skip to Main Content
Zalimasgrybe
Kartais atrodo, kad Lietuvoje sąmoningai ieškoma būtų palaikyti įtampą dėl pačios įtampos. Štai Konstitucinis Teismas nusprendė, kad nenagrinės galimybių paso (GP) atitikimo Konstitucijai. Esą, kadangi nutrauktas jo galiojimas, tai ir nebėra prasmės nagrinėti. Tą patį sako valdančiųjų atstovai: kam nagrinėti tai, ko nebėra?
Nesunkus klausimas, atsakau kam:
1) nes pradėta daug teismo procesų, kurių pagrindas buvo galimybių paso taikymas – tiek jo neturėję kreipėsi į teismus, dėl prarastų konstitucinių teisių, tiek ir jo reikalavimą pažeidusieji atsidūrė teismuose dėl nepaklusimo galimai antikonstituciniam teisės aktui;
2) nes valdantieji daug, viešai ir atvirai kalba apie tai, kad mielai grąžins GP ateityje, jei tik jiems pasirodys, kad situacija reikalauja. Niekas neatkreipė dėmesio, bet tai buvo pasakyta net ir tame Vyriausybės posėdyje, kuriame nutrauktas GP galiojimas;
3) nes GP yra įtampos visuomenėje šaltinis ir po KT sprendimo jo atšaukimas visiems, kas buvo įtarūs šiuo klausimu, neabejotinai atrodys tik būdas išvengti GP vertinimo Konstituciniame teisme, taigi kaip ciniškas pasinaudojimas teisine spraga, iš tikro tiek protestų sukėlusios priemonės neatsisakant;
4) nes išplitus omikron atmainai daugybė mokslininkų, ne vyriausybės ir GP kritikų, o GP karštai palaikiusiųjų, taip pat politikų, laikosi pozicijos, kad tai buvo gera ir teisinga priemonė, kurios tik dabar nebereikia dėl aplinkybių, bet iš principo viskas gerai. Banalus ir kartu toks nebanalus teisingumo poreikis reikalauja, kad bent formaliu teisiniu požiūriu visuomenei būtų duotas atsakymas, kurie buvo teisūs, ir jeigu ne uždarytas, tai sumažintas ginčų šia tema srautas.
5) SVARBIAUSIA – ne tik dėl galimybių paso, bet apskritai dėl bet kokių Vyriausybės sprendimų sukurtas labai pavojingas precedentas. Nesu išsamiai analizavęs KT veiklos, bet rodos beveik niekada nėra KT atsisakęs nagrinėti jau priimto skundo tuo pagrindu, kad teisės aktas nebegalioja. Nėra to padaręs, kai nagrinėjamas Vyriausybės nutarimas, peržengiantis vyriausybės galias. Šiuo sprendimu KT labai aiškiai davė suprasti, kad vyriausybė gali rizikuoti žinomai perženginėti savo galias, o jeigu netyčia bus įskųsta Konstituciniam Teismui, užtenka tik laiku atšaukti sprendimą. Galima taip žaisti be galo, vyriausybė nenukentės – tik žmonės.
Kadangi žmonės pasipriešinti nesugeba, viešoji nuomonė valdantiesiems nerūpi ir dialogo nebus (patys aiškiai pasakė, kad kam nepatinka, išsirinkite kitus), o svarbiausi formalieji teisiniai saugikliai galutinai nustoja veikti, turime visiškai nevaldomą valdžią, de facto laisvą valdyti dekretais tiek, kiek tik pati norės ir savęs nevaržys dėl reitingų ar dar kokių motyvų.
O dalis visuomenės tik pasidžiaugė, kad lyg slūgsta protestai ir gal kitus metus lydės mažesnė įtampa nei praėjusius.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos pranešimas: „Kandidatė į KT pirmininkus D. Jočienė: šeima – tai ne santuoka; neskiepyti vaikai gali būti nepriimami į darželius; referendumas ne visada privalomas, net jei surenkami parašai“

2021 m. birželio 17 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo LSDP frakcija susitiko su kandidate į Konstitucinio Teismo pirmininkus Danute Jočiene.

Pasveikinę „pirmą kandidatę moterį“ į šią poziciją, socialdemokratai teiravosi, ką D. Jočienė ruošiasi daryti kitaip nei jos pirmtakai, ko iš jų pasimokė.

Kandidatė atsakė nesitikinti įgyvendinti esminių pertvarkų – „per trumpas laikas“ (t. y. 2 metai – tokiam laikotarpiui bus skiriama naujoji pirmininkė ar pirmininkas). Ji sakė planuojanti „ramiai kolegialiai dirbti“.

Paklausta, ar bylos KT nagrinėjamos ne per ilgai, ar neturėtų trukmė trumpėti, kandidatė atsakė sutinkanti su tokiais lūkesčiais. Ji sakė mananti, kad trumpinti nagrinėjimo trukmę galėtų padėti bylų prioritetizavimas pagal tematiką.

Frakcijos narius domino kandidatės kompetencija žmogaus teisių srityje. Kandidatė atsakė labai svarbia laikanti socialinių teisių problematiką.

Jos manymu, pandemijos ir karantino sąlygomis ypač aktuali teisė į mokslą: vaikų galimybė – ir negalimybė – grįžti į mokyklą. Kandidatė taip pat nurodė teisę į sveikatos apsaugą kaip be galo svarbią pandemijos aplinkybėmis.

D. Jočienė prisiminė neseniai paskelbtą EŽTT nutartį dėl privalomo vakcinavimo: tėvai skundėsi, kad jų neskiepyti vaikai nepriimami į ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Teismas pateisino vakcinavimo prievolę.

Atsakydama į klausimus apie įsiplieskusią prieštarą dėl šeimos sampratos, kandidatė priminė, kad dar 2011-aisiais KT yra „aiškiai išplėtęs“ šeimos koncepciją – „šeima sudaroma ne tik santuokos pagrindu“.

„Didžiausia problema yra tai, kad painiojami šeimos konstitucinis institutas ir santuokos konstitucinis institutas. Tiek EŽTT, tiek mūsų KT šeimos sampratą aiškina plačiau, akcentuodami pagarbą privačiam gyvenimui ir šeimos gyvenimui“, – paaiškino kandidatė. Ji pažymėjo, kad šis išaiškinimas aktualus ir tos pačios lyties partneriams, bet jis apima ir, pavyzdžiui, išsiskyrusių moterų santykius su savo vaikais, vaiką globojančius vienišus asmenis ir t. t.

Paklausta apie KT nutartį, kad Seimas turi pareigą neskelbti referendumo, jei referendumu siūlomas sprendimas neatitiktų Konstitucijos reikalavimų, kandidatė paaiškino, kad pamatinė idėja čia ta, kad referendumu negalima spręsti klausimų, kurie prieštarauja pamatiniams konstituciniams principams. Pavyzdys – mirties bausmė. Kandidatė taip pat pateikė kitą hipotetinį pavyzdį: jei kas nors sumanytų rengti referendumą dėl siūlymo išvaryti iš Lietuvos visus romų tautybės asmenis…

D. Jočienė įspėjo, kad viešojoje erdvėje apie ją skleidžiamais gandais „kryptingai veikiama prieš [ją] kaip asmenį“ turint tikslą sukompromituoti ją kaip kandidatę į KT pirmininkes.

Gali būti iliustracija
Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));