Korupcija įtariami Vilniaus apygardos teisėjai N.Švedienė ir I.Šulcas perduoti prokuratūrai
Korupcija įtariami Vilniaus apygardos teisėjai N.Švedienė ir I.Šulcas perduoti prokuratūrai
Ugnė Kryžiutė
Panašu, kad rezonansinėje turto prievartavimo byloje paslydo dar du teisėjai. Tai – Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė teisėja Neringa Švedienė ir teisėjas Irmantas Šulcas.
Pasak šaltinių, įtariama, kad, siekianti pasisavinti 300 tūkst. eurų vertės turtą iš buvusio meilužio, Viešųjų pirkimų tarnybos eksdirektorė Sigita Jurgelevičienė padarė neteisėtą įtaką teisėjams N.Švedienei ir I.Šulcui. S.Jurgelevičienei valstybė sukūrė privilegiją dirbti namuose. Ši ponia keletą metų neišeidama iš namų keletą metų darbuojasi dviejose valstybės finansų įstaigose – VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra prie Finansų ministerijos ir biudžetinėje įstaigoje CPO (Centrinė perkančioji organizacija). Taip vadinama „namudinė“ valstybės tarnautoja vartosi kaip inkstas taukuose – jos dviguba mėnesinė alga gali siekti net 3 tūkst. eurų ribą.
Kaip jau buvo rašoma LL portale, į minėtą turto plėšimo bylą įsivėlę Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjai Jolanta Bagdonienė, Dalia Zeniauskaitė, Rūta Kazlauskienė ir Marjan Gerasimovičius. 2019-10-23 d. ieškovas pateikė reikalavimą teisėjui M.Gerasimovičiui, kad šis išreikalautų iš atsakovės S.Jurgelevičienės sumokėti valstybei 3213 eurų dydžio žyminį mokestį. Ieškovo reikalavimas buvo atmestas. Turiu pagrindą manyti, kad teisėjas M.Gerasimovičius, gindamas ne valstybės interesą, bet S. Jurgelevičienės kišenę, priėmė savo esme antikonstitucinę nutartį („teisėjas turi klausyti tik įstatymo”), kuriančią vien tik išorinį teismo vykdomo teisingumo įspūdį. Ieškovas šio teisėjo nutartį apskundė Vilniaus apygardos teismui.
Įtariama, kad vykdydama S.Jurgelevičienės valią, civilinių bylų skyriaus pirmininkė N.Švedienė dar kartą piktnaudžiavo teismų sistemos „Liteko“ bylų paskirstymo modulio trūkumais. Peršasi išvada, kad N.Švedienė paskyrė nagrinėti ieškovo apeliacinį skundą ne atsitiktine tvarka bylų paskirstymo modulio parinktam, bet vienvaldiškai parinktam užsakytam teisėjui I.Šulcui. Kaip ir reikėjo tikėtis, „etatinis“ teisėjas I.Šulcas 2020-01-09 teismo nutartimi atmetė ieškovo skundą ir paliko galioti ydingą M.Gerasimovičiaus nutartį. Tuo būdu manyčiau, kad valstybės tarnautoja minėtų teisėjų dėka patuštino valstybės biudžetą trijų tūkstančių eurų dydžio suma.
Šokiruoja faktas, kad teisėjas I.Šulcas nutartyje pasisakė neįžvelgiantis kriminalo, jei teismų mafijos palaikomi asmenys automatiškai atleidžiami nuo teisės norma nustatyto mokesčio valstybei. Iš I.Šulco nelogiškos logikos seka, jog jam atrodo normalu, kad jo dengiamas teisėjas M.Gerasimovičius, siekdamas turtinės ar kitos naudos, atsakovės S.Jurgelevičienės priešieškinio trūkumų tyčia nenustatė ir Civiliniame kodekse įtvirtintos teisės normos pažeidimo įžvelgti nepanoro.
Panašu, kad I.Šulcui itin tiko ir patiko jo bendro – teisėjo M.Gerasimovičiaus tikėtinai suklastota 2019-10-29 d. teismo nutartis. Joje pastarasis skandalingai teigia, esą S.Jurgelevičienė nesiekia prisiteisti naujo turto, o siekia įgyvendinti savo „teisę” transformuoti bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę, tad toks jos reikalavimas laikytinas neturtiniu.
Perfrazavus M.Gerasimovičiaus nutarties esmę, galima padaryti išvadą, kad, anot šio teisėjo, realiame laike vykdomas atviras turto plėšimas – ne nusikaltimas, bet teismų mafijos palaikomo plėšiko prigimtinė teisė „transformuoti“ (pasidėti į kišenę) iš žmogaus atimtą turtą.
2020 m. sausio 27 d. ieškovas Zigmantas Šegžda perdavė generaliniam prokurorui E.Pašiliui informaciją apie teisėjų N.Švedienės ir I.Šulco veiklą, prašydamas patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 225 straipsnį (kyšininkavimas), 169 straipsnį (diskriminavimas dėl tautybės ir socialinės padėties) bei 300 straipsnį (dokumento suklastojimas). Ieškovas reikalauja, kad generalinė prokuratūra pradėtų slaptai sekti penkis S.Jurgelevičienei talkinančius advokatus, galimai darančius neleistiną įtaką įtariamiems korupcija teisėjams.
Ugnė Kryžiutė
Publikacijos apie pažeidimus šioje byloje:
„Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė: „Kaip žinia, įstatymai negalioja.“
„Šalčininkų teismo teisėjas Marjan Gerasimovič:„Plėšikavimas – ne nusikaltimas, bet plėšiko teisė „transformuoti“ atimtą turtą!”
