Konstitucija mus įpareigoja gintis nuo banditų teismų sistemoje

teismai 1024x678 2

teismai 1024x678 2

Advokatas J. Ivoška: Lietuvos teismų sistemoje veikia antivalstybinis klanas

Jonas Ivoška, advokatas

Galim simuliuoti protinį neįgalumą, galim apsimetinėti teisiniais beraščiais, bet tikrovės savo primityviu naivumu mes nepakeisim. Tai, kad Lietuvos teismų sistemoje veikia antivalstybinis klanas, nereikia nei slaptų pasiklausymų, nei specialių VSD operacijų. Elementarus valstybiškas mąstymas, paskaičius kai kuriuos teismų aktus, akivaizdžiai liudija, kad dalis Lietuvos teisėjų veikia prieš mūsų valstybę.

Nereikia būti genijum, kad suprastum, jog teismų aktais, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kėsinamasi į Lietuvos konstitucinę santvarką. Nereikia specialų psichologijos žinių, kad suvoktum, jog valstybės vardu skelbiamais teismų aktais, kuriais neteisėtai kėsinamasi į teisėtus piliečių interesus, griaunamas tų piliečių pasitikėjimas savo valstybe.

Tačiau šia trumpa savo publikacija nesiekiu pateikti virtinę pavyzdžių, o tik noriu parodyti, kaip prieš mūsų valstybę nusiteikę (o gal per instancinę priklausomybę kartais nuteikiami) teisėjai kėsinasi į šalies konstitucinę santvarką, naudodamiesi savo funkcine kompetencija.

LR Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalimi deklaruojamas teisėjo nepriklausomumas, neatskleidžiant nepriklausomumo esmės: siekiama teisėjo nepriklausomumo nuo išorinio poveikio (pavyzdžiui, politikų įtakos) ar teisėjas pagal savo funkcinę kompetenciją gali nepriklausyti nuo įstatymo bei faktinių aplinkybių.

Pastebėtina, kad to paties Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalis paneigia daugelio valstybės pareigūnų primityviai suvokiamą teisėjo teisę į savivalę, nes šioje konstitucinėje nuostatoje nurodoma, jog teisėjo pareiga, nagrinėjant bylas, klausyti tik įstatymo.

Negana to, Konstitucijos 112 str. 6 dalis, kuria įtvirtinta teisėjo priesaika, įpareigoja teisėją prisiekti ištikimybę Lietuvos Respublikai bei vykdyti teisingumą „tik pagal įstatymą“. Todėl neturi kilti abejonių, jog teisėjas konstituciškai nėra nepriklausomas nuo įstatymo.

Sistemiškai vertinant konstitucinį teisėjų veiklos reguliavimą, reikėtų suprasti, jog Konstitucijos normomis siekiama teisėjo nepaveikiamumo, o ne absoliutaus nepriklausomumo.

Už profesinio ir pareiginio neįgalumo simuliavimą jokia atsakomybė teisėjui ne tik netaikoma, bet ir nėra numatyta. Tiesiog nėra Lietuvoje jokios institucijos, kuri vertinų teisėjo akivaizdžiai neteisėtą profesinę veiklą. Iš čia ir kyla galimybė korupciniais motyvais ar Lietuvai priešiškos valstybės interesais nebaudžiamai veikti prieš Lietuvos subjektų interesus bei šalies konstitucinę santvarką.

Reikia pažymėti, kad teisėjo veikimo prieš valstybę ir jos piliečius, kai jis ignoruoja teisinį reguliavimą, nereikia kaip nors išvedinėti iš bendrų konstitucinių principų. Toks teisėjo elgesys kaip antikonstitucinis tiesiogiai įtvirtintas Konstitucijos normoje.

Štai Konstitucijos 7 str. 1 dalis įsakmiai nurodo: „Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.“ Tačiau nežiūrint, kad Konstitucijos norma teismo aktą, kuris priešingas Konstitucijai, laiko negaliojančiu, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegija, siekdama sumažinti kasacinės instancijos teisėjų darbo krūvį, sistemingai atsisako peržiūrėti apeliacinės instancijos teismo aktus, nors jie priimti su šiurkščiausiais Konstitucijos pažeidimais. Taip įteisinami neteisėti teismų aktai (iš neteisės atsiranda teisė), nukreipti prieš teisėtus piliečių interesus.

Kai šalyje niekas nesidomi tokiais teisėjų elgesio motyvais, 5-ajai kolonai puikiausios sąlygos griauti piliečių lojalumą savo valstybei. Ar to siekė mūsų Tauta, atkurdama šalies nepriklausomybę?

Norėtųsi atkreipti dėmesį, kad kiekvienas savisaugos aplaidumas anksčiau ar vėliau pasiekia kritinę ribą. Siekiant apsisaugoti nuo tokios ribos peržengimo, yra įtvirtinta ir atitinkama konstitucinė apsauga.

Galiojančios LR Konstitucijos 3 straipsnio 2 dalimi kiekvienam piliečiui suteikta teisė priešintis bet kam, kas kėsinasi į Lietuvos konstitucinę santvarką. Tuo pagrindu viešai pareiškiu, kad minėta konstitucinė nuostata leidžia man laisvai pasirinkti formas ginti savo valstybės konstitucinę santvarką, kadangi, pavyzdžiui, Lietuvos Konstitucinis Teismas, kuriam yra ne kartą bandyta pateikti individualius konstitucinius skundas dėl antikonstitucinės teismų veiklos užkardymo, nerodo pastangų atlikti savo konstitucinę priedermę.

Facebook komentarai
});}(jQuery));