Kruvini teisėjų nusikaltimai

Aurimas Drižius

Korupcija įtariamo Apeliacinio teismo teisėjo Viktoro Kažio artimą draugą Vytautą Baurą, įtariamą organizavus dviejų žmonių nužudymą, nuo kalėjimo išgelbėjo dabartinis Apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas.

Apie tai, kad V.Kažys kartu su V.Baura buvo atvažiavę į Veisiejus pasiimti V.Kažiui priklausančios „Volgos“, redakcijai papasakojo šį automobilį restauravęs Romas Balevičius. Žmogus pasakojo redakcijai du metus restauravęs antikvarinę V.Kažio „Volgą“, tačiau sulaukęs ne sutarto atlyginimo, o tik V.Kažio grasinimų, kad „aš tave pasodinsiu“. Taip ir nutiko – V.Kažys su V.Baura jėga atėmė „Volgą“ iš meistro ir išvažiavo, o teisėjas dar parodė R.Balevičiui pirštų kombinaciją „fucką“. Vėliau V.Baura liudijo teisme V.Kažio naudai.

Vėliau R.Balevičius labai nustebo, kad Apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys nuotr. viršuje) važinėja drauge su įtariamu nužudymo organizatoriumi V.Baura. Paaiškėjo, kad V.Baura ir V.Kažys yra seni draugai, draugavę vos ne 20 metų. Matyt todėl V.Baura taip iššaukiančiai elgėsi – bandė trenkti meistrui su lenta.

Kai vyko visi šie įvykiai 2011 m., Vilniaus apygardos teisme teisėjas A.Valantinas nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje jau minėtas V.Baura buvo kaltinamas nužudęs du žmones.

Prokuratūros kaltinime buvo teigiama, kad V. Baura (V.B.) kaltinamas tuo, kad sukurstė dviejų bejėgiškos būklės žmonių nužudymą kankinant dėl savanaudiškų paskatų, o būtent:

1993 m. liepos mėn., ne vėliau kaip 22 dieną, Vilniuje, tiksliai nenustatytoje vietoje, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas pašalinti savo verslo partnerį Ramūną Žygą., tam, kad visas pelnas iš bendro verslo liktų tik jam – V. Baurai., pažadėjęs nenustatyto dydžio materialinį atlygį ir įkalbėjęs juos, sukurstė savo samdomą darbuotoją – apsaugininką Donatą Adomėną bei tyrimo metu nenustatytą asmenį nužudyti R. Žygą ir Arvydą Čekaitį. Būdami V. Bauros sukurstyti, D. Adomėnas ir tyrimo metu nenustatytas asmuo, turėdami tikslą užvaldyti A. Čekaičiui priklausančius 10 000 JAV dolerių, R. Žygui priklausantį laikrodį „Rolex“ 20 000 JAV dolerių vertės, video kamerą „Sony“ su vaizdajuoste 300 JAV dolerių vertės, auksinį žiedą su briliantu 1000 JAV dolerių vertės, gauti V. Bauros pažadėtą nenustatyto dydžio materialinį atlygį ir pašalinti savo pažįstamo V. Bauros verslo partnerį R. Žygą tam, kad visas pelnas iš bendro verslo liktų tik V. Baurai – dėl savanaudiškų paskatų, 1993-07-23, laikotarpyje nuo 12 val. iki 17 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinį smurtą, virvėmis surišo rankas ir kojas R. Žygui ir A. Čekaičiui, tuo atimdami nukentėjusiesiems galimybę priešintis, ir panaudodamas fizinį smurtą bejėgiškos būklės R. Žygą ir A. Čekaitį kankino: sudavė smūgius į nosį, antakius, lūpą, smakrą, krūtinę, petį, blauzdą, o A. Č. sudavė smūgius į nosį, antakius, po ko nužudė nukentėjusiuosius, juos pasmaugdami virve, šūviais iš nenustatyto 9 mm kalibro pistoleto peršovė lavonų galvas bei užvaldė jiems priklausančius 10 000 JAV dolerių (43 000 Lt), R. Ž. priklausantį laikrodį „Rolex“ 20 000 JAV dolerių (86 000 Lt) vertės, video kamerą „Sony“ su vaizdajuoste 300 JAV dolerių (1290 Lt) vertės, auksinį žiedą su briliantu 1000 JAV dolerių (4300 Lt) vertės. Ši V. B. inkriminuota veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5d., 129 str. 2 d. 2, 5, 6, 9 p. (2000-09-26 įstat. Nr. VIII-1968 redakcija)

