Konstitucinis teismas tapo nomenklatūrinio valdymo įrankiu

Darius Kuolys

Atpažinimo liūdesys: ne pirmą kartą Seimo nariai kviečiasi į kovą prieš parlamentą Konstitucinį Teismą. Toks elgesys įprastas posovietinei erdvei: Rusijoje seniai Konstitucinis teismas tapo nomenklatūrinio valdymo įrankiu. Tokiu virsta ir Lietuvoje.

Po Vytauto Pociūno žūties, po VSD ir Generalinės prokuratūros savivalės Konstitucinis Teismas vis paslaugiai ateidavo į pagalbą jėgos struktūroms. Gražiai paprašytas, jis vis siaurino tautos atstovybės, sykiu ir tautos, galias. Teismas jau „išaiškino“, kad Lietuvos parlamentui nėra atskaitingi nei VSD, nei Generalinė prokuratūra… Dabar, prezidentės ir jaunųjų konservatorių padedamas, aiškinamąjį darbą, matyt, paslaugiai pratęs.

Parlamentarų savigarbą praradusiems jauniesiems konservatoriams verta prisiminti Aleksandro Štromo įspėjimą: neapibrėžtų galių Konstitucinis Teismas kelia rimtą pavojų Lietuvos demokratijai.

Aleksandras Štromas 1998-aisiais, po pirmųjų „keistų“ Konstitucinio Teismo sprendimų:

„Reikėtų ryžtis drąsiai praktikuoti „savavališką“ atsisakymą vadovautis Konstitucinio Teismo sprendimais tais akivaizdžiais Konstitucijos pažeidimo atvejais. Yra geriau, einant prieš įstatymo raidę, šiuo būdu faktiškai Konstitucinį Teismą panaikinti, negu, paklūstant jo neteisėtiems sprendimams, suteikti jam galimybę efektyviai veikti pavojingai prasižengiant Lietuvos Konstitucijos bei įstatymų dvasiai.“