KTU vadovai lobsta skatindami lošimo biznį

KTU vadovai lobsta skatindami lošimo biznį

Visiškai susikompromitavusi Kauno technologijos universiteto (KTU) prof. E. Gimžauskienė trečiadienį bus perrinkta KTU ekonomikos ir vadybos fakulteto dekane. „Ji jokios nuobaudos iki šiol negavo, nors baltą bilietą turėjo gauti dar 2017m., – mano LL šaltiniai, – plagiato skandalas tąsyk tiesiog permušė lošimo namų skandalą”.

VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA

SPRENDIMAS

Dėl EDITOS GIMŽAUSKIENĖS

2017 m. gegužės 3 d. Nr. KS-38

Vilnius

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija): Komisijos narys, laikinai einantis Komisijos pirmininko pareigas Virginijus Kanapinskas, nariai Gražina Imbrasienė, Saulius Katuoka ir Dalia Paulauskaitė, apsvarsčiusi gautą pranešimą dėl Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto dekanės Editos Gimžauskienės elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms ir tyrimo metu surinktą medžiagą, nustatė:

Tyrimo pagrindas ir dalykas

Komisija gavo pranešimą, kad Kauno technologijos universiteto (toliau – KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslo darbuotojai Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos bei UAB „Tete-a-tete“ užsakymu 2016 m. atliko dvi studijas apie Lietuvos azartinių lošimų rinką ir B kategorijos lošimų automatų veiklą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pataisų projekto ekonominį pagrįstumą. Sutartis su šiais juridiniais asmenimis pasirašė E. Gimžauskienė, kuri buvo ir antrosios studijos bendraautorė. KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto dekanės sutuoktinis UAB „Tete-a-tete“ eina vadovaujančias pareigas, o ši bendrovė yra Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos narė.

Komisijos prašoma įvertinti, ar E. Gimžauskienė atlikdama minėtuosius tarnybinius veiksmus nebuvo veikiama Įstatyme nurodyto viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Komisija 2017 m. vasario 22 d. posėdyje nusprendė pradėti tyrimą ir įvertinti, ar KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto dekanės Editos Gimžauskienės tarnybiniai veiksmai 2016 m. jai pasirašant mokslinių darbų atlikimo sutartis su juridiniais asmenimis, kurių atžvilgiu ji galbūt turi privačių interesų, prisidedant prie tokių darbų rašymo, taip pat kontroliuojant šių darbų vykdymą, atitinka Įstatymo nuostatas, įpareigojančias teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, o jam iškilus – nusišalinti, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti (3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Nustatytos faktinės aplinkybės

