Tai: G.Kvieskienė – ŠMM skyriaus vedėja, A,Sakalas – Seimo narys, visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ prezidentas, R.Remeika – buvęs Vilniaus apskrities valdytojo administracijos švietimo skyriaus viršininkas, kuriam už programą „Rytų Lietuvos mokyklų socializacijai skirta 70 000 litų. R Jakutis – stambaus masto aferomis išgarsėjęs buvęs Nemenčinės kunigas, O.Kuprienė – Seimo nario A. Sakalo padėjėja, už kitas dvi programas gavusi 35 000 litų. A.Macaitis – „Atsigręžk“ steigimo metu buvęs Vilniaus apskrities viršininkas, G.Petrauskienė, ŠMM G.Kvieskienės skyriaus darbuotoja. R.Ramašauskas – Krakių klebonas, už savo programą gavęs 150 000 litų. V.Davidonis – buvęs „Atsigręžk“ direktorius, S.Ignatovičienė, dabartinė „Atsigręžk“ direktorė“.
A.Sakalas maldavo nesikreipti į spaudą
Po to, kai buvo atlikta organizacijos „Gelbėkit vaikus“ revizija, revizijos komisijos pirmininkė Cholestika Katavičienė kreipėsi į prokuratūrą ir STT, kad šios organizacijos vadovams būtų pradėtos baudžiamosios bylos už pinigų grobstymą.
Kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo patikrinimą A.Sakalo vadovaujamojoje įstaigoje, didžiausias pastarojo rūpestis buvo užčiaupti Ch. Katavičienę, kad neduok Dieve, informacija nepatektų į spaudą. „Būtų žymiai blogiau, jeigu Kauno skyriaus problemos taptų žiniasklaidos objektu“, – Katavičienei rašė A.Sakalas, maldaudamas neviešinti šio skandalo, ir sakydamas, kad „visuomenininkai tų pinigų nevogė – gal tik netinkamai įformino dokumentus“.
Redakcijai pavyko gauti Ch.Katavičienės rašytą straipsnį „Gelbėkite mūsų sielas“. Jame rašoma: „Kad vaiko teisės būtų įgyvendintos, taptų realybe, jau 1919 m. lapkričio 20d. Švedijoje buvo įkurta organizacija „Gelbėkite Vaikus“. Šiandien ji yra viena didžiausių Švedijos nevyriausybinių organizacijų Jos tikslas – ginti vaikų teises.
Tuo pagrindu, padedant Švedijos organizacijai „Rjfdda Barnen“, 1991 m. buvo įkurta Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacija „Gelbėkite Vaikus“…Naujos skyriaus pirmininkės D.Gasparavičiūtė su revizijos komisijos pirmininke S. Katavičiene niekaip negalėjo perimti bei išgauti Kaune skyriaus juridinių dokumentų, kaip protokolų, buhalterinės apskaitos, turto inventorizavimo dokumentų skyriaus antspaudo bei banko atsiskaitomosios knygelės iš buvusios pirmininkės D. Lebedienės ir iždininkė: Eugenijos Vitkuvienės.
Naujosios patikėtinės buvo įtikinėjamos, kad viskas tvarkoje, reikia vieni kitai: pasitikėti ir panašiai. Laikas bėgo. ..Nuvykusi į apskritį, D. Gasparavičiūtė buvo informuota apie programinių lėšų netikslinį panaudojimą, kas visus privertė suabejoti ir iždininkės E. Vitkuvienės kompetencija be sąžiningumu.
Todėl iš jos pradėta kategoriškai reikalauti dokumentų revizijai atlikti, tačiau jokiu būdu negalima buvo jų gauti. Moteris akivaizdžiai išsisukinėjo įvairiais būdais iš padėties, melavo, neatvykdavo į susirinkimus. 2000m. rugsėjo 04 d., susisiekusi telefonu su p. Aloyzu Sakalu, kuris buvo šios organizacijos Lietuvoje pirmininkas ir Seimo narys, revizijos komisijos pirmininkė nuvyko pas jį į priėmimą, informavo apie esamą Kauno skyriuje finansinę padėtį, buvo pateikta visa surinkta medžiaga ir paprašyta, kad jis į tai atkreiptų ypatingą dėmesį ir kad tarpininkautų, jog būtų padarytas Kauno skyriuje auditas. A. Sakalas pažadėjo, bet pažadų įvykdyti neskubėjo. Jis visas sėdėjo Seimo teisingume, tačiau savo padorumą ir sąžinę paliko toli už durų.
Toliau sekė susirašinėjimai ir atsirašinėjimai, telefoniniai pokalbiai su centru. A.Sakalas pradėjo daryti spaudimą atlikti Kauno skyriuje priešlaikinį ataskaitinį susirinkimą, o kauniečius pasiekė informacija, kad tokiu būdu norima uždaryti šį skyrių, kaip nevykdantį veiklos, t.y. kaip merdintį.
Dėl įvykdytų konkrečių asmenų neteisėtų veiksmų Vilnius buvo pasiryžęs paaukoti Kauno skyrių, paminus po kojų visus kilnius įsipareigojimus Kauno vaikams.
Patikrinimo metu buvo pastebėti ir akte įrašyti šie trukumai: Nesudaryta kasos knyga. Gauti gryni pinigai iš banko nepajamuojami, surašant kasos pajamų orderį. Surinktos aukos įneštos į banką be jokių aukų surinkimo lapų ar aktų.
Nepateikta nario mokesčio surinkimo dokumentai bei nepajamuoti kasoje. Pirminiai finansiniai dokumentai saugomi nesusiūti j bylas, palaidi maišeliuose. Toks dokumertų saugojimo būdas neatitinka LR apskaitos dokumentų archyvinimo tvarkos.
Grįžtant prie Kauno sk. reikalų. Apie situaciją, kad organizacijoje“ Gelbėkite Vaikus“ vykdomi grubu juridiniai pažeidimai, nesivadovaujama įstatymų nustatyta tvarka daug kartų buvo žodžiu ir raštu informuojama p. A. Sakalui. Per tą laiką buvo atskleista ir naujų, lig šiol dar nežinomų nusikalstami pobūdžio veiksmų. Atskleista užslėpta valiutinė banko sąskaita LTB Kauno skyriuje, bei „Gelbėkite Vaikus organizacijos skyrių kituose Lietuvos miestuose, kurie neturėjo juridinio asmens statuso“.
