Kunigas Alfonsas Bulotas : Iš Laisve dvelkiančios palėpės, po 29 Lietuvos laisvės metų į “masonerijos voratinklį”

landsbergis-neuzmirstuole

landsbergis-neuzmirstuole

Kunigas Alfonsas Bulotas : Iš Laisve dvelkiančios palėpės, po 29 Lietuvos laisvės metų į “masonerijos voratinklį”

Skiriu  tiems  kurie  prisisegę  mėlyną  „niezabudką“ –  TSRS  okupantų pergalės  Gegužės  9 dienos  atvirukų  simbolius  su  žibuoklėmis.  Kaip sveikinimus,  mes mokiniai gaudavome  tokius  ženklus  tarybinėje mokykloje ir iš tarybinių mokytojų. „Ir atleisk  jiems Viešpatie, jeigu jie nežino ką daro“- (Šventas Raštas)  Sutriko Šventas Tėvas Pranciškus, kai iš   Bolivijos prezidento, kaip dovaną gavo pjautuvą ir kūjį – bolševikų simbolį su paniekintu Kristaus atvaizdu. Priėmė tokią „dovaną“ Šventas Tėvas su tokiu ženklu ir manau, kad vėliau pasielgė protingai.   

  

 landsbergis neuzmirstuole

  

Nuo  namo  palėpėje  slėptos  vėliavos, Lietuvos  savanorio  kario  uniformos, kurią  tėvelis  nešiojo dar ir bolševikams  užėjus,  vaikams  ugdėsi  nepriklausomybės ir  laisvos  Lietuvos  jausmas. Ko   neturėjo  komunistinių  šeimų  vaikai.   Tad  mums vaikam  laisvė  švietė  iš  palėpėje paslėptų nepriklausomos Lietuvos ženklų:  vėliavos, tautinė simbolika  tėvelio karinėje uniformoje  ir laukimas to momento kada mes vėl būsime  laisvi. Visaip ją šventėme vaikystėje  ir vaikiškuose žaidimuose  nugalėdami  rusus   ir dainas partizaniškas ir tautines dainuodami  ir  gyvenime  niekada  nesiskyriau   su  tautine simbolika.  Netgi tada kai už ją sodindavo į kalėjimą,  tremdavo į Sibirą. Užėję saugumiečiai į klebonijos raštinę ir ten po stiklu rašomojo stalo viešai  matydavo  gerbiamą  Lietuvos vėliavą.  Tą matė visi užėję į mano raštinę.  Bet  tai nepraėjo nepastebėtai  ir smurtaujant. Šitie ženklai buvo kelrodžiai  pasirenkant ir gyvenimo būdą – Kauno kunigų seminarijoje – pašaukimą – liudyti tiesą  iki  pačios  aukščiausios  dieviškumo   tiesos. „Kam aš  Dievo  vardu  atleisiu nuodėmes  čia žemėje, ten ir danguje jos bus atleidžiamos“ ( Šv. Raštas ) Ne keršyti, ne  pykti,  bet atleisti.  Netgi Kauno  kunigų seminarijoje, kuri KGB buvo akylai sekama, mes klierikai, kurie tikėjome Dievu ir Lietuvos  laisve, ( nes  tai buvo svarbu kiek Bažnyčia  prisidės prie  tautos Laisvės sąmoningumo ) nebijojome švarko atlape nešioti tautinę simboliką Lietuvos vėliavėlę už kurią galėjome bet kada būti pašalinti  KGB iš kunigų seminarijos. Ir buvo    Seminarijos  vadovybei  uždrausta  man duoti  kunigystės šventimus. Seminarijos vadovybės  atsakymas KGB:“ kad aukščiausiu laipsniu baigusiam  Seminariją auklėtiniui, bet kuris pogrindžio vyskupas  V. Sladkevičius arba  J. Steponavičius  jam suteiks  šventimus ir jūs turėsite  nesugaunamą  pogrindžio kunigą. Šito KGB bijojo. Šitokio pasididžiavimo jausmo liudyti  moralines  ir tautines  vertybes,  manau  neturėjo nė vienas minkštų  patalų ir sotaus  stalo vakarietis,  dabar mus  pradėjęs  mokyti  naujo  globalizacijos naikinamo pasaulio ar net kitaip suprasti 10 Dievo  įsakymų. Tad  matydamas  klastingai  vykdomą neteisingumą mano tautos atžvilgiu, negaliu tylėti ir nepasakyti, kad toks tautos žeminimas paskutiniais metais  ar  nepareikalaus  vėl  už  klaidas ir dar didesnės atgailos, kurią  jau nešėme 50 metų  sutikdami bolševikinį okupantą  Vilniuje su  tautiniais  drabužiais  ir su gėlėmis, palikdami  sąmoningą laisvės  Lietuvą vienui vienai kautis partizaniniam kare iki paskutinio jos sūnaus partizano. Išlikęs  kaip  visada  besipriešinantis  bet  kokiai  netiesai  per 50 okupacijos metų  ir  ne kartą  pasikėsinant  į  mano  gyvybę , kad aš norėjau ne  sau o savo  tautai laisvės,  mokiau  tautiečius  nemeluoti,  ginti  moralines  tautos  vertybes, tad   noriu  kreiptis į tuos kurie žaidžia mūsų tautos laisve,  keistais ženklais išduodami  už laisvę žuvusiuosius. Pirmą kartą  kada  jie žuvo gindami Lietuvos laisvę okupacijos  metais ir antrą kartą dabar, kada  Lietuva  pratinama  negerbti  jos laisvės  simbolių, demonstratyviai rodydami „ masoniškus“ ženklus , trinat Kremliui  rankas, kad   gal  jau laikas pulti, nes tauta nuvertino  tai  už ką partizanai aukojo gyvybes? (Manau yra visokių ženklų išduoti save, kitą,  tautą  netgi labai nekaltu, kaip aukščiausiu  meilės išraiškos  ženklu,  kada   Judas bučiuodamas  išdavė savo mokytoją Kristų)  Pakako vienai  aktoriai  šou  laidoje  kažkaip keistai,  sakyčiau  artistiškai  parodyti  sveikinimo gestą ir pasipiktinimo  banga  nusirito  net   iki Amerikos.  O  mane labai  įžiedžia ir  tuos mano  parapijiečius,  kurie  kitaip  suprato  ir  supranta  laisvės  simbolius, “ Niezabudkos“  ženklus  demonstruodami  Lietuvos  laisvės  minėjimuose ir  įsiklausant  į  paskutinę JAV prezidento  Barack   Obamos, atsisveikinimo kalbą, kad  kas  pažemina savo  šalies vertybes ,( tai jis  kalbėjo su  ašaromis  akyse  ) tas netenka  laisvės.  Aš  pritariu  JAV,  buvusio  prezidento  žodžiams, lankiusio  Lietuvą.  Vadžgirio  mokyklos  dar  mokiniai buvo  ištremti į Sibirą už tai,  kad jų  piešimo sąsiuviniuose  rado  nupieštus  Gedimino stulpus o ne Kremliaus žvaigždę?  Kaip jūs jaučiatės prieš tuos  kuriems   lageryje, beveik vaikams   nuo kaklo  plėšdami  kryželį, kurį įdavė motina, stribas  vaikui siūlydavo  vietoje  kryželio  duonos,  bet net  alkani vaikai  neatsisakė lietuviško  tautinio  kryželio. Reikia Lietuvai  ir dabar tokių  vaikų  ir tokio  jaunimo. Sakykite kas jus „niezabudkų“  mylėtojai  pakeitė?  Kodėl  jūs, tai kas mūsų tautai  buvo  nepriimtina  nei  caro laikais,  nei  bolševizmo laikais,  išsaugoję  savo   tautos  orumą,  šiandieną,  manau, lengvabūdiškai  pasinaudojote sausio 13 Lietuvos  piliečių laisvės demokratijos  teise – tautinės  simbolikos,  vertybių  iškeitimu.  Nusimeskite  šiuos provokacinius ženklus  kol Maskva  nesuskaičiavo  ( ji  ir  Ameriką  skaičiuoja ) ar jau visa  Lietuva  pasipuošė,  naikindama  taip sunkiai atgautas  vertybes  sausio 13. Manau  žaisminių galių aktoriai  ne  raudonu kaip ankščiau  savo  himne  giedamu  žiedu, bet manau  postkomunistiniu  naujadaru  liberaliuoju „ niezabudkos“  žiedu skverbiasi į žmonių protus.  .    

Pagarbiai   Sausio  13  gynėjas   kun.  A.  Bulotas

P. S. Manau, kad ir “niezabudkos“ mylėtojai pasielgs protingai, kaip pasielgė Šventas Tėvas Pranciškus su Bolivijos Prezidento padovanotu kūju ir pjautuvu ir su  išniekintu Kristaus atvaizdu, kurio mes viešai demonstruojant nematome. Taip pat patariu paskaityti  Aukščiausios tarybos Pirmininko V. Landsbergio sausio 13 testamentą…“kai  bus sunku glauskitės prie bažnyčių.“

 

 

Facebook komentarai
});}(jQuery));