Konstitucinis teismas uždraudė Seimo veiklą
KTteisejai
Šiandien Konstitucinis teismas iš esmės uždraudė Seimo veiklą – jam nebeleidžiama „kištis“ į kitų „nepriklausomų“ institucijų veiklą. Apie tai, kad teismai ir prokuratūros jau seniai virtę organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, Konstitucinis teismas neužsiminė.
Kaip žinia, per praėjusią krizę Vyriausybė nurėžė visiems tarnautojams, tame tarpe ir teisėjams atlyginimus, ir pastarieji stojo į kovą su tokia neteisybe.
Čia savo svarų žodį tarė ir Konstitucinis teismas, išaiškinęs, kad tik teisėjams atlyginimas ir pensijos negali būti mažinami. Nors Konstitucijoje nieko nepasisakyta apie teisėjų atlyginimą, ten tvirtinama priešingai – kad visi piliečiai lygūs prieš įstatymą. Tačiau KT gudročiai mums išaiškino, kad mes nemokame skaityti Konstitucijos, o jos „dvasia“ tokia, kad tik teisėjams negalima mažinti atlyginimo ir pensijos, jį galima tik kelti. Kitaip sakant, KT mums išaiškino, kad teisėjai yra privilegijuota kasta, nors Konstitucijoje aiškinama priešingai – prieš įstatymą visi lygūs. Tokiu būdu Konstitucinio teismo teisėjai padarė nusikaltimą, kuris Baudžiamajame kodekse įvardijamas kaip „piktaudžiavimas tarnybine padėtimi“, ir :dokumentų klastojimas“. Aš tik stebiuosi, kodėl dar niekas iki šiol nesikreipė į prokuratūra dėl tokių ir panašių „išaiškinimų“.
Seimas ir vyriausybė klusniai paklusno tokiam išaiškinimui, ir gražino jiems buvusius atlyginimus. Tada nemarus „teisėjų korpusas“ nepasibodėjo pareikalauti ir kompensacijų už sumažintus atlyginimus, ir už „patirtą žalą“ dėl sumažino atlyginimo. Patys teisėjai skundėsi patys sau, kad valstybė juos nuskriaudė, ir valstybė dosniai atsidėkojo garbingiems teisėjams.
Vienas pavyzdys – yra tokia Aukščiausiojo teismo teisėja T.Staugaitienė. Padirbėjusi Aukščiausiame teisme ir KT, teisėja išėjo į pensiją. Pagal jos įnašus į valstybės socialinio draudimo fondą, buvo paskirta „Sodros“ pensija 1491,39 Lt (432 Eur). Greta šios pensijos jai buvo paskirta ir teisėjo valstybinė pensija – 3470,62 Lt (1005 Eur). Šiai teisėjai apsirodė, kad 4962 Lt (1437 Eur) gaunama suma jai per maža.
Teisėja Staugaitienė kreipėsi į teismą (pasirėmė savo kolegų iš KT išaiškinimu) ir buvę kolegos teisėjai 2011-12-15 nutartimi adm. byloje Nr. A502-2996/2011, kuri galutinė ir neskundžiama, pripažino jog teisėjos reikalavimas jai skirti ne 3470,62 Lt, o 6235,76 Lt (1806 Eur) teisėjo valstybinę pensiją yra pagrįstas.
Tuo būdu teisėjos bendrai gaunama pensijos suma sudaro 7.727,15 Lt (2.238 Eur).
Priimdamas sprendimą, teismas nustatė, kad teisėjai T. Staugaitienei per nepakankamos pensijos mokėjimo laikotarpį padaryta 154 873,58 Lt (44 854 Eur) turtinė žala, tad iš mokesčių mokėtojų sunešto valstybės biudžeto buvo priteista ir ši suma.
Priteisus papildomai dar 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, į pensiją išėjusios teisėjos finansinė padėtis dar truputį pagerėjo.
„Ar daug kam žinoma, kad papildomai prie „Sodros“ pensijų daugiau kaip 106000 asmenų gauna su savo įmokomis į „Sodros“ fondą nesusietas valstybines pensijas?, – stebėjosi advokatas Jonas Ivoška, – pagal socialinės apsaugos ir darbo ministerijos surinktus ir 2016-02-05 raštu Nr. (27.4-23) SD-829 pateiktus duomenis, pensinėms išmokoms ne iš „Sodros“ biudžeto mokėti, pavyzdžiui, 2015 metais panaudota 132, 57 milijono eurų valstybės biudžeto lėšų. Postebėtina, kad mūsų ES kaimynai – Latvija, Estija ir Lenkija nuo sovietinio tipo privilegijų, kaip priemonės visuomenę priešinti ir ją skaldyti, atsisakė visiems laikams iškart po nepriklausomybės paskelbimo.
Dalis pensijų, mokamų ne iš socialinio draudimo fondo, empatiškai yra pateisinamos (pavyzdžiui politiniams kaliniams ir tremtiniams bei daugiavaikėms motinoms). Tačiau nemažai biudžeto lėšų, kurios nemokestinių pensijų pavidalu skiriamos kaip tęstinė padėka už praeityje patikėtas darbines funkcijas valstybiniame sektoriuje (sovietmečio ir naujai nomenklatūrai), yra akivaizdžiai privileginės ir mokamos nesilaikant Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, skelbiančios jog visi žmonės yra lygūs savo orumu ir teisėmis.
Pažeidžiami ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 bei 52 straipsniai, kuriuose įtvirtintos nuostatos neleidžia teikti privilegijų ir skirti privileginių pensijų. Dėl tokios dvejopų standartų taikymo sistemos mūsų šalis pirmauja Europos Sąjungoje pagal atskirtį tarp skirtingų piliečių grupių, o neteisingumo ir socialinio nesaugumo jausmai bei atviras Konstitucijos ir įstatyminių normų ignoravimas vis pastebimiau didina nepasitikėjimą valstybe ir skatina emigraciją, dėl kurios Lietuva atsidūrė tarp sparčiausiai nykstančių šalių.
Pažimėtina, kad pagal Piliečių santalkos „Teisės ir tiesos valdžia“ programinius metmenis, pretenduojančius į pilietinės visuomenės sisteminių vertybių turinio atskleidimą, nesiekiama visuotinės lygiavos.
Čia teigiama, jog žmogui tapus neįgaliu ar ribotai įgaliu, jam skiriamos išmokos pagal gyvybinius žmogaus poreikius, jo indėlį į socialinio draudimo fondus ir dalyvavimą tautos tvarumui ir pažangai reikšmingoje veikloje. Turint tokius orientyrus, beliktų nustatyti kriterijus ir visiems mokėti sutinkamai su Lietuvos Respublikos Konstitucija po vieną pensinę išmoką, vienoje socialinės paramos institucijoje.
Teisėjos Staugaitienės pavyzdžiu visiškai nenorima ką nors pasakyti apie buvusios teisėjos asmenines savybes. Čia keliamas Lietuvos piliečių nelygiateisiškumo klausimas.
Štai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kurie kažin ar mažiau kaip 80 proc. nagrinėtinų kasacinių skundų nutaria nanagrinėti neva nėra kasacijos pagrindų, ir skundo atmetimui sugaišę vos keliasdešimt minučių, kad būtų surašyta trafaretinė nutartis, gali gauti daugiau kaip 2000 Eur pensinę sumą, o penkių – šešių vaikus pagimdžiusių ir išauginusių motinų vidutinė pensija tuo laiku, kai buvo teisiamasi dėl T. S. pensijos, pagal žiniasklaidos duomenis tesiekė 600 Lt (207 Eur).
Jeigu niekieno nekontroliuojamo ir už nieką neatsakančio pareigūno (kol galioja LR CK 6.272 str., teisėjas apsaugotas nuo atsakomybės net už tyčinį darbo broką), baigusio darbinę veiklą senatvės orumas įkainuotas daugiau kaip 10-ties daugiavaikių motinų orumas, tai ar mes gerbiame Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, skelbiančią visų žmonių lygybę savo orumu ir teisėmis?
Pastebėtina, kad abejingai žvelgdami į krašto ateitį, neieškant tobulesnių pilietinės savivaldos formų, kai per trečdalis milijono šalies pensininkų atsidūrę žemiau skurdo ribos, arba balansuoja ties ta riba, mes neišlipsime iš demografinių netekčių tarpeklio.
Tik atkūrę piliečių pasitikėjimą savo ir viso krašto ateitimi bei tikėjimą, kad tėvų žemėje atsiranda visos galimybės tenkinti saviraiškos ir pripažinimo motyvus, mes sustabdysime demografinį tautos nukraujavimą. Kelias į pilietinę visuomenę – Lietuvos pažangos ir išlikimo kelias.
Jeigu atsakingai suprasime, kad pilietinės visuomenės esmę sudaro funkcionali tautos valstybingumo sistema, grindžiama realia pilietine savivalda bei kiekvieno žmogaus laisvės ir lygiateisiškumo darna, mūsų vaikai nesirinks kelio į tautos nebūtį.
Gerbiamas Premjere, mes, naudodamiesi konstitucine teise į informaciją, prašome pranešti, kada bus nutraukti prieštaraujančių Konstitucijai išmokų mokėjimai, kaip ydinga priemonė visuomenei manipuliuoti ir skaldyti?
Visas KT sprendimas :
Konstitucinis Teismas: Seimo laikinajai tyrimo komisijai negalima pavesti neaprėpiamos apimties užduočių
Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. XIII-1495 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ (su visais pakeitimais) prieštarauja Konstitucijos 67 straipsniui, kuriame įtvirtinti Seimo konstituciniai įgaliojimai, 76 straipsniui, pagal kurį Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas, turintis įstatymo galią, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams. Konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams prieštaraujančiu pripažintas ir Seimo 2020 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. XIII-2937 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje išvados“.
Oficialioji konstitucinė doktrina
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas yra itin talpus. Jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių reikalavimų, be kita ko, kad teisinis reguliavimas būtų aiškus ir apibrėžtas, kad būtų paisoma bendrojo teisės principo, jog neteisės pagrindu negali atsirasti teisė (ex injuria jus non oritur), kad teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia). Su konstituciniu teisinės valstybės principu susijęs ir konstitucinis atsakingo valdymo principas, pagal kurį visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus.
Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad Konstitucijoje, be kita ko, jos 67, 76 straipsniuose, yra įtvirtinti Seimo įgaliojimai, paisant, be kita ko, konstitucinių atsakingo valdymo, teisinės valstybės principų, nustatyti savo struktūrinius padalinius, taip pat ir sudaryti Seimo laikinąsias tyrimo komisijas bei formuluoti jų uždavinius.
Nors pagal Konstituciją negalima nustatyti kokio nors išsamaus (baigtinio) klausimų, kuriems ištirti Seimas gali sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas, sąrašo, tačiau Konstitucija, be kita ko, joje įtvirtintas atsakingo valdymo principas, suponuoja tokį Seimo laikinųjų tyrimo komisijų institutą ir tokį įstatymuose įtvirtintą šių komisijų sudarymo ir veiklos teisinį reguliavimą, pagal kurį Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudaromos ne bet kokiems, o tik ypatingiems, t. y. valstybinės svarbos, klausimams ištirti. Konstitucijos nuostatos suponuoja galimybę įstatymu nustatyti plačius Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įgaliojimus, bet kartu įtvirtina tam tikras Seimo laikinųjų tyrimo komisijų tiriamos veiklos ribas, kurių įstatymais ar kitais teisės aktais negalima praplėsti.
Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimai gali atsirasti tik iš Seimo, kaip Tautos atstovybės, akto – Seimo valios pareiškimo, o ne iš kokio nors Seimo struktūrinio padalinio, įskaitant pačią laikinąją tyrimo komisiją, ar kokios nors Seimo narių grupės valios ar ketinimo pareiškimo. Dėl to tik Seimas gali spręsti, ar sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją tam tikru klausimu, ar jos nesudaryti, gali nustatyti jos sudėtį, uždavinius ir kt., – niekas negali už Seimą tokios jo valios pareikšti, taigi ir joks Seimo struktūrinis padalinys, jokia Seimo narių grupė.
Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 67, 76 straipsnius, konstitucinius atsakingo valdymo, teisinės valstybės principus, Seimas gali sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją tik pakankamai apibrėžtam valstybinės reikšmės klausimui ištirti, t. y. turi būti nustatyti tokie Seimo laikinosios tyrimo komisijos uždaviniai, būtini šiam klausimui ištirti, iš kurių būtų aiškios šios komisijos tiriamos veiklos ribos, be kita ko, kokią (kokios srities) informaciją apie kokius (kokios srities) valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus ir kokias (kokios srities) problemas Seimui būtina surinkti.
Taigi pagal Konstituciją, be kita ko, jos 67, 76 straipsnius, konstitucinius atsakingo valdymo, teisinės valstybės principus, Seimas negali nustatyti tokių valstybinės svarbos klausimui ištirti būtinų Seimo laikinosios tyrimo komisijos uždavinių, iš kurių nebūtų aiškios šios komisijos tiriamosios veiklos ribos ir (ar) kurių būtų neįmanoma įgyvendinti. Seimo laikinajai tyrimo komisijai pavedamas ištirti valstybinės reikšmės klausimas ir (ar) jam ištirti būtini uždaviniai taip pat negali būti suformuluoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos komisijai savo nuožiūra pasirinkti, kuriuos tyrimo uždavinius ir kokia apimtimi ji įgyvendins, taip nustatant savo atliekamo tyrimo ribas. Priešingu atveju Seimo laikinoji tyrimo komisija perimtų Seimo konstitucinius įgaliojimus apibrėžti tokiai komisijai pavedamą ištirti valstybinės svarbos klausimą ir nustatyti uždavinius, būtinus šiam klausimui ištirti.
Ginčyto Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo vertinimas
Šioje konstitucinės justicijos byloje ginčyta Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo 4 straipsnio 1 dalies, kurioje šiuo nutarimu sudarytai Seimo laikinajai tyrimo komisijai (toliau – Komisija) nustatyti klausimai, kuriuos ji įpareigota ištirti atlikdama galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinį tyrimą, atitiktis Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad šio Seimo nutarimo 4 straipsnio 1 dalyje nurodant parlamentinio tyrimo klausimus buvo detalizuotas pagal nutarimo 1 straipsnį sudarytai Komisijai nustatytas pavedimas atlikti galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinį tyrimą. Vertindamas Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus parlamentinio tyrimo klausimus, Konstitucinis Teismas turėjo papunkčiui atskleisti jų turinį, be kita ko, atsižvelgdamas į tai, kad nutarimo preambulėje poreikis atlikti parlamentinį tyrimą yra grindžiamas būtinybe atlikti ankstesnio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – NSGK) parlamentinio tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių detalią analizę, taip pat kitos viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos apie galimą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį skiriant teisėsaugos pareigūnus, darant įtaką politiniams procesams Seime analizę.
Pagal Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą Komisija buvo įpareigota ištirti 2008–2016 metų laikotarpiu suinteresuotų asmenų ir (ar) jų grupių galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį šalies politiniams procesams (be kita ko, rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui). Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad iš šio punkto nėra aišku:
– kokių suinteresuotų asmenų ir (ar) jų grupių, be kita ko, kokių NSGK išvadoje ar dokumentuose, kuriais rėmėsi NSGK, minimų asmenų ir (ar) jų grupių galimai 2008–2016 metais daryta neteisėta įtaka ir (ar) poveikis politiniams procesams turi būti tiriama;
– kokiems 2008–2016 metų šalies politiniams procesams, be kita ko, kurių rinkimų eigai, kokių parlamentinių koalicijų formavimui, kurių parlamentinių frakcijų, kurių atskirų politikų darbui, kurių politinių partijų ir visuomeninių judėjimų finansavimui ir kokiai jų veiklai, galimai daryta neteisėta įtaka ir (ar) poveikis turi būti tiriama.
Pagal šio Seimo nutarimo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą Komisija buvo įpareigota ištirti 2008–2016 metų laikotarpiu suinteresuotų asmenų ir (ar) jų grupių galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį teisėkūros procesui (teisės aktų inicijavimui, rengimui, svarstymui ir (ar) priėmimui). Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad iš šio punkto nėra aišku:
– kokių suinteresuotų asmenų ir (ar) jų grupių, be kita ko, kokių NSGK išvadoje ar dokumentuose, kuriais rėmėsi NSGK, minimų asmenų ir (ar) jų grupių galimai 2008–2016 metais daryta neteisėta įtaka ir (ar) poveikis teisėkūros procesams turi būti tiriama;
– kokiems 2008–2016 metų šalies teisėkūros procesams, be kita ko, kurių (kurios srities) teisės aktų inicijavimui, rengimui, svarstymui ir (ar) priėmimui, galimai daryta neteisėta įtaka ir (ar) poveikis turi būti tiriama.
Pagal ginčytą Seimo nutarimo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą Komisija buvo įpareigota ištirti 2008–2016 metų laikotarpiu suinteresuotų asmenų ir (ar) jų grupių galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad iš šio punkto nėra aišku:
– kokių suinteresuotų asmenų ir (ar) jų grupių, be kita ko, kokių NSGK išvadoje ar dokumentuose, kuriais rėmėsi NSGK, minimų asmenų ir (ar) jų grupių galimai 2008–2016 metais daryta neteisėta įtaka ir (ar) poveikis valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai turi būti tiriama;
– kokių valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai 2008–2016 metais galimai daryta neteisėta įtaka ir (ar) poveikis turi būti tiriama.
Pagal Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą Komisija buvo įpareigota ištirti 2008–2016 metų laikotarpiu suinteresuotų asmenų ir (ar) jų grupių galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį valstybės valdomų įmonių (jų dukterinių bendrovių), viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad iš šio punkto nėra aišku:
– kokių suinteresuotų asmenų ir (ar) jų grupių, be kita ko, kokių NSGK išvadoje ar dokumentuose, kuriais rėmėsi NSGK, minimų asmenų ir (ar) jų grupių galimai 2008–2016 metais daryta neteisėta įtaka ir (ar) poveikis valstybės valdomų įmonių (jų dukterinių bendrovių), viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai turi būti tiriama;
– kokių valstybės valdomų įmonių (jų dukterinių bendrovių), be kita ko, kokių NSGK išvadoje ar dokumentuose, kuriais rėmėsi NSGK, minimų įmonių, viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai 2008–2016 metais galimai daryta neteisėta įtaka ir (ar) poveikis turi būti tiriama.
Pagal Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą Komisija buvo įpareigota ištirti, kokią teisėsaugos ir žvalgybos institucijų turėtą informaciją, kuri yra tiesiogiai susijusi su neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams darymu 2008–2016 metų laikotarpiu, gavo kompetentingos institucijos, be kita ko, nurodyti, kaip, kokio pobūdžio, kokia tvarka teisėsaugos ir žvalgybos institucijos kompetentingoms institucijoms ir NSGK teikė informaciją šios dalies 1–4 punktuose apibrėžtais klausimais, taip pat kokios pateiktos informacijos pagrindu buvo daromos kompetentingų institucijų išvados, kokie teisės aktai inicijuojami, kokių kitų priemonių buvo imtasi. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad iš šio punkto nėra aišku, kokių (kokios srities) kompetentingų institucijų veikla, susijusi su informacijos iš teisėsaugos ir žvalgybos institucijų gavimu ir šios informacijos pagrindu priimtais sprendimais, turi būti tiriama.
Apibendrindamas Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo 4 straipsnio 1 dalyje suformuluotus Komisijos tyrimo uždavinius, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal tokį teisinį reguliavimą Komisijai buvo pavesta ištirti bet kurių NSGK išvadoje ar dokumentuose, kuriais rėmėsi NSGK, minimų suinteresuotų asmenų ir (ar) jų grupių, taip pat bet kurių kitų suinteresuotų asmenų ir (ar) jų grupių, apie kuriuos viešojoje erdvėje pasirodė reikšmingos naujos informacijos, 2008–2016 metais galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį bet kuriems tuo laikotarpiu vykusiems šalies politiniams procesams, bet kuriems to laikotarpio teisėkūros procesams, bet kurių valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai tuo laikotarpiu, bet kurių valstybės valdomų įmonių (jų dukterinių bendrovių), viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai tuo laikotarpiu, bet kurių kompetentingų institucijų veiklą, susijusią su informacijos iš teisėsaugos ir žvalgybos institucijų gavimu ir šios informacijos pagrindu priimtais sprendimais, tuo laikotarpiu. Konkrečiai kalbant, Komisijos tyrimo objektas nėra apribotas jokių suinteresuotų asmenų ir (ar) jų grupių, minimų NSGK išvadoje ar dokumentuose, kuriais rėmėsi NSGK, ar kitų suinteresuotų asmenų ir (ar) jų grupių veikla 2008–2016 metais, taip pat jokiomis NSGK išvadoje nustatytomis ar dokumentuose, kuriais rėmėsi NSGK, fiksuotomis ar kitomis faktinėmis to laikotarpio aplinkybėmis, jokių (jokios srities) kompetentingų institucijų veikla, susijusia su informacijos iš teisėsaugos ir žvalgybos institucijų gavimu ir šios informacijos pagrindu priimtais sprendimais.
Taigi pagal Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ginčytą teisinį reguliavimą Komisijai buvo nustatyti taip plačiai suformuluoti parlamentinio tyrimo klausimai, kad pagal juos Komisijai buvo pavesta ištirti iš esmės visus 2008–2016 metais vykusius šalies politinius procesus, teisėkūros procesus, visų valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimą ar skyrimą ir (ar) jų veiklą tuo laikotarpiu, visų valstybės valdomų įmonių (jų dukterinių bendrovių), viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimą ar skyrimą ir (ar) jų veiklą tuo laikotarpiu, visų kompetentingų institucijų veiklą, susijusią su informacijos iš teisėsaugos ir žvalgybos institucijų gavimu ir šios informacijos pagrindu priimtais sprendimais, tuo laikotarpiu. Todėl taip suformuluoti parlamentinio tyrimo klausimai vertintini kaip neįmanomi ištirti; iš jų taip pat nėra aiškios Komisijai pavesto atlikti parlamentinio tyrimo ribos, dėl to sudarytos prielaidos Komisijai pačiai nustatyti atliekamo tyrimo klausimus.
Konstitucinis Teismas taip pat paminėjo, jog iš Komisijos išvados 8 punkto matyti, kad Komisija pati nustatė atliekamo parlamentinio tyrimo objektą, t. y. tris 2013–2014, 2017, 2018 metais vykusius epizodus, susijusius su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Generalinės prokuratūros veikla, Seimo narių grupės kreipimusi į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo.
Atsižvelgdamas į visa tai, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad ginčytoje Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 67, 76 straipsnių, konstitucinių atsakingo valdymo, teisinės valstybės principų kylančių reikalavimų pakankamai apibrėžti Seimo laikinajai tyrimo komisijai pavedamą ištirti valstybinės reikšmės klausimą, nustatyti tokius Seimo laikinosios tyrimo komisijos būtinus šiam klausimui ištirti uždavinius, iš kurių būtų aiškios komisijos tiriamos veiklos ribos, nenustatyti tokių valstybinės reikšmės klausimui būtinų Seimo laikinosios tyrimo komisijos uždavinių, kurių būtų neįmanoma įgyvendinti, taip pat nesudaryti prielaidų komisijai savo nuožiūra pasirinkti, kuriuos tyrimo uždavinius ir kokia apimtimi ji įgyvendins, taip nustatant savo atliekamo tyrimo ribas, t. y. perimti Seimo konstitucinius įgaliojimus apibrėžti pavedamą ištirti valstybinės svarbos klausimą ir nustatyti uždavinius, būtinus šiam klausimui ištirti.
Taigi pagal Konstituciją Seimas negali sudaryti tokios laikinosios tyrimo komisijos, kuriai būtų pavesta atlikti neaprėpiamos apimties neturintį ribų parlamentinį tyrimą.
Įvertinęs ginčytą Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo 4 straipsnio 1 dalį kaip prieštaraujančią Konstitucijai, Konstitucinis Teismas kaip prieštaraujančią Konstitucijai įvertino ir paskesnės redakcijos 4 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Seimo laikinosios tyrimo komisijos parlamentinio tyrimo ribos buvo dar labiau išplėstos – nustatytas ilgesnis, 2008–2018 metų, tiriamasis laikotarpis. Konstitucinis Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad Seimo nutarimo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos yra esminės šio nutarimo 1 straipsnyje nustatytam pavedimui Komisijai atlikti parlamentinį tyrimą detalizuoti, taip pat į tai, kad visos kitos Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo (su visais pakeitimais) nuostatos yra skirtos nutarimo 1 straipsniui, pagal kurį sudaryta Komisija ir jai nustatytas pavedimas atlikti parlamentinį tyrimą, įgyvendinti (nustatyta Komisijos sudėtis, paskirtas Komisijos pirmininkas, nustatytas terminas parlamentiniam tyrimui atlikti ir kt.). Todėl, pripažinus Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo 4 straipsnio 1 dalį prieštaraujančia Konstitucijai, kitos šio nutarimo nuostatos (taigi ir visas nutarimas), skirtos antikonstitucinei nuostatai įgyvendinti, taip pat pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.
Seimo 2020 m. gegužės 14 d. nutarimo, kuriuo pritarta Komisijos išvadoms, vertinimas
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad jis vykdo konstitucinį teisingumą, garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą. Todėl, nustatęs, kad Konstitucijai prieštarauja pareiškėjo neginčijamas teisės aktas, prielaidas kurį priimti sudarė pareiškėjo ginčijamas teisės aktas, Konstitucinis Teismas privalo tai konstatuoti. Jeigu Konstitucinis Teismas nekonstatuotų, kad Konstitucijai prieštarauja pareiškėjo neginčijamas teisės aktas, susijęs su pareiškėjo ginčijamu teisės aktu, tai neatitiktų Konstitucinio Teismo konstitucinės paskirties vykdyti konstitucinį teisingumą, garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą. Atsižvelgus į tai, pabrėžta, kad Konstitucinis Teismas pagal Konstituciją privalo šalinti iš teisės sistemos visas antikonstitucines nuostatas, kurių prieštaravimas Konstitucijai paaiškėja nagrinėjamoje konstitucinės justicijos byloje.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Seimo 2020 m. gegužės 14 d. nutarimu pritarta Komisijos išvadai. Šios išvados 1 punkte nurodytas Komisijos įgaliojimų pagrindas – Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimas (su visais pakeitimais), kuris sudarė prielaidas Komisijai priimti išvadą, kuriai pritarta Seimo 2020 m. gegužės 14 d. nutarimu. Kadangi šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, jog Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimas prieštarauja Konstitucijai, Seimo 2020 m. gegužės 14 d. nutarimas, kuriuo pritarta Komisijos, kurios sudarymas yra antikonstitucinis, išvadai, yra nesuderinamas su iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiu reikalavimu paisyti bendrojo teisės principo, kad neteisės pagrindu teisė neatsiranda, taip pat iš konstitucinių teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principų kylančio reikalavimo valstybės institucijoms vykdyti savo funkcijas vadovaujantis Konstitucija ir teise, tinkamai įgyvendinti Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus.
Taigi antikonstitucinės Komisijos išvados savaime negali būti teisėtos.
Nutarimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr..
