Korona viruso tikslas – vakcinuoti visus žmones, lietuvių, norinčių nuo jo skiepytis, jau 70 proc.
Labai paprastas paaiškinimas, kam reikalingas corona virusas. JAV imunologas sako aiškiai : „Sekite pinigus, kas uždirbs iš šio viruso, ir tada viskas bus aišku“.
Tikimės greitai paleisti šio intreviu vertimą į lietuvių kalbą:
https://www.youtube.com/watch?time_continue=188&v=UFS4BjRqEWY&feature=emb_logo
JAV daktaro Shiva Ayydurai interviu Lenkijos portalui wrealu24:
– Sakykite, kas per daiktas yra tas korona virusas, nes daug žmonių Lenkijoje nesupranta, kas tai yra, ypač dabar, kai sienos uždarytos? Paaiškinkite, su kuo mes turime reikalą?
– Žmonės turi suprasti vieną dalyką – tai ne virusai, kurie mus užmuša. Kas užmuša, tai mūsų imuninė sistema, kuri per stipriai reaguoja į tą virusą, patekusį į organizmą. Dauguma žmonoų miršta ne nuo viruso – ar tai aišku? Jeigu išstudijuotumėte gripo susirgimus, žinoma, kad daug žmonių mirė nuo, pvz. kiaulių gripo mirė apie 16 tūkst. amerikiečių. Pirmiausiai, virusų aplink mus yra ir mūsų kūne milijardai, o bakterijų – trilijonai. Todėl žmonės specialiai gasdinami arba naudojamasi jų nežinojimu apie tai, kas yra imuninė sistema. Nes miršta daugiausiai tie, kurių imuninė sistema silpna. Žinoma, tai vyresnio amžiaus žmonės, todėl jie turi būti karantinuoti nuo šios infekcijos. Tas, kuris turi sutrikusią imuninę sistemą, turi daugiau galimybių mirti. Tačiau įdomu štai kas – nors virusas arba infekcija yra labai plačiai paplitę, tačiau mirtingumas nuo jo labai nedidelis. Todėl kyla klausimas – kodėl, jeigu mirčių proprocija yra tokia nedidelė, yra sukelta tokia didžiulė panika? Aš manau, kad tai yra daroma dėl politinių priežasčių. Tai yra norima vakcinuoti kuo daugiau žmonių. Poltikai mums sako, kad vienintelis būdas nugalėti coroną yra vakcinuoti visus žmones per farmacijos kompanijų pagamintus skiepus.žmogaus imuninė sistema yra labai sudėtinga, ir aš esu vienas geresnių šios sistemos specialistų, ir tu turi studijuoti šią sistemą kaip inžinierinę struktūrą. Dauguma daktarų nežino, kaip veikia imuninė sistemą, nes jie išmano tik siaurą sveikatos apsaugos sritį. Tačiau imuninės sistemos esmė – jeigu jūs, pvz., valgote daug maisto, kuriame daug cukraus, tai jūsų kūnas gamina toksinus, kurie griauna imuninę sistemą. ir jeigu į organizmą patenka kiti virusai, imuninė sistema per stipriai reaguoja. Ką aš noriu pasakyti – virusai ateina ir praeina. Tačiau jeigu jūsų imuninė sistema gera, jums tie virusai nebaisūs. Tačiau jeigu sistema pažeista, tai ne kas. Pvz., JAV yra 30 proc. nutukusių žmonių, ir jų imuninė sistema sugriauta. Nešvarus maistas, vanduo, aplinka – viskas lemia imuninę sistemą. Tačiau politikai nekelia riukšmo dėl to, kad 30 proc. amerikiečių yra nutukę. 54 proc. amerikiečių turi imuninės sistemos sutrikimų. Žodžiu, žmogus nuodija maistą, vandenį, paskui juos valgo, ir visa tai sunaikina imuninę sistemą. Politikai tai nerūpi, dabar jiems rūpi tik sukurti vakciną. Pvz., Kinija yra masiškai užteršta, nes kinai nori vis labiau plėsti gamybą, o žmones panaudoti kaip robotus. JAV politikos elitas iškėlė visą gamybą į Kiniją, ir vietos žmonės praranda savo kvalifikaciją. Ir visa ekonomika remiasi ne produktyvumu, tačiau laikosi ant pinigų spausdinimo. Dar kita problema – kad farmacijos kompanijos, parduodamos vaistus, patyria nuostolius. Todėl vienintelis kelias joms uždirbti yra skiepyti visus žmonės nuo visų ligų. Įsivaizduokite, pasaulyje 7 mlrd. žmonių, ir visus juos reikia paskiepyti. Jeigu pandemija kainuos pasaulio ekonomikai penkis trilijonus dolerių, tai niekis, nes farmacijos įmonės, paskiepiję žmones nuo šio viruso, gaus 10 trilijonų per metus, ir todėl jie tai padarys. O pagalbos planą kuria žmones, kurie praktikuoja pseudomokslą. Jie nori sukurti skiepūs, ir visus vakcinuoti. Pamiršta faktą, kad sveikas maistas taip pat yra vaistas, ir kad yra begalė būdų, kaip įveikti ligą – sveikas gyvenimas, meditacija ir t.t.
Tai kas kaltas?
Manau, kad tai pasaulio elito susitarimas. Jie neturi idėjos, kaip išspręsti bent vieną pasaulio problemą. Jie sukuria tariamas problemas, ir tada siūlo tariamą sprendimą. Nes priešingu atveju jiems tektų atsisakyti savo valdžios. Viduramžiais feodalai pasiimdavo 40 proc. visų žmonių pajamų, o dabar jie pasiima 60-70 proc. Todėl jie nori viską kontroliuoti – visur pastatė kameras, mums nesiūlo sveikai maitintis, mums nerūpi aplinka. Pvz., 1900 m. JAV iš 100 tūkst. žmonių mirčių 14 mirdavo dėl infekcinių ligų. Iki 1950 m. tas skaičius sumažėjo iki 1,4. Ir tai įvykė ne dėl naujų vasitų,k tačiau dėl infrastruktūros, dėl to, kad žmonės ėmė šaldyti maistą, pagerėjo sanitariją ir šiuklės imta apdoroti, ir t.t. Dabar vandentiekis ir infrastruktūra griūna, o elitas negali pasiūlyti šių problemų sprendimo. Nes visa tai sukūrė labai didelę pajamų nelygybę – labai nedaug žmonių uždirba labai daug. Vidurinė klasė nyksta, ir daugėja benamų, arba žmonių, kurie sėdi kalėjime dėl tokio situacijos. Tai yra sistema, kurią sukurė mūsų dabartinis elitas. Ir tai net nėra jokia sąmokslo teroija, o faktai – bankai, kurie 2008 m. turėjo bankrutuoti, nebankrutavo, nes tokie kaip Obama pripompavo į juos pinigų. Spausdinti kuo daugiau pinigų – toks yra mūsų elito monetarinių problemų sperndimo būdas. Spausdinti pinigus, o ne kūrti vertę – štai ant ko laikosi pasaulis ir elitas. Toeija tokia, kad jeigu prispausini daug pinigų, tai finansuoja ekonomiką, ir tada pinigai grįžta per mokesčius, o infliacija gali kontroliuoti mokesčių lygiu. Tačiau neaišku, ar toks moedlis veikia. Aišku tai, kad valdžia duoda tuos pinigus labai turtingiems žmonėms, kurie jai nesidalina su tais, kam reikia. Jie investuoja šiuos pinigus į akcijų biržą, ir tada ši perkaista, kainos sukyla. Tai vienas fenomenas. Kitas fenomenas, kad yra sukurtas modelis, kuris priverčia žmones veikti pagal nustaytą tvarką sveikatos apsaugos sirtyje. Paminėsite mano žmona, tačiau jau po metų farmacijos bendrovės sakys, kad visi turi būti paskiepyti nuo naujo viruso.
Apklausa parodė, kad nuo koronaviruso skiepytųsi 70 proc. gyventojų
Daugiau nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų ketina skiepytis nuo koronaviruso infekcijos, kai tik bus sukurta tokia vakcina. Tiesa, didelė dalis jų skiepytųsi tik tuo atveju, jei vakcinos kaina būtų priimtina arba ši procedūra būtų kompensuojama valstybės lėšomis. Tuo tarpu kas septintas šalies gyventojas tikina apsisprendęs nesiskiepyti nuo koronaviruso.
Tokias visuomenės nuostatas atskleidė reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa, atlikta „Gintarinės vaistinės“ užsakymu kovo mėnesį apklausus 1009 šalies gyventojus.
Senjorai – pirmieji, kurie skiepytųsi
Daugiausia norinčių skiepytis – tarp vyresnių žmonių, kuriems ši infekcija yra pavojingesnė. 46-55 m. amžiaus grupėje skiepytis ketina 79 proc., o 56 m. ir vyresnių gyventojų grupėje – 74 proc.
„Senjorų sąmoningumas gerokai išaugęs – vis daugiau vyresnių žmonių vaistus karantino laikotarpiu perka nuotoliniu būdu padedant savanoriams arba artimiesiems ir nerizikuoja patys eidami į vaistinę. Didėjantį jų supratingumą parodo ir tai, kad dauguma senjorų sako esantys pasiryžę pasiskiepyti nuo COVID19 infekcijos, kad tik sumažintų riziką užsikrėsti šiuo virusu. Prie teigiamo požiūrio į skiepus nuo koronoviruso prisidėjo ir tai, kad tarp šalies senjorų jau susiformavęs įprotis kasmet skiepytis nuo gripo. Vyresnio amžiaus gyventojai nuo gripo skiepijasi kur kas dažniau nei jaunesni žmonės – tam įtakos turi ir tai, kad 65 metų ir vyresniems žmonės gripo vakcina yra kompensuojama valstybės“, – sako „Gintarinės vaistinės“ produktų skyriaus vadovas, vaistininkas Martynas Gelžinis.
Vyriausių gyventojų grupėje yra didžiausia dalis žmonių, kurie skiepytųsi nepaisydami to, ar vakcina būtų kompensuojama ar ne – taip teigė 31 proc. gyventojų, vyresnių nei 56 metų. Visose amžiaus grupėse taip manančių yra 25 proc. Be jokių išlygų ketinančių skiepytis taip pat daug tarp aukščiausio ir vidutinio lygio vadovų (35 proc.) ir ūkininkų (46 proc.), taip pat tarp didžiausias pajamas – daugiau nei 700 eurų vienam šeimos nariui – gaunančių asmenų (34 proc.).
Didžiausi priešininkai – mažiausio išsilavinimo gyventojai
Vos 4 proc. gyventojų apklausos metu teigė nuo koronaviruso nesiskiepysiantys patys ir kitiems patarsiantys vengti šių skiepų. Tokių kategoriškų skiepų priešininkų daugiausia tarp mažiausią išsilavinimą – nebaigtą vidurinį – turinčių asmenų (8 proc.), taip pat tarp studentų ir moksleivių (9 proc.) ir tarp pensininkų (7 proc.).
„Visame pasaulyje psichologai diskutuoja, kodėl iki šiol vis dar turime tiek žmonių, netikinčių koronaviruso tikrumu ir manančių, kad tai tėra apgaulė. Vieni sako, kad tai yra natūrali reakcija į nežinomą grėsmę. Bet daugelis sutaria, kad prie mitų kūrimo prisidėjo didžiulė informacijos šia tema gausa, socialiniuose tinkluose parazituojančios netikros naujienos ir žmonių polinkis dalintis antakius kilstelti verčiančia informacija. Todėl dalis kategoriškai prieš skiepus nuo koronaviruso nusiteikusių gyventojų paprasčiausiai gali netikėti šios grėsmės realumu. Žinoma, tam įtakos turi ir pastaraisiais metais išpopuliarėjęs antivakcininis judėjimas“, – komentuoja M. Gelžinis.
11 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų įvardijo patys nesiskiepysiantys, tačiau kitiems jokių rekomendacijų neteiksiantys, kad kiekvienas galėtų priimti sprendimą pasikliaudamas tik savo nuomone bei įsitikinimais. Daugiausia taip teigiančių 26-35 m. ir 36-45 m. amžiaus grupėse – atitinkamai 16 ir 15 proc.
Kaip pasiruošti vakcinacijai nuo koronaviruso?
Sukurti vakciną nuo koronaviruso, anot M. Gelžinio, tėra vienas žingsnis, kurio tikslius terminus įvardinti šiais dienai neįmanoma. Antras – paskatinti gyventojus pasiskiepyti ir išvengti pakartotinio infekcijos protrūkio bei suteikti sąlygas tai padaryti. Tai bus užduotis, su kuria teks susidurti daugumos pasaulio šalių sveikatos srities specialistams. Vienas iš galimų būdų, kaip pasiruošti suteikti šią paslaugą tokiam milžiniškam kiekiui žmonių yra pasitelkti ne tik sveikatos priežiūros įstaigas, bet ir išnaudoti vaistinių pajėgumus, įtraukiant vaistininkus į visuomenės edukaciją.
„Masiniam šalies skiepijimuisi nuo koronaviruso turėtume pradėti ruoštis jau dabar, nors rinkoje dar ir neturime vakcinos. Tokiu būdu galėsime užtikrinti, kad visi norintieji pasiskiepyti galės tai padaryti nedelsiant ir saugiai. Vienas iš variantų – pasinaudoti turimu vaistinių tinklu, kuris Lietuvoje yra vienas tankiausių visoje Europos Sąjungoje. Remiantis kitų šalių, pavyzdžiui, Airijos ir Portugalijos, matome, kad vakcinacija vaistinėse į sveikatos sistemą atvedė daugiau pacientų ir padidino skiepijimo mastus. Tokiu būdu galėtume pagerinti būsimos paslaugos prieinamumą, padidinti pacientų sąmoningumą ir apsaugoti jų sveikatą“, – teigia „Gintarinės vaistinės“ atstovas.
