LAT – sovietinės santvarkos sugrąžinimo Lietuvon stogas?

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Pirmininkui
Kasatorė Kristina Sulikienė
Rokai, Kauno raj.
ATSKIRASIS SKUNDAS DĖL LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ ATRANKOS KOMISIJOS 2015 10 19 NUTARTIES 3P-2077/2015, kurioje yra antivalstybinės veikos požymių, LTSR santvarkos įtvirtinimo veikos
2015 10 28
2015 10 13 kreipiausi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą su kasaciniu skundu byloje Nr. Nr. 2-1086-302/2015, priimtoje dėl prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014, kuriame nurodžiau, jog pirmosios ir antrosios instancijos teismai taikydami nebegaliojantį, Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos 1964 m. Civilinį kodeksą, jo dalis, pasenusį LTSR CK 573 str. 4 d., kuri 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu Nr. I-459 buvo pakeista, jį taikė man, pažeisdami ne tik materialinės teisės normas, bet ir valstybingumą bei suverenitetą.
2 instancijų teismai, pažeisdami LR CPK 266 str. reikalavimus, jog draudžiama spręsti dėl neįtrauktų į procesą asmenų teisių ir pareigų, savavališkai, netaikydami 1994 05 17 pakeisto LTSR CK, kuriame atsirado nuostata, jog anūkai yra 2-osios eilės paveldėtojai, labai grubiai pažeidė ne tik teisę, bet ir Lietuvos suverenitetą, nes taikė Lietuvoje nebegaliojusį įstatymą, nebeegzistuojančios Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Civilinio kodekso nuostatas, kurios Lietuvos Seimo 1994 05 17 buvo panaikintos, ir mano kaip anūkės teisės buvo ginamos, nes Lietuvos Respublika buvo demokratinė, o ne Tarybų socialistinė, valstybė, kuri intensyviai priimdama naujus įstatymus, gynė Lietuvos piliečių teises.
Teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš tarybiniais metais mokslus baigusių teisėjų Kryževičiaus (baigė LTSR teisę 1985 m.), Stipeikienės (baigė LTSR teisę 1978 m.),Norkūno (baigė LTSR teisę 1985 m.) susidaro įspūdis,  net neskaitė mano kasacinio skundo, nes nutartyje nėra jokios užuominos į mano skundą, tik vienoje vietoje minimas 1964 m.  Civilinis kodeksas, nors aš keliu teisės klausimą, jog jis buvo pakeistas, išskyriau juodai „Materialės teisės pažeidimas. Nukrypta nuo 1964 m. Civilinio kodekso 1994 05 17, įsigaliojusio 1994 06 10 pakeitimų, kuris reglamentuoja, kas yra paveldėtojai, naujai nustatomos jų eilės“ (1964 m. CK 573 straipsnio 4 dalies (Lietuvos Respublikos 1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. I-459 redakcija).
Taigi, dalyje dėl materialinės teisės pažeidimų, kai teismai mano atžvilgiu taikė nebeegzistuojančios valstybės panaikintą kodekso dalį – LAT atrankos komisija nerado jokių materialinės teisės klausimų, ir iš manęs teisnios ir veiksnios, tariamai atėmė paveldėtojos teises, nors net ir šiandien mano močiutės Elenos Apanavičienės palikimas nėra priimtas (pridedu Centrinės hipotekos įstaigos pažymą). Todėl teismai kreipusis E. Apanavičienės tiesioginei įpėdinei dėl savo pažeistų teisių, pažeidžia Civilinės teisės paveldėjimo nuostatas, ir tai daro labai grubiai, be jokių argumentų, taikydami LTSR įstatymus, kurie panaikinti, ir kurie mano atveju negalioja, nes man galioja (Lietuvos Respublikos 1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. I-459 redakcija). Teismai šioje byloje galimai užsiima antivalstybine veikla, galimai LR BK 121 str., nes veikia kaip grupė, kuri sąmoningai nepaiso Lietuvos suvereniteto ir galiojančių, taikytinų įstatymų.
Nors teisėjų atrankos komisijos nutartyje parašyta, jog aš nenurodžiau, kaip buvo pažeista Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama vienoda praktika.
Labai keista, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas nežino savo paties Senato nutarimo, kurį detaliai nurodžiau 2015 12 29 Nr. 56, kuris imperatyviai nurodė įtraukti į juridinio fakto nustatymo bylas visus paveldėtojus, kurie paveldėtų, jeigu juridinis faktas nebūtų nustatytas. Šis Senato nutarimas taikytinas visų pakopų teismams, ir yra privalomas, čia nėra jokių diskusijų, ir taikomas kaip teisės norma, nutartimas yra tam tikros rūšies teisės aktas, todėl netaikydami šio teisės akto, teismai atliko teisės pažeidimą. Šitas teisės aktas priimtas, kruopščiai išanalizavus LR CK ir LTSR CK taikymo teismuose problemas.
Taip pat nurodžiau, jog LAT formuoja praktiką apie tai, jog LR CK 1994 05 17 buvo pakeistas, pacitavau konkrečias bylas, konkrečiai išplėstinės teisėjų kolegijos bylą Nr. 3K–7–4/1999, kurioje nurodyta, jog paveldėjimo santykiams aiškinti taikomi tuo metu galioję įstatymai, o ne kažkada anksčiau ar dabartiniai. LAT teisėjų atrankos kolegija, susidaro įspūdis, net neskaitė mano kasacinio skundo, kuris yra 24 puslapiuose. Nutartyje iš viso nenurodė, kas gi mano skunde nepagrįsta, kodėl argumentas, jog paveldėjimo santykiams negali būti taikomas panaikinta įstatymo dalis – nėra materialinės teisės pažeidimo įrodymas. (LR CPK 364 str. 2 d. 1 p.). Aiškina, jog aš nenurodžiau, kas buvo pažeista: tačiau aš juodai išskyriau, jog man pritaikytas sovietinis įstatymas, kai Seimas buvo priėmęs demokratinę to įstatymo pataisą.
Net neatkreipė dėmesio, jog žemesnieji teismai 2015 metais sėkmingai taiko Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos teisės normas, nors Lietuvos Seimas tą pasenusį kodeksą buvo atnaujinęs, nes jis neatitiko demokratinės valstybės principų, ir daro tai atvirai ir įžūliai, o Lietuvos Aukščiausiasis teismas, nelaikydamas, jog taikyti nebegaliojusius mano močiutės paveldėjimo šaukimo terminu įstatymus, kurie ir šiandien reglamentuoja, jog aš anūkė esu paveldėtoja, galimai atlieka antivalstybinę veiklą, nes dėl tokių veiksmų, kai visų pakopų teismai taiko nebegaliojančius, okupacinės valstybės įstatymus, bei atsisako peržiūrėti sprendimus, priimdami iš viso nemotyvuotas nutartis, kuriose nei žodžio į kasacinį skundą, tai yra požymių veikos LR BK 121 str. dėl ko gali būti kreiptasi į prokuratūrą, nes aš Lietuvos pilietė,  nesutinku, kad man Kauno apygardos, Lietuvos apeliacinis teismai, o LAT atsisakydamas peržiūrėti šių teismų antikonstitucinę ir antivalstybinę veiką, taikytų sovietinius įstatymus, kurie mano atžvilgiu negalioja, nes 1994 05 17 buvo pakeisti, ir papildyti mano naudai Lietuvos Respublikos Seimo, kurio primti įstatymai galioja ir teismams, kad ir kokie jie nepriklausomi būtų: nepriklausomumas teismų nereiškia, jog jie atleisti nuo galiojančios teisės taikymo. LAT nurodžiau kasaciniame skunde sistemiškai aiškina, jog netgi senasis nepapildytas kodeksas numatė, jog nepaveldėjus niekam iš aukštesnės eilės, einama žemiau paveldėjimo eilėmis. Šiandien Elenos Apanavičienės palikimas nėra priimtas, todėl aš kaip tiesioginė įpėdinė, ir rūpinuosi šiuo klausimu. Labai keista, jog Kryževičius, Stirpiekienė ir Norkūnas mano, jog paveldėtojas gali būti valstybė, už akių atimant iš anūkų šią teisę: Lietuvos valstybė yra demokratinė, o ne tarybų, ir teismai turi ginti ne tarybų socialistinės kolektyvistinės valstybės interesus, kur nebuvo žemės nuosavybės, o privačius interesus. Tik nesant paveldėtojų ar jiems visiems atsisakius palikimo, gali palikimas pereiti valstybei. Priimant teismų sprendimus, ir taikant negaliojančius civilinės teisės nuostatus, gausinti valstybės turtą – tai yra nusikalstama veika prieš pilietį, kuris irgi yra valstybės dalis, ir savo darbu bei ūkiu kuria valstybės gerbūvį. Iš teismų sprendimų, ir LAT tarybinę teisę baigusių teisėjų atrankos komisijos veiksmų matyti, jog demokratinės teisės normos jiems yra nepriimtinos ir nesuvokiamos.
Taip pat buvo pažeista Konstitucijos 109 str. 3 d. nes teismas priimdamas sprendimus, klauso tik įstatymo, o Konstitucijos 7 str. 2 . numato, kokiais įstatymais vadovaujasi teisėjai ir piliečiai: GALIOJA TIK PASKELBTI ĮSTATYMAI.
1994 05 17 Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė įstatymo Nr. I-459 redakciją, kuri sprendžiant 1994 metų ir vėlesnių metų paveldėjimo klausimus, galioja, o negalioja iki šios redakcijos buvusi redakcija. Teismai tačiau man taikė 1994 06 10 nustojusį galios įstatymą, o tai yra antikonstitucinė veika, ir dėl jos turi kilti atsakomybė, o ne tik kad mano kasacinis skundas turi būti nagrinėjamas. Neįtikėtina, kad 3 instancijų teismai nemokėtų taikyti įstatymų, nežinotų jų galiojimo ribų, taisyklių, jeigu tai ne klaida, tuomet taikant LTSR teisę tiems santykiams, kuriuos reglamentavo Lietuvos teisė, tai yra tyčinė ir antivalstybineė veika, kuri verta teisėsaugos instituticijų įvertinimo, nes kuria labai pavojingą antivalstybinių požymių turintį precedentą.
Šiuo metu aš surinkusi duomenis dėl civilinės bylos iškėlimo palikimui močiutės Elenos Apanavičienės priimti, ir visiems teismams gali būti klius ir bus  įdomus šitas procesas, kai 2 instancijų teismai atsisakė priimti mano prašymą atnaujinti procesą byloje, kurioje aš turėjau būti įtraukta trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu,. nors pagal įstatymą to daryti negalėjo, nes aš esu Elenos Apanavičienės 2-osios eilės paveldėtoja. LAT atrankos komisija nenurodė jokio teisės akto, dėl ko aš esu neteisi, dėl ko negaliu reikšti pretenzijų, kodėl mano kasacija nėra kaip jie parašė aktuali, ir joje nenurodomas joks teisės klausimas, kai man už akių manęs neįtraukiant, kuriami juridiniai faktai, (materialinės eisės klausimas) kurie man ir negalioja, nes aš nebuvau įtraukta į jų sprendimą, priėmė nutartį be jokios motyvacijos, atliko antikonstutucinių veiksmų, kuriuos atliko žemesnių pakopų teismai, dangstymą, sukūrė pavojingą precedentą, jog nuo šiol bus galima taikyti LTSR įstatymo dalis, kurias Seimas buvo panaikinęs.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas vadinasi šioje byloje ir turbūt kitose yra Tarybų Socialistinės santvarkos garantas, tačiau tokia veika yra nusikalstama ir antikonstituciška, nes 1990 03 11 Lietuvos Respublika tapo Nepriklausoma ir demokratine, o  1992 10 25 priėmė Konstituciją, bei 1994 05 17 pakeitė LTSR pasenusio civilinio kodekso atskirus straipsnius, kad jis būtų panašesnis į demokratinės valstybės kodeksą.
Be to, Lietuva yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių deklaracijos dalyvė, ir jos 6 punktas bei iš to išplaukianti teismų praktika nurodo, jog narėje valstybėje turi būti bent viena teisminė instancija, kuri peržiūrėtų teismo sprendimą. Šiuo atveju, LAT teisėjų kolegijos, kuri palaimino žemesniųjų teismų antivalstybinę veiką, ir nurodė, jog nutartis nepriimti mano kasacijos neskundžiama, suklydo, nes valstybėje narėje nors vieną kartą teismo sprendimas, nutarimas, turi būti peržiūrimas, kitaip, nurodo Europos Žmogaus teisių teisingumo teismas, teismų ir komisijų veikla, kai neperžiūrimi jų sprendimai, gali vesti į anarchiją ir nebaudžiamumą. O šioje byloje – ir į Tarybų Santvarkos įtvirtinimą 2015 metais, nors 1990 metais ta santvarka yra panaikinta.
Todėl mano šis skundas turi būti tiriamas, nes mano atžvilgiu pritaikyti okupacinės valstybės nebegalioję mano paveldėjimo terminu (šaukimo paveldėti terminas buvo 6 mėnesiai, ir tuo laikotarpiu buvo pakeistas įstatymas; be to, niekas iki šiol nėra kreipęsis dėl Elenos Apanavičienės palikimo priėmimo, todėl 2-oji eilė yra paveldėtojai; net sukūrus už akių teises mano mirusiam seneliui, jis tegali būti dalies turto paveldėtojas, o ne viso) įstatymai, ir Lietuvo Aukščiausias teismas kaip paskutinė instancija Lietuvoje, turėtų stabdyti antivalstybinę veiklą, ir peržiūrėti byloje sprendimą, prieš tai peržiūrėję savo nemotyvuotą 2015 10 19 nutartį, iš kurios matyti, jog mano 23 puslapių kasacija net nebuvo skaitoma. Panašų šabloną, kurį man atsiuntė teisėjų kolegija, aš gavau Gedimino Pažemecko byloje, lygiai 1,5 puslapio, jokios nuorodos į skundą, kurį rengėme kartu su advokatu R. Tamašausku, ir nurodyta, jog nenurodyti jokie teisės argumentai. Ten lygiai taip pat buvo stambi paveldėjimo byla, kur ieškovui teismai atnaujino paveldėjimo terminą, bet neatidavė turto, nes laikė, jog jis nors priėmęs palikimą, praleido paveldėjimo terminą. Tokios nelogiškos galimai beprotybės LAT nesiėmė persvarstyti, kai teismai priima vienas kitam prieštaraujančius sprendimus: jog nors paveldėjo ¾ tėvo Kazio Požemecko turto, jam niekas iš to turto nepriklauso, nes tas turtas padovanotas vaikams (dovanojimo sandoriai iš viso yra vienašaliai ir naikinami be jokių klausimų). Mano atveju ne tik LR CK teismai netaikė, bet pažeidė netgi LR CPK 266 str., kuriame aiškiai ir imperatyviai nurodyta, jog draužiama sprendimuose pasisakyti dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Paveldėjimo teisę tariamai sukurdami mirusiam asmeniui, kuris net nesikreipė  į teismą (nes yra miręs), ir neįtraukdami manęs, gyvos paveldėtojos, teismai pažeidė ne tik valstybingumą, teisingumą, bet ir proceso normas, pagal kurias esą veikia. Teisiškai man tie sprendimai, dėl kurių kreipiausi, negalioja, nes jie priimti man nedalyvaujant. Be to, tas miręs asmuo mano senelis galėjo paveldėti tik dalį kartu su pirmosios ar antrosios eilės paveldėtojais: tą irgi nurodžiau kasaciniame skunde, nurodydama į gausią LAT praktiką. Tarybinius teisės mokslus baigęs Kryževičius ,Stirpiekienė, ir Norkūnas, toks įspūdis, nėra girdėję apie Nepriklausomos Lietuvos LAT praktiką ir galiojančius įstatymus.
LAT atrankos kolegija nieko panašaus neaptarė. Nurodė, jog aš kažko 23 puslapiuose nenurodžiau, bet ko,- neparašė. Minėta, jog tokios nemotyvuotos nutartys turi būti panaikintos, nes čia ne teismų darbas, o imitacija, pasiėmus šabloną, įrašoma pasikreipusiojo pavardė, ir išsiunčiamas tokio paties turinio raštas, kuris išsiųstas, kaip minėjau, kitoje byloje, sulyginus, skiriasi vos vienas sakinys. Jeigu paduočiau į ekspertizių centrą nutartis, būtų suskaičiuota, jog jos skiriasi tik 1-2 procentais. Be to, mano kasacija gauta 2015 10 14, 2015 10 19 jau parašyta nutartis: kyla klausimas, kada gi posėdžiavo kolegija, ir kada skaitė 23 puslapius? O gal skaityti nereikia, kai yra įtvirtinama Tarybų Lietuvos santvarka? Teisėjams talkininkauja padėjėjai: kada jie patikrino mano nurodomus teisės aktus, teismų praktiką? – O gal kai neskaitoma kasacija, to daryti nereikia?
LAT kolegija, kurios dauguma narių baigusi teisę tarybiniais metais, turėtų žinoti, jog Lietuva yra Nepriklausoma Respublika (Konstitucijos 1 str.), o įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Konstitucijos 7 str. 2 d.) Minėta, jog teismai taikė LTSR 1964 CK iki 1994 06 10 galiojusias normas, kurias anūkų naudai pakeitė Seimas, įtrakdami juos į 2-osios eilės sąrašą, todėl taikė nebeegzistuojančios valstybės nebegzisuojančio kodekso dalį, kuri negali būti taikoma, nes aš esu 2-osios eilės paveldėtoja. Jeigu LAT nenori tarptautinio skandalo dėl to, jog Lietuvos teismai taiko tarybinę (sovietinę, okupacinę) teisę tiems santykiams, kuriems buvo sukurta Lietuvos teisė, tai turėtų atidžiai įsigilinti tiek į šį mano skundą, tiek į mano 23 puslapių kasaciją, ir jeigu ten tikrai 23 puslapiuose nenurodytas joks teisės klausimas, tai parašyti konkrečiai – nuo kada Lietuvos Respublika vėl tapo Lietuvos Tarybų Socialistine Respublika. Neretai rašau straipsnius laikraštyje, paskelbsiu visiems, kad visi žinotų, ir kad pradėtų skaityti LTSR įstatymus. Nes iki šios bylos aš nežinojau, kad Lietuvos suverenitetas nebegalioja, ir kad vėl galioja tarybinė teisė, kuri buvo palaipsniui panaikinta. Dabar kai LAT su žemesniais teismais išaiškino, aš pasistengsiu pasitaisyti, tapti tarybiniu piliečiu ir paskelbti tai kitiems. Tik prašome tuomet nurodyti aiškiai, kada kas atkeitė Lietuvos santvarką atgal, nes aš apie tai nesu nieko girdėjusi. Domiuosi tik Lietuvos teise, o sovietine tiek, kiek ji reglamentuoja kažkokius santykius praeityje. Mano paveldėjimo santykis atsirado 1994 m. LAT turėtų pasisakyti, gal Lietuvos piliečiams jau ir carinės Rusijos įstatymus pasiskaityti, gal ir ta santvarka atnaujinta – nes iš teismų sprendimų, kurie priimti mano atžvilgiu, neaišku, kuriame laikmetyje tie teismai gyvena ir kurios šalies ir kurio laikotarpio įstatymais vadovaujasi.
Todėl remiantis išdėstytu ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių deklaracijos 6 str., Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininko prašau:
1.    Panaikinti 2015 10 19 teisėjų atrankos kolegijos nutartį 3P-2077/2015 kaip nemotyvuotą, nepagrįstą ir antivalstybinę, ir mano 2015 10 13 kasacijos priėmimo klausimą svarstyti iš naujo, sudarant atrankos komisiją iš Nepriklausomoje Lietuvoje teisę baigusių asmenų (kad žinotų Lietuvos teisę mokėtų IR NORĖTŲ ją taikyti ).
2.    Priešingu atveju gali būti paduodamas prieš Lietuvą skundas tarptautiniuose teismuose dėl to, kad ji taiko okupacinės nebeegzistuojančios valstybės įstatymus, kurie buvo pakeisti demokratiškai išrinkto Seimo.
PRIDEDAMA:
1.CENTRINĖS HIPOTEKOS ĮSTAIGOS 2015 10 27 IŠRAŠAS APIE ELENOS APANAVIČIENĖS PALIKIMĄ (JIS YRA NEPRIIMTAS).
2. 24 puslapių kasacinis skundas, kuriame aiškiai nurodyta materialinės teisės pažeidimai (taikomas okupacinės valstybės nebegaliojantis kodeksas, tos dalys, kurios pakeistos 1994 m. 05 17  1992  10 25 demokratiškai išrinkto Seimo); aiškiai nurodyta ir nukrypimas nuo vienodos teismų parktikos (Nr. 3K–7–4/1999, paveldėjimo įstatymai galioja laike ir erdvėje, o ne bet kada ir bet kaip gali būti taikomi, kaip kad padarė 2 instancijų teismai).
Kasatorė, teisininkė, Elenos Apanavičienės įpėdinė, Kristina Sulikienė