Konfliktas Ukrainoje yra karas su JAV ir NATO marioniete, kurį Rusija yra tvirtai pasiryžusi laimėti – Scott Ritter
missile kramatorsk
Konfliktas Ukrainoje yra karas su JAV ir NATO marioniete, kurį Rusija yra pasirengusi tvirtai laimėti – Scott Ritter
Scottas Ritteris – buvęs JAV jūrų pėstininkų korpuso žvalgybos karininkas, pelnęs tarptautinę pagarbą dėl savo nepriklausomumo ir sąžiningumo kaip konfliktų ir užsienio santykių komentatorius. Šią savaitę jis buvo uždraustas socialinėje žiniasklaidos platformoje „Twitter” už tai, kad užginčijo Vakarų teiginius apie žudynes Bučoje, Ukrainoje, kurias, kaip įtariama, įvykdė Rusijos kariai. Maskva šiuos teiginius neigia, kaip ir kiti nepriklausomi analitikai, kurie nurodo įrodymus, kad šis incidentas buvo melaginga provokacija, kurią įvykdė NATO remiami Ukrainos nacių pulkai, siekdami pakenkti Rusijai tarptautiniu mastu ir paremti Vakarų tikslus. Tai, kad Ritteris turėtų būti uždraustas už tai, kad išdrįso suabejoti abejotinais pasakojimais, yra grėsmingas laiko ženklas. (Vėliau, kilus visuomenės protestui prieš cenzūrą, jis buvo sugrąžintas į darbą).
Toliau Strateginės kultūros fondui duotame interviu jis išsako esminę mintį, kad Rusijos intervencija Ukrainoje atskleidžia JAV ir NATO dalyvavimą rengiant ir apginkluojant toje šalyje dominuojančius nacių pulkus. Būtent todėl Vakarų žiniasklaida taip įnirtingai bando iškreipti konfliktą ir kaltinti Rusiją. Tiesa apie nešvarų Vakarų dalyvavimą Ukrainoje Vakarų visuomenei būtų per sunki ištverti.
Dešimtajame dešimtmetyje dirbdamas JT ginklų inspektoriumi Irake, Ritteris vėliau užginčijo Vakarų žiniasklaidos ir vyriausybės teiginius, kad Irakas slepia masinio naikinimo ginklus. Šie teiginiai buvo panaudoti kaip pretekstas 1993 m. pradėtam JAV ir Didžiosios Britanijos karui prieš Iraką, kuris nusinešė daugiau kaip milijoną gyvybių, sugriovė valstybę, sukėlė milijonus perkeltųjų asmenų ir milijonus aukų, taip pat paskatino tarptautinį terorizmą. Vėliau paaiškėjo, kad teiginiai apie masinio naikinimo ginklus buvo grindžiami sąmoningu melu, už kurį nė vienas Vakarų lyderis nebuvo patrauktas atsakomybėn. Skotas Riteris buvo pateisintas dėl savo perspėjimų prieš tą karą, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl jis yra plačiai gerbiamas tarptautinės visuomenės.
Ritteris kritiškai komentuoja JAV konfliktus ir užsienio santykius. Jis yra buvęs jūrų pėstininkų korpuso žvalgybos karininkas, tarnavęs Sovietų Sąjungoje įgyvendinant branduolinių ginklų kontrolės sutartis, Persijos įlankoje per operaciją „Audra dykumoje” ir kaip JT inspektorius Irake (1991-1998 m.), prižiūrėjęs masinio naikinimo ginklų nuginklavimą. Jis yra knygos „Skorpionų karalius” autorius: „America’s Suicidal Embrace of Nuclear Weapons from FDR to Trump” („Clarity Press”, 2020 m.).
Interviu
Klausimas: Ar manote, kad Rusija, vasario 24 d. pradėdama „specialiąją karinę operaciją” Ukrainoje, turi teisėtą priežastį?
SR: Manau, kad Rusija pareiškė pripažintiną pretenziją dėl prevencinės kolektyvinės savigynos pagal JT Chartijos 51 straipsnį. Į šią sritį patenka NATO plėtros keliama grėsmė ir aštuonerius metus trunkantis Ukrainos vykdomas Donbaso civilių gyventojų bombardavimas.
Klausimas: Ar manote, kad Rusija pagrįstai nerimauja dėl to, kad Pentagonas remia biologinio ginklo programas Ukrainos laboratorijose?
SR: Pentagonas neigia bet kokią biologinio ginklo programą, tačiau pripažįsta biologinių tyrimų programas Ukrainos teritorijoje. Rusijos perimti dokumentai esą atskleidė, kad egzistuoja programos, kurių sudedamosios dalys gali būti suprantamos kaip puolamojo biologinio karo priemonės. Iš JAV turėtų būti pareikalauta paaiškinti šių programų tikslą.
Klausimas: Ką manote apie Vakarų žiniasklaidoje pasirodžiusius kaltinimus, kad Rusijos kariai įvykdė karo nusikaltimus Bučoje ir kituose Ukrainos miestuose? Teigiama, kad Rusijos pajėgos įvykdė mirties bausmę civiliams gyventojams.
SR: Visi teiginiai apie karo nusikaltimus turi būti kruopščiai ištirti, įskaitant Ukrainos kaltinimus, kad Bučoje Rusija žudė ukrainiečių civilius gyventojus. Tačiau turimi duomenys apie Bučos incidentą nepatvirtina Ukrainos teiginių, todėl žiniasklaida turėtų susilaikyti nuo šių teiginių kartojimo kaip faktų, kol žiniasklaida arba nešališkos institucijos neatliks tinkamo įrodymų tyrimo.
Klausimas: Ar manote, kad tariamas Rusijos įvykdytas ligoninės ir meno teatro sprogdinimas Mariupolyje buvo melaginga provokacija?
SR: Abiejose vietose galima atlikti išsamią teismo ekspertizę, kuri patvirtintų arba paneigtų Ukrainos teiginius, kad šiose vietose smogė Rusijos aviacijos bombos. Turėtų būti surinkti ir kiti duomenys, pavyzdžiui, ar esama kokių nors NATO radarų duomenų, pagal kuriuos Rusijos orlaiviai tariamos atakos metu būtų praskridę virš šių dviejų vietovių. Išsamus kiekvienos vietos teismo ekspertizės tyrimas padėtų įrodyti arba paneigti Ukrainos teiginius, nes būtų surinkta ginklų nuolaužų ir įvertinti aplinkos mėginiai, kurie parodytų bet kokio panaudoto sprogmens cheminę sudėtį, taigi būtų galima geriau suprasti, koks ginklas ar sprogmuo buvo panaudotas šioms vietoms sunaikinti.
Klausimas: Vakarų vyriausybės ir pagrindinė žiniasklaida menkina Rusijos tikslus „demilitarizuoti ir denacifikuoti” Ukrainą. Vakarai teigia, kad Rusija šias problemas sugalvojo arba smarkiai perdėjo, siekdama preteksto invazijai. Ar manote, kad toks Vakarų neigimas kyla dėl to, kad jie nenori pripažinti, jog Rusija iš tiesų gali turėti pagrįstų rūpesčių, ir antra, kad tai pripažinti reikštų pripažinti, jog Vakarai yra dalis dabartinio karo problemos?
SR: Ironiška tai, kad Vakarai 2014 m. Maidano perversmo metu ir po jo išsamiai dokumentavo nacistinės ideologijos mastą Ukrainos pilietinėse, politinėse ir karinėse struktūrose. Šią dokumentuotą tikrovę sąmoningai nutylėjo tie patys šaltiniai, kurie prieš tai dokumentavo jos egzistavimą, kai įvyko Rusijos invazija. Kad NATO pripažintų šios odiozinės ideologijos egzistavimą, reikėtų pripažinti NATO vaidmenį, kurį ji atliko nuo 2015 m. mokant ir aprūpinant Azovo pulko personalą. Rusijos dokumentacija apie jos vykdomas denacifikacijos pastangas Ukrainoje yra nuolatinės gėdos NATO šaltinis, nes ji atskleidžia NATO vaidmens suteikiant įgaliojimus nacistinės ideologijos militarizavimui Ukrainoje mastą ir mastą.
Klausimas: Likus maždaug keturiems mėnesiams iki Rusijos intervencijos į Ukrainą, J. Bideno administracija be perstojo tvirtino, kad Maskva planuoja invaziją. Kaip manote, ar tai buvo Vašingtono puikios žvalgybos atvejis, ar Vašingtono provokacijos, lėmusios Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje, kulminacija?
SR: Dabar žinome, kad Bideno administracijos vadovaujama JAV žvalgybos bendruomenė laikosi atsitiktinio žvalgybos informacijos „išslaptinimo” politikos, siekdama formuoti viešąją nuomonę (vadinamojo „užbėgimo įvykiams už akių”). Nėra jokių įrodymų, kad žvalgybos informacija apie galimus Rusijos karinius veiksmus buvo pagrįsta kuo nors kitu, o ne politizuotomis spekuliacijomis, gautomis iš grubios Rusijos karinių veiksmų analizės be jokio konteksto. Bet koks tikras žvalgybos vertinimas dėl Rusijos karinių veiksmų laiko būtų susijęs su vidaus politiniu imperatyvu gauti Dūmos (Rusijos parlamento) pritarimą Rusijos pajėgų dislokavimui už Rusijos ribų, o tai reiškia, kad tokiems kariniams veiksmams turi būti pateiktas įmanomas pateisinimas pagal JT Chartiją. Tam reikėjo imtis politinių veiksmų, pavyzdžiui, Doneckui ir Luganskui paskelbti nepriklausomybę, o tada prašyti Rusijos parlamento pripažinti šią nepriklausomybę, kad Rusija galėtų teisėtai remtis 51 straipsniu. Nė vienas iš šių veiksnių nebuvo žinomas, kai J. Bideno administracija skelbė įspėjimus apie neišvengiamą puolimą, taip patvirtindama, kad „žvalgybos informacija” buvo gauta iš faktais nepagrįstų spekuliacijų, o ne iš žvalgybos informacijos.
Klausimas: Vakarų žiniasklaida praneša, kad Rusijos karinė operacija Ukrainoje žlunga, nes ji visiškai neužvaldė Ukrainos. Kaip karinis ekspertas, kaip, jūsų nuomone, vyksta Rusijos operacija?
SR: Rusija vykdo labai sudėtingą kampaniją, kurią stabdo jos pačios suvaržymai, skirti apriboti civilių aukas ir žalą infrastruktūrai, ir tai, kad Ukraina turi labai gerai apmokytą kariuomenę, kuriai gerai vadovauja ir kuri yra gerai aprūpinta. Rusija šiai operacijai paremti dislokavo apie 200 000 karių. Jie susiduria su maždaug 600 000 Ukrainos pajėgų. Pirmasis Rusijos operacijos etapas buvo skirtas formuoti mūšio lauką Rusijos naudai, kartu mažinant Ukrainos pajėgumus ir galimybes vykdyti didelio masto konfliktą. Antrajame etape daugiausia dėmesio skiriama pagrindinei Ukrainos pajėgų koncentracijai Rytų Ukrainoje sunaikinti. Rusija yra pakeliui į šios užduoties įvykdymą.
Klausimas: Ar įžvelgiate pavojų, kad JAV ir NATO partneriai Ukrainą pavers tarpiniu karu prieš Rusiją taip, kad bus bandoma pakartoti Vakarų slaptą karą Sirijoje arba Afganistano karą (1979-1989 m.) su Sovietų Sąjunga? Yra pranešimų, kad per NATO šalis į Ukrainą siunčiami užsienio legionai. Ar manote, kad yra Vakarų planas įtraukti Rusiją į netiesioginį karą, kuriuo siekiama politiškai, ekonomiškai ir kariniu požiūriu palaužti Rusiją?
SR: Ukrainos konfliktas yra tarpinis karas, tačiau Rusija yra pasirengusi jį ryžtingai laimėti. Nors atrodo, kad NATO ir Vakarai planuoja įtraukti Rusiją į „naująjį Afganistaną”, nematau jokio pavojaus, kad šis konfliktas užsitęs ilgiau nei dar kelias savaites, kol Rusija pasieks strateginę pergalę Ukrainoje.
Klausimas: Vakarų šalių vyriausybės arogantiškai mano, kad jos gali įvesti Rusijai žlugdančias ekonomines sankcijas panašiai kaip Iranui, Venesuelai ir Šiaurės Korėjai. Tačiau ar sutiktumėte, kad jei Rusija pati pradės taikyti atsakomąsias sankcijas, ribodama naftos ir dujų eksportą, tuomet Vakarų valstybės galiausiai gali sulaukti jų visuomenes niokojančio viesulo?
SR: Rusija buvo iš anksto įspėta apie JAV vadovaujamų sankcijų, kurios būtų įvestos, jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą, apimtį ir mastą. Rusija parengė savo atsakomųjų sankcijų strategiją, kuri ne tik nugalės Vakarų sankcijas, bet ir dar labiau sustiprins Rusijos ekonomiką, atribodama ją nuo Vakarų ir Vakarų kontrolės / įtakos. Matome, kad ši atsakomoji kampanija veiksminga, nes Rusijos rublis stiprėja, Rusijos akcijų rinka turi teigiamą įtaką, o Europa ir JAV ekonomiškai šlubuoja. Vakarai, taikydami sankcijas Rusijai, pasėjo vėją; Rusija nesulauks vėjo gūsių.
