Organizuota teisėjų gauja jau lipa sausa iš balos

Organizuota teisėjų gauja jau lipa sausa iš balos

Kyšius dešimtims teisėjų nešiojęs advokatas Drąsutis Zagreckas – grėsmė „teisinei demokratinei valstybei“ (pildoma)

Aurimas Drižius

Apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aloyzas Kruopys (nuotr. viršuje) pasiekė, kad jo buvę kolegos pakeistų pagrindą, kuriuo buvo nutrauktas jo atžvilgiu vykdytas tyrimas. Nors Kruopys pats atsistatydino iš teisėjo pareigų, vėliau ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu dėl kyšininkavimo buvo nutrauktas – neva nėra pakankamai įrodymų.

Tačiau advokatas Drąsutis Zagreckas,  pripažinęs savo kaltę, teisme davė parodymus, kad A.Kruopį galima paveikti taip, kad jis paskirtų konkrečiai bylai nagrinėti reikalingą teisėją.

„Savo klientui sakiau, kad dėl jo bylos apeliaciniame teisme reikės papildomai „investicijų“, nes su Aloyzu Kruopiu galima susitarti taip, kad jis gali padėti skiriant reikiamą teisėją skundui nagrinėti“, – teisme pasakojo D.Zagreckas.

Nors įstatymai numato, kad bylai teisėją skiria „kompiuteris“, tačiau paaiškėjo, kad praktiškai tai nebūna – teisėjai kompiuterį taip sureguliuoja, kad paskirtas teisėjas atsisako bylą nagrinėti, nes turi „per daug bylų“, tada ir paskiriamas tas teisėjas, kuris jau sutiko bylą parduoti už pinigus.

Pasak D.Zagrecko, tuo ir garsėjo Apeliacinio teismo pirmininkas Kruopys, kuris dabar išleistas į pensiją su solidžia teisėjo pensija – sutvarkydavo taip, kad bylą nagrinėtų teisėjas, kuris jau sutiko bylą parduoti už kyšius.

„A.Kruopys gali padėti skiriant reikiamą teisėją apeliaciniame teisme, – Vilniaus apygardos teisme pasakojo D.Zagreckas, – savo byloje mačiau, kad liudininkų parodymai skiriasi ir yra pakeisti – tai geras pretekstas kaltinamąjį išteisinti. Todėl ir sakiau savo klientui, kad apeliaciniame teisme reikės „papildomai investicijų“.

Labai keista, kad STT nesugebėjo nustatyti, kaip apeliaciniame teisme Kruopys keičia teisėjus, kurie turi nagrinėti bylą – juk visi šie duomenys apie tai, kaip yra „paveiktas kompiuteris“, kokį teisėją informacinė sistema  parinko, ir koks realiai nagrinėjo bylą, yra išlikę, ir tereikia juos surinkti.

Liepą Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą buvusio teisėjo atžvilgiu tuo pagrindu, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. A. Kruopys ir jo advokatas Mindaugas Dūda kreipėsi į teismą, prašydami pakeisti ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindą. Pasak advokato, siekta visiškai reabilituojančio bylos nutraukimo pagrindo – išvados, kad A. Kruopys jokios nusikalstamos veikos nepadarė.

Prokuratūra pripažino, kad „atliktų procesinių veiksmų rezultatai neleido konstatuoti tikslių įtartos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir nesuteikė pakankamai duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti galutinius įtarimus ir pareikšti kaltinimus“.

Tada Vilniaus miesto apylinkės, o vėliau ir apygardos teismas tenkino pareiškėjo prašymą ir galutine ir neskundžiama nutartimi nurodė, kad Kruopys jokio nusikaltimo nepadarė.

Įtariamojo statusas A. Kruopiui Specialiųjų tyrimų tarnyboje, atlikusioje tyrimą, buvo suteiktas 2020 metų spalį. Įtarimas dėl kyšininkavimo buvo grindžiamas pirminiais tyrimo duomenimis, kad A. Kruopis, tuo metu ėjęs teisėjo pareigas, galimai susitarė ir priėmė 2 tūkst. eurų kyšį už pageidaujamo teisėjo paskyrimą teisėjų kolegijos pranešėju vienoje baudžiamojoje byloje.