Vytautas Baura teisme

Beje, tas pats Donatas Adomėnas dar 1993 m. švaistėsi po Vilnių ginkluotas kalašnikovo automatu. Praėjus mėnesiui po R.Žygo nužudymo, tas pats D.Adomėnas pabandė nužudyti tą patį Vytautą Baurą. 1993 m. rugpjūčio 17-ąją – D. Adomėnas ir vilnietis Danielius Sruoga pasikėsino nužudyti D. Žygo verslo partnerį V. Baurą. Kai užpuolikai jį vežėsi savo automobiliu „VAZ 2105“, verslininkas Liepkalnio gatvėje bandė pasprukti iš mašinos, tačiau D. Sruoga jį pasivijo ir sumušė, be to, sudavė į galvą automato buože.

Nusikaltimo įtariamieji nebaigė, nes į verslininką šovęs vienas užpuolikų nepataikė. Incidentą pamatę autobusu važiavę „Geležinio vilko“ garbės sargybos kariai bandė apginti užpultą verslininką, bet užpuolikai iš automatų „Kalašnikov“ į juos paleido seriją šūvių. Įvykio metu buvo sužaloti keturi kareiviai. Po šio užpuolimo D. Adomėnas dingo iš pareigūnų akiračio, o 2009-ųjų liepą buvo sulaikytas per specialią Ukrainos vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu valdybos bei greitojo reagavimo būrio „Sokol“ operaciją vienoje Krymo pusiasalio miesto tipo gyvenvietėje. D. Sruoga buvo sulaikytas 2007 metais, taip pat Ukrainoje, tačiau teismas jį dėl vieno nusikalstamos veikos epizodo išteisino, o kitame – nutraukė bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui.

Beje, po šio nusikaltimo kileris D.Adomėnas, kuris yra V.Bauros sesers sūnus (nuotr. apačioje) pats parašė laišką V.Baurai – jis tapo pagrindiniu įrodymu. D.Adomėnas 16 metų slapstėsi Ukrainoje, galop buvo pagautas ir nuteistas 19 metų kalėti

„Labas V.. Jeigu tu neišpildysi pirmo mano prašymo, šitą žemiau parašytą informaciją išsiųsiu į visus Lietuvos laikraščius, smulkiai viską išdėstant. Po to Danas pasiduos, o aš nusišausiu, nes manęs jau niekas nebedomina ir nebelaiko, bet kai pamatysi mano lavoną, gali nedžiūgauti, aš ateisiu pas tave. Tu gal dabar nusijuoksi arba galvosi, kad aš tave imu ant glotkės, bet kai tai įvyks tu tuo įsitikinsi pats ir pakol tu būsi tame kūne kur dabar esi bus tau labai liūdna, Tu gal dabar juokiesi, bet laikas eina į priekį ir amžinybės lygiu to laiko ir nebeliko. O juokauti tipo – pasiduok B. ištrauks – kada jautiesi tipo saugus yra nevyriška, prisimink savo veido ištraišką, kai automatas žiūrėjo į tave. Pirma tu supirkai visa ginkluote, kad mes galėtume užsiminėti juodais darbais tavo naudai. Tu papirkai teismo pirmininką D. V., kad manęs nepasodintu savo naudai, tu žinai kokiai, antra karta kai užlėkiau, tu papirkai G. ir S.. Pagal tavo nurodymus aš nužudžiau R., kad visas pelnas eitu tau vienam ir visi pinigai kurie buvo jūsų liktu tau. O asmens sargybiniai tai męs, tai dėl atmazkės, tipo tau griasia irgi pavojus. O dėl ko ant Minsko plento mūsų mašinoje kilo kipišas tu pats žinai. Kad nužudytume R. tu man prižadėjai nemažai pinigų. Kai tą reikalą sutvarkėme tu nesumokėjai, delsiai sakei kada užmušime, barzda tada už viska atsiskaitysi o aš nenorėjau delsti norėjau kuo greičiau gauti pinigu ir išvažiuoti, nes supratau, kad gali mentai razniuchinti, ir tu pats manęs atsikratyti. Kai aš mašinoje stipresniu tonu pradėjau šita tema su tavimi kalbėti, tu mane pasiuntei nachui ir pasakei kantrybės, tada man atsileido nervai ir visa tai prasidėjo, laikįaštyje išdėstysiu smulkiau. Jeigu nori prašyma išvykti tapačią diena kai gausi šita negramatnai parašytą ksiva. Perduok linkėjimus R., A. ir T.. D. Pats Žinai.“ (b.l. 46-49, 2 t.).

