Kuršių marias daug metų nuodijęs „Grigeo” vadovas G.Pangonis pirko ir Gitaną Nausėdą, ir Dalią Grybauskaitę, ir Klaipėdos merą „Kongą”
40488479_1855262007921712_1217821119034163200_n
Kuršių marias daug metų nuodijęs „Grigeo” vadovas G.Pangonis pirko ir Gitaną Nausėdą, ir Dalią Grybauskaitę, ir Klaipėdos merą „Kongą”
Aurimas Drižius
Paaiškėjus, kad „Grigeo Klaipėda” daug metų nebaudžiama nuodijo Kurių marias, kyla klausimas, ką veikė tos nesuskaičiuojamos inspekcijos, tarnybos, institucijos ir kiti organai. Ar tiesiog nuolat imdavo kyšius už tai, kad nevykdytų savo pareigų, ar gaudavo nurodymų iš aukščiau, kad prie ‘Grigeo” neverta lįsti.
Prezidentas Gitanas Nausėda išsišoko, kad „Grigeo” turi būti skaudžiai nubausta, tačiau nepaminėjo, kad „Grigeo” vadovas G.Pangonis buvo vienas didesnių jo rinkimų kampanijos rėmėjų.
Svariai prie G.Nausėdos finansavimo prisidėjo įmonės „Grigeo“ pagrindinis akcininkas Gintautas Pangonis. Pernai vasario 26 dieną jis šiam kandidatui pervedė 4 tūkstančius eurų. Po poros savaičių – kovo 8 dieną – SEB bankas, kurio vyriausiuoju ekonomistu kone dešimt metų dirbo G.Nausėda, bendrovės „Grigeo“ paskolos limito sumą padidino nuo 3 milijonų iki 4,5 milijono eurų.
Ar tai atsitiktinumas? Žinoma, ir SEB ir ‘Grigeo”, ir Nausėda – visi dievagosis, kad tai visai nesusiję dalykai, tačiau tai, kad SEB rėmė savo buvusį ekonomistą ir įstatyme nenumatytu būdu, liudija ir kitas faktas. T.y. Kartu su Pangoniu kandidatą Gitaną Nausėdą parėmė ir „Rokiškio sūrio” akcininkai tėvas ir sūnus Trumpos.
Ir stebūklas – lygiai kaip ir Pangonio atveju, SEB bankas pernai vasario 27 d ne tik pratęsė paskolos sugrąžinimo terminą „Rokiškio sūriui”, bet ir jos limitą nuo 4,1 mln. eurų už itin patrauklias palūkanas padidino iki 34,9 mln. eurų. Didžiulė paskola buvo suteikta, nors pastaruoju metu „Rokiškio sūrio“ rodikliai nežibėjo. Praėjusiais metais bendrovės pelnas smuko keturis kartus – iki 1,9 mln. eurų, o metinis pinigų srautas tesudarė 13 mln. eurų. Po paskolos sąlygų pagerinimo praėjus kelioms dienoms – kovo 8-ąją – bendrovės „Rokiškio sūris“ direktorius Dalius Trumpa kandidatą į prezidentus G.Nausėdą parėmė 4,5 tūkst. eurų. Kitą dieną tokią pat sumą pervedė ir jo tėvas – pagrindinis bendrovės akcininkas Antanas Trumpa. Kiek vėliau – kovo 31 dieną – tėvas ir sūnus G.Nausėdai paaukojo dar po 4 tūkst. eurų. Iš viso beveik 17 tūkst. eurų parėmę buvusį SEB banko darbuotoją „Rokiškio sūrio“ akcininkai tapo stambiausiais šio kandidato į prezidentus finansuotojais.
Kai G.Pangonis pervedė G.Nausėdai 4 tūkst. eurų, SEB bankas bendrovės „Grigeo“ paskolos limito sumą padidino nuo 3 milijonų iki 4,5 milijono eurų.
Galvojo, kad „nusuka” tik pusę
Su tarša aktyviai kovojanti visuomeninkė Raimonda Zaborė, nekart vis baksnojusi pirštu į „Grigeo Klaipėda”, sako esanti įsitikinusi, kad prokurorų paskleista informacija apie „Grigeo” į marias sąmoningai išleidžiamus nuodus yra visiška tiesa.
„Yra tinklai, tinklų kryptis, kurią „Grigeo Klaipėda” buvo pateikusi, berods, 2012 metais, ir ji buvo visiškai kitokia, kitokia tekėjimo kryptis negu GIS duomenyse. Kitas dalykas, mes pirštu parodėme per neeilinį patikrinimą, kad viename nuotekų šulinys buvo pilnas, o pagal kryptį ir kiti tokie turėjo būti pilni. Rodėme aplinkosaugininkui Nerijui Pociui, kuris dabar yra rajono viršininkas, kad kryptis realiai ir kitokia, ir vanduo bėga kažkur kitur, ne ten. Po to mes praėjusį rudenį pareikalavome Andriaus Kairio (buvęs Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas – autor. past.), kad būtų padarytos nuotekų tinklų nuotraukos įleidžiant kameras ir mus pasiuntė. Pasakė nenusišnekėkit, didžiosios santechnikės ir nelįskit čia. Asmeniškai buvau kalbėjusi ir su Leonu Makūnu. Nevalytos nuotekos juk tekėjo per jų vamzdį, jie iš šulinėlių imdavo mėginius ir tikrai turėjo matyti tą situaciją, bet visą laiką tvirtino, kad viskas ok. Tas vamzdis, per kurį išteka, yra „Kamineros” teritorijoje (terminalo vadovas Vaidas Intas „Atvirai Kaipėdai” sakė nieko nežinantis apie tokį faktą – autor. past.).
Mes vasarą, kai vaikščiojome su neeiliniu patikrinimu ir aukščiausiais pareigūnais, užuodėme tą situaciją”, – sakė moteris.
Ji sakė maniusi, jog „prapuola” tik apie pusę „Grigeo Klaipėda” nuotekų.
„Tą sakėme ir premjerui. Tik kai atėjo naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika su savo komanda, tik tada pajudėjo tas tyrimas. Pagal dumblo aikšteles buvo akivaizdu, kad „Grigeo Klaipėda” nuotekų valymo įrenginiai yra tik butaforija. Tas pats yra ir Grigiškėse. Darau prielaidą, kad tokia linija buvo padaryta apie 2010-2012 metus, kai jie taršos leidime nurodė, jog dvigubai-trigubai didina gamybos apimtis nedidindami nuotekų kiekio”, – sakė R. Zaborė.
Pašnekovės nuomone, lūžis įvyko ir dėl aplinkosaugininkų vadovybės, ir dėl politinės situacijos pasikeitimo.
„Buvome girdėjusios, kad „Grigeo” prezidentas yra asmeninis prezidentės draugas ar klasiokai buvo, ir išjudinti šią situaciją buvo be galo sudėtinga. O dabar ir naujasis Aplinkos apsaugos agentūros vadovas yra stiprus vandentiekininkas. Buvo pažadėta, kad ši situacija bus tikrai išaiškinta”, – sakė R. Zaborė.
KOMENTARAS
dr. Andrius Šiaulys, Klaipėdos universitetas, Jūros tyrimų institutas
Apie tokiu atveju daromą tikslią žalą galima tik svarstyti, kol nežinoma tiksli nuotekų sudėtis ir kiekiai. Tačiau aišku, jog su nuotekomis į aplinką patenka didžiuliai azoto ir fosforo kiekiai, kam Kuršių marios yra itin jautrios. Tai sukelia eutrofikaciją, dėl ko kyla vadinamieji vandens žydėjimai, kas, savo ruožtu, lemia, kad vanduo yra neskaidrus, o tai neigiamai veikia dugno augaliją, atsiranda deguonies trūkumas, kas iš esmės ir yra blogai visai ekosistemai. O dar bakterinis užterštumas, kas gali tiesiogiai paveikti ir žmones… Reikia nepamiršti, kad marių vanduo galiausiai pateka į jūrą, o jo šleifas dažnai driekiasi palei Karklės, Palangos ar net Šventosios paplūdimius. Tai galima tik įsivaizduoti, kur mes vasarą maudomės.
Kita vertus, Lietuva, įgyvendindama Europos Komisijos Jūrų strategijos pagrindų direktyvą turi nustatyti ir įgyvendinti įvairias gamtosaugines priemones, kaip sumažinti eutrofikaciją Kuršių mariose ir Baltijos jūroje, kalbame apie tai, kad iš žemės ūkio patenka per daug maistmedžiagių, reikia atsisakyti skalbimo miltelių, turinčių fosforo, pykstame ant baltarusių, kad iš jų pusės Nemunu į marias atkeliauja dideli kiekiai azoto ir fosforo. Tai ką mes galime kalbėti apie eutrofikacijos mažinimą įgyvendinant gamtosaugines priemones, jei yra tokių įmonių ir tokių atvejų. Jei tai tiesa, man, kaip mokslininkui ir klaipėdiečiui, tai yra moraliai labai skaudus dalykas. Ir kiekvienas klaipėdietis jį turėtų priimti asmeniškai. Čia siaubų siaubas XXI amžiuje.
INFORMACIJA
Įvairiose „Facebook“ grupėse žmonės jau ragina vieni kitus boikotuoti „Grigeo” įmonių grupės produktus, o internete pradėjo plisti ir grotažymė „neperkuGrites“. Įmonių grupė eiliniam vartotojui labiausiai žinoma iš tualetinio popieriaus, popierinių rankšluosčių, nosinaičių, popierinių servetėlių gaminių.
Pati „Grigeo Klaipėda“ gamina žaliavą gofruoto kartono gamybai – testlainerį (lygių sluoksnių kartoną) ir fliutingą (gofruoti skirtą popierių ir korinio užpildo žaliavą) bei kartoninį korinį užpildą, taip pat kartoninį korinį užpildą.
Trečiadienį skandalą pradėjo reaguoti ir įvairiausi politikai. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad į Kuršių marias galimai išleistos neišvalytos nuotekos sukels didelį visuomenės nepasitikėjimą verslu. Socialdemokratai ėmė reikalauti, kad aplinkos ministras Kęstutis Mažeika prisiimtų atsakomybę dėl Kuršių marių taršos ir aplinkos apsaugos sistemos negebėjimo efektyviai kontroliuoti aplinkos taršos atvejų. O liberalas Simonas Gentvilas priminė, kad dar 2018 m. rudenį parengė pasiūlymą dėl įmonių skatinimo jungtis prie centralizuotų nuotekų tinklų ir gruodį jį registravo Seime kitais septyniais klaipėdiečiais Seimo nariais (du parlamentarai savo parašus po beveik dviejų savaičių atsiėmė). Pakeitimas esą būtų leidęs 5 metus finansiškai motyvuoti įmones, kurios būtų atsisakiusios savarankiškos nuotekų valyklos ir būtų pradėjusios naudotis viešąja nuotekų tvarkymo sistema.
Pirmadienis, vasario 20 d. (Grigiškės). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi AB „Grigiškės”. Su bendrovės vadovais, energetikos ministru, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, bendrovių „Lietuvos energija” bei „Baltpool” atstovais šalies vadovė aptarė nepriklausomų šilumos gamintojų problemas ir neatidėliotinas priemones, kurios leistų atpiginti šilumos kainas sostinės ir visos šalies gyventojams.
Šalies vadovės teigimu, šilumos kainas sumažins tik reali šilumos gamintojų konkurencija ir gamtinėms dujoms alternatyvaus kuro naudojimas. Pasak Prezidentės, būtina nedelsiant sudaryti galimybę nepriklausomiems šilumos gamintojams prisijungti prie šilumos perdavimo tinklų ir vykdyti atvirus konkursus investuotojams į šilumos ūkį, kad monopolijos būtų išskaidytos.
„Perteklinės šilumos pagamina „Grigiškių” ir kitos šalies gamyklos, ypač turinčios biokuro katilines, tačiau monopolijos ir jas palaikančios savivaldybės šios šilumos tiesiog neperka arba iškelia atgrasančias sąlygas. Būtina stiprinti konkurenciją ir užtikrinti nepriklausomiems gamintojams galimybę tiekti pigesnę šilumą gyventojams”, – pabrėžė Prezidentė.
Šalies vadovės iniciatyva parengtos nepriklausomiems gamintojams prisijungimą prie šilumos perdavimo tinklų garantuosiančios Šilumos ūkio įstatymo pataisos, pagal kurias naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygas tvirtintų ne monopolininkas, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Šilumą gyventojams atpigintų ir biokuro ar kito alternatyvaus kuro katilinių plėtra. Prezidentės teigimu, būtina užtikrinti ne tik sparčią, bet ir skaidrią šilumos ūkio pertvarką.
„Visos šalies savivaldybės privalo užtikrinti sąžiningą konkurenciją, vykdyti atvirus konkursus ir sudaryti vienodas sąlygas visiems investuotojams į šilumos ūkį, o ne proteguoti vieną pasiūlymą, ar tai būtų biokuro katilinės, ar atliekų deginimo gamyklos statyba”, – teigia Prezidentė.
Miestuose, naudojančiuose biokurą, šiluma yra trečdaliu pigesnė.
Informacija atnaujinta 2012.02.20 12:18
Aplinkosaugos ir vartotojų organizacijos kviečia boikotuoti „Grigeo“ produkciją
Pranešimas spaudai | Vilnius, 2020 m. sausio 8 d.
Šiandien Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas ir Aplinkosaugos koalicija pakvietė Lietuvos vartotojus susilaikyti nuo „Grigeo“ įmonių grupės gaminių įsigijimo, iš esmės taip paskelbiant produkcijos boikotą.
Paaiškėjus galimiems išskirtinio įžūlumo aplinkos teršimo faktams ir pareigūnams įtariant, kad teršalai į Kuršių marias leisti tyčia ir ilgą laiką, kiekvienas pagautos popieriaus įmonės produkcijos vartotojas turi reaguoti. Taip mano Lietuvos nevyriausybines aplinkosaugos ir vartotojų organizacijas vienijantys aljansai.
„Vartotojai turi susimąstyti kiekvieną kartą, kai iškyla tokie faktai – nesvarbu, ar tai susiję su tyčine oro tarša iš automobilių, kaip „Volkswagen“ „dyzelgeito“ skandalo atveju, ar aptikus didžiulio masto vandens teršimą kaip Klaipėdoje, kuris, kaip įtariama, buvo daromas tyčia ir ilgą laiką. Vienintelis greitos reakcijos ginklas, kurį turi savo rankose vartotojas – tai jo piniginė. Rinkdamasis produktus dėčiau atgal į lentyną tas prekes, kurių gamintojai daro žalą aplinkai,“ – kviečia boikotui Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.
Anot Aplinkosaugos koalicijos pirmininkės Linos Paškevičiūtės, galima stebėti akivaizdų pasikartojantį valstybės institucijų aplaidumą. „Sistema veikia pagal tą patį šabloną: aptikus išskirtinio masto žalą aplinkai, reaguojama. Tačiau faktiškai aplinkos apsauga yra pamiršta, jai nuolat stinga lėšų ir dėmesio. Manau, kad tai yra tiesioginė valstybėje įsivyravusio „pinigai svarbiausia“ požiūrio išdava. O rezultatas – niokojama gyvenamoji aplinka ir skurdinama bioįvairovė. Tokiomis sąlygomis pamoką teršėjui turi suteikti vartotojas“, – teigia L. Paškevičiūtė.
„Grigeo“ valdo gerai žinomą, laikomą vienu vertingiausių Lietuvos prekių ženklų – „Grite“. Juo žymimas tualetinis popierius, popieriniai rankšluosčiai, nosinaitės, popierinės servetėlės ir kita.
Vienoje iš „Grigeo” įmonių grupės narių – AB „Grigeo Klaipėda“ – antradienį po teisėsaugos atliktos operacijos aptikta, kad susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o išteka beveik nevalytos tiesiai į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias, praneša žiniasklaida.
—
Apie Lietuvos vartotojų organizacijų aljansą
Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas – tai 10 nevyriausybinių vartotojų organizacijų susivienijimas, veikiantis nuo 2012 metų. Aljansas – vienintelė Lietuvą atstovaujanti vartotojų skėtinė organizacija, esanti Europos vartotojų organizacijos BEUC nare. Aljanso aktyvistai veikia ES lygiu dalyvaudami prie europinių institucijų (Europos Komisijos, direktoratų, agentūrų) sudarytose ekspertų grupėse, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete, Europos vartotojų konsultacinėje grupėje, BEUC darbo grupėse. LVOA identifikacinis numeris Europos Sąjungos Skaidrumo registre: 506497923503-90. Plačiau: www.lvoa.lt
Apie Aplinkosaugos koaliciją
Aplinkosaugos koalicija jungia 8 Lietuvos nevyriausybines aplinkosaugines organizacijas. Koalicija siekia, kad būtų atstovaujamas viešasis interesas ir žmonės gyventų sveikoje aplinkoje bei santarvėje su gamta. Koalicijos misija yra suvienyti organizacijų žinias, patirtį bei išteklius ir kartu dalyvauti aplinkos apsaugos politikos formavimo ir jos įgyvendinimo procesuose. Plačiau: www.akoalicija.lt