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto dekanė profesorė E. Gimžauskienė šioje aukštojoje mokykloje dirba nuo 2003 m. rugsėjo 2 d. Universiteto teisinė forma – viešoji įstaiga (valstybinė aukštoji mokykla), steigėjas – Lietuvos Respublikos Seimas.
E. Gimžauskienė 2014 m. birželio 15 d.Komisijai pateiktoje elektroninėje privačių interesų deklaracijoje nurodė, kad jos sutuoktinis dirba UAB „Tete-a-tete“ kazino (juridinio asmens kodas 135961312), o jie abu nuo 2004 m. sausio 2 d. yra UAB „Tete-a-tete“ (juridinio asmens kodas 134035450) akcininkai.
Komisijos turimaisduomenimis, E. Gimžauskienės sutuoktinis UAB „Tete-a-tete“ kazino, kuri buvo įsteigta 2003 m. sausio 13 d. (steigėjas – UAB „Tete-a-tete“), dirba nuo 2003 m. birželio 13 d. ir eina direktoriaus pavaduotojo pareigas.
UAB „Tete-a-tete“ kazino ir UAB „Tete-a-tete“ buveinės yra įsikūrusios Kauno mieste, tuo pačiu adresu, joms vadovauja tas pats asmuo. Abi bendrovės yra Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos (toliau – Asociacija) narės. E. Gimžauskienės sutuoktinis nuo 2012 m. sausio 9 d. eina Asociacijos valdybos nario pareigas ir pagal UAB „Tete-a-tete“ kazino direktoriaus išduotą įgaliojimą atstovauja šiai bendrovei Asociacijoje. Šis asmuo, kaip UAB „Tete-a-tete“ akcininkas, yra įgaliotas atstovauti bendrovei įgyvendinant jos, kaip dukterinės kompanijos –UAB „Tete-a-tete“ kazino – didžiausio akcininko (75 proc. visų akcijų), turtines ir neturtines teises.
E. Gimžauskienei priklauso 1,75 proc., o jos sutuoktiniui – 2,29 proc.UAB „Tete-a-tete“ akcijų. Atstovauti jos, kaip UAB „Tete-a-tete“ akcininkės, interesams E. Gimžauskienė yra įgaliojusi savo sutuoktinį. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos Komisijai pateiktų šių asmenų 2014 m. ir 2015 m. pajamų deklaracijų matyti, kad jie abu gauna dividendus.
UAB „Tete-a-tete“ verčiasi žaidimų automatų didmenine ir mažmenine prekyba (interneto svetainė http://rekvizitai.vz.lt/). UAB „Tete-a-tete“ kazinoorganizuoja lošimus B kategorijos lošimų automatais. B kategorijos automatas – tai riboto laimėjimo automatas, kuriame didžiausia statoma suma yra 0,5 euro. Vieno lošimo laimėjimas negali būti daugiau kaip 200 kartų didesnis už statomąją sumą, o vieno lošimo trukmė – ne trumpesnė kaip 3 sekundės. Lošimas B kategorijos automatu – kai lošiama į automatą įmetus metalinių pinigų ir (arba) žetonų ir laimėjimas per automatą išmokamas pinigais arba žetonais. Lošimo rezultatą ir laimėjimo dydį nustato automatas (interneto svetainė http://www.tatkazino.lt/teikiamos-paslaugos/).
UAB „Tete-a-tete“ kazino direktoriaus teigimu (2016 m. vasario 15 d. publikacija „Tete-a-tete“ kazino: prestižo pamatas yra reputacija“ interneto naujienų svetainėje www.kauno.diena.lt), „2015 m. bendrovės salonų tinklas išsiplėtė iki 89, o darbuotojų skaičius išaugo nuo 418 iki 450. Per metus atidaryti septyni nauji „Tete-a-tete“ kazino salonai Vilniaus, Telšių, Skuodo, Radviliškio ir kt. miestuose“.Tvirtinama, kad „Tete-a-tete“ kazino priklauso daugiau kaip 50 proc. ribotojo lošimo (B kategorijos) automatų rinkos Lietuvoje ir ši bendrovė yra neabejotina savo segmento lyderė, kartu – viena iš pirmaujančių Lietuvos azartinių lošimų rinkoje (20,2 proc.). Minėtojoje publikacijoje teigiama: „Tai, kad tokio pobūdžio pramoga mūsų šalyje yra populiari, liudija ir augančios veiklos pajamos, nepaisant to, kad Lietuvos gyventojų skaičius kasmet ir toliau mažėja. Per 2015 m., bendrovės pajamos padidėjo beveik 12,5 proc.“

Publikacijoje „Valstiečių pokeris“ apie azartinių lošimų verslo padėtį Lietuvoje ir jo teisinio reglamentavimo perspektyvas (žurnalas IQ, 2017 m. kovas, Nr. 3(84), straipsnio autoriai – O. L. ir G. K.) žurnalistų kalbinti Lietuvos Respublikos Seimo atstovai teigia pastebintys kad šiam verslui atstovaujančių lobistų bandymus daryti poveikį. Pavyzdžiui, rašoma, kad „Seimo narė R. B. su kolegomis 2014 m. pateikė B kategorijos lošimų automatų operatoriams nepalankų pasiūlymą ir atkreipė dėmesį į agresyvią interesų grupių įtaką.“ Tai, kad kai kurios Azartinių lošimų įstatymo pataisos dėl aktyvaus lobizmo sunkiai skinasi kelią Seime, pastebėjo ir J. S.. Anot Seimo nario, „azartiniais lošimais rūpinasi vienas ir tas pats lobistas, pastaruoju metu Seime matydavau tik jį“. Teigiama, kad šis lobistas – Nacionalinei lošimų ir žaidimų verslo asociacijai atstovaujantis Linas Sesickas Kalbėdamas su žurnalo IQ žurnalistais Asociacijos prezidentas pripažino, kad esą „asociacija atstovauja vienos grupės interesams ir yra priversta gintis nuo iš rinkos juos stumiančių konkurentų“. Pabrėžtina, kad Komisija 2016 m. spalio 26 d. sprendime Nr. KS-73 konstatavo, jog įregistruotas lobistas Linas Sesickas pažeidė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes Komisijai teikiamose 2014 m. ir 2015 m. lobistinės veiklos ataskaitose nenurodė savo lobistinės veiklos Lietuvos Respublikos Seime atstovaujant Nacionalinei lošimų ir žaidimų verslo asociacijai dėl Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto.