Beje, kolegijos teisėjas A.Valantinas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad V.Bauros buvusios sugyventinės V.B. parodymai visiškai skiriasi nuo kaltinamojo parodymo. V.Baura pasakojo, kad 1993 m. liepos mėnesį jis (V. B.) vykdamas su buvusia sugyventine D. V. į Palangą, užsuko pas R. M., nuvežė jam 300 tūkstančių dolerių, bet R. M. pasiūlė dar pasinaudoti versle jo pinigais, nes buvo mokami geri procentai. Palikęs D. V. Palangoje, pats parvažiavo į Vilnių. Tuos pinigus perdavė įmonės darbuotojui V. P., kuris pinigus nusivežė į savo namus. Po keleto dienų (gal 1993 m. liepos 22 d.) paskambinęs R. M. pakvietė į svečius. Atvykęs į Mažeikius su R. M. prabuvo restorane iki paryčių. R. M. apsaugos darbuotojai nuvežė jį į Palangą pas D. V.. Pamiegojęs ryte paskambino į kontorą, atsiliepęs darbuotojas Sigitas pasakė, kad nužudyti R. Ž. ir A. Č.“.

Tačiau liudytoja D. V. paaiškino, kad V. Baurą pažinojo prieš 20 metų. Nuo to laiko jo nematė, jų ryšiai buvo atsitiktiniai. Epizodiškai bendravo trejus metus. Tuo metu ji dirbo Vilniaus miesto apylinkės teisme, įvairiose pareigose, posėdžių sekretore, raštinės vedėja, antstole, dirbo 17 metų. V. B. apie asmeninį, visuomeninį gyvenimą jai nepasakojo, ji nesidomėjo. Kur jis dirbo, kur gyveno, ji nežinojo. 1993 m. liepos mėn. atostogavo su 12 metų sūnumi, buvo išvykę į Palangą. Gyveno poilsio namuose, pavadinimo neprisimena. Ten praleido gal savaitę. Vieną naktį į duris pasibeldė V. Baura, atvažiavo neblaivus, nuėjo miegoti. Ryte grįžusi iš procedūrų ar pasivaikščiojimo, iš jo išgirdo, kad nužudytas jo draugas Ž. ir jis išvažiavo. Neatsimena, kaip ji nuvyko poilsiauti į Palangą. Tą naktį kai atvyko V. B., atrodo, jis turėjo mobiliojo ryšio telefoną. Pavardės A., S. jai girdėtos. Negali konkrečiai įvardinti, kodėl šis žmogus (V. B.) jai kelia neigiamas emocijas. Nuo jo nukentėjo moraliai, fiziškai, ekonomiškai. Tam tikra prasme nukentėjo ir fiziškai. Nieko apie šį žmogų nenori girdėti. Pažintis su V. Baura baigėsi prieš 20 metų, po draugo žmogžudystės jis epizodiškai pasirodydavo jos gyvenime gal kokius metus. Liudytoja teigia, kad jos būsena nesuteikia pagrindo duoti neobjektyvius parodymus V. B. atžvilgiu. Tuo pačiu tvirtina, kad nori atsiriboti nuo šio žmogaus.

2008-07-16 apklausta liudytoja D. V. paaiškino, kad 1993 m. vasarą, galimai liepos mėn. V. Baura ją ir jos nepilnametį sūnų J. V. nuvežė į Palangą į poilsio namus „Vanagupė“. Pats grįžo į Vilnių. Praėjus kuriam laikui – kelioms dienoms, naktį apie 2 val. į jos kambarį poilsio namuose pasibeldė, atidariusi pamatė V. Baurą, jis buvo girtas, paaiškino, kad jos pasiilgo, kad Vilniuje gėrė – vartojo alkoholinius gėrimus su R. Žygu ir A. Čekačiiu pas R. Ž. bute. R. Ž. ir A. Č. ji pažįsta kaip V. B. biznio partnerius, tačiau kuo konkrečiai jie užsiiminėjo, jis jai niekada nesakydavo, netgi kai ji klausdavo. V. B. sakė, kad pas R. Ž. namuose buvo dar kažkokie asmenys (kažkokia kompanija), tačiau jis paliko juos ir atvyko į Palangą. Smulkiau jie tą naktį su V. B. nekalbėjo. Kitą rytą ji sanatorijoje nuėjo į procedūras, grįžus V. B. pasakė, kad jam telefonu skambino ir pasakė, kad Vilniuje buvo nužudyti R. Ž. ir A. Č. ir iš karto išvyko į Vilnių. Vėliau jis ne kartą jai sakydavo, kad gerai, kad tuomet atvyko į Palangą, kadangi šalia R. Ž. ir A. Č. galėjo būti ir jis, t.y. ir jį galėjo nušauti, nes ir jis buvo ir gėrė su jais, vėliau išvažiavo. Po šio nužudymo, V. B. pasisamdė asmens sargybinius D. A. ir D. S..

Nukentėjusioji R. Čekaitienė paaiškino, kad prieš 20 metų, tai 1993-07-23 įvyko nusikaltimas Vilniuje (duomenys neskelbtini) gatvėje R. Žygo bute (namo ir buto numerių nežino), buvo nužudyti jos vyras A. Čekaitis ir jo artimas draugas R. Žygas. Verslo santykiai jų nesiejo. V. Baurą pažinojo, jis dalyvavo jų vestuvėse. 1993-07-23 ryte planavo su vaiku važiuoti apsipirkti. Vyras buvo susižalojęs koją, negalėjo vairuoti, jis ruošėsi važiuoti pas R. Žygą ir kviesti taksi. Ji pasisiūlė nuvežti. Vyras paskambino R. Žygui, kad pas jį atvažiuoja. Besiruošiant skambino R. Žygui ir teiravosi, kada atvažiuos. Vyras vežėsi pinigų, sakė 10 000 dolerių. Buvo 10-11 val., vyrą išleido prie R. Žygo namų. Vyras prašė pagaminti pietus, žadėjo grįžti, tačiau negrįžo. Kitą dieną pas ją apie pietus atvažiavo R. L. ir pranešė, kad jos vyras ir R. Žygas yra morge. Vyras turėjo laikrodį, auksinę grandinėlę. Jos nuomone, vyrą galėjo nužudyti kaltinamasis, mano, kad jam tai buvo naudinga. Vyras kalbėjo, kad R. kviečia prisidėti prie jų darbų ir sakė, kad V. Baura yra priklausomas nuo alkoholio ir mažai dalyvauja įmonės veikloje. Norėjo, kad prisidėtų A. Čekaitis, kuris buvo laikomas autoritetu. Pinigai po nužudymo nebuvo rasti. Tuo metu vyras oficialiai niekur nedirbo, užsiėmė spalvotų metalų prekyba. R. Ž. vežė tokią sumą pinigų, tikriausiai norėdamas prisidėti prie verslo. Susitikimas pas R. Ž. spėja buvo suplanuotas iš vakaro, vyras nebuvo iškviestas staiga. Jis jau buvo susiruošęs, susiskaičiavęs pinigus. Vyras ryte jai pasakė, kad veža Ramūnui 10 000 dolerių. Vyras buvo labai stiprus, apie 190 cm ūgio ir 120 kg svorio, sportavo, žaidė futbolą. Mano su juo susidorojo pažįstami žmonės. Tais metais buvo kažkokių grasinimų telefonu, vyras pasakė nekreipti dėmesio. Buvo jai grasinantis skambutis po vyro mirties, kalbėjo vyras. A. Čekaitis. su įmone „(duomenys neskelbtini)“ yra turėjęs ryšių, buvo kalba, kad A. Čekaitis prisidėtų pinigais ir ryšiais. Apie tai, kad buto, kur buvo nužudyti R. Ž. ir A. Č., durys buvo atviros ir neišlaužtos ji kalbėjo su D. Ž.. Po vyro nužudymo bendravusi su V. Baura, bendroje kompanijoje slidinėję, jis gražino jai pinigus 13 000 dolerių.

. 2010-06-02 apklausta kaip liudytoja R. Č. patvirtino anksčiau duotus parodymus, bei paaiškino, kad ji galvoja, jog A. Čekaičio ir R. Žygo nužudymą galėjo suorganizuoti V. Baura. Tą pagrindė tuo, kad V. Baura tais pačiais metais, praėjus kažkiek laiko po nužudymo, atsitiktinai sutiko ją Saulėtekio bendrabučių kieme, Vilniuje ir paklausė, kiek pinigų A. Čekaitis vežėsi pas R. Žygą, kai jie buvo nužudyti. Atsakiusi, kad 10000 JAV dolerių. V. Baura nuėjo iki savo automobilio ir atnešė jai apie 11000 JAV dolerių. Ji sakė, kad jai nereikia jo pinigų, bet jis vis tiek juos paliko. R. Čekaitienė parodė, kad nužudytųjų rankos buvo surištos, durys neišlaužtos ir kt. rodo, kad juos nužudė gerai pažįstami žmonės, be to, A. Č. buvo buvęs boksininkas, buvo apie 190 cm ūgio, virš 100 kg svorio, fiziškai buvo labai stiprus žmogus. Mano, kad A. Čekaitis atvyko pas R. Žygą į namus, kai žudikai jau buvo pas R. Ž., nes R. Ž. skambino A. Čekaičiui, kad šis atvežtų pinigus.

Nužudytojo R.Žygo žmona R.Žygienė teisme sakė, kad grįžusi namo svetainėje pamatė gulintį A. Čekaitį, kitame kambaryje gulėjo jos vyras. Suprato, kad abu mirę. Vyrui ant galvos buvo uždėta pagalvė. Į jį buvo šauta, kūnas buvo šaltas. Abiejų rankos ir kojos buvo surištos, jie gulėjo ant grindų. Tuo metu ji nieko neįtarė dėl nužudymo. Skambino V. Baurai, bet neprisiskambino, kas buvo labai keista, nes jis turėjo satelitinį telefoną ir paprastai nešiojosi. Po to skambino kaimynui D. B., jis atėjo, iškvietė policiją. Kaip suprato, V. Bauras atsirado kitą dieną. Jo parodymuose matomai yra klaida kai sako, kad sužinojo 23 dieną. Realiai jis galėjo sužinoti tik kitą dieną, t.y. liepos 24 dieną, nes 23 dieną su V. B. nebuvo jokių kontaktų. Buvo minčių gal jam kas nutiko. Vyro santykiai su V. B. buvo kaip draugų ir verslo partnerių. Jos vyrui nepatiko V. Bauros sesers vyro sūnus D. A., buvo kažkokių jo bylų dėl ginklų. Apklausoje nurodžiusi, kad vyrą galėjo nužudyti V. Baura, tokia mintis kilo, kad jei A. vykdė kažkieno įsakymą, tai mano, kad V. Baura jam nurodė. Yra D. A. laiškas V. B.. Apie šį laišką žino iš paties V. B.. Jis sakė, kad D. A. tėvas dirbo Santariškėse ir per tą tėvą D. A. perdavė laišką. R. Ž. su V. B. buvo verslo partneriai ir dirbo lygiomis dalimis. Pagal dokumentus firmos prezidentas buvo jos vyras. Dalinant pelną iš cigarečių verslo, R. Ž. ir V. B. tekdavo 75 procentai, kuriuos jie dalindavosi per pusę. Cigaretes pirkdavo Vokietijoje legaliai, atsivežę parduodavo Lietuvoje.

Į klausimą dėl buto durų, nurodė, kad durys buvo atrakintos, rakto duryse nebuvo, į butą grįžo apie 18-19 val. vakaro. Duryse laužimo, sugadinimo požymių nebuvo, po įvykio tvarkyti durų neteko. Bute nebuvo suversta, išskyrus, kad buvo nutraukti telefono laidai. Grumtynės tikriausiai buvo miegamajame, kai R. Žygas bandė prieiti prie telefono. A. Č. buvo arčiau buto išėjimo durų, jis buvo svetainėje, o R. Ž. miegamajame. Buvo pavogtas laikrodis Rolex, vyras jį dėvėdavo, dingo jos žiedas ir video kamera. Prieš išvykstant minėti daiktai buvo bute. Žiedas buvo auksinis su briliantu, dovanotas Ramūno. Dingo vaizdajuostė, joje buvo įrašas, kai vasario mėnesį atostogavo, kartu buvo ir V. B.. Po vyro nužudymo V. Baura kalbėjo, kad „būk rami, tavimi ir vaikais bus pasirūpinta“. Jis tai sakė jai ir jos tėvams. Vėliau pasikeitė. Kurį laiką V. B. duodavo jai pinigų. Patvirtino, kad davė pinigų buto remontui, automobilio įsigijimui, vėliau duodavo mažesnes sumas ir santykiai darėsi blogesni. V. B. pinigus davė iki 1997 metų kovo mėnesio. Po vyro mirties gaudavo iš firmos tam tikras sumas, bet tai neatitiko firmos pelno. Ji paprašė duomenų apie pardavimus V. P.. Nemenčinės plente buvo statomas namas, jis buvo įformintas V. Bauros vardu, bet buvo su jos vyru per pusę. R. Ž. nužudymo metu buvo didelis kiekis grynų pinigų – 900 000 Vokietijos markių, buvo turto, ofisas, krovininis automobilis, priekaba, buvo ir įsipareigojimų, bet firmos turtas atsvėrė įsipareigojimus. Po įvykio daugiau nei metus kažką tvarkyti oficialiai nebuvo jėgų. Buvo parduotas asmeninis BMV automobilis ir pinigai perduoti į firmos sąskaitą. Parduotas namas Avižieniuose, jų abiejų, lėšos atiduotos firmai skolų grąžinimui. Tuo metu ji pasitikėjo V. B.. Grynieji pinigai tuo metu buvo pas buhalterį, jis išskrido į Vokietiją ir įnešė į banko sąskaitą. Su ja derinta nebuvo, bet nuo jos nebuvo slepiama. Mano, kad V. B. prisidėjo prie jos vyro nužudymo, nes liepos 21d. buvo pranešta iš Vokietijos, kad „Vyradai“ suteikiamos išskirtinės teisės prekiauti cigaretėmis. Tai buvo didelis žingsnis į priekį. Ir tas faktas, kad prezidentas buvo R. Ž., o V. B. lieka kaip ir nuošalyje, galėjo turėti įtakos. V. B. tuo metu mažai prisidėdavo veikloje, didesnis krūvis buvo jos vyrui. Į verslą buvo planuojama įtraukti A. Č., mano, kad R. Ž. sumanymas įtraukti į verslą kitus žmones galėjo nepatikti V. B.. Į klausimus dėl grasinimų vyrui, dėl siūlymų susitikti nuošalioje vietoje, nurodė, kad gal toks atvejis ir buvo, matydavo, kad vyras įsitempęs. Turėjo ginklą. Skolos po vyro mirties buvo grąžintos iš bendro pelno. Patvirtino, kad pagal byloje pateiktą sutartį V. B. jai dovanojęs dalį namo, kad vyko su V. B. į slidinėjimo kelionę, kur buvo ir R. Č.. Vyko su E. B. į Vokietiją, dalyvavo jų vestuvėse. Vyras asmens sargybinių neturėjo. Asmens sargybiniai pas V. B. atsirado po to, kai D. A. pasikėsino į V. B.. Su A. Č. pradžioje vyras neturėjo verslo reikalų. Po to, kaip žinoma, verslas buvo reketuojamas, tai A. Č. turėjo pažįstamų ir galimai buvo apsauga nuo reketo. Nepamena, ar G. P. buvo atsisakęs grąžinti paveikslus, jų vertė galėjo būti 10 000 dolerių. Palubinskienė sakiusi, kad paveikslai yra pas P. brolį.