Kokybiška žiniasklaida prašo, kad valdžia ją išlaikytų

dsc_1496
Kokybiška žiniasklaida prašo, kad valdžia ją išlaikytų
Aurimas Drižius
Nesitikėjau, kad kolegos gali taip žemai pulti – visas tuntas kokybiškos žiniasklaidos atstovų uždainavo vergų choro dainą – „prašome valdžios mus išlaikyti”, mes ir toliau ištikimai tarnausime.
Šiaip tai nesitikėjau, kad galima pasiekti tokį dugną ir nusižeminti, bučiuojant valdžiukės sėdimąją.
Kokia kokybiška žiniasklaida dabar kritikuos valdžiukę, jeigu sėdės jos kišenėje?
Visi tie delfiai ir 15min.lt įprato gauti milijonius užsakymus „viešinimui” iš įvairiausių ministerijų už tylą, ir už tai, kad nekritikuotų valdžios.
Staiga – visas šis aruodas užsidarė – reikia patiems duonai užsidirbti.
O kaip tu jai užsidirbsi, jeigu įpratai vergauti?
Tada belieka vėl griūti kryžiumi prieš Skvernelį ir Nausėdą ir sakyti : „įsipareigojame pateikti kokybiškas žinias apie jūsų darbą”.
Beje, tas pats Nausėda paliepė daugiau neįsileisti „Laisvo laikraščio” į spaudos konferencijas prezidentūroje, kai turėjo atsakinėti į nesuderintus klausimus apie Garliavą ar „Snorą”.
Nuo to laiko jokių spaudos konferencijų Nausėda neberengia, o atsakinėja į matyt suderintus klausimus „kokybiškos” žiniasklaidos atstovams.
Apie tai, kad visa Lietuvos kokybiška žiniasklaida suaugusi su valdžiuke ir spec. tarnybomis, kurios dirba tik tam, kad sukompromituoti tuos kelis likusius valdžiukės kritikus, prirašyta tomai.
Šiame propagandos fronte itin išsiskyrė toks portalas 15min.lt, kurio savininką Tomą Balžeką prezidentė Dalia Grybauskaitė paskyrė į LRT tarybą. Paskelbta, kad pasak Prezidentės, LRT tarybai tenka ypatingai svarbus vaidmuo išsaugant visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, todėl būdama stipri, nešališka ir objektyvi ji turėtų svariai prisidėti prie skaidraus nacionalinio transliuotojo kūrimo.
Grybauskaitė priima naująjąj LRT tarybą – šalia jos 15min.lt savininkas T.Balžekas
Tyrimas buvo atliekamas pagal signataro Zigmo Vaišvilos pareiškimą, kuriame jis prašė išsiaiškinti, ar D.Pancerovo 2015 metų rugpjūčio 3 dieną paskelbta publikacija ““Lietuvos radikalai naudoja rusiškos ir sovietinės propagandos technologijas“, kurioje teigiama, jog kai kurios Lietuvos interneto svetainės vykdo antivalstybinę veiklą, atitinka tikrovę. Prokurorams apklausiant D.Pancerovą šis atskleidė, jog viešai paskelbtą šmeižikišką ir tikrovės neatitinkančią informaciją jis gavęs iš neįvardijamos valstybės institucijos.
Apklausos protokole nurodoma, kad D.Pancerovo apklausos metu paliudijo, jog prieš jam parašant aukščiau minėtą straipsnį apie neva vykdomą antivalstybinę veiklą, “su juo 2015 m. liepos mėn. gale susisiekė vienoje iš valstybės institucijų dirbantys asmenys, kurie pranešė, kad atliko tyrimą, kaip jis tuo metu suprato, susijusį su propaganda, ir pasiūlė pasidalinti minėto tyrimo medžiaga” ir kad “tų konkrečių asmenų nenori įvardinti dėl žurnalistinės etikos ir tarpusavio susitarimo.”
“Tyrėju” save vadinantis 15min.lt darbuotojas D.Pancerovas prokurorams taip pat atskleidė, kaip buvo vykdomas apsikeitimas informacija. “Kitą dieną nuvyko į minėtą valstybės instituciją, kurios taip pat nenori įvardinti. Su juo bendravę asmenys iš pradžių žodžiu pristatė minėtą tyrimą ir parodė skaidres, o vėliau jam tiesiog pasiūlė viską įsirašyti į USB jungtį”, – nurodoma apklausos protokole.
Pinigų už šmeižikišką informaciją teigia negavęs
Tyrėjams D.Pancerovas paaiškino, kodėl perduota informacija jam atrodė patikima: “asmeniškai iš informacijos šaltinio gauta medžiaga nesukėlė jokių abejonių dėl patikimumo ir aktualumo, nes minėtą informaciją jis pats patikrino, ir be to ši informacija buvo perduota Lietuvos Respublikos valstybinės institucijos darbuotojų, kurių tiesioginė pareiga yra stebėti informacinę erdvę ir ieškoti propagandos apraiškų”.