8. Lietuvos Respublikos finansų ministerija parengė ir 2016 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 16, 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas). Šio dokumento aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2015 m. gegužės 29 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. VA-P-60-4-9 „Lošimų ir didžiųjų loterijų organizavimo valstybinė priežiūra“ rekomendacijų įgyvendinimo plano 2 punkte išdėstytą pavedimą parengti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektą, numatant reikalavimą lošimo organizatoriams sujungti lošimo automatus į tiesioginio ryšio kontrolės sistemą.Taip pat Įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Administracinės naštos mažinimo 2016–2017 metais priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. vasario 10 d. nutarimu „Dėl Administracinės naštos mažinimo 2016–2017 m. priemonių plano patvirtinimo“, 45 priemonę parengti Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų nustatytas reikalavimas lošimų organizatoriams lošimo automatus sujungti į lošimo įrenginių kontrolės sistemą. Įstatymo projekto tikslas – lošimo automatus sujungus į elektroninę lošimo automatų duomenų valdymo sistemą, skirtą automatų identifikaciniams (automato serija ir numeris), veikimo ir elektroninių skaitiklių duomenims fiksuoti, apdoroti, saugoti ir perduoti Lošimų priežiūros tarnybos administruojamai lošimo automatų kontrolės sistemai, sumažinti lošimų organizatoriams tenkančią administracinę naštą, susijusią su pakartotiniu lošimo automatų plombavimu, lošimo įrenginių apskaitos žurnalų pildymu ir finansinių ataskaitų teikimu fiziniu būdu, kartu užtikrinti efektyvią lošimo įrenginių duomenų apskaitą ir veikimo kontrolę. Anot Įstatymo projekto rengėjų, galiojančiame Azartinių lošimų įstatyme nenumatytos lošimo įrenginių kontrolės priemonės, kurias taikant lošimo automatų duomenų apskaita ir veikimo kontrolė būtų vykdoma elektroniniais ryšiais, tai yra nuotoliniu būdu. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad kiekviena bendrovė, organizuojanti azartinius lošimus ir eksploatuojanti lošimo automatus, turi juos laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis sujungti į elektroninę lošimo automatų duomenų valdymo sistemą, kuri skirta lošimo automatų identifikaciniams (automato serija ir numeris), veikimo ir elektroninių skaitiklių duomenims fiksuoti, apdoroti, saugoti ir perduoti Priežiūros tarnybos administruojamai lošimo automatų kontrolės sistemai. Įstatymo projekto rengėjų teigimu, priėmus projektą lošimo automatų duomenų apskaita ir veikimo kontrolė bus vykdoma elektroniniais ryšiais, tai yra nuotoliniu būdu, sudarant sąlygas atsisakyti pakartotinio lošimo automatų plombavimo, lošimo įrenginių apskaitos žurnalų pildymo ir finansinių ataskaitų teikimo fiziniu būdu. Priežiūros tarnybos atliekami tikrinimai bus efektyvesni, į azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimus bus reaguojama greičiau, rizikingiausi ūkio subjektai, kurių veiksmai labiausiai didina žalą saugomoms vertybėms ir visuomenei, nustatomi paprasčiau. Priežiūros tarnybos turimais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje eksploatuojama 720 A kategorijos lošimo automatų ir 3 642 B kategorijos lošimo automatai. Įstatymo projektu siūloma nustatyti pereinamąjį laikotarpį minėtajam reikalavimui įgyvendinti, tai yra siūloma nustatyti, kad Įstatymo projektas įsigalios 2021 m. lapkričio 1 dieną.

Iš žiniasklaidos priemonėse pateiktos informacijos matyti, kad Lietuvos azartinių lošimų verslui atstovaujantys asmenys minėtąsias įstatymo naujoves vertina iš esmės neigiamai. „Lošimų verslo atstovai skirtingai vertina valdžios užmačias griežtinti sektoriaus kontrolę, tačiau jų reakcija natūrali – bet kokie nauji valdžios reikalavimai didina veiklos sąnaudas, ir tai verslas sutinka priešiškai. „Valdžia bando kirviu užmušti musę“, – vaizdingą posakį rado advokatas L. S., atsakydamas į žurnalo IQ klausimą, kokį poveikį B kategorijos aparatus eksploatuojančioms bendrovėms turėtų prievolė įdiegti kiekvieną įrenginį kontroliuojančią sistemą. Vienas lošimų verslo Lietuvoje senbuvių, šia veikla užsiimantis nuo 1989 m., „Tete-a-tete“ akcininkas S. K. tvirtino, kad didelė dalis B kategorijos lošimo automatų netinkami prijungti prie bendro tinklo, todėl jiems pakeisti reikėtų nuo 15,1 iki 21 mln. eurų. „Daugumai bendrovių tai būtų nepakeliama našta“, – teigė jis. S. K. siūlo lygiuotis į Jungtinę Karalystę, kurioje lošimų verslas reguliuojamas itin liberaliai – riboto laimėjimo aparatus galima pastatyti tiesiog bare“ (publikacija „Valstiečių pokeris“ žurnale IQ, 2017 m. kovas, Nr. 3(84).