Spalio 18 d. Vilniaus apygardos teisme baudžiamojoje byloje, kurioje teisiami buvęs administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas ir druskininkietis Giedrius Valatkevičius, parodymus davė „skilęs“ advokatas Drąsutis Zagreckas.

Kaip žinia, D.Zagreckas, kuriam STT buvo prikaišiojusi „blakių“ net į jo švarką ir portfelį, kelis mėnesius sekė ir įrašinėjo advokato „darbo dieną“ – tai buvo vien pasitarimai dėl kyšių teisėjams su advokatų klientais.
Kadangi STT įrašė jo pokalbius apie kyšius teisėjams net 32 epizoduose, advokatas D.Zagreckas nusprendė nežaisti didvyrio, viską prisipažino, ir nusitempė paskui save visą Lietuvos „teisinę sistemą“. Beje, šiame posėdyje paaiškėjo, kad prokuratūra dar nebaigė turimo dėl „organizuotos gaujos“ (kuriai priklauso ir apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys), nors atrodo, kad buvęs šio teismo vadovas Aloyzas Kruopis išsisuko – jam „išsivynioti“ iš visų kaltinimų padėjo Šiaulių apygardos teismas.
Ši sistema stebi D.Zagrecką, ir žada jam liūdną pabaigą – kaip pasakė šios mafijinės teisėsaugos vienas lyderių, aukščiausio teismo teisėjas Valantinas : „teisėjai, nebijokite priimti drąsių sprendimų“, kad galėtų reikšti tik vieną – gelbėkite savo kolegas, nes jeigu skęsime, tai visi kartu. Arba visi išplauksime.
Spalio 18 d. byla, kuriame teisiamas buvęs teisėjas G.Čekanauskas – vienas iš epizodų, kuriame pagrindinius parodymus duoda Drąsutis Zagreckas.
Beje, itin juokinga, kad G.Čekanausko ir G.Valatkevičiaus bylą tiria Vilniaus apygardos teismo teisėjai Gintaras Dzedulionis ir Audrius Cininas, kurie patys buvo STT apklausti D.Zagrecko korupcijos byloje. Generalinė prokuratūra paprašė juos nusišalinti šioje byloje, nes teisėjai vargu ar gali būti objektyvūs byloje, kurioje patys buvo apklausti kaip liudininkai. Tačiau Dzedulionis atšovė, kad jie jau bandė nusišalinti dar balandžio mėnesį, tačiau jiems nusišalinti nuo šios bylos „neleido“ šio pseudo Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Čėsnienė.
Todėl prokuratūros prašymas nusišalinti „atmetamas“ dėl formalios priežasties – nušalinimą pareiškęs GP ONTT vyr. prokuroras Jošaiva „nėra bylos dalyvis“, todėl negali reikšti nušalinimų. „Kas tas JOvaiša? šioje byloje jis yra niekas“, – aiškino teisėjas Dzedulionis.
Beje, teisiamųjų advokatė Ročienė nebuvo pasirengusi pagrindinio bylos liudininko Drąsučio Zagrecko apklausai teisme, nes neva teismas apie tai nepranešė.
„Teismas pats sprendžia liudininkų apklausos eiliškumą, – atrėžė Dzedulionis.
tada į posėdžių salę buvo pakviestas ir pats visos „teisinės valstybės“ siaubas Drąsutis Zagreckas. Į salę jis žengė lydimas dviejų kaukėtų apsauginių – tai labai svarbus LR valstybės liudininkas, saugomas valstybės.
Kadangi Drąsutis Zagreckas prisipažino ėmęs kyšius teisėjams papirkti, tai jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės – tokią galimybę nustato įstatymas.
Posėdyje D.Zagreckas jautėsi ramus ir užtikrintas – visus jį teisiančius teisėjus jis pažįsta kaip nuluptus, su visais aptarinėjo bylos „perspektyvas“. Jis mielai pasakojo STT visus savo nuotykius su kyšininkais teisėjais “ mano parodymų yra jau nebe gigabaitai, bet terabaitai, o STT dėl nusikalstamų epizodų aš esu apklaustas daugiau nei šimtą kartų“.
Pats D.Zagreckas sakė, kad pripažįsta visus nusikaltimus – „vieni padaryti įrašai geresnės kokybės, kiti blogesnės“
„Visi mano parodymai yra išdėstyti STT, juos patvirtinu, – pasakojo D.Zagreckas, – vienoje baudžiamojoje byloje gyniau tokį pilietį G.Valaškevičių – Alytaus policija jam buvo sukurpusi bylą dėl „prekybos žmonėmis“.
Neva G.Valaškevičius vežė į užsienį nepilnamečius, ir ten vertė juos daryti nusikaltimus.

Kaltinimas rimtas, už tau numatyta sunki bausmė. Tačiau Zagreckas, paskaitęs bylą, suprato, kad ji yra klastotė – mat nepilnamečiai liudininkai, kurie liudijo prieš G.Valatkevičių, jau patys yra teisti ir šioje byloje ne vieną kartą keitė savo parodymus. Vieną kartą buvo net pradėtas tyrimas dėl to, kad policija prievartavo šiuos liudininkus keisti parodymus kalėjime, tačiau tyrimas kaip visada baigėsi niekuo.

 „Nukentėję nepilnamečiai, tačiau nepanašūs į nepilnamečius, nes jau teisti, o toks nukentėjęs Žukauskas parodymus keitė tris kartus, jam būnant kalėjime, su juo buvo grasinama susidoroti“.

„Matydamas tokią subtilią situaciją, pasiūliau savo klientui, kad reikėtų duoti kyšį bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismo teisėjui Rimui Švirinui (nuotr. viršuje), – teisme pasakojo „skilęs“ advokatas, – mano klientas sutiko mokėti pinigus „iš desperacijos“, matydamas į kokias girnas pateko. Jeigu paskaitytumėte jo bylą, suprastumėte. tada aš kreipiausi į savo pažįstamą teisėją, su kuriuo mokiausi viename universiteto kurse Čekanavičių, kad tas pakalbėtų su teisėju Švirinu, kadangi pats jo asmeniškai nepažinojau“.
D.Zagreckas su G.Čekanavičiumi buvo susitikęs mažiausiai tris kartus aptari, kaip sekasi kyšio perdavimas teisėjui Švirinui. Tačiau pastarasis, sulaukęs advokato Zagrecko pasiūlymo už 15 tūkst. eurų išteisinti ginamąjį G.Valaškevičių, neskubėjo pasakyti nei taip, nei ne. Tada Zagreckas suprato, kad teisėjas „laužosi“, nes nori daugiau pinigų, ir paprašė kliento dar 2 tūkst. eurų. Pastarasis pinigus perdavė, kaip prieš tai jau buvo perdavęs 15 tūkst. eurų kyšiui teisėjui Švirinui.
„Teisėjui Čekanavičiui sakiau, kad jau turiu pinigus teisėjui Švirinui, tačiau Čekanavičius atsisakė paimti, motyvuodamas tuo, kad dar negavo aiškaus Švirino atsakymo, – pasakojo D.Zagreckas, – nors pats Čekanavičius man pasakojo, kad dėl kyšio jis kalbėjosi su Švirinu, tačiau tas nedavė aiškaus atsakymo“.
Zagreckas dar pasakojo, kad apie kyšius teisėjui Švirinui jis kalbėjo dar su keliais advokatais, pvz., advokatu Pacevičumi – „jam sakiau, kad reikia kažką daryt dėl Valatkevičiaus, o aš ieškosiu galimybių, kaip prieiti prie teisėjo Švirino“.
Savo klientui Valatkevičiui advokatas sakė, kad „nėra rezultatų, todėl reikia didinti sumą – kadangi negavome atsakymo, reikia padidinti sumą“.
Pinigų mokėtojas Valatkevičius iškėlė advokatui tik vieną sąlygą – kad jis nebūtų nuteistas kalėti, o pagal galimybes – ir būti išteisintas. „tai būtų teigiamas rezultatas“ apibūdino teisėjas, kuris sakė, kad savo parodymais nenori pabloginti teisiamųjų Valatkevičiaus ir Čekanavičiaus padėties.
Zagreckas ne kartą pripažino, kad pinigus teisėjui Švirinui siūlė per jo kolegą Čekanavičių tik todėl, kad nepažinojo Švirino, tik girdėjo, kad jis „geras žmogus“. (Beje, tas geras žmogus Rimas Švirinas yra net rekordininkas – vienoje byloje nuteisė net 34 nekaltus žmones – Garliavos bylos žudikės liudininkus, kuriuos vėliau išteisino aukščiausias teismas“.
Klausiamas, ar Čekanavičius apskritai kalbėjo dėl kyšiu su Švirinu, advokatas Zagreckas bandė pastaruosius išsukti : „neprisimenu“. Tačiau kolegijos pirmininkas Dzedulionis jam priminė, kad per ikiteisminį tyrimą Zagreckas visai kitaip čiulbėjo :

pats Zagreckas atskleidė, kaip vadinamieji teisėjai gali lengvai manipuliuoti byla – ir nuteisti ir išteisinti. Zagreckas mano, kad teisėjas Švirinas lengvai galėjo išteisinti jo klientą, nes nukentėjusiųjų parodymai keitėsi ir yra prieštaringi, todėl galėjo būti vertinami kaip nepatikimi“.
Valatkevičiui inkriminuojamų 54 ir 62 str. inkriminuoti nebuvo jokių galimybių.
Čia neištvėrė posėdžių salėje sėdėjęs teisiamasis Valatkevičius : „Tai Alytaus policininkai man visą suklastojo, neturėjau jokių šansų laimėti“.

Zagreckas pasakojo, kad pamatęs Valatkevičiui suklastotą bylą, jis iš karto suprato, kad be kyšio čia neapsiesi. Kodėl advokatas pats pasiūlė klientui mokėti kyšius teisėjui? „Jie gi ne teisininkai, nesupranta, kas čia vyksta. Mano tikslas buvo padėti klientui išvengti kalėjimo, – sakė Zagreckas, – aš pasiūliau, kad kyšis turi būti 15 tūkst. eurų, maniau, kad tiek užteks. O kaip dėl kitos instancijos – apeliacinio teismo – manau, kad būtume viską sutvarkę ir ten“.

Tada pasiūlė ja sumokėti teisėjui kyšį, šis „iš desperacijos“ sutiko.  Teisėjas Čekanauskas sutiko pakalbėti su Švirinu, tačiau avansu pinigų neėmė.

Apklausiamas Zagreckas pripažino, kad su Čekanausku apie kyšį Švirinui kalbėjo tris kartus – tai neigti būtų kvaila, nes STT įrašė visus pokalbius. Čekanaukas pažadėjo pakalbėti su Švirinu, tačiau ar pakalbėjo, Zagreckas nežino. Tiesa, vėliau Čekanaukas sakė Zagreckui, kad jis kalbėjo su Švirinu dėl šios bylos, tačiau pastarasis nieko aiškaus nepasakė. Pasak Čekanausko, Švirinas nebuvo apsisprendęs, kokį nuosprendį priimti dėl Valatkevičiaus.

Tiesa, Zagreckas paėmęs 15 tūkst. eurų iš Valatkevičiaus, teisėjui Švirinui pasiūlė tik 10 tūkst. eurų.

STT sulaikius Zagrecką, iš 15 tūkst. eurų kyšiui skirtų pinigų jis teturėjo jau tik 13 400 eurų – daugiau nei 1,5 tūkst. eurų jau buvo išleidęs „savo reikmėms“.