Prokurorams 15min.lt darbuotojas taip pat teigė, kad “jis asmeniškai už minėto straipsnio publikavimą papildomo atlygio negavo” ir kad jis “gautą informaciją visada patikrina, nes supranta, kad temos, kuriomis jis rašo, yra jautrios ir tai susiję su įvairiais asmenimis, nes priešingu atveju bus liūdnos pasekmės ir tai gali sugriauti jo reputaciją, karjerą, gali prasidėti teismai ir nemalonumai jo darbovietei”.
Dirbo kaip agentas, vykdantis provokacinę užduotį
Nepaisant tokių D.Pancerovo pareiškimų, prokurorai ikiteisminio tyrimo metu nustatė, jog jo 2015 metų rugpjūčio 3 dienos publikacijoje paskelbti specialiųjų tarnybų “nutekinti” duomenys neatitinka tikrovės ir ikiteisminį tyrimą dėl antivalstybinės veiklos nutraukė. Signataras Z.Vaišvila tokią D.Pancerovo veiklą apibūdino kaip “apgailėtiną”, o jo veiksmus – kaip “agento purviną provokacinę užduotį”
Štai vergų choro pareiškimas:
Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA, kuri vienija naujienų portalus DELFI, 15min ir lrytas.lt) kreipėsi į šalies prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerą Saulių Skvernelį, prašydama atkreipti dėmesį į žiniasklaidos darbą koronaviruso karantino metu.
„Reaguodama į kasdien didėjantį Covid–19 viruso plitimą, asociacija palaiko Vyriausybės veiksmus, skirtus suvaldyti situaciją. Nepriklausomos žiniasklaidos vaidmuo tokioje krizinėje valstybei situacijoje tampa ypatingai svarbus. Dar aktyviau nei kasdien dirbame, kad kiekvieną pilietį pasiektų tiksli, patikrinta ir išsami informacija kaip jis turėtų elgtis šiose nekasdienėse situacijose. Deja, viruso pasekmės jau dabar drastiškai atsiliepė nepriklausomos žiniasklaidos pajamoms“, – rašoma asociacijos vadovo Arno Marcinkaus laiške valdžios atstovams.
Prašoma ne tik atkreipti dėmesį, bet prašoma ir valstybės pagalbos, bent iš dalies kompensuoti komercines žiniasklaidos priemones. „Stebime skaitytojų skaičiaus augimą, dirbame visomis išgalėmis siekdami išlaikyti kokybę ir darome viską, kad geriau informuotume žmones. Todėl negalime išplėsti savo skaitmeninių pardavimų, kad kompensuotume kitus finansinius nuostolius. Tačiau norint išlaikyti nepriklausomą ir aukštos kokybės žiniasklaidą, bus reikalinga valstybės pagalba, bent iš dalies kompensuojant netenkamas komercines žiniasklaidos pajamas“, – rašoma dokumente.
Asociacijos paskaičiavimais, per pastarąją savaitę buvo atšaukta apie 750 tūkst. eurų, arba 50% kovo – balandžio mėnesių reklamos užsakymų. Prognozuojama, kad artimiausiomis savaitėmis šis procesas tik stiprės. „Stebime skaitytojų skaičiaus augimą, dirbame visomis išgalėmis siekdami išlaikyti kokybę ir palaikyti Vyriausybę šio iššūkio akivaizdoje. Mes darome viską, kad geriau informuotume žmones. Todėl negalime išplėsti savo skaitmeninių pardavimų, kad kompensuotume kitus finansinius nuostolius“, – rašoma asociacijos pranešime.
Vyriausybei yra siūlomi 3 šios situacijos sprendimo variantai: suteikti žiniasklaidos įmonėms ne mažiau kaip keturių mėnesių lengvatinį mokestinį laikotarpį, jį taikant pelno, GPM, Socialinio draudimo, PVM ir kitiems mokesčiams. Taip pat prašoma viešinimo išlaidas, pagal galimybes, nukreipti į lietuvišką žiniasklaidą, ne užsienio reklamos kanaluose, bei skubiai įkurti fondą (ar išnaudoti jau turimus), kuris suprasmintomis sąlygomis galėtų skirti finansavimą svarbiausiomis nepriklausomos žiniasklaidos priemonėms, užtikrinančioms visuomenės informavimą. Dokumente taip pat teigiama, kad panašias priemones svarsto ar jau įgyvendina ir kitos Baltijos šalys: Latvija ir Estija. Interneto žiniasklaidos asociacija vienija naujienų portalus DELFI, 15min ir lrytas.lt.