9. Gimžauskienės dalyvavimą rengiant, svarstant ir priimant su aukščiau nurodytais jos sutuoktinio darbo bei šeimos verslo interesais susijusius sprendimus KTU Ekonomikos ir verslo fakultete patvirtina šie dokumentai:

9.1. KTU, atstovaujamas Ekonomikos ir verslo dekanės E. Gimžauskienės (vykdytojas), ir UAB „Tete-a-tete“ kazino direktorius (užsakovas) 2016 m. balandžio 6 d. pasirašė Mokslinio tyrimo, bandomųjų konstravimo darbų ar technologijų darbų atlikimo sutartį Nr. SV9-0561, kuria vykdytojas įsipareigojo užsakovo pavedimu atlikti mokslinio tyrimo darbą, įvardytą „B kategorijos lošimo automatams keliamų naujų (Azartinių lošimo įstatymo Nr. IX-325) reikalavimų ekonominio-finansinio vertinimo metodikos sukūrimas ir taikymas UAB „Tete-a-tete“ kazino“. Prof. E. Gimžauskienė nurodyta kaip už šios sutarties vykdymą atsakingas asmuo. Ji pasirašė ir sutarties priedus: Nr. 1 „Pirkimo techninė užduotis“ ir Nr. 2 „Kalendorinis darbo planas“. Sutartyje numatytu laiku – 2016 m. balandžio 26 d. – E. Gimžauskienė su UAB „Tete-a-tete“ kazino direktoriumi pasirašė darbų perdavimo–priėmimo aktą.

9.2. Viena iš trijų minėtojo darbo bendraautorių nurodyta pati E. Gimžauskienė. Darbo įvade rašoma, kad pagrindinis tyrimo tikslas – atlikti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 16, 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projekte numatytų reikalavimų poveikio B kategorijos lošimo salonams vertinimą bei pateikti išvadas dėl gautų rezultatų. Šiame darbe yra teigiama, kad darbo rengėjai vadovavosi objektyvumo ir nešališkumo principais, bei konstatuojama, kad pritarus Įstatymo projektui UAB „Tete-a-tete“ kazino, siekdama prisitaikyti prie naujų reikalavimų, turėtų dalį savo turimų lošimo aparatų pakeisti naujais tam, kad juos galėtų sujungti į bendrą duomenų valdymo sistemą, todėl patirtų labai didelių finansinių išlaidų. „Iš reikalavimo visus lošimo automatus sujungti į vieningą duomenų valdymo sistemą jokios naudos neturėtų ir Lietuvos valstybė. Naujų reikalavimų įvedimas sąlygotų dalies įmonių pasitraukimą iš rinkos ir dar didesnę lošimų A kategorijos koncentraciją tik dviejose bendrovėse“, – reziumuoja E. Gimžauskienės vadovaujamo darbo autoriai.

9.3. KTU, atstovaujamas Ekonomikos ir verslo dekanės E. Gimžauskienės (vykdytojas), ir UAB „Tete-a-tete“ kazino direktorius (užsakovas) 2016 m. rugpjūčio 4 d. pasirašė Mokslinio tyrimo, bandomųjų konstravimo darbų ar technologijų darbų atlikimo sutartį Nr. SV9-0707, kuria vykdytojas įsipareigojo užsakovo pavedimu atlikti mokslinio tyrimo darbą, įvardytą „Socialinio ir ekonominio lošimo verslo poveikio rinkai vertinimo metodikos sukūrimas ir taikymas Lietuvos atveju“. Prof. E. Gimžauskienė nurodyta kaip sutarties vadovė ir už jos vykdymą atsakingas asmuo. Ji pasirašė ir sutarties priedus: Nr. 1 „Pirkimo techninė užduotis“ ir Nr. 2 „Kalendorinis darbo planas“. 2016 m. lapkričio 15 d. KTU, atstovaujamas E. Gimžauskienės, UAB „Tete-a-tete“ kazino vadovas bei Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prezidentas pasirašė susitarimą Nr. 1 „Dėl 2016 m. rugpjūčio 4 d. Mokslinio tyrimo, bandomųjų konstravimo darbų ar technologijų darbų atlikimo sutarties Nr. SV9-0707 pakeitimo“. Sutarta, kad visas teises ir pareigas iš 2016 m. rugpjūčio 4 d. pasirašytos sutarties užsakovo – UAB „Tete-a-tete“ kazino – perima Asociacija. Atliktojo darbo perdavimo pagal sutartį galutinė data – 2016 m. lapkričio 20 diena. E. Gimžauskienė taip pat pasirašė susitarimo priedą Nr. 1 „Kalendorinis darbo planas“, o 2016 m. lapkričio 20 d. – darbų priėmimo–perdavimo aktą.

