skip to Main Content

Kreipimasis

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS), išnagrinėjęs MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO (toliau MSĮ) Nr. XI-242 straipsnių 10, 11, 27, 28, 38, 39, 45, 52, 53, 56, 58 pakeitimo ir įstatymo papildymo 242 straipsnius, pastebi, kad siūlomi pakeitimai visai nederinami su akademinės bendruomenės darbuotojų atstovais. MSĮ pakeitimai iš esmės pakeis santykius tarp atskirų institucijų, taip pat pakeis mokslininko statusą ir daugelyje institucijų pakeis apmokėjimo sistemą, ir dėl to galimai nukentės aukštosios mokyklos darbuotojas. Mėginimas slėpti nuo aukštųjų mokyklų darbuotojų esminę informaciją rodo nenorą plėtoti socialinį diskursą ir siekti darbo sąlygų gerinimo aukštosiose mokyklose, o įstatymų priėmimas už akių iš esmės rodo, kad politikai bijo pripažinti padarytas klaidas ir, tikėtina, gėdijasi užkulisiuose paskubomis sukurptų įstatymų, gal net slapčia tikėdamiesi, kad karo Ukrainoje akivaizdoje, tiesdami pagalbos ranką ukrainiečių šeimoms, aukštojo mokslo darbuotojai nepastebės jiems bloginamų sąlygų ir iki tyrėjo devalvuojamo mokslininko vardo.

LAMPSS laikosi nuomonės, kad aukštojo mokslo pertvarka turi būti vykdoma griežtai laikantis demokratinės teisėkūros principų ir LR teisėkūros pagrindų įstatymo, taigi įstatymų projektai privalo būti aptariami su akademinėmis universitetų ir kolegijų bendruomenėmis jas informuojant apie numatomus pakeitimus ir parodant aiškias bei apskaičiuotas pasekmes.

MSĮ pakeitimais turi būti siekiama didesnio mokslo ir studijų sistemos logiškumo, aiškumo ir paprastumo. Siūlomos pataisos (pvz., tyrėjų sąvoka, institucijai ne mokslininkui teikiamas prioritetas ir daug kitų punktų), priešingai, įneša nereikalingą painiavą, sukuria reikmę keisti mokslo ir studijų institucijų vidaus teisės aktus bei prielaidas didėti mokslininko profesijos ir karjeros nepatrauklumui.

Kai kurie siūlomi punktai prieštarauja LR Konstitucijai ir jau kartą Konstitucinio Teismo pripažinti neteisėtais (pvz., Nr. KT 29-N1/2021 ir kt.). Tai gali turėti didelių neigiamų pasekmių visai aukštojo mokslo sistemai ir kenkia aukštojo mokslo darbuotojams.

Akademinė universitetų laisvė suvaržoma, nurodant, kad reorganizavimo sprendimus gali priimti Vyriausybė (nors ji nepasižymi nei mokslo, nei mokslo valdymo kompetencija ir nėra autonominės mokslo sistemos dalyvė) ir spręsti LR Seimas, kas irgi rodo LR Konstitucijos galimą pažeidimą.

Aiškinamajame rašte teigiama, kad MTEP finansavimas bus tvarus ir konkurencingas, pradžioje nurodant, kad jis net 4 kartus mažesnis negu ES vidurkis, tačiau galutiniuose teiginiuose nurodoma, kad finansavimo didinti nereikės. Tad tvarumas įstatymo pataisose reiškia tolesnę aukštojo mokslo tvarią stagnaciją, tuo pažeidžiant partijų susitarimą ir galimo karo akivaizdoje priimant sprendimą Lietuvai neprisidėti savo moksline pažanga prie savo gynybos bei gynybos technologijų vystymo ir laukti, kol sąjungininkai ją aprūpins pažangia ginkluote.

Nors rengėjai, atrodo, supranta, kad siekiant tikslų būtina prielaida yra atlyginimų už mokslinį darbą didinimas ir moralinis skatinimas, tačiau ir čia sprendimai nedera su deklaruojama pozicija.

Pagrindiniu įstatymo pakeitimo tikslu skelbiama studijų ir mokslo kokybė, tačiau ji negerės, jei akademiniam personalui nebus užtikrintas gerai apmokamas stabilus darbas. Galimai tai vėl neapgalvotas eksperimentas su Lietuvos mokslu ir jo darbuotojais. Pokyčiai turi būti vykdomi demokratiškai, skaidriai, sąžiningai, laikantis teisės aktų, jie turi tarnauti visos šalies ir akademinės bendruomenės interesams. Akademinė bendruomenė turi teisę būti svarbiu šios reformos subjektu ir yra pajėgi joje dalyvauti. MSĮ rengėjai privalo pateikti numatomo MSĮ įgyvendinimo poveikio aukštosioms mokykloms ir jų darbuotojams analizę. Būtina numatyti aiškius, konkrečius įstatymo įgyvendinimo rezultatus ir prisiimti už juos atsakomybę.

Įvertinę socialinio dialogo stoką ir paskubomis sukurptus sprendimus, apeinančius aukštojo mokslo darbuotojų interesus ir griaunančius aukštojo mokslo sistemą nepasiūlant pažangesnio jos modelio, reikalaujame:

  1. Aptarti įstatymo projektą su universitetų ir kolegijų akademinėmis bendruomenėmis.
  2. MSĮ rengėjai privalo pateikti numatomo MSĮ įgyvendinimo poveikio sektoriui analizę.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susiviejimimo tarybos vardu

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas prof. Sigitas Vaitkevičius

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: SIGITAS VAITKEVIČIUS, LIETUVOS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ PROFESINIŲ SĄJUNGŲ SUSIVIENIJIMAS
Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));