Laurynas Baltrūnas „Oblius“ paleidžiamas namo auginti vaikų ir dirbti: prokuratūros bylų kurpimo fiasko

Kristina Sulikienė

Prokuratūra, kuri pralaikydavo suėmime asmenis po 5 metus ir net 8 metus “iki teismo”, patyrė fiasko: garsųjį baikerį Lauryną Baltrūną, pravarde Oblius, teismas liepė paleisti, tik paėmė jo dokumentus, kad niekur neišvyktų.

Prokuratūra, tarsi neturėtų ką veikti, praneša, jog būtinai skųs šitą nutartį.

Esą neaišku, kodėl nutartis kitokia, juk iki šiol teismai šokinėjo pagal prokurorų dūdelę.

Aukštesnės instancijos teismas galės tad parodyti, teismas jis ar tik prokurorų takelis po kojom.

Primename, jog apie Lauryną Baltrūną (Oblių) ir baikerio Kilkaus dingimo (paverstą “nužudymo” – nors lavonas nerastas) bylą normaliai ir objektyviai rašė vienintelė spaudos priemonė – tai “Laisvas laikraštis”.

Taip pat primenu, jog procesinė prievartos priemonė – laikinas sulaikymas, skiriama tam, kad teisėsaugos įstaigos galėtų atlikti būtiniausius procesinius veiksmus. Jeigu byloje absoliučiai nieko nevyksta, o prokuratūra su policija neturi įrodymų, ir negali nešti bylos į teismą, tolimesnis LAIKINAS SULAIKYMAS negalimas.

Baikerių pasaulyje (kai kurioje aplinkoje), šaltinių duomenimis, jau atvirai abejojama prokuratūros versija ir dingusiojo gyvenimo draugės veiksmų nuoširdumu. Didžioji baikerių dalis prasidėjus Obliaus įtarinėjimu nebūtais dalykais, ir viešam jo dergimui, nuo jo nusisuko, matyt, policijos ir prokuratūros pritikinti, jog Oblius niekada nebeišeis iš kalėjimo ir nesužinos, kokie jie yra iš tikrųjų.

Beje, prokuratūra turėtų nesidžiaugti baikerių paveikimu: yra ir tokių baikerių, kurie pasiryžę notariškai surašyti liudijimus apie Lauryną Baltrūną, bei eiti liudyti teisme – apie jo charakterį, elgesį, kad paneigtų viešai skleidžiamą melą ir prasimanymus apie jį. Nes visa byla grindžiama tik plepalais, apkalbomis, o nieko bendro su baikerio dingimu tie prasimanymai neturi.

Dirbant Vytauto Didžiojo universitete Lietuvos etninės muzikos gaivinimo tyrimo projekte (2011-2015) teko lankytis ne viename patriotiniame roko, metalo koncerte, festivalyje. Ne vienerius metus teko tyrinėti ir Lauryno Baltrūno organizuojamą koncertą “Tėvynei”, teko ir su juo pačiu bendrauti keletą valandų vieni du – tai yra be galo gilus, nuoširdus ir įkvepiantis žmogus, tikras patriotas, Lietuvos didžiulis mylėtojas. Pažymėtina, jog į “Obliaus” koncertus atsivilkdavo labai prastai į aplinką įsipaišantys operatyvininkai, panašūs į VSD darbuotojus, keli jų vėliau matyti Garliavoje, Klonio gatvėje, kurstantys “sukilti”.

Savo akimis mačiau, kaip baikerių klubų prezidentai mušasi į krūtines, prisiekinėja amžiną ištikimybę Obliui. Kad tai buvo kreivos priesaikos ir akių dūmimas – parodė ši istorija.