9.4. KTU 2017 m. sausio 4 d. pristatė visuomenei E. Gimžauskienės vadovaujamo fakulteto mokslininkų atliktą studiją „Socialinio ir ekonominio lošimo verslo poveikio rinkai vertinimo metodikos sukūrimas ir taikymas Lietuvos atveju“. Universiteto interneto svetainėje http://ktu.edu/lt 2017 m. sausio 4 d. žiniasklaidai skirtame pranešime „KTU ekonomistai: Lietuvoje lošimų verslas nepagrįstai juodinamas“ glaustai aprašytos pagrindinės šio darbo tezės ir įžvalgos. KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesoriaus teigimu, azartiniai lošimai Lietuvoje nepagrįstai „demonizuojami“, „viešumoje pabrėžiant tik neigiamus šio verslo aspektus, ir nuošalyje paliekant teigiamus“. Anot kitos šio darbo bendraautorės, „per visuomenės požiūrį į loterijas bei rinkos reguliavimo trūkumą šioje srityje atsiskleidžia neadekvatus lošimų rinkos vertinimas mūsų šalyje – loterijos bilietų galima įsigyti bet kur, neribojamas šių paslaugų vartotojų amžius. Tačiau būtent loterijos lošėjai gauna pačią mažiausią finansinę grąžą iš savo investicijų. Tik 50 procentų loterijose surenkamų pajamų skiriama išlošimo fondui, kai tuo tarpu lošiant A kategorijos automatais laimėjimams realiai skiriama 76 procentai surinktų pajamų, iš B kategorijos automatų pajamų išlošimams grįžta 83 procentai, o lažybose – beveik 94 procentai“. Studijos autoriai daro išvadą, kad „Lietuvos, turinčios didžiausią gyventojų skaičių iš trijų Baltijos valstybių, lošimų rinka yra ne tik mažiausia, bet ir nuosaikiausia: turime ir mažesnį skaičių lošimų automatų, ir dalis jų yra B kategorijos – riboto laimėjimo“. Esą lietuviai „gerokai atsilieka“ ir pagal azartiniams lošimams išleidžiamus pinigus. „Tose šalyse, kuriose azartiniai lošimai yra įprasta laisvalaikio leidimo forma, į juos žiūrima kaip į normalią verslo rūšį, kuri į šalį pritraukia turistus, plečia laisvalaikio paslaugų spektrą, sukuria papildomų darbo vietų.“ Be to, „neretai diskutuojant apie azartinių lošimų ir loterijų verslą pamirštamas tas faktas, kad iš jo yra remiamos sporto, kultūros, švietimo, sveikatos ir kitos visuomenei svarbios sritys“, – dėsto darbo autoriai.

9.5. Komisija neturi duomenų, kad E. Gimžauskienė KTU būtų teikusi nusišalinimą nuo aukščiau nurodytų klausimų rengimo, svarstymo ir atitinkamų sprendimų priėmimo, t. y. nuo sutarčių, jų priedų ir pakeitimo pasirašymo, darbų atlikimo ir jų vykdymo priežiūros bei procedūrų.

Editos Gimžauskienės paaiškinimas

Edita Gimžauskienė Komisijai paaiškino, kad savo šeimos ryšius su aukščiau minėtomis bendrovėmis yra nurodžiusi savo privačių interesų deklaracijoje pažymėdama, kad UAB „Tete-a-tete“ ir UAB „Tete-a-tete“ kazino yra du skirtingi juridiniai asmenys. Jos sutuoktinis yra UAB „Tete-a-tete“ kazino „funkcinis vadovas, atsakingas už verslo plėtrą ir teikiantis bendrovės vadovui pasiūlymus dėl įmonės plėtros, tačiau sprendimų, susijusių su jos valdymu, nepriima“.

