Teismo pirmininkė L.Braždienė: „Kaip žinia, įstatymai negalioja.“
teisejaisugrybe1
Vilniaus apygardos teismo pirmininkė L.Braždienė: „Kaip žinia, sprendžiant VPT eksdirektorės bylą, įstatymai negalioja.“
Ugnė Kryžiutė
Panašu, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkė Jolanta Bagdonienė nusprendė atlikti priverstinį Lietuvos gyventojų migravimą. Pagal šį veiklos modelį Vilniaus miesto gyventojų bylos skiriamos nagrinėti ne Vilniuje, bet Šalčininkuose, Ukmergėje, Trakuose ar kitur. Kadangi mažuose rajonų teismuose teisėjų skaičius ribotas, logiškai išeitų, kad atokių Lietuvos miestelių gyventojai su teismų bylomis atitinkamai turėtų.migruoti į Vilniaus mieste esantį teismą.
Pasiremkime faktine medžiaga. 2017-04-21 Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo iškelta byla Viešųjų pirkimų tarnybos eksdirektorei, VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra prie Finansų Ministerijos“(CPVA) specialistei Sigitai Jurgelevičienei. Nusišalinus teisėjui Vilmantui Ambrulevičiui nuo bylos nagrinėjimo, pažeidžiant teismingumo taisykles, aukščiau nurodyta byla buvo paskirta Šalčininkų rūmų teisėjai Rūtai Kazlauskienei. 2019-05-10 ši byla paskirta Šalčininkų rūmų teisėjui Marjanui Gerasimovičiui.
Tuo teismo pirmininkė J.Bagdonienė pažeidė CPK 29 str. nuostatas, kadangi ieškinys pareikštas pagal šalių gyvenamąją vietą Vilniaus rajone. Taip pat pažeistas CKP 31 str. nustatytas išimtinis teismingumas – ieškinys dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu teismingas šio daikto buvimo vietos teismui – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.
Sprendžiant bylos perdavimo klausimą Šalčininkų rajono apylinkės teismui (teisėjai R.Kazlauskienei), teismo pirmininkė J.Bagdonienė pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme visi teisėjai nusišalino nuo bylos, jų pakeisti kitais tame teisme negalima. Tačiau šiame teisme dirbo ir tebedirba neturinti pagrindo nuo bylos nusišalinti teisėja Ieva Pluirienė.
Aukščiau išdėstyti teismo veiksmai gali būti vertinami dar ir kaip procesinis delsimas (nesudėtinga civilinė byla neišspręsta per 2 metus), teisminis chuliganizmas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.
Dar daugiau, 2019-07-01 ieškovas padavė atskirąjį skundą toje pačioje civilinėje byloje. Tačiau iki šiol teisėjai J.Bagdonienė ir Marijan Gerasimovič vis dar neišsprendė atskirojo skundo priėmimo klausimo. Tuo pažeista CPK 334 str. 2 dalis, kuri nustato, kad pirmosios instancijos teismas privalo per 3 dienas išspręsti atskirojo skundo siuntimo į apeliacinės instancijos teismą klausimą.
Nors byla buvo paskirta teisėjui M.Gerasimovičiui dar 2019-05-12 d., tačiau teismo posėdis paskirtas tik 2019-08-27 d., kas įrodo, kad teisėjo veiksmuose yra akivaizdūs procesinio delsimo požymiai. 2019 m. rugpjūčio 5 d. minėta informacija perduota Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).
Dėl to, kad teismo pirmininkė J.Bagdonienė bylas skirsto galimai piktnaudžiaudama LITEKO automatizuoto bylų paskirstymo modulio trūkumais, 2019-05-28 d. ieškovas minėtoje byloje padavė skundą Vilniaus apygardos teismo pirmininkei Loretai Braždienei.
Pirmininkė L. Braždienė 2019-06-12 rašte-atsakyme Nr. TR-481, skirtame ieškovui teigia, esą byla buvo paskirta Šalčininkų teismui, tad „kaip žinia, teisėjų skyrimo protokolai negali būti keičiami.“ L. Braždienė atsakyme negalėjo teisiškai argumentuoti, kodėl teismo pirmininkė J.Bagdonienė pažeidė CPK 29 str. nuostatas ir tuo Vilniaus mieste gyvenančio asmens iškeltą bylą neteisėtai perkėlė iš Vilniaus mieste esančio teismo į Šalčininkų rajono apylinkės teismą.
Peršasi išvada, kad, anot Vilniaus apygardos teismo pirmininkės L.Braždienės (nuotr. viršuje trečia iš kairės) , teisme nagrinėjant Viešųjų pirkimų tarnybos eksdirektorės S.Jurgelevičienės bylas, Civilinio proceso kodekse įtvirtintos nuostatos negalioja.
2019 m. rugpjūčio 4 d. portalas lrt.lt pranešė, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ištyrė, kaip teismuose skirstomos bylos. Dabar automatizuota sistema bylas teisėjams skirsto atsitiktine tvarka, bet tyrėjai šioje sistemoje rado trūkumų, kurie sudaro sąlygas papirkti teismų darbuotojus.
Kad byla būtų paskirta teisėjui, jis turi patekti į eilę. STT nustatė, kad bylų paskirstymas automatiškai veikia, bet teisėjų patekimas į eilę turi trūkumų.
Pavyzdžiui, jeigu reikėtų išnagrinėti vieną bylą, ją teoriškai galėtų gauti, tarkime 10 vieno teismo teisėjų. 5 iš jų galėtų specializuotis visai kitoje srityje nei reikalauja byla, todėl jos nagrinėti negalėtų, dar vienas – atostogauti ir 2 – sirgti. Tada nagrinėti bylą būtų paskirtas tik vienas iš likusių teisėjų. Tokie duomenys suvedami ir koreguojami rankiniu būdu, todėl sistemoje pakeitus pirminę informaciją, pavyzdžiui, teisėjo atostogų laiką, teisėjas gali būti pašalintas iš atrankos.
„Nedrįsčiau dabar atsakyti į šį klausimą nei taip, nei ne. Jeigu, tarkime, tyrime aiškėja, kad tam tikros korupcinės veiklos buvo darytos atliekant bylų skirstymą, tai galbūt teoriškai“, – teigia Teisėjų tarybos pirmininkas ir Apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas.
Prašau portalo ”Laisvas laikraštis” redakciją paskelbti Vilniaus apygardos teismo pirmininkės L.Braždienės 2019-06-12 raštą Nr. TR-481.
Šaltinis
Automatizuota, bet ne viskas: teismuose įmanoma pasirūpinti, kad konkreti byla tektų konkrečiam teisėjui
