skip to Main Content
drDianaRemeikien

Kraujo donorai padėjo išsaugoti Aurimo gyvybę

Beveik prieš dvejus metus Aurimas pajuto stiprų nuovargį, kuris kamavo net ir gerai išsimiegojus. Iš pradžių vyras į jį nekreipė daug dėmesio. „Vėliau atsirado tuštinimosi problemų, praplyšo žarna ir ilgai negijo. Pakilus temperatūrai, supratau, kad šių simptomų ignoruoti negaliu, todėl nusprendžiau apsilankyti pas gydytoją“, – pasakoja Kauno klinikų pacientas.

Apsilankius gydymo įstaigoje, vyrui atlikti kraujo tyrimai. Prabėgus savaitei, vidutiniškai sunkios būklės ir varginamas užsitęsusio karščiavimo Aurimas atvyko į Kauno klinikas. Čia jam diagnozuota ūminė leukemija. Kaip teigia Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja hematologė, transfuziologė dr. Rūta Dambrauskienė, ši liga – piktybinė kaulų čiulpų liga, kuria susirgti turi didesnę riziką vyresnio amžiaus žmonės. „Taip pat tie žmonės, kurie jau gydyti chemoterapija dėl kitos ligos, paveikti radiacijos ar tam tikrų chemikalų, pavyzdžiui, benzeno, – aiškina daktarė. – Tačiau ne visi pacientai, turėję šiuos rizikos veiksnius, suserga ūmine leukemija. Be to, ligos atsiradimui įtakos turi ir genetinės mutacijos, įvykusios kamieninėje kraujodaros ląstelėje.“

Įvertinus Aurimo būklę, jam skirta didelės dozės chemoterapija, o vėliau atlikta kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija. Taip pat vyrui perpilta kraujo komponentų, paruoštų iš beveik 100 donorų kraujo. Kraujo komponentų perpylimas jam buvo reikalingas, nes sergant šia liga sutrinka eritrocitų ir trombocitų ląstelių gamyba. „Chemoterapija prislopina ne tik piktybinių, bet ir sveikų kraujo ląstelių gamybą, todėl pradėjus gydymą reikalingas kraujo perpylimas, – pažymi dr. R. Dambrauskienė. – Kraujo perpylimas šiam pacientui leido užtikrinti kraujavimo rizikos kontrolę, sumažėjo dusulys ir stiprus širdies plakimas, varginantis dėl atsiradusios anemijos.“

Šiuo metu vyras jaučiasi gerai. „Jaučiuosi dėkingas gydytojai dr. R. Dambrauskienei ir visam Kauno klinikų personalui už profesionalų darbą ir priežiūrą. Taip pat dėkoju kraujo donorams, kurie savo kilniu darbu prisidėjo prie mano gydymo“, – teigia Aurimas.

Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. Diana Remeikienė (nuotr. viršuje) pastebi, kad Aurimo istorija – puikus pavyzdys, kaip kraujo donorai gali prisidėti prie pacientų gydymo. „Visi kraujo paaukoję žmonės prisideda prie kilnios misijos – gelbėja pacientų gyvybes, – sako dr. D. Remeikienė. – Donorų kraujo reikia nuolatos ir nedelsiant ligoninės pacientams po sunkių traumų, nudegimų, chirurginių operacijų metu; gimdyvėms, naujagimiams, sergantiesiems onkologinėmis bei kitomis sunkiomis ligomis.“

Birželio 14 dieną minima Pasaulinė kraujo donoro diena. Kauno klinikų medikai ir pacientai dėkoja kraujo donorams už kilnų darbą ir pagalbą, gelbėjant pacientų gyvybes, bei ragina nebijoti ir atvykti į Kauno klinikų Kraujo centrą paaukoti kraujo.

Kraujo donoru gali būti kiekvienas sveikas 18-65 metų amžiaus asmuo, kurio kūno masė yra ne mažesnė nei 50 kg, pateikęs galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kraujo donorams parkavimas prie Kauno klinikų Kraujo centro yra nemokamas. Pageidaujantiems atvykti iki Kraujo centro automobiliu, prašome apie tai pranešti tel.nr.: +37037326856, +37037787372, +37037326500 arba nurodyti registruojantis čia.

Kauno klinikų informacija

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: JOVITA GUDELEVIČIŪTĖ, LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));