Paslaugų atlikti tyrimus užsakymai KTU yra reglamentuoti universiteto rektoriaus įsakymu patvirtintame Atvirosios prieigos centro informacinės sistemos (toliau – APCIS) tvarkos apraše. Nagrinėjamuoju atveju užsakymai atlikti studijas KTU Ekonomikos ir verslo fakultetui buvo perduoti iš universiteto Nacionalinio inovacijų ir verslo centro per APCIS. E. Gimžauskienės teigimu, „visas tolesnis derinimo procesas vyko laikantis KTU nustatytos tvarkos“. Jos, kaip KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto dekanės, dalyvavimas šiose procedūrose buvo privalomas pagal einamas pareigas.

2016 m. balandžio 6 d. su užsakovu UAB „Tete-a-tete“ kazino vadovu ji pasirašiusi Mokslinių tyrimo, bandomųjų konstravimo darbų ar technologijų darbų atlikimo sutartį. Pagal KTU rektoriaus nustatytą tvarką, ji esanti atsakinga ir už sutarties vykdymą, t. y. užduočių vykdymo terminų kontrolę, atlikto darbo perdavimą užsakovui, priėmimo–perdavimo akto pasirašymą.

2016 m. balandžio 26 d. buvo pasirašytas atliktojo darbo priėmimo–perdavimo aktas, o 2016 m. balandžio 29 d. užsakovui UAB „Tete-a-tete“ kazino išrašyta sąskaita faktūra. 2016 m. gegužės 5 d. gautas apmokėjimas už atliktus darbus. Studiją rengusiems jos vadovaujamo fakulteto darbuotojams buvo skirtos priemokos prie mėnesinio bazinio atlygio 2016 m. birželio ir lapkričio mėnesiais. Ji pati, kaip fakulteto dekanė ir už sutarties vykdymo kontrolę atsakingas asmuo, papildomos priemokos negavo.

Gimžauskienės teigimu,KTU gautas užsakymas atlikti „vidiniams verslo įmonės poreikiams skirtą“ tiriamąjį darbą „B kategorijos lošimo automatams keliamų naujų (Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325) reikalavimų ekonominio-finansinio vertinimo metodikos sukūrimas ir taikymas UAB „Tete-a-tete kazino“ ir jo vykdymo eiga atitiko aukščiau nurodytas procedūras.

Anot profesorės, ši darbų užsakymo sutartis nuo antrosios skiriasi užsakomų darbų pobūdžiu ir tikslais, nes pirmojo UAB „Tete-a-tete“ kazino užsakymo objektas – „vidinė bendrovės veikla, o atlikto darbo rezultatai skirti vidiniams įmonės valdymo sprendimams priimti“.

2016 m. rugpjūčio 4 d. su UAB „Tete-a-tete“ kazino vadovu E. Gimžauskienė pasirašė Mokslinių tyrimo, bandomųjų konstravimo darbų ar technologijų darbų atlikimo sutartį, o 2016 m. lapkričio 15 d. – šios bendrovės (užsakovo) inicijuotą šalių susitarimą, pagal kurį visos teisės ir pareigos, kylančios iš šios sutarties, perduodamos Nacionalinei lošimų ir žaidimų verslo asociacijai. Abu dokumentus E. Gimžauskienė pasirašiusi kaip KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto dekanė, veikdama pagal universiteto rektoriaus įsakymą „Dėl sutarčių ir su jų vykdymu susijusių dokumentų pasirašymo“. Pagal KTU rektoriaus nustatytą tvarką, ji esanti atsakinga ir už sutarties vykdymą, t. y. užduočių vykdymo terminų kontrolę, atlikto darbo perdavimą užsakovui, priėmimo–perdavimo akto pasirašymą ir studijos išsiuntimą užsakovo pageidaujamiems adresatams. 2016 m. lapkričio 20 d. buvo pasirašytas atliktojo darbo priėmimo–perdavimo aktas, o 2016 m. lapkričio 28 d. užsakovui Nacionalinei lošimų ir žaidimų verslo asociacijai išrašyta sąskaita faktūra. 2016 m. gruodžio 16 d. gautas apmokėjimas už atliktus darbus. Studiją rengusiems jos vadovaujamo fakulteto darbuotojams buvo skirtos priemokos prie mėnesinio bazinio atlygio 2016 m. gruodį ir 2017 m. sausį. Ji pati, kaip fakulteto dekanė ir už sutarties vykdymo kontrolę atsakingas asmuo, papildomos priemokos negavusi.

Komisijos 2017 m. gegužės 3 d. posėdyje E. Gimžauskienė nedalyvavo. Apie posėdžio vietą ir laiką ji buvo tinkamai informuota.

Teisinis veikos vertinimas ir motyvai

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta, kad mokslas ir tyrinėjimai yra laisvi (42 straipsnis). Pagrindinio šalies įstatymo aukštosioms mokykloms laiduojama autonomija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis, yra derinama su atskaitomybe visuomenei, steigėjams ir juridinio asmens dalyviams (8 straipsnio 1 dalis). Universitetas turi būti socialiai atsakingas bendradarbiaudamas su suinteresuotomis visuomenės, verslo ir valdžios atstovų grupėmis diegiant technologines ir socialines inovacijas bei ugdant asmens ir bendruomenės gebėjimus savarankiškai ir kūrybiškai mąstyti ir veikti (10 straipsnio 2 dalis). Mokslas Lietuvoje grindžiamas kūrybos ir mokslinių tyrimų laisvės, akademinės etikos, mokslinių tyrimų rezultatų viešumo ir kt. principais (3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 punktai).

KTU statute nurodyta, kad šios Lietuvos Respublikos Seimo įsteigtos valstybinės aukštosios mokyklos misija – teikti moksliniais tyrimais grįstas tarptautinio lygio studijas (preambulė). Įgyvendindamas šiuos tikslus KTU vadovaujasi akademinės etikos ir moralės, atvirumo bei atskaitingumo visuomenei ir kt. principais (12.3, 12.14 punktai).

Pagrindinis KTU akademinis padalinys, vykdantis vienos studijų ar mokslo srities arba artimų sričių studijas ir mokslinius tyrimus, yra fakultetas (KTU statuto 91 punktas). Fakultetui vadovauja, jo vardu veikia, jam atstovauja ir tvarko fakulteto turtą dekanas, kuris: koordinuoja fakulteto padalinių veiklą, organizuoja studijų procesą ir mokslinę veiklą fakultete; leidžia fakulteto darbuotojams, studentams ir klausytojams privalomus potvarkius bei duoda jiems nurodymus ir pan. (KTU statuto 100.1, 100.2 punktai).

Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šiai nuostatai užtikrinti Lietuvos Respublikos Seimas priėmė specialų Įstatymą, kurio tikslas – suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (1 straipsnis). Valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis Įstatymas įpareigoja nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų net abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktai). Tokiems asmenims Įstatymas draudžia dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (11 straipsnio 1 dalis).

Interesų konfliktą Įstatymas apibrėžia kaip situaciją, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar vykdyti pavedimą, susijusį ir su jo privačiais interesais (2 straipsnio 4 dalis). Tokį konfliktą sukelia valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens ar jam artimų asmenų, nurodytų Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, turimi interesai – turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (2 straipsnio 2 dalis).

Iškilus interesų konflikto situacijai, kai yra sprendžiamas klausimas, susijęs ir su privačiais interesais, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo prieš pradedant atitinkamo sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą (11 straipsnio 2 dalis).

KTU Ekonomikos ir verslo dekanės pareigas einančiai E. Gimžauskienei, kaip administravimo įgaliojimus turinčiai valstybinės ir valstybės finansuojamos aukštosios mokyklos (teisinė forma – viešoji įstaiga) darbuotojai, visi šie Įstatymo reikalavimai yra taikomi tiesiogiai ir visos apimties (2 straipsnio 1 dalis).

KTU bendruomenei, kurios narė yra ir E. Gimžauskienė, taip pat taikytinos ir šios aukštosios mokyklos 2012 m. sausio 25 d. senato nutarimu Nr. V3-S-1 patvirtinto Akademinės etikos kodekso nuostatos, pagal kurias kiekvienas KTU bendruomenės narys sprendimus privalo priimti nešališkai (3.2.2 punktas); negali naudoti universiteto vardo privačiai komercinei veiklai (3.2.5 punktas). KTU akademinio sąžiningumo principas grindžiamas pagarba intelektinei nuosavybei, privačių ir viešųjų interesu atskyrimu, teisingumu, vertinimo objektyvumu ir nešališkumu (3.8 punktas). Universiteto tyrėjas privalo laikytis nešališkumo ir nepriklausomybės nuo suinteresuotų asmenų, atstovaujančių ideologiniams, politiniams, ekonominiams ar finansiniams interesams, principo (11.5 punktas). Mokslinė veikla universitete grindžiama sąžiningo tyrimo ir tiesos siekimo idealais (12 punktas).

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto darbuotojų 2016 m. UAB „Tete-a-tete“ kazino užsakymu atliktos studijos, dalyvaujant, prižiūrint ir vadovaujant fakulteto dekanei E. Gimžauskienei, sukėlė tiesioginį ir akivaizdų Įstatyme nurodytą viešųjų ir privačių interesų konfliktą. E. Gimžauskienės asmeninis suinteresuotumas pasireiškė tuo, kad ji tiesiogiai priiminėjo savo sutuoktinio darbdaviui, kartu ir bendrovei, kurioje jos šeima turi verslo interesų ir iš kurios gauna pajamų, palankius sprendimus, prižiūrėjo ir kontroliavo šių sprendimų įgyvendinimą.

Siekdama savo veikloje išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto E. Gimžauskienė privalėjo vos sužinojusi apie iš UAB „Tete-a-tete“ kazino gautus komercinius pasiūlymus nedelsdama informuoti savo tiesioginius vadovus KTU, pareikšti jiems nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti šių klausimų rengimo, svarstymo bei sprendimų priėmimo procedūrose. Tokių Įstatymo jai keliamų reikalavimų E. Gimžauskienė neįvykdė, pažeisdama šio įstatymo įpareigojamąsias ir draudžiamąsias nuostatas (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įgyvendinant aptariamuosius UAB „Tete-a-tete“ kazino užsakymus egzistavo ne tik tiesioginis KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto dekanės privatus interesas, bet ir reali galimybė juos įgyvendinus gauti konkrečios finansinės naudos iš azartinių lošimo verslo populiarinimo kaip priemonės, skatinančios dažniau ir daugiau naudotis lošimo automatais, turint lūkesčių, kad Lietuvos Respublikos Seimas nepriims UAB „Tete-a-tete“ kazino verslui, kaip teigiama, nuostolingo Azartinių lošimų įstatymo pataisų, taigi konstatuotina, kad E. Gimžauskienės veiksmai taip pat prieštarauja Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 dalyje įtvirtintam draudimui naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti.

Gimžauskienės Komisijai nurodytas argumentas, esą ji veikusi pagal jai suteiktą tarnybinę kompetenciją ir atlikusi jai pavestas darbo funkcijas, nustatytas KTU vidaus teisės aktuose, nagrinėjamuoju atveju yra nesusijęs su Įstatymo nuostatomis reguliuojamų teisinių santykių dalyku – siekiu įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą, todėl atmestinas. Įstatymonuostatos, ribojimai ir draudimai tiesiogiai taikomi asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje ir atliekantiems tarnybines funkcijas, priskirtinas jų kompetencijai (žr.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2 – 245/2007).

Valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui, atliekančiam savo tarnybines pareigas, iškilus viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijai, gali susidaryti tam tikrų pareigų priešprieša: asmuo turi pareigą, viena vertus, atlikti savo tiesiogines tarnybos pareigas, kita vertus, – vengti interesų konflikto. Įstatyme yra numatyta, kaip turėtų būti sprendžiama ši valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša: pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, tokiu atveju teikiama viršenybė pareigai vengti interesų konflikto (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010).

Komisija, apibendrindama aukščiau išdėstytas aplinkybes, E. Gimžauskienės tarnybinį elgesį vykdant ir kontroliuojant Lietuvos azartinių lošimų rinkoje verslo interesų turinčių bendrovių pateiktus mokslo tiriamuosius užsakymus, kuriais galbūt yra siekiama tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti visai Lietuvos visuomenei svarbaus Azartinių lošimo įstatymo nuostatas su KTU Ekonomikos ir verslo dekanės privačiais interesais susijusioms bendrovėms palankiu būdu, vertina kaip diskredituojantį šią aukštąją mokyklą ir keliantį pagrįstų abejonių dėl minėtųjų darbų objektyvumo bei nešališkumo.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 ir 16 punktais, 29 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ė:

Pripažinti, kad Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto dekanė Edita Gimžauskienė, dalyvaudama ir vadovaudama šio fakulteto 2016 m. vykdomiems moksliniams darbams, užsakytiems su jos privačiais interesais susijusios azartinių lošimo verslo įmonės bei asociacijos, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
Kauno technologijos universiteto rektoriui rekomenduoti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas pažeidusiai Editai Gimžauskienei skirti drausminę nuobaudą.
Kauno technologijos universiteto rektoriui rekomenduoti parengti ir patvirtinti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas atitinkantį detalų interesų konfliktų prevencijos bei nusišalinimo tvarkos aprašą, siekiant išvengti galimų interesų konfliktų ir korupcijos apraiškų jo vadovaujamoje įstaigoje.
Sprendimo kopiją išsiųsti Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto dekanei Editai Gimžauskienei, pranešėjui, Kauno technologijos universiteto rektoriui, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei.
Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt

Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.

Komisijos narys, laikinai Virginijus Kanapinskas

einantis Komisijos pirmininko pareigas