Gydytoja D.Navickienė : „parašiau fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą teisėjų Savickų dukrai tik todėl, kad jie – teisėjai”

LAT paskirta 50 tūkst. eurų „premija” teisėjai Savickienei – už bandymą nuslėpti savo nusikaltimus?

Nuotr. : visa teisėjų Savickų šeima

Aiškėja naujos aplinkybės dėl Lietuvos aukščiausiojo teismo (LAT teisėjai Goda Ambrasaitė, Algis Norkūnas ir Algirdas Taminskasteisėjų – nuotr. viršuje) sprendimo išmokėti iš biudžeto 50 tūkst. eurų „žalai atlyginti” buvusiai Panevėžio administracinio teismo teisėjai Vaivai Savickienei.

LAT nusprendė, kad V.Savickienės „persekiojimas neteisėtas”, nors apeliacinis teismas buvo ją nuteisęs už piktnaudžiavimą tarnyba ir nuosprendyje labai aiškiai išdėliojo visas šio nusikaltimo aplinkybes:

Remiantis liudytojos gydytojos D. Navickienės (D.N.) parodymais, duotais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nustatyta, kad liudytojos sesuo V. Jacevičienė pasakė jai, jog V. Savickiene klausė D. N. darbo grafiko, nes jos dukrai reikėjo nedarbingumo pažymėjimo.
Vėliau V. Savickienė paskambino D. Navickienei ir pranešė jai, kad jos vyras R. Savickas ateis pas liudytoją paimti nedarbingumo pažymėjimo. D. Navickienė suprato, kad J. Savickaitė neserga, nes apie tai nebuvo kalbėta. R. Savickas, atėjęs į polikliniką, kurioje dirbo liudytoja, pasakė, jog jo dukrai reikia išduoti nedarbingumo pažymėjimą, nes jai reikia mokytis, be to, dukra negali ateiti į polikliniką, kadangi jos nėra ( – ).
Toks pokalbis vyko pirmoje dienos pusėje, priešpiet, o D. Navickienės darbo laikas buvo nuo 8 iki 14 val. Kadangi R. Savickas buvo teisėjas, todėl ji išdavė J. Savickaitei nedarbingumo pažymėjimą ir pratęsė nedarbingumą neapžiūrėjusi jos.

Liudytoja V. Jacevičienė teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji dirba ( – ) posėdžių sekretore. Tame pačiame teisme teisėja dirbo ir V. Savickienė, su kuria santykiai buvo geri, draugiški. Savickų šeima buvo prisiregistravusi poliklinikoje pas jos seserį gydytoją D. Navickienę.

2008 m. lapkričio mėn. pradžioje V. Savickienė paskambino V. Jacevičienei, klausdama jos sesers gydytojos darbo grafiko. Pasiteiravus, ar kas iš šeimos narių susirgo, V. Savickienė pasakė, jog ji skambina „dėl to paties reikalo“. Liudytoja suprato, jog reikalingas fiktyvus nedarbingumo pažymėjimas, nes toks prašymas jau yra buvęs anksčiau. V. Jacevičienė pasakė apie tai D. Navickienei. Pastaroji po kurio laiko papasakojo, jog R. Savickas prašė jos išduoti J. Savickaitei fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą (t. 21, b.l. 82-83).

Liudytoja R. M. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji, dirbdama slaugytoja su gydytoja D. Navickiene ( – ) poliklinikoje, įrašė į J. Savickaitės (J.S.) vardu išduotą nedarbingumo pažymėjimą duomenis, kurie buvo nurodyti J. S. ligos istorijoje. Nežinojo, ar J. S. tuo metu buvo gydytojos kabinete. Pripažino, kad nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas pažeidžiant nustatytą tvarką (t. 21, b.l. 57-58).

Liudytoja R. M. patvirtino jos BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaitytus parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, jog J. Savickaitė 2008-11-06 nebuvo apžiūrėta. Po kelių dienų D. Navickienė pasakė liudytojai, kad buvo skambutis dėl J. S. nedarbingumo pažymėjimo ir reikės sugadinti jai išduotą nedarbingumo pažymėjimą (t. 5, b.l. 57-58).

Liudytoja S. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad aptariamų įvykių metu ji dirbo slaugytoja ( – ) poliklinikoje. Gydytoja D. Navickienė pasakė, jog reikia paimti J. S. medicinos kortelę, užbaigti nedarbingumo pažymėjimą, nes turi ateiti J. S.. Liudytoja atnešė J. S. medicinos kortelę, o pastaroji, atrodo, buvo už kabineto durų (t. 21, b.l. 60).

Liudytoja S. N. patvirtino jos BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaitytus parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, kad D. Navickienė 2008-11-12 paaiškino jai, jog dėl „Sodros“ ( – ) skyriaus patikrinimo reikia sugadinti J. Savickaitės nedarbingumo pažymėjimą. Tą pačią dieną D. Navickienė kabinete kelis kartus perbraukė 2008-11-06 išrašytą J. S. nedarbingumo pažymėjimą ir J. Savickaitės medicinos kortelėje padarė įrašus apie sugadintą nedarbingumo pažymėjimą, taip pat ji nurodė J. S. diagnozę, nedarbingumo laikotarpį ir pasirašė.

Po to D. Navickienė liepė S. N. išrašyti naują nedarbingumo pažymėjimą J. S.. Naujame nedarbingumo pažymėjime buvo pakeista nedarbingumo laikotarpio pabaiga nurodant, jog J. S. nedarbingumas baigiasi 2008-11-12. Tuo metu J. S. laukė už durų, kuriai buvo išduotas naujas nedarbingumo pažymėjimas (t. 5, b.l. 54-56).

Teisėjos dukra sirgdama šventė draugo vakarėlyje

Liudytojas T. T. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad aptariamų įvykių metu jis bendravo su J. S.. Liudytojo nuomone, J. S. sirgo, o kaip buvo iš tikrųjų, jis nežinojo. J. Savickaitė dalyvavo T. T. gimtadienyje, tuo metu ji nesakė, jog ji blogai jautėsi. T. T. patvirtino jo BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsintus parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, jog gimtadienyje J. Savickaitė nesiskundė sveikata, iš pažiūros atrodė sveika ir su visais bendravo. J. Savickaitė liko nakvoti, o kitą dieną T. T. pavežė ją iki Vilniaus autobusų stoties, nes ji turėjo važiuoti į ( – ) pas tėvus. Tą dieną J. S. taip pat nesiskundė sveikata (t. 5, b.l. 64-65). Be to, liudytojas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad J. S. ruošėsi laikyti valstybinį egzaminą, pastaroji nesakė, jog šiam tikslui gavo nedarbingumo pažymėjimą (t. 21, b.l. 80).

Liudytoja K. G. (buvusi pavardė M.) teisiamajame posėdyje parodė, kad nagrinėjamų įvykių metu ji dirbo ( Vilniaus apylinkės teismo ) raštinės vedėja. J. Savickaitė ruošėsi atostogauti, bet paskui ji informavo, jog susirgo. „Sodra“ gavo pranešimą, kad J. S. nedarbingumo laikotarpiu laikė egzaminus. J. Savickaitė, grįžusi į darbą, pasakė, kad kažkas įskundė ją dėl nedarbingumo pažymėjimo (t. 21, b.l. 81).

Liudytoja K. G. patvirtino savi parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, jog J. Savickaitė likus kelioms dienos iki 2008-11-06 buvo užsiminusi, kad ji planuoja gauti nedarbingumo pažymėjimą ne mažiau kaip porai savaičių. J. Savickaitė taip pat galvojo imti nemokamų atostogų ruoštis egzaminams. J. S., 2008-11-13 grįžusi į darbą, pradėjo priekaištauti, kad raštinės darbuotojos įskundė ją „Sodrai“ dėl gauto nedarbingumo pažymėjimo, susijusio ne su liga, o su būtinumu ruoštis egzaminams, ir dėl to labai supyko (t. 5, b.l. 62-63).

Liudytoja L. P. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad aptariamų įvykių metu J. Savickaitė paskambino liudytojai ir paklausė, ar nežino, kas ją įskundė, jog ji turi nedarbingumo pažymėjimą. L. P. nežinojo, kad J. S. gavo nedarbingumo pažymėjimą. J. S. neaiškino, ar ji iš tikrųjų serga, ar paėmė nedarbingumo pažymėjimą turėdama tikslą pasiruošti egzaminams. Iš konteksto galima buvo įtarti, jog J. S. nesirgo (t. 21, b.l. 50-51).

J. Savickaitės medicininės kortelės apžiūros metu nustatyta, kad joje yra padaryti įrašai, jog ligonė J.S. gydytojos D. Navickienė buvo apžiūrėta 2008-11-06, 2008-11-10 ir 2008-11-12. 2008-11-06 įraše nurodyta, kad J. S. serga dvi dienas, ją apžiūrėjus, konstatuota, kad ji yra nedarbinga, diagnozė – UVJ (J06.9). 2008-11-06 apžiūros metu išduotas nedarbingumo pažymėjimas Nr. ( – ) 5 dienoms, t. y. iki 2008-11-10.

2009-02-23 protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo užfiksuoti V. Savickienės naudojamu mobiliojo ryšio telefonu Nr. ( – ) vykę telefoniniai pokalbiai.

2008-11-02, 15:22:52, V. Savickienė telefoninio pokalbio metu pasakė V. Jacevičienei, kad ji skambina „su reikalu“, klausė, ar jos sesuo kitą savaitę, t. y. 2008-11-03 – 2008-11-07, dirbs.

V. Jacevičienė nurodė savo sesers darbo grafiką ir paklausė, „o tai dabar kam ten prireikė?“. V. Savickienė atsakė, kad „nu tam pačiam, žinok, reikaliukui“. V. J. pasitikslino, ar „tam pačiam, ane?“. V. S. papildomai paklausė, „o be jos?“, „o klausyk, jeigu aš viena ateičiau?“. V. J. atsakė, kad „nu tai aš matysiu“, „nu aš paklausiu“, „nu tai gal gerai. nu koks skirtumas“. V. S. papildė, kad „jo man tik ketvirtadienį (2008-11-06) reiks“. V. J. nurodė, kad ji iki to laiko pamatys seserį (t. 2, b.l. 119-121);

2008-11-04, 18:30:37, V. S. telefoninio pokalbio metu paklausė J. S. „nu tai ką, tu ką nors sužinojai?“. Pastaroji atsakė, jog ji rytoj, t. y. 2008-11-05, neis į darbą. V.S. pasitikslinus „jau rytoj?“, J. S. nurodė „į darbą, neisiu rytoj į darbą. Dėl to, kad jeigu tu neturi biuletenio, tu turi eiti posėdžiauti ir aš šiandien buvau posėdžiauti“, „nes ateina raštinės vedėja ir sako – tu ką?“, „nu vienu žodžiu, tai aš turiu dar protokolą dar parašyti vieną didelį <…> aš jo visą dieną rytoj nerašysiu. Aš nežinau, man jau bloga! Aš šiandien, sakau, pasėdėsiu iki paskutinės vat, kol viską pabaigsiu, sutvarkysiu stalą savo, viskas“. V.S. pasiūlė „nu tai tu gali ir nueiti ten pabaigt rytoj (2009-11-05), nu tai kas jau čia atsitiks“, tačiau J. S. nesutiko nurodydama, kad „mama, jeigu aš ateisiu, aš vėl neišeisiu, neišeisiu kiek darbo!“, „<…> nu žinok jau ten, nu baigėsi man šiandien kantrybė jau“. V. S. paklausė „<…> tai man reikia rytoj (2008-11-05) nueiti?“. J. S. atsakė, kad „jo, nes čia tai sakau tau. Jos man aiškina – pasiimk biuletenį ir ateini pabaigti darbų. Tai aš sakau, o kas man čia moka pinigus už tai, kad aš ateisiu ir dirbsiu nemokamai iš idėjos“ (t. 2, b.l. 121-122).

2008-11-04, 20:29:04, V. S. telefoninio pokalbio metu paklausė J. S., ar „man poryt (2008-11-06) nueiti?“, J. S. patvirtino „nu taip, poryt (2008-11-06)“. Abi sutarė rytoj, t. y. 2008-11-05 dar kartą susiskambinti (t. 2, b.l. 122).

2008-11-05, 18:19:12, V. S. telefoninio pokalbio metu sužinojo iš J. S., kad ši 2008-11-05 buvo darbe, tačiau atsakydama į V.S. pasiūlymą rytoj, t. y. 2008-11-06, nueiti į darbą, J. S. nurodė, kad ji rytoj į darbą nebeis. V. S. paklausė, ar „man rytoj eiti?“, o J. S. atsakė, kad „jo, jo, rytoj jau nebeeisiu“. Po to V. S. ir J. S. aptarė T. T. gimtadienio šventimo aplinkybes. J. S. nurodė savo motinai, kad T. T. gimtadienis yra 2008-11-06, „bet šiaip tai šeštadienį (2008-11-08) jis visus pakvietė jau“. Ji pranešė V. S., kad planuoja dalyvauti šiame gimtadienyje, o namo grįš sekmadienį, t. y. 2008-11-09. Be to, J. S. papasakojo V. S., kad ji eis 2008-11-08 į kirpyklą. V. S. nurodė savo dukrai, kad „<…> tu tik nepamiršk, kad reikia pasimokyti, vaikeli“, „bet tik kai iš po kirpyklos, vaikeli, mokykis“, „sėdėk namie“, „mokykis ir niekur nevaikščiok, (…) ypač ryt (2008-11-06). Gerai?“, taip pat pasakė, jog „neužmiršk, kad reikia zubrint, nes neužteks tikrai paskui laiko“. J. S. užtikrino, kad ji viską žino, neužmirš to, niekur neis ir mokysis. Baigdama pokalbį, V. S. liepė savo dukrai „va ir dabar pailsėk valandą ir paskaityk“ (t. 2, b.l. 122-124).

2008-11-06, 15:09:48, V. S. telefoninio pokalbio metu paklausė R. S. „nu sutvarkei?“. R. S. atsakė teigiamai, jis taip pat nurodė, kad „pirmadienį apie vienuoliktą valandą sakė jai ateiti“ (t. 2, b.l. 124).

2008-11-06, 16:13:57, V. Savickienė telefoninio pokalbio metu priekaištavo J. Savickaitei, kad pastaroji nesimoko, prašė „nu, bet tu mokykis, vaikeli“, klausė jos, ar „negėda nė kiek?“, stebėjosi „ale, ot kur nervai geri, dieve mano“, aiškino „Juste, neprisidirbk sau bėdos, aš tiktai tiek sakau <…> su savo tingėjimu“, taip pat nurodė, kad J. S. sekmadienį, t. y. 2008-11-09 turi būti namie (t. 2, b.l. 124-125).
2008-11-10, 17:11:33, V. S. telefoninio pokalbio metu su V. J. sužinojo, kad reikia paskambinti gydytojai D. N.. V. J. pasakė, kad duos savo sesers mobiliojo ryšio telefono numerį, ir nurodė, jog „<…> dabar arba, jeigu nepatogu, namo parėjus būtinai paskambinti reikia D. (D. N.)“. V. J. taip pat paaiškino, kad „ <…> reikia, reikia. Kažkas ten yra“ (t. 2, b.l. 125-126).

2008-11-10, 17:24:24, V. S. telefoninio pokalbio metu su D. N. sužinojo, kad bus kalbama dėl nedarbingumo pažymėjimo. D. N. paklausė, kur yra V. S. dukra. V. S. nurodžius, jog J. S. yra namuose, D. N. paaiškino, kad „iš „Sodros“ ateina tikrinti ir ji yra sąraše, <…> ji turi į komisiją trečiadienį (2008-11-12). Taip, kad aš turiu jai uždaryt, matyt, buvo signalas iš darbovietės greičiausiai“. Ji taip pat nurodė, kad „mes turim ją būtinai iškviesti trečiadieniui (2008-11-12) <…> antrai valandai į komisiją su „Sodros“ daktaru <…>“. D. N. informavo V. S., kad „tai dabar kortą pasigriebiau pas save, korta neatšviesta nieko, nes ten jokio kriminalo nėra“, „bet žinokit, aš jai trečiadienį (2008-11-12), ryte ji turi ateiti pas mane su biuleteniu, kokią pusę devynių ir aš jai uždarau“. „<…> tada trečiadienį (2008-11-12), suprantat, antrai valandai, kai uždarytas, jau viskas, nebereikia ateiti“. D. N. dar kartą patikslino, kad „žodžiu, prie mano kabineto pusę devynių trečiadienį (2008-11-12) <…> jinai pas mane ir <…> į komisiją tai neis“. V. S. nurodė, kad ji viską suprato (t. 2, b.l. 126-127).

2008-11-10, 17:53:38, V. S., telefoninio pokalbio metu su D. N. sužinojusi, kad pastaroji jau išvažiavusi iš darbo, pasakė, jog „aš galvojau, jeigu dar darbe, tai dar galėjom ir šiandien viską pabaigti, bet, jeigu pakely – tai jau tada, kaip pasakėt“. D. N. nurodė, kad „dabar tai nesvarbu, šiandien (2008-11-10) nereikia, nes aš ten pratęsiau“, „kortelę aš sutvarkiau, žodžiu, viskas gerai. Trečiadienį (2008-11-12) iš ryto tegul tik ateina“ (t. 2, b.l. 128).

Apeliacinio teismo kolegija nurodė, kad Kauno apygardos teismas, išteisinęs Savickienę ir R.Savicką ir Savickaitę, „buvo netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai, jie buvo vertinami atsietai vienas nuo kito, kai kurie duomenys nepagrįstai nepripažinti įrodymais, o skundžiamame nuosprendyje pateikti išteisinimo motyvai yra vienpusiški, neatsižvelgiant į visas bylai reikšmingas aplinkybes”.
..2008-11-02, 15:22:52, telefoninio pokalbio tarp V. S. ir V. J. analizė, taip pat pastarosios liudytojos parodymai leidžia daryti išvadą, kad V. S. kreipėsi į V. J. turėdama tikslą, kad gydytoja D. N. (V. J. sesuo) J. S. nuo 2008-11-06 išduotų nedarbingumo pažymėjimą.
Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai teigiama, kad aptariamas telefoninis pokalbis nėra itin informatyvus, tačiau šį telefoninį pokalbį būtina vertinti ne tik atskirai, bet ir kartu su kitais byloje esančiais įrodymais bei jais nustatytomis aplinkybėmis. V. Savickienė 2008-11-02, 15:22:52, telefoninio pokalbio metu nepasakė V. J., jog kuris nors iš jos šeimos narių serga.
Priešingai, ji užmaskuotai paaiškino V. J., kokiam tikslui reikalinga gydytoja D. N. („tam pačiam reikaliukui“). Nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių V. S. negalėjo sakyti V. J., kad kuris nors iš jos artimųjų tuo metu sirgo. Darytina išvada, kad V. S. elgesys, kai ji nepasakė V. J., kad J. S. sirgo, o užmaskuotai nurodė, dėl kokios priežasties reikia kreiptis į gydytoją D. N., yra nelogiškas. Iš 2008-11-02, 15:22:52, telefoninio pokalbio matyti, kad V. S. tiesiogiai nenurodžius ir nedetalizavus, kokiam tikslui reikalinga D. N., V. J. žinojo išteisintosios skambinimo priežastį. V. J. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad ji suprato, jog V. S. paskambino liudytojai turėdama tikslą gauti fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą (t. 21, b.l. 82). Skundžiame nuosprendyje nurodyta, kad V. S. pokalbio metu neprašė išduoti nedarbingumo pažymėjimo neapžiūrėjus J. S., o tik prašė V. J. to paklausti gydytojos, tačiau toks išteisintosios klausimas tik patvirtina, kad ji buvo suinteresuota dėl galimybės išduoti J. S. nedarbingumo pažymėjimą šios neapžiūrėjus. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-06-30 įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklės) (2008-04-23 įsakymo Nr. V-321/A1-125 redakcija) 18 punktą, gydytojai, išduodami, tęsdami ir užbaigdami pažymėjimus, kiekvieną kartą apžiūri asmenis ir aprašo medicininiuose dokumentuose jų nusiskundimus bei objektyvaus tyrimo duomenis, kuriais pagrindžia pažymėjimų išdavimą, tęsimą ir užbaigimą. Taigi, remiantis bylai reikšmingu laikotarpiu galiojusiu reglamentavimu, gydytojas, prieš išduodamas asmeniui nedarbingumo pažymėjimą, privalėdavo apžiūrėti jį. Tokiu būdu V. S., klausdama V. J., ar D. N. galėtų išduoti išteisintosios dukrai nedarbingumo pažymėjimą jos neapžiūrėjus, teiravosi, ar gydytoja galėtų nesilaikyti nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarkos. Be to, V. S. vėlesni telefoniniai pokalbiai su J. S. įrodo, kad išteisintosios dukra nedarbingumo pažymėjimo išdavimo dieną net neketino atvažiuoti apžiūrai į ( – ) mieste esančią polikliniką, kurioje dirbo D. N. (t. 2, b.l. 122-125). 2008-11-05, 18:19:12 val., telefoninis pokalbis, vykęs tarp V. S. ir J. S. (t. 2, b.l. 122-124), taip pat liudytojo T. T. parodymai patvirtina, kad J. S. atvyko į ( – ) 2008-11-09, t. y. kitą dieną po T. T. gimtadienio šventės ir tuo metu, kai J. S. jau buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Skundžiamame nuosprendyje akcentuojami V. J. baudžiamajame procese duoti parodymai, kurie, pasak apygardos teismo, buvo nenuoseklūs. Ši liudytoja pirminėje apklausoje nurodė, kad ji telefoninio pokalbio metu suprato, jog V. S. reikėjo nedarbingumo pažymėjimo, nes kažkas iš S. šeimos narių turėjo sveikatos problemų. Pasak V. J., ji nesikreipė į seserį D. N., kad būtų priimtas S. šeimos narys. Liudytojos žiniomis, patys S. kreipėsi į D. N. (t. 5, b.l. 47-49). Tokie V. J. parodymai neatitinka jos parodymų, duotų 2010-04-22 papildomoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 5, b.l. 51-53, t. 21, b.l. 82-83). BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsinus V. J. pirminius parodymus, liudytoja teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jos vėlesni parodymai yra teisingi, o kai V. J. nuėjo į apklausą pirmą kartą, ji buvo pasimetusi (t. 21, b.l. 83). Taigi, liudytoja paneigė jos pirminius parodymus, nurodė objektyvią priežastį, dėl kurios šie parodymai neatitiko jos vėlesnių parodymų. Be to, V. J. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir 2010-04-22 papildomoje apklausoje ikiteisminiame tyrime. Atsižvelgiant į tai, vien ta aplinkybė, jog V. J. davė pirminėje apklausoje iš dalies skirtingus parodymus nei kitose apklausose baudžiamajame procese, savaime neleidžia atmesti jos parodymų, kurie atitinka kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus. Apygardos teismas taip pat pabrėžė V. J. parodymus, kad D. N. praeityje buvo išdavusi V. S. dukrai fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą, tačiau šią aplinkybę kategoriškai paneigė D. N.. Atkreiptinas dėmesys, kad kiti nedarbingumo pažymėjimų išdavimo atvejai J. S. nėra baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl V. J. ir D. N. parodymų neatitikimas šioje dalyje nėra pakankamas pagrindas apskritai nesivadovauti minėtų asmenų parodymais nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.
Pati V. S., duodama paaiškinimus Teisėjų tarybai, nurodė, jog ji paskambino V. J. ir paklausė, kada dirbs gydytoja D. N., tačiau nepasakojo jai apie dukters ligą. Išteisintoji teiravosi V. J., ar D. N. galėtų išduoti nedarbingumo pažymėjimą be dukros, o ši atvyktų pas gydytoją pirmadienį, nes J. S. tuo metu dirbo teismo posėdžių sekretore ir privalėjo užbaigti rašyti teismo posėdžių protokolus (t. 17, b.l. 159). V. S. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes ir pateikdama paaiškinimus Teisėjų etikos ir drausmės komisijai (t. 17, b.l. 133). Kaip minėta, apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog V. S. paaiškinimai negali būti vertinami BPK 20 straipsnio prasme, nes jie duoti ne baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. 2008-11-02, 15:22:52, telefoninis pokalbis nepatvirtina, kad V. S. sakė V. J., jog J. S. atvyks pas D. N. dėl apžiūros kitą nei nedarbingumo išdavimo dieną, bei nurodė jai dukros negalėjimo atvykti pas gydytoją priežastį. V. S. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad ji pasakė V. J., jog J. S. serga (t. 22, b.l. 33), tačiau tokie išteisintosios parodymai prieštarauja jos paaiškinimams, duotiems Teisėjų tarybai ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, neatitinka minėto telefoninio pokalbio turinio ir liudytojos V. J. parodymų. Atsižvelgiant į tai, minėti V. S. parodymai atmetami kaip nepagrįsti. Be to, išteisintoji, teigdama, kad ji sakė V. J., jog jos dukra negali atvykti pas gydytoją D. N., nes darbe turi užbaigti rašyti teismo posėdžių protokolus, netiesiogiai pripažino, kad J. S. tuo metu realiai nesirgo.

https://eteismai.lt/byla/73935790549471/1A-98/2014?word=V.S.

Apeliacinis teismas taip įvertino „nukentėjusios” teisėjos Savickienės veiklą:

R. Savicko ir V. Savickienės veiksmai, kai jie prašė gydytojos D. N. išrašyti žinomai jokia liga nesirgusiai dukrai J. S. nedarbingumo pažymėjimą, vertintini kaip piktnaudžiavimas tarnyba BK 228 straipsnio 2 dalies prasme kurstant valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – gydytoją D. N. piktnaudžiauti tarnyba. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kurstymu gali būti laikomi konkretūs, aktyvūs, nusikalstamos veikos padarymą inicijuojantys veiksmai, kuriais kiti asmenys lenkiami padaryti nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamu atveju R. Savickas ir V. Savickienė prašė gydytojos atlikti konkrečius veiksmus, t. y. išduoti jų dukrai nedarbingumo pažymėjimą nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos. D. Navickienė atliko minėtus neteisėtus veiksmus ne savo iniciatyva, o paskatinta R. S. ir V. S.. Todėl pastarųjų vaidmuo D. N. piktnaudžiaujant tarnyba pripažintinas kaip kurstytojų. J. S. nedarbingumo išdavimo metu ir kitu bylai reikšmingu laikotarpiu R. S. ir V. S. užėmė atitinkamai ( – ) teismo ir ( – ) teisėjų pareigas. D. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji išrašė J. S. nedarbingumo pažymėjimą, nes to prašė ne eilinis asmuo, o apygardos teismo teisėjas R. S.. Be to, D. N. juto psichologinį spaudimą, kad ji, netenkindama prašymo, gali pakenkti savo seseriai V. J., kuri dirbo teisme (t. 21, b.l. 84). Ši liudytoja apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją taip pat nurodė, kad ji įvykdė R. S. prašymą, nes buvo nepatogu atsisakyti, kadangi jis buvo žinomas žmogus – teisėjas (t. 4, b.l. 95). Taigi, D. N. apsisprendimui atlikti neteisėtus veiksmus didelės įtakos turėjo nagrinėjamo įvykio metu R. S. užimtos pareigos. D. N. taip pat žinojo, kad V. S. yra teisėja. Nors ši liudytoja tiesiogiai nenurodė, tačiau nėra abejonių, kad V. S. užimtos pareigos darė įtaką gydytojai bendraujant su teisėja ir vėliau piktnaudžiaujant tarnyba. Visuomenėje dėl R. S. ir V. S. veiksmų kilo rezonansas. Žiniasklaida yra informavusi visuomenę apie baudžiamojo proceso eigą dėl R. S. ir V. S.. Nėra abejonių, kad susidomėjimas šia byla yra susijęs ir su jų užimtomis aukštomis pareigomis valstybėje. R. S. ir V. S. veiksmai, kai jie, neteisėtai pasinaudodami savo tarnybine padėtimi, kurstė gydytoją nusikalsti, yra nesuderinami su teisėjų veiklos principais, esme ir turiniu, kurie pažemino ir sumenkino teisminės valdžios autoritetą bei diskreditavo Lietuvos Respublikos teisėjo vardą, dėl ko didelės neturinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos patyrė valstybė. Kaltinamajame akte pagrįstai nurodyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinės tarnyboje įstatymo, Teisėjų etikos kodekso nuostatos, kurios buvo pažeistos R. S. ir V. S. atliekant neteisėtus veiksmus. Kadangi pastarieji nusikalstamai veikė savo šeimos narės (dukros) naudai, t. y. jie turėjo asmeninį interesą, kad D. N. išduotų J. S. nedarbingumo pažymėjimą, todėl jų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

302Remiantis tuo, kas nustatyta, pripažintina, kad įrodyta, jog R. S., būdamas valstybės tarnautoju – ( – ) teisėju, veikdamas tiesiogine tyčia, priešingais teisėjo tarnybos interesais, siekdamas kitokios asmeninės naudos – kad jo dukrai J. S. be teisėto pagrindo būtų išduotas pateisinantis nebuvimą darbe nedarbingumo pažymėjimas, vykdydamas bendrus iš anksto suderintus veiksmus su sutuoktine ( – ) teisėja V. S., kuri 2008-11-02, 15:22, telefoninio pokalbio metu per asmenį, kuris dėl šios veikos nėra kaltas – ( – ) sekretorę V. J. suderino, kad šios sesuo gydytoja D. N. išduotų nuo 2008-11-06 galiojantį nedarbingumo pažymėjimą jokia liga nesirgusiai jų dukrai J. S. bei 2008-11-04 vykusio telefoninio pokalbio metu asmeniškai kreipėsi į gydytoją D. N. ir nurodė, kad 2008-11-05 pas ją atvyks ir šio tikro dokumento išdavimo detales suderins jos sutuoktinis ( – ) teisėjas R. S., kuris 2008-11-05, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, VšĮ “P“, esančioje ( – ), ( – ) vykusio susitikimo metu perdavė bendrosios praktikos gydytojai terapeutei D. N. prašymą išrašyti žinomai jokia liga nesirgusiai dukrai J. S. nedarbingumo pažymėjimą, pateisinantį J. S. nebuvimą darbe nuo 2008-11-06 iki 2008-11-12 ir šį dokumentą realizuoti perduodant jį J. S. panaudoti.

303Valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – VšĮ “P“ bendrosios praktikos gydytojai terapeutei D. N., kuriai ikiteisminis tyrimas dėl šio nusikaltimo nutrauktas prokuroro 2010-05-03 nutarimu, patvirtintu 2010-05-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos, BK 40 straipsnyje ir BPK 212 straipsnio 6 punkte numatytais pagrindais atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažadėjus atlikti šiuos prašomus veiksmus, jis – ( – ) teisėjas R. S. su sutuoktine ( – ) teisėja V. S., piktnaudžiaudami teisėjo tarnyba, 2008-11-02 – 2008-11-05 laikotarpiu sukurstė (palenkė) D. N. piktnaudžiauti gydytojo tarnyba.

304Vykdydama neteisėtą pažadą jam – R. S. bei V. S., D. N., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – VšĮ “P“ bendrosios praktikos gydytoja terapeute ir dėl profesinės gydytojo veiklos turinti teisę teikti viešąsias paslaugas bei veikti šios įstaigos vardu, 2008-11-06 ( – ), ( – ) esančios VšĮ “P“ patalpose, neapžiūrėjusi J. S. ir neįsitikinusi, kad ji serga, nes ši į gydytojo apžiūrą nebuvo atvykusi, veikdama tiesiogine tyčia – iš jo – R. S. ir V. S. žinodama, kad J. S. neserga jokia liga ir nedarbingumo pažymėjimas jai reikalingas pateisinti nebuvimą darbe, piktnaudžiaudama tarnyba ir turimais įgaliojimais: VšĮ “P“ pareigų instrukcijoje bendrosios praktikos gydytojai terapeutei suteikta teise išrašyti nedarbingumo pažymėjimus (nedarbo pažymas), pažeisdama Gydytojo medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 5 punkte numatytą pareigą laikytis gydytojo profesinės etikos principų bei 10 straipsnio 6 punkte įtvirtiną pareigą tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat pažeisdama Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių 18 punkto reikalavimus, kad gydytojai išduodami <…> pažymėjimus, kiekvieną kartą apžiūri asmenis ir aprašo medicininiuose dokumentuose jų nusiskundimus bei objektyvaus tyrimo duomenis, kuriais pagrindžia pažymėjimų išdavimą, tęsimą ir užbaigimą, J. S. asmens sveikatos istorijoje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis neva J. S. 2008-11-06 VšĮ “P“ buvo apžiūrėta ir nustatyta, jog ši serga bei 2008-11-06 J. S. vardu išrašė nedarbingumo pažymėjimą D Nr.( – ), į šį dokumentą sąmoningai įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad J. S. neva serga ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija (diagnozė pagal TLK-10 kodą J06.9), ir nurodydama jos nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-11-06 iki 2008-11-10.

305Tęsdama jo – R. S. ir V. S. sukurstytus nusikalstamus veiksmus, gydytoja D. N. 2008-11-10 ( – ), ( – ), esančios VšĮ “P“ patalpose, neapžiūrėjusi J. S. ir neįsitikinusi, kad ji serga, nes šį į gydytojo apžiūrą nebuvo atvykusi, veikdama tiesiogine tyčia – iš jo – R. S. ir V. S. žinodama, kad J. S. neserga jokia liga, J. S. asmens sveikatos istorijoje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis neva J. S. 2008-11-10 VšĮ “P“ buvo apžiūrėta ir nustatyta, jog ši serga ir yra nedarbinga 2008-11-11 – 2008-11-12 laikotarpiu, tuos pačius duomenis įrašė ir į J. S. vardu išduotą nedarbingumo pažymėjimą D Nr. ( – ) bei apie atliktus veiksmus 2008-11-10 vykusio telefoninio pokalbio metu nurodė V. S., kuriai taip pat pranešė, jog nedarbingumo pažymėjimo išdavimo J. S. teisėtumą 2008-11-12 ketina tikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( – ) skyriaus Gydytojų konsultacinė komisija ir su ja suderino, kad J. S. 2008-11-12 turi atvykti pasiimti dokumento – nedarbingumo pažymėjimo – į VšĮ “P“.

3062008-11-12, apie 9-12 val., vykdydama neteisėtą pažadą nusikaltimo kurstytojams jam – R. S. bei V. S., VšĮ “P“ patalpose, esančiose ( – ), ( – ), D. N., piktnaudžiaudama tarnyba ir turimais įgaliojimais: VšĮ “P“ pareigų instrukcijoje bendrosios praktikos gydytojai terapeutei suteikta teise išrašyti nedarbingumo pažymėjimus (nedarbo pažymas), pažeisdama Gydytojo medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 5 punkte numatytą pareigą laikytis gydytojo profesinės etikos principų bei 10 straipsnio 6 punkte įtvirtiną pareigą tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka, pažeisdama Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių 16 punkto 1 papunkčio reikalavimus, kad sugadinti pažymėjimai perrašomi asmens sveikatos įstaigose šia tvarka: sugadintą pažymėjimą perrašo jį sugadinęs gydytojas <…>, 19 punkto reikalavimus, kad pažymėjimo tęsinys išduodamas tais atvejais, kai laikinasis nedarbingumas nenutrūksta nė vienai kalendorinei dienai <…>, vietoje sugadinto J. S. vardu 2008-11-06 išrašyto nedarbingumo pažymėjimo D Nr. ( – ) išrašė kitą nedarbingumo pažymėjimą D Nr.( – ), kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad J. S. nuo 2008-11-06 iki 2008-11-12 neva sirgo ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija (diagnozė pagal TLK-10 kodą J06.9) ir pasirašė šį dokumentą.

307Taip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – VšĮ “P“ bendrosios praktikos gydytoja terapeutė D. N., piktnaudžiaudama tarnyba, 2008-11-12, tarp 9-12 val., ( – ), VšĮ „( – ) poliklinika“ patalpose, esančiose ( – ), ( – ), nedarbingumo pažymėjimą D Nr. ( – ) išdavė